Geležinkeliečių namas netoli Kauno geležinkelio stoties. © Bernardinai.lt
Su architektu, KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentu ŽILVINU PAŠKŪNU kalbasi menotyrininkės Simona Čižikaitė ir Brigita Rėbždaitė
Kokie dėstytojai ar praktikuojantys architektai formavo Jūsų požiūrį į kūrybą?
Architektai Antanas Algimantas Sprindys, prof. Algimantas Miškinis, prof. Vytautas Bujauskas.
Ar studijų metu Jums teko klausyti kursų apie kultūros paveldą?
Teko klausyti kursą apie kultūros paveldą, tačiau tuo metu, kiek pamenu, dėstymas buvo gana problematiškas. Tačiau sutinku, jog šis dalykas reikalingas ir įdomus.
Ar architektūros paveldas neriboja Jūsų, kaip architekto, kūrybinės laisvės? Gal jis suteikia impulsų kūrybinėms idėjoms?
Riboja įstatymai – NKPAĮ (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas), PTR (Paveldo tvarkybos reglamentai), Statybos įstatymas, STR (Statybos techninis reglamentai). Prie viso to prisideda valdininkų nesupratimas apie Lietuvos nekilnojamą kultūros paveldą, jaučiama interesų sankirta, prieštaringos nuomonės, prioritetų nebuvimas.
Kokią įsivaizduojate šių dienų architektūrą istorinėse miestų vietose? Kaip tinkamai suderinti paveldo ir šiuolaikinės architektūros interesus?
Tai jau projektavimo klausimas. Integracija į istorinę erdvę sudėtingas ir subtilus darbas, pirmiausia svarbu nežaloti ir nenaikinti istorinės aplinkos vertingųjų savybių. Taip pat saugoti išlikusias vertybes, nustatyti prioritetus. Naujų architektūrinių objektų integracija turėtų negadinti istorinės urbanistinės struktūros, architektūrinės erdvės. Naujos architektūrinės formos turėtų būti šiuolaikiškos, nereikia imituoti istorijos.
Nemažai Kauno senamiesčio pastatų yra labai prastos būklės. Kokie sprendimai, Jūsų nuomone, padėtų juos atgaivinti?
Miesto valdžios sprendimai. Pastatų savininkams galėtų būti skiriama finansinė parama iš struktūrinių fondų, taip pat savivaldybės finansinė parama. Tuo tarpu pastatų savininkai turėtų jausti griežtą atsakomybę, arba būtų baudžiami už pastatų nepriežiūrą. Reikalingos galimybės istorinių pastatų tvarkybos darbams.
Jau keletą metų netyla kalbos dėl to, ar reikia Kaunui aukštuminių pastatų. Kokia Jūsų nuomonė apie tai? Kuri vieta, Jūsų nuomone, labiausiai tiktų jų statyboms?
Aukštybiniai pastatai gali būti daug kur. Klausimas – kaip jie būtų integruojami ir įkomponuojami į esamą urbanistinę ar gamtinę erdvę. Tai architekto sugebėjimo ir profesionalumo klausimas. Kaip minėjau, jokia nauja architektūrinė forma, išraiška neturi naikinti ar gadinti esamos erdvės, susiformavusios struktūros, į kurią ji yra integruojama.
Per pastarąjį šimtmetį visuomenės pagarba kultūros turtams gerokai sunyko, kokias išeitis siūlytumėte kovojant su vandalizmu, gaisrais?
Sunku pasakyti. Galbūt griežtomis atsakomybės priemonėmis, baudomis, prevencija. Taip pat reikėtų ugdyti visuomenės nuomonę, suvokimą, mentalitetą, kultūros paveldo klausimu.
Koks yra Jūsų požiūris į pramoninės architektūros paveldą? Pvz., tušti ir apleisti stovi ,,Kauno mėsos kombinatas“, ,,Kauno radijo gamykla“, ,,Vilko“ kailių gamykla, ,,Lituanica“, ,,Drobės“ fabrikas Šančiuose, ,,Pieno centro“ sandėliai – ką būtų galima su jais daryti?
Saugoti šių pastatų vertingąsias savybes, pritaikyti šiuolaikinės visuomenės poreikiams ir reikmėms. Sudaryti verslininkams geresnes galimybes investuoti į šiuos objektus. Supaprastinti juridinių ir teisinių klausimų sprendimus. Biurokratizmo ir savanaudiškų interesų išsprendimas.
Kokios architektūros (stiliaus) name Jūs gyvenate?
Sovietinės, be stilistikos.
Kokią įtaką, Jūsų nuomone, Žalgirio arenos pastatymas turi Kauno Naujamiesčio paveldui?
Tai parodys laikas. Architektūros reikšmingumą, vertingumą, teigiamą ar neigiamą poveikį, išliekamąją vertę visada parodo laikas. Strateginių objektų vietos parinkimas mieste turėtų būti profesionalių specialistų sprendimas, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, poreikius, o ne suinteresuotų grupių ar asmenų savanaudiškų tikslų tenkinimas.
Ar pakankamai dėmesio Lietuvoje šiandien skiriama architektūros paveldo priežiūrai, apsaugai?
Ne.
Kaip Jūs žiūrite į medinę Kauno architektūrą ir jos išsaugojimą?
Reikia saugoti, kas turi išliekamąją vertę, nesvarbu ar tai medinė, ar kitokia architektūra. Tačiau menkavertės medinės architektūros tikrai nereikėtų saugoti. Turėtų būti nustatomi aiškūs medinės architektūros vertingųjų savybių saugojimo tikslai ir prioritetai. Taip pat galimybė ją pritaikyti šios dienos poreikiams ir galbūt naudoti šiuolaikines medžiagas.
