LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2009-10-21

1 Žemės sklypo Milikonių g. 7B Kaune detaliojo plano pasiūlymai. Detalųjį planą parengė UAB „Planuotojai“ (archit. L.Peželienė), planuojamo pastato projektinius pasiūlymus- arch. E.Miliūnas. Užsakovas- UAB „Ardynas“ (svarstymo pratęsimas)
  1. Žemės sklypo Jonavos g. 7 detaliojo plano pasiūlymai. Projektuoja UAB „Miesto planas“( arch. Evaldas Barzdžiukas). Užsakovas – UAB „Vytauto parkas“,

ĮVYKUSIO 2009-10-21 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.55

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: Laimutė Pėželienė, Eugenijus Miliūnas, Evaldas Barzdžiukas.                                                                

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rabačius, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, KPD Kauno TP vyresnioji specialistė Loreta Janušaitienė, Urbanistikos skyriaus atstovai Virginija Bukėnienė ir Algis Buraitis, Šilainių bažnyčios klebonas Emilis Jotkus, Šilainių seniūnas Gintautas Sinkevičius.

Architektai: Nerijus Stanionis, Valda Rimkutė, Violeta Mikėnienė, Aurimas Ramanauskas, Vytautas Miliūnas, Gaustas Eigirdas,

Užsakovai: UAB “Ardynas“ atstovė Olga Vaičienė, UAB „Vytauto parkas“ direktorius Ričardas Šidlauskas.

Spaudos atstovas : A.Bružas („Statybų pilotas“).

Posėdžio pirmininkas: Gintaras Balčytis.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1.Žemės sklypo Milikonių g. 7B Kaune detaliojo plano pasiūlymai. Detalųjį planą parengė UAB „Planuotojai“ (archit. L.Peželienė), planuojamo pastato projektinius pasiūlymus- arch. E.Miliūnas. Užsakovas- UAB „Ardynas“ (svarstymo pratęsimas).

G.Balčytis: Šis klausimas jau buvo KAUETe pristatytas per praeitą posėdį , bet jo svarstymą atidėjome, nes nedalyvavo DP autorė. Dabar Laimutė Peželienė čia ir suteikiame jai žodį.

L.Peželienė: Žemės naudojimo paskirtis– rekreacinė teritorija: leistinas kitas žemės naudojimo būdas ir pobūdis (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos). Viena iš galimybių statyti parduotuvę: prekyba maisto ir pirmo būtinumo prekėmis.

Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą Žemaičių plentą numatoma rekonstruoti, įrengiant kelių lygių sankryžą. Dalis sklypo patenka į kelio apsaugos zoną – infrastruktūros teritoriją. Šioje teritorijoje projektuojama 10 automobilių stovėjimo aikštelė. Apsaugos zona 10m. nuo automobilių stovėjimo aikštelės nepatenka į gyvenamųjų namų teritoriją. Projektuojamo sklypo gretimybės – valstybės žemė.

KLAUSIMAI

V.Merkevičius: Paprastai ruošiant detalųjį planą, užsakovas turi viziją. Kokia ji?

L.Peželienė: Užsakovas pageidauja visuomeninės paskirties pastato- galėtų būti parodų salės, parduotuvė.

E.Barzdžiukas: Koks numatomas pastato plotas?

L.Peželienė: Apie 600m2 prekybinio ploto.

E.Barzdžiukas: Kokio aukštingumo siūlomas tūris?

L.Peželienė: Siūlome 2 aukštų, leidžiamas aukštis- 10,5m.

E.Barzdžiukas: Pagal galiojančias normas 600m2 ploto reikėtų 20 parkavimo vietų.

L.Peželienė: Jei pastate įsikurtų autosalonas, reikėtų 10 vietų mašinų stovėjimo aikštelės. Aikštelė užima apie ¼ sklypo.

E.Barzdžiukas: Ar nesiūlote pastato konfigūracijos?

L.Peželienė: Tai bus apspręsta techninio projekto stadijoje.

G.Balčytis: Kodėl atsisakėte požeminio parkavimo?

L.Peželienė: Patirtis rodo, kad užsakovai nenori požeminių parkingų. Jei savivaldybė išnuomuotų žemės sklypą parkavimui, galima būtų projektuoti ir didesnį pastatą.

G.Prikockis: Koks leistinas aukštingumas įrašytas dokumentuose?

L.Peželienė: 10,5m.

E.Barzdžiukas: Kaip detaliajame atsižvelgta į bažnyčios prieigas?

L.Peželienė: Galėtume atsižvelgti nebent perspektyvoje.

G.Balčytis: Klausimai baigėsi, paklausykime E.Miliūno.

E.Miliūnas: Šioje teritorijoje negalioja jokios formuluotės, statyba vyksta stichiškai. Detaliojo plano autorė architektūros nekūrė, nekėlė sau jokių aukštesnių tikslų. Aš noriu išspręsti šiuos klausimus- sukurti šios zonos reglamentą ir paversti jį galiojančiu dokumentu. Mieste kurti sodybinius sklypus nėra teisingas kelias. Bet šioje vietoje plyti tyrai ir nėra miesto jausmo. Siūlau sprendimą- kurti aikštę su pastatu, kuris išlaikytų harmoningą santykį su aplinka. Tai neturėtų būti 2-jų aukštų išsikėtojusi kaimiška trobelė. Aikštė galėtų iš dviejų pusių būti perimetriškai užstatyta arba blokuotais, arba ritmingai išdėstytais atskirais namais. Taigi mūsų koncepcija- aikštė su stilingu statiniu joje. Aikštėje galėtų atsirasti kavinė, mašinų parkavimas. Šalia siūlomas pėsčiųjų tiltas. Mano nuomone, dviejų lygių sankryža čia nereikalinga. Pagrindinis klausimas- ar ši aikštė reikalinga.

Suteikime žodį Šilainių bažnyčios klebonui.

E.Jotkus: Architektų iniciatyva visada svarbi. Pritariu architekto Miliūno minčiai aplink aikštę formuoti prestižinį rajoną. Būtų pozityvu, jei atsirastų juridinis dokumentas, kuris pakeltų šios teritorijos kartelę. Aikštėje galėtų atsirasti varpinė. Mes organizavome talkas, jų metu sutvarkėme šioje zonoje buvusius šiukšlynus. Galėtume bendromis jėgomis pakelti šios teritorijos lygį.

G.Sinkevičius: Šiai teritorijai keliame tikslus- saugi, patogi gyventi, graži. Kol nėra vizijos, pastatas gali tapti namu- vaiduokliu. Seniūnijoje yra ne vienas apleistas pastatas. Stengiamės atverti vaizdą į bažnyčią. Kiti pastatai turėtų bažnyčią papildyti, o ne naikinti. Manau, būtina formuoti aikštę, galvoti apie varpinę. Apvažiaviamai, manau, bus reikalingi.

KLAUSIMAI

L.Tuleikis: Kiek žmonių telpa bažnyčioje ir kokie poreikiai parkavimui?

E.Jotkus: Mūsų parapijoje –40 tūkst. žmonių, teritorija tęsiasi iki Domeikavos. Vos spėja dirbti 4 kunigai. Sekmadieniais laikome 7 mišias, 400 vaikų atvyksta mokytis. Mašinų aikštelė būna pilna automobilių. Tai pati didžiausia parapija Kaune. Šilainiuose nėra prestižinės vietos, sukūrus aikštę ji atsirastų.

Bažnyčios plotas –900m2. Cokoliniame aukšte ruošiamės įrengti šarvojimo sales, kaip ir buvo numatyta. Žemę 99 metams nuomuojame iš valstybės.

  1. Bučas: Ar vienuolynas yra bažnyčios teritorijoje?

E.Jotkus: Taip.

G.Prikockis: Gal E. Miliūnas galėtų pristatyti savo aukštingumo viziją su esamu užstatymu ir bažnyčia?

  1. Miliūnas: Trikampė forma yra efemeriška, turi lengvumo. Žemas statinys būtų negyvas. Tai galėtų būti stiklinis geometrizuotas tūris, gal ažūrinis metalizuotas bokštas, grįsta aikštė, kuria teka vanduo. Bokštas galėtų akcentuoti įvažiavimą į aikštę, suformuoti proporcijas tolimesnėse perspektyvose. Nuo vertikalės vietos priklauso ir pati aikštė.

Veirodinis tūris atspindėtų aikštę, kompensuotų bažnyčios modernizmo stoką. Pastate galėtų būti viešbutėlis, seniūnijos patalpos- kavinė, bendruomenės salė. Svarbiausias uždavinys- suformuoti erdvę ir perimetrinį aikštės užstatymą. Tada bus galima idėją vystyti toliau. Galėtų būti ir du bokštai – kuklus prie bažnyčios, o varpinė kitame aikštės gale.

L.Tuleikis: Kas tame spalvotame trikampyje?

E.Miliūnas: Pastate siūloma funkcija-ofisai, viešbutis, galėtų būti ir gyvenamų patalpų, pusė krepšinio salės.

J.Bučas: Ar jūsų siūlomoje aikštėje realus tik šis detalusis planas?

E.Miliūnas:Taip.

PASISAKYMAI

E.Barzdžiukas: Manau, kad sklypo formavimas šioje vietoje yra klaida. Pritariu erdvės prieš bažnyčią formavimui, galėtų susiformuoti ir turgelis. Nors detalusis planas juridiškai įteisintas, norėtųsi jo funkciją sieti su bažnyčia. Geriau būtų pastatą šlieti prie gatvelės, kad kuo mažiau dominuotų aikštėje. Į šį detalų žiūriu kaip į neišvengiamybę, pritariu aikštės formavimui pagal arch. E.Miliūno studijos pasiūlymus.

J.Bučas: Blogai, kad miesto bendrajame plane neapspręstos viešosios erdvės. Trūksta konceptualaus pagrindimo. Tai turėtų būti sakralinis kompleksas. Šis detalusis planas neturi konteksto, yra savitikslis. Gal ši vieta labiau tiktų kitokios paskirties objektui.

Manau, kad šiai teritorijai būtina suteikti viešosios erdvės statusą, kas padėtų spręsti viešojo ir privataus intereso konfliktus specialiojo plano priemonėmis.

S.Juškys: Manau, kad detaliojo plano rengimas yra urbanistinis sprendimas. Miesto bendrajame plane turėjo būti numatyta erdvė- aikštė, ir tik tuo remiantis būtų aišku, ar čia galima ką nors projektuoti, ar ne. Labiau patinka kamerinis aikštės užstatymo charakteris. Jei pati bažnyčia imtųsi aikštės užstatymo, situacija būtų valdoma. Kitu atveju gręsia chaosas.

Neteisingas detaliojo plano rengimo kelias, todėl jam nepritariu.

A.Kančas: Manau, kad prieš bažnyčią turėtų rastis išskirtiniai vieši objektai, turgaus aikštė. Būtų idealu, jei šis sklypas nebūtų grąžintas. Reikėtų kreiptis, kad likusią aikštės dalis būtų atiduota bažnyčios panaudai. Projektuojamas pastatas turi būti viešas ir sukurti ansamblį su aplinka. Pritariu E. Miliūno paruoštai raidos vizijai. Erdvė priešais bažnyčia būtinai turi būti išsaugota ir tapti aikšte. Ruošiami detaliojo plano sprendiniai būtinai turi būti suderinti su E.Miliūno studijos ruošiama aikštės raidos vizija ir derinamas KAUETe techninio projekto stadijoje.

A.Karalius: Dabar Šilainių bažnyčia yra apsupta būdelių ir nameliukų. Jei jau yra bažnyčia, turi būti ir partneris. Sprendimas formuoti aikštę priešais bažnyčią yra elementarus. Trūksta funkcinės schemos. Tai turėtų būti visuomeninis branduolys su bendruomenės centru. Reikia raidos programos, suderinant grąžinto sklypo DP su rekomendacijomis. Reikia eiti toliau- aikštė turi būti urbanistinis vestibiulis.

V.Kuliešius: Prieš rengiant DP turėtų būti urbanistinės koncepcijos stadija. Siūlau rengti detaliojo plano korektūrą, didinant aukštingumą, prieš tai parengus architektūrinius- urbanistinius pasiūlymus. Pritariu E.Miliūno ir kolegų aikštės koncepcijai ir siūlau akcentuoti užstatymą ties sankryža.

V.Merkevičius: Pritariu aikštės prie bažnyčios formavimui. Šioje teritorijoje pastatai, man atrodo, galimi (tame tarpe ir Milikonių 7b), tačiau jie turi būti sprendžiami kompleksiškai visos aikštės atžvilgiu. Aikštės perimetrui formuoti reikėtų nustatyti užstatymo režimus (užstatymo liniją, aukštingumą). Pirmuose aukštuose galėtų būti visuomeninės patalpos, kurios suteiktų aikštei gyvybės. Pėsčiųjų viadukas galėtų tapti aikštės dalimi.

J.Minkevičius: E.Miliūno studijos ruošiama aikštės raidos vizija – tai tik pati užuomazga. Pasiūlymas tvarkyti bažnyčios prieigas yra teisingas. Aikštės kampuose užstatymas turėtų būti akcentuotas. Reikia kreiptis į miesto tarybą, kad atkreiptų ypatingą dėmesį į šią teritoriją ir suformuotų urbanistinius reikalavimus.

Manau, kad būsimos aikštės erdvėje statyba nepageidaujama.

R.Palys: Ydinga praktika, kai detalusis rengiamas be urbanistinės analizės. Reikia galvoti apie aikštės erdvę, bet perimetrą formuoti bus sunku. Iškyla klausimas, ar bažnyčia pajėgi emociškai preiti prie pat magistralės, ar geriau nuo magistralės aikštę uždaryti. Vienišas aukštas tūris kelia abejones, geriau perimetriškas užstatymas ir iš trečios pusės. Gal kameriškas bažnyčios atsivėrimas per gatveles, užstačius aikštės vidurį, labiau priimtinas?

E.Miliūno studijos darbas, bandant formuoti sakralinę erdvę prieš bažnyčią, galėtų būti pagrindu, toliau ieškant optimalaus sprendimo.

G.Prikockis: Architekto Miliūno pasiūlymai parengti profesionaliai ir įdomiai. Jie gali tapti programa, rengiant šios Šilainių dalies didesnės apimties detalųjį ar specialųjį planą. Didelė vertybė- viešosios erdvės- aikštės numatymas. Pritariu kolegos idėjoms ir 1-jam variantui.

Pateikto detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai iš esmės neprieštarauja E.Miliūno pateiktiems pasiūlymams. Pagrindinis konfliktas- aukštingumas: DP numatyta 10,5m, o Miliūnas siūlo 21m. Pritariu DP su sąlyga, kad rengiant techninį projektą, bus atsižvelgta į E.Miliūno pasiūlymus. Be to, techninį projektą reikėtų pateikti KAUET svarstymui.

L.Tuleikis: DP nekomentuosiu, nes žmona dirba jį rengusioje įmonėje.

Dėl kitos neužstatytos žemės panaudojimo pritariu bažnyčios vizijoms tuos sklypus laikyti išskirtinai viešajai paskirčiai. Įvertinus nejaukias Šilainių mikrorajono erdves, manau, kad prie bažnyčios labiau tiktų kamerinė vieša erdvė, o ne atvira į magistralę. Siūlau inicijuoti „Šilainių priebažnyčio kultūrinės erdvės specialųjį planą“.

G.Balčytis: Visi be išimties ekspertai mano, kad viešoji erdvė prieš Šilainių bažnyčia būtina. Sprendimų gali būti įvairių. Džiugu, kad kolegos savo jėgomis sukūrė viziją ir ją pristatė. Visi ekspertai pritarė, kad turi būti parengta plėtros vizija, pritarė Miliūno idėjoms.

Dėl Milikonių g. 7b DP vieningos nuomonės nebuvo. 4 ekspertai buvo už tai, kad toks detalusis galėtų būti, vienas buvo griežtai „prieš“, kiti-„ prieš“ su išlygomis. Buvo nuomonių, kad vizija ir DP vienas kitam neprieštarauja, gal ir siūlomas aukštingumas gali būti tinkamas.

Siūlau balsuojant atskirti DP nuo aikštės vizijos. Siūlau du teiginius:

-šis DP nėra priimtinas dėl išskirtinės teritorijos svarbos.

-DP gali būti priimtinas su tam tikrais pakeitimais.

A.Kančas: Siūlomas objektas atsiranda tokioje svarbioje vietoje, o gali būti ir geras, ir blogas. Negalime rizikuoti. Pastatas turi būti apspręstas, suderintas su Miliūno vizija, techninio projekto stadijoje parodytas KAUETe.

A.Karalius: Nereikėtų praleisti tokio elementaraus DP.

G.Balčytis: Gal pritarti DP su sąlyga, kad bus parodytas KAUETe?

L.Tuleikis: Kiek žinau, užsakovai visada nori aukštesnio pastato. Gal užsakovas pats ryžtųsi pertvirtinti DP su didesniu aukštingumu? Būtų naudinga pačiam klientui.

L.Peželienė: Tūris galėtų keistis. Jei atsirastų galimybė kitur parkuotis, užstatymo zona galėtų keistis.

V.Bukėnienė: Užstatymas šioje vietoje padrikas ir nesuvaldytas. Prie bažnyčios norisi vertikalės. Šiai teritorijai vystyti turi atsirasti organizatorius.

J.Bučas: Svarbi pastato funkcija.

E.Barzdžiukas: Blogai, kad čia suformuotas sklypas. Turiu du pasiūlymus balsavimui:

  • Techninio projekto stadijoje projektą pristatyti KAUETe.
  • Suformuoti sklypą kitoje vietoje.

G.Balčytis: Tai vienas iš tų retų atvejų, kai savivaldybė klausia patarimo, ar šis pastatas bus tinkamas šiai vietai. Todėl svarbu įvertinti perspektyvą.

A.Karalius: Svarbūs 3 dalykai:

-viešoji edvė

-raidos programa

-DP turi būti suderintas su raidos programa.

G.Balčytis: Siūlau pirma balsuoti dėl šio klausimo antros dalies, t.y. dėl E.Miliūno pateikto siūlymo, gal balsavimo rezultatai ekspertams padės pasispręsti dėl pateikto DP. Balsuokime. Kas už tai, kad pasiūlytas tinkamas kelias formuoti viešąją erdvę, kad būtina raidos programa?

Balsavo: „už“-11 ekspertų.

G.Balčytis: Kas prieš?

Balsavo:“prieš“ nebalsavo niekas.

G.Balčytis: Kas susilaikė?

Balsavo: Susilaikė 1 ekspertas (L.Tuleikis).

A.Kančas: Mūsų nepritarimas tą vietą sureikšmintų, tai visada priverčia susimąstyti, siekti aukštesnio lygio architektūros.

E.Miliūnas: Manau, kad svarbiausia- bendradarbiavimas. Ėmiausi šio darbo, kad įteisinčiau šį detalųjį planą. Kategoriškas atsakymas nieko gero neduos. Man atrodo, kad būtų pakankamai daug pasiekta, jei būtų nuspręsta formuoti viešąją erdvę.

G.Balčytis: Siūlau 3 teiginius balsavimui.

  1. DP kelia abejonių, nes jį rengiant neatsižvelgta į aplinką šalia sakralinio objekto. Siūlomus DP sprendinius reiktų integruoti į vieningą šios teritorijos sprendimą.
  2. Pritarti DP.
  3. Nepritarti DP.

Kas už 1 teiginį?

Balsavo: „už“-8 ekspertai.

G.Balčytis: Kas už 2 teiginį?

Nebalsavo niekas.

G.Balčytis: Kas už 3 teiginį?

Nebalsavo niekas.

G.Balčytis: Kas susilaikė?

Susilaikė 3 ekspertai.

NUTARIMAS

1.PateiktiŽemės sklypo Milikonių g. 7B Kaune detaliojo plano ( Detalųjį planą parengė UAB „Planuotojai“ (archit. L.Peželienė), planuojamo pastato projektinius pasiūlymus- arch. E.Miliūnas. Užsakovas- UAB „Ardynas) sprendiniai” kelia abejonių, nes jie neatsižvelgia į būsimą šios vietos svarbą bei greta esančio sakralinio objekto užimamą ypatingą statusą  miesto urbanistikoje bei žmonių gyvenime. Tikėtina, kad ši ir aplinkinė teritorija ateityje turėtų tapti viešąja erdve ir sudaryti su Šilainių bažnyčia vieningą sprendimą, todėl KAUET siūlo savivaldybei rengti platesnės teritorijos prie Šilainių bažnyčios raidos programą, kurios galimas gaires pateikė arch.E.Miliūnas. 

Siūlomus DP sprendinius reikėtų integruoti į vieningą šios teritorijos sprendimą, kitu atveju jie gali užkirsti kelią tinkamam  teritorijos vystymui ateityje. Rekomenduojame išduodant projektavimo sąlygų sąvadą pastato Milikonių g.7b techniniam projektui rengti įrašyti sąlygą, kad techninio projekto sprendiniai būtų pristatyti KAUET.

Siūlome tolimesniame darbe atsižvelgti į šias rekomendacijas:

1.1-E.Miliūno studijos darbas, bandant formuoti sakralinę erdvę prieš bažnyčią, galėtų būti pagrindu, toliau rengiant Milikonių g. 7b techninį projektą. Be to, techninį projektą reikėtų pateikti KAUET svarstymui (11 ekspertų).

1.2-Šiai aikštei priešais Šilainių bažnyčią būtina suteikti viešosios erdvės statusą, perimetrui formuoti reikėtų nustatyti užstatymo režimus (užstatymo liniją, aukštingumą) (7 ekspertų).

1.3-Ydinga praktika, kai detalusis rengiamas be urbanistinės analizės (6 ekspertai).

1.4-Įvertinus nejaukias Šilainių mikrorajono erdves, manome, kad prie bažnyčios labiau tiktų kamerinė vieša erdvė, o ne atvira į magistralę. Galimas perimetriškas užstatymas ir iš trečios pusės (3 ekspertai).

1.5-Manome, kad būsimos aikštės erdvėje statyba nepageidaujama (3 ekspertai).

1.6 -Mūsų nuomone aikštės teritorijoje pastatai yra galimi (tame tarpe ir Milikonių 7b), tačiau jie turi būti vieši ir sprendžami kompleksiškai su visa aikšte (3ekspertai).

1.7-Siūlome rengti Milikonių 7b detaliojo plano korektūrą, didinant aukštingumą ( 2 ekspertai).

 Žemės sklypo Jonavos g. 7 detaliojo plano pasiūlymai. Projektuoja UAB „Miesto planas“( arch. Evaldas Barzdžiukas). Užsakovas – UAB „Vytauto parkas“.

 E.Barzdžiukas: Mūsų projektuojamas sklypas užima daugiau, negu 1ha, yra šalia Neries ir žaliojo masyvo senamiesčio prieigose. Jis patenka į planuojamą senamiesčio vizualinės apsaugos zoną.

Pirminis uždavinys buvo pasiūlyti DP sprendinius koncertinei 1150 vietų salei ir 350 vietų universaliai salei. Be šių dviejų salių tūrio ateityje turėtų atsirasti lauko amfiteatras, kuris papildytų kompoziciją.

Kilo idėja sukurti muzikos parką, kuris organiškai įsijungtų į visą santakos erdvių struktūrą.Tai taptų ir pramogų tako, kuris prasideda Arena Nemuno saloje, pereina į lauko amfiteatrą prie Daugirdo viešbučio ir jungiasi su Vilijampolės  pakrantėmis (Kombo klubu), dalimi. Planuojame neapsiriboti šio lokalaus sklypo problemomis, o apjungti rekreaciją į bendrą visumą.

“Muzikos parko” erdvę planuojame ažūru atskirti nuo esamų magistralių. Siūlome paupius skirti rekreacijai, o ne transporto mazgų išplėtimui.

Mūsų programa preliminari, vystoma priartėjimo keliu. Siūlome amfiteatrinę klasikinę 1150 vietų salę natūralaus garso koncertams ir 350 vietų salę su transformuojamomis kėdėmis. Galėtų atsirasti papildomos funkcijos, kad pastatas visada būtų gyvas- kavinė, lauko terasa. Pateikti statinio pasiūlymai preliminarūs.

Sklypo plotas- 1ha 35 arai

Tankumas- 35%

Intensyvumas-65%

Maksimalus aukštis-24 m.

Pagrindinės prieigos planuojamos nuo gatvės. Žmonės galės ateiti paupiu nuo transporto stotelių. Pastato vestibiulis atgręžtas į upę, kur atsivers puikūs vaizdai į Neries krantinės parką.

Viso planuojama 1500 žiūrovinių vietų, parkavimui numatyta 250 vietų. Šalia esančioje valstybinėje žemėje numatyta lauko estrada, muzikos aikštė. Želdiniai užstos magistralę, manome, kad koncertams transportas nekliudys. Esamas reljefas nekeičiamas. Planuojamą parkingą siūlome apželdinti.

Esminis uždavinys- statinio kompozicija. Bendras planuojamas plotas didelis- apie 8 tūkst. m2, todėl nesinorėjo vientiso masyvo. Siūlome 3 salių tūrių komponavimo variantus ir formas.

KLAUSIMAI

A.Karalius: Prašau parodyti sklypo ribas ir tvarkomos teritorijos ribas.

E.Barzdžiukas: (parodo).

G.Balčytis: Kokia šio skypo paskirtis?

E.Barzdžiukas: Komercinė ir bendro naudojimo (nuomuojamas).

J.Bučas: Ar čia viešoji erdvė?

E.Barzdžiukas: Tai viešas objektas ir siūlome visos teritorijos vystymą, integruojant į senamiestį.

G.Prikockis: Kokia paskirtis bendrajame plane? Kokia transporto vystymo perspektyva?

E.Barzdžiukas: Priešais “Drobę” perspektyvoje bus reguliuojama sankryža. Tai būtų naudinga mūsų parkingui.

Sklypo paskirtis komercinė su pakrantės želdinių juosta.

J.Bučas: Kam priklauso prieigos prie vandens?

E.Barzdžiukas: Miestui.

R.Palys: Koks atstumas nuo parkingo iki upės?

E.Barzdžiukas: 15 m. Vandens apsauginė zona -20m.

R.Palys: Ar žalias koridorius tęsiasi iki Kleboniškio?

E.Barzdžiukas: Taip.

R.Palys: Ar parkingas žemėja upės link?

E.Barzdžiukas: Beveik ne.

A.Karalius: Ar pakrantės tvarkymo ribos įeina į jūsų teritoriją?

E.Barzdžiukas: Numatome tvarkyti visą teritoriją- nuo tilto iki ipės.

G.Prikockis: Nuo sovietinių laikų po Kauną klaidžioja Filharmonijos dvasia? Ar tai tas pats objektas?

E.Barzdžiukas: Yra poreikis didesnei salei ir užsakovas tą žino. Kaune visos salės yra nuo 500 iki 700 vietų. Didesnės salės atsiradimas būtų komerciškai pagrįstas.

R.Palys: Ar pakrantė toje vietoje stati?

E.Barzdžiukas: Šioje vietoje ne ypač, toliau- statėja.

PASISAKYMAI

 L.Tuleikis: Vieta labai tinkama tokios paskirties statiniui. Šis objektas gali tapti miesto vartais, atvedančiais tiesiai į senamiestį- platus pramatomumas. Teisingas žingsnis- žalios zonos formavimas, pakrantės sprendimas, ryšiai su senamiesčiu. Vieta priklauso parkinei struktūrai, reikėtų į ją labiau įsiklausyti – parkingo zonoje auga unikali alėja, ją reikėtų palikti. Siūlau patį parkingą skaidyti į mažesnes dalis. Reikėtų kurti alėją žiūrovų srautui. Tai turėtų būti demokratiška erdvė. Sveikinu užsakovus. Tačiau pasiūlyti tūrių sprendiniai visiškai neįdomūs, nelabai tinkami pastato paskirčiai ir neatitinkantys vietos svarbos. Siūlau organizuoti pastatui architektūrinį konkursą.

G.Prikockis: Didelė salė Kaunui reikalinga ir ši vieta turi potencijos tą paskirtį priimti. Bet salė labai didelės apimties ir nutolusi nuo centro, gali nelikti ryšio su aktyviu miestu. Aplinka tokiam objektui nėra palanki- tai “Drobės” fabrikas, “Undinė”, garažai ir “Senukų” prekybos centras. Ši vieta atskirta nuo miesto centro gamyklomis ir Žaliakalnio kalnu, nuo senamiesčio- transporto mazgu. Be to, šioje vietoje dar neišspręsti transporto klausimai.

Manau, kad komercinės paskirties su kultūriniu atspalviu objektas gali atsirasti šioje teritorijoje. Jo paskirtis sietina su parko tvarkymu.

R.Palys: Manau, ši vieta siūlomam objektui tinkama. Svorio centras pasirinktas teisingai, bet per mažas atstumas nuo parkingo iki upės- reikia palikti galimybę tvarkyti pakrantės profilį. Ir pastatą siūlyčiau traukti kiek arčiau gatvės. Pačią pastato formą reikėtų darbo eigoje tobulinti. Transporto problemos šioje zonoje dar neišspręstos.

J.Minkevičius: Teisingas principas- gerą vietą naudoti kultūrinėms reikmėms. Konkreti vieta, atsižvelgiant į transporto keliamą triukšmą, muzikai nelabai tinka. Gal geriau būtų sporto funkcija. Pastatą siūlyčiau skaidyti į mažesnius tūrius, ir jo forma nėra optrimali funkcinių ir akustinių problemų atžvilgiu. Amfiteatras per arti transporto. Parkavimas užima per daug vietos- galėtų būti mažesnis arba požeminis. Laisvas planavimo principas tinkamas. Strateginei idėjai pritariu.

V.Merkevičius: Kultūrinės paskirties objektui šioje vietoje pritariu. Detaliajame plane reikėtų rasti optimalų parkingo/ užstatomos teritorijos/žaliųjų plotų santykį. Siūloma pastato forma nėra tinkama muzikinei paskirčiai. DP stadijoje reikėtų rodyti užstatymo zoną, o ne formą.

V.Kuliešius: Silpnas viešosios paskirties statinio prieigų ryšys su miestu, patekimo prie upės scenarijus. Siūlyčiau panagrinėti “Drobės” fabriko konversijos galimybę. Netinkamas parkingo sprendimas- geriau požeminis, statiniu užmaskuotas parkingas, gal reikėtų išnaudoti perkryčio galimybes. Neįtikina architektūros dermė su kraštovaizdžiu, siūlau ieškoti labiau laikmetį atspindinčios išraiškos.

A.Karalius: Kultūriniam objektui šioje vietoje pritariu, bet filharmonija čia neįmanoma, nes perdaug toli nuo urbanizuotų miesto struktūrų. Siūlomas principas būdingas žymiai didesniems miestams. Silpnokas kranto sprendimas. Neišspręsta pagrindinė viešoji objekto erdvė.

Nepritariu parkavimui po žeme- antžeminėse aikštelėse mažiau smurto galimybių. Pastato formos yra ne šios stadijos užduotis. Pritariu apibendrintos formos naudojimui, tik tūris galėtų būti arčiau vandens.

A.Kančas: Pritariu visiems objektams, atsirandantiems prie upės. Gal kiek per toli nuo centro, bet pozityvus pasiūlymas. Siūlau formuoti aikštę, ryškinti jungtį su upe, parkingą atitraukti toliau nuo Neries, jame paliekant esamą alėją. Pastato forma turėtų tobulėti darbo eigoje. Patariu neužkrauti užsakovo neišsprendžiamais klausimais- niekas nežino gretimybių vystymosi perspektyvų. Sprendimui pritariu.

S.Juškys: Nors kultūrinių objektų trūksta, manau ši vieta tam netinkama. Čia galėtų būti sporto objektas. Kyla abejonių dėl transporto. Parkingas mechaniškas ir galėtų tęstis į tilto pusę(esant galimybei) ir būti plastiškesnis. Kelia abejonių ir pati pastatų plastika- apvalios sferos salėje natūrali akustika negalima.

J.Bučas: Tai atvejis, kai kultūrinės paskirties objektas gali praturtinti teritoriją. Teritoriją reikia panaudoti ir rekreacijai, ypač svarbus zonavimas. Nebijokime naujų tūrių panoramose. Sprendimas priimtinas pagal teritorijos pasirinkimą, funkciją. Tai Santakos tęsinys, reikia jį gerai išnaudoti. Detalųjį planą reikia išsamiau apspręsti. Priešprojektiniams detaliojo plano siūlymams pritariu.

G.Balčytis: Kultūrinei funkcijai pritarė beveik visi. Aš taip pat manau, kad ši funkcija galėtų būti, bet teigti, kad tai geriausia vieta filharmonijai mieste, negalėčiau. Bet jei užsakovai taip galvoja, tai reikėtų tik sveikinti jų norą praturtinti miestą kultūriniu objektu, kuris, galbūt, duos naują impulsą šios vietos vystymui. Labai gerai, kad atsiranda pastatų prie vandens. Manau, kad siūlomas parkingas nėra tinkamai išspręstas, nes dabar labiau panašu į komercinį centrą, nei į kultūrinį objektą – nėra jokių prieigų, erdvės žmonėms bei humaniškumo. Prie upės turėtų dominuoti ne parkingai, o statiniai. Gal būtų verta šioje vietoje surengti idėjų konkursą ar bent variantinį projektavimą, nes, tikėtina, būtų pasiūlyta įdomesnių sprendimų tiek parkavimui, tiek statiniui ir jo vietai sklype.

A.Kančas: Manau, kad reikia pritarti ir siūlyti vystyti toliau.

L.Tuleikis: UAB” Miesto planas” rengia DP. O jei pasiūlyti miestui organizuoti konkursą? Galima būtų be didelių pastangų gauti daug įvairių rezultatų.

A.Karalius: “Lituanikos” konkursas baigėsi, prietilčio rekonstrukcija liko neišspręsta. Gal būtų prasminga šiuos sprendimus apjungti?

R.Miliukštis: Dabar yra ruošiamas senamiesčio specialusis planas su tyrimais- viso senamiesčio iki Birštono gatvės. Yra ruošiamos sąlygos. Jei nenutrūks finansavimas, darbai vyks.

R.Šidlauskas: Tikimės pritarimo, kad galėtume toliau vystyti projektą.

L.Tuleikis: Manau, kad konkursas būna sėkmingas tada, kai aišku, ko siekiama. Kai daug nežinomųjų, konkursas nepadės, nereikėtų konkursui siūlyti labai didelės apimties kartu su transporto žiedu ar „Lituanikos“ kompleksu.

L.Janušaitienė: Abejoju filharmonijos funkcija. Objektas turėtų būti arčiau vandens, apspręstos prieigos. Trūksta tolimesnio vystymo vizijos ir kompleksiškumo.

R.Šidlauskas: Tai nebus filharmonija, o universali salė.

G.Balčytis: Kultūrinei funkcijai pritarė beveik visi.

  1. Prikockis: Idėjai buvo pritarta.

G.Balčytis: Pritarkime idėjai, prašykime variantinio projektavimo. Balsuokime dėl pasiūlymo rengti konkursą ir gauti daugiau idėjų šios vietos formavimui. Kas už tai, kad rekomenduoti užsakovams surengti architektūrinį šios teritorijos konkursą?

Balsavo: “už”- 7 ekspertai.

G.Balčytis: Kas už tai, kad konkurso nereikia?

Balsavo: “už”- 1ekspertas.

G.Balčytis: Kas susilaikė?

Balsavo: 1ekspertas.

G.Balčytis: Bandysiu reziumuoti. Dauguma architektų pastato kulturinei funkcijai šioje vietoje pritarė, tik 2 siūlė sporto paskirtį. Detaliajam planui buvo išsakyta daug pastabų: būtina formuoti prieigas ir aikštę prie pastato, pastatą traukti arčiau upės, plastiškiau spręsti parkingą, paliekant esamą medžių alėją. Siūloma pastato forma nėra tinkama muzikinei paskirčiai, ją reikėtų tobulinti. Spręsti pakrančių sutvarkymo koncepciją. Atsižvelgti į triukšmą ir užterštumą parke prie tilto. Iš principo buvo pritarta projektuojamo pastato apimčiai. Detalųjį planą reikia išsamiau apspręsti.

NUTARIMAS
  1. Pateikto projektoŽemės sklypo Jonavos g. 7 detaliojo plano pasiūlymai” ( Projektuoja UABMiesto planas“( arch. Evaldas Barzdžiukas). Užsakovas – UAB „Vytauto parkas“) siūlomai sklypo kultūrinei paskirčiai bei užstatymo apimčiai pritarti. Rekomenduojame užsakovui surengti architektūrinį konkursą idėjų bankui sukurti. Tolimesniame darbe siūlome atsižvelgti į pastabas:

 

2.1-Siūloma pastato forma nėra tinkama muzikinei paskirčiai, reikėtų ją tobulinti darbo eigoje (7 ekspertai)

2.2-Siūlome formuoti aikštę, alėją žiūrovų srautui- tai turėtų būti demokratiška erdvė (6 ekspertai).

2.3-Siūlome parkingą projektuoti plastiškiau, skaidyti į mažesnes dalis,palikti esamą unikalią alėją, didinti

atstumą nuo parkingo iki upės (6 ekspertai).

2.4-Silpnas viešosios paskirties statinio prieigų ryšys su miestu, patekimo prie upės scenarijus (5 ekspertai).

2.5-Transporto problemos šioje zonoje dar neišspręstos (4 ekspertai) .

2.6-Pastato tūris galėtų būti arčiau vandens (2 ekspertai).

 

Gintaras Balčytis

Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.