Vilniaus sporto rūmai. © http://lt.wikipedia.org
Su architekte MILDA ZABULIONYTE kalbasi menotyrininkė Eglė Staninaitė-Popova
Ar pakankamai dėmesio Lietuvoje šiandien skiriama architektūros paveldo priežiūrai, apsaugai?
Į šį klausimą man sudėtinga atsakyti, nes atrodo kaip ir nemažai, bet iš kitos pusės – kabinėjimasi prie smulkmenų, o kas ką nori, tas tą daro. Manau, per tuos 50 buvimo sovietinėje erdvėje metų neliko meilės savo kultūrai, savo senelių palikimo puoselėjimui – o pradėti reikia nuo savęs. Nes jei patys nesuvoksime paveldo svarbos kultūrai, jokia įstatyminė bazė nepadės. Manyčiau, reiktų rengti daugiau seminarų, diskusijų, skirtų projektuotojams.
Kokią įsivaizduojate šių dienų architektūrą istorinėse miestų vietose? Kaip tinkamai suderinti paveldo ir šiuolaikinės architektūros interesus?
Tai neturėtų būti labai drastiška, nederanti prie vietos architektūra, bet turi matytis, kur istorija, o kur jau šie laikai. Nereiktų stengtis imituoti senų pastatų architektūros (kaip pvz., Vilniuje Klaipėdos gatvėje suprojektuoti nauji namai). Mano manymu, kur kas geriau masteliu, proporcijomis, tūriu ir pan. įsipaišantis modernus pastatas.
Ar architektūros paveldas neriboja architekto kūrybinės laisvės? Gal jis duoda impulsų kūrybinėms idėjoms?
Kažkiek riboja, bet tuo pačiu esantys apribojimai duoda progą pasukti galvą ir ieškoti sprendimų. Tai daug įdomiau, negu kažką tokio sukurti plynoje vietoje.
Nemažai senųjų pastatų yra labai prastos būklės. Kokie sprendimai, Jūsų nuomone, padėtų juos atgaivinti?
Jei tai yra tikrai kultūros atžvilgiu vertingi pastatai ir turintys savininkus, galbūt pagelbėtų didelės baudos už pastatų nepriežiūrą. Jei pats neįstengi pasirūpinti, tai gal atsiras iniciatyvus savininkas, kuris sugebės atgaivinti ir išsaugoti. Gal atsirastų žmonių, kuriems įdomu, kurie gali leisti sau prižiūrėti tokius pastatus, kuriems būtų garbė juos išsaugoti. Arba valstybė galėtų išpirkti už tam tikrą kainą ir įrengti kokį atsiperkantį patrauklų visuomeninį. Net nežinau. Čia daugiau teisininkams ir finansininkams skirtas klausimas…
Kokio stilistinio laikotarpio architektūrai Lietuvoje skiriama mažiausiai dėmesio? Kokiai daugiausiai?
Pasikeitus laikams ( tikriausiai kaip visada būna) mažiausiai dėmesio skiriama buvusio laikotarpio architektūrai. Aišku, aš nesidomėjau ir nežinau – ar pakankamai dėmesio skiriama senojo kaimo architektūrai bei dvarams išsaugoti. Daugiausiai dėmesio, manau, gauna miestų istoriniai centrai ir architektūra iki 1940 m.
Kokią įtaką architektūros paveldas turi tolimesnei architektūros kaip meno ir mokslo plėtotei?
Tiesiog tai yra istorija, mūsų istorija, kurioje atsispindi atskiri laikotarpiai, jų dvasia. Visada, ko nors mokydamiesi, semiamės patirties iš vyresnių, patyrusių. Kurdami galime panaudoti išlikusias detales, pritaikyti susiklosčiusias taisykles ir pan.
Ką vertinga matote sovietmečio architektūroje? Kaip vertinate šio laikotarpio pastatų naikinimą? Gal ji apskritai bevertė?
Manau, yra vertingų visuomeninių pastatų, kuriuos tikrai reiktų saugoti ir palikti ateinančioms kartoms kaip gyvą pavyzdį, kas ir kaip buvo pastatyta tuo laikotarpiu. Man iš sovietmečio bene nykiausiai atrodo per prievartą sukurtos kaimo gyvenvietės su baisiais alytnamiais ir apgriuvusiais kultūrnamiais bei fermomis… Ne kaip atrodo ir gyvenamieji mikrorajonai, bet tais laikais jie turėjo socialinę infrastruktūrą. O kad ji apskritai bevertė, taip teigti negalėčiau.
Kas padaro miesto erdvę kultūriškai vertinga?
Pastatai, žmonės, mažoji architektūra, parkai. Žmonių gebėjimas pritaikyti pastatus toms reikmėms, funkcijoms, kad miestas būtų gyvas. Jei išliko senoji miesto dalis, vadinasi, per tiek metų tokiame mieste buvo gera gyventi, tad ją reikia saugoti. Aišku, ji turi kažkiek ir kisti, nes ateinančioms kartoms yra ir bus įdomu stebėti, kaip keitėsi jų miestas.
Kokios architektūros name Jūs gyvenate?
Tai XIX a. pabaigos eklektiškos architektūros namas, kuriam 1970 metais kapitalinio remonto metu buvo pristatytas papildomas aukštas, sunaikintos autentiškos interjero detalės.
Dauguma architektų, projektuodami Kultūros paveldo departamento (KPD) prižiūrimose teritorijose ar pastatuose, susiduria su įvairiomis specifinėmis problemomis. Apsaugos įstatyme ir kituose susijusiuose dokumentuose gausu reglamentų, apribojimų… Su kokiomis kliūtimis teko susidurti dirbant?
Kadangi didelių objektų neprojektavau, tai ir problemos buvo juokingos: viena institucija leidžia projektuoti stoglangį, o kitai jau negražu. Manau, reikia daugiau bendradarbiavimo ir diskusijų tarp pačių institucijų, o tai kartais atrodo, kad daugiau rūpi ieškoti kaltų, kas ką blogai padarė, negu pripažinti klaidas ir ieškoti bendrų sprendimų.
