1.MOKYMO PASKIRTIES PASTATAS A. JAKŠTO G. 6. TECHNINIO PROJEKTO PASIŪLYMAI. Projektuoja UAB „Sava erdvė“. Užsakovas-„Lietuvos Kolpingo Fondas“.

2. Nemuno salos konkurso sąlygų aptarimas.

ĮVYKUSIO 2008- 12-17 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.41

 POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autorius Gintautas Stanislovaitis.

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Loreta Janušaitienė, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Vladas Stauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.

Spaudos atstovai : Almantas Bružas („Statybų pilotas“), Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“), Laimutis Genys (“Laikinoji sostinė”).

Posėdžio pirmininkas: Audrys Karalius.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1.MOKYMO PASKIRTIES PASTATAS A. JAKŠTO G. 6. TECHNINIO PROJEKTO PASIŪLYMAI. Projektuoja UAB „Sava erdvė“. Užsakovas-„Lietuvos Kolpingo Fondas“.

 G. Stanislovaitis:

Statybos paskirtis. Statinių paskirtis yra mokomoji – administracinė. Pastate įsikurs Lietuvos Kolpingo Fondo administracija (biuro patalpų plotas – 143 kv. m), projektuojamos auditorijos nedidelėm mokinių grupėm (vienu metu iki 85 mokinių), iki 130 vietų susirinkimų salė, pora trumpalaikio apgyvendinimo numerių ir pagalbinės patalpos.

Teritorija, reljefas. Statinio sklypas yra Kauno senamiestyje tarp A. Jakšto ir Raguvos gatvių. Statybos vietoje buvęs avarinis pastatas nugriautas, vykdomi archeologiniai statybvietės tyrinėjimai. Inžinerinių geodezinių tyrinėjimų duomenimis sklype reljefas yra ramus. Statiniui trukdančių komunikacijų iškėlimo projektai ruošiami.

Sklypo planavimo sprendiniai. Pastatas projektuojamas sklypo vakarinėje dalyje nugriauto gyv. namo ir šalia buvusio pastato vietoje, prisilaikant 2004 m patvirtinto detaliojo plano sprendinių ir projektavimo sąlygų Nr. S-40-6-713. Išlaikoma A. Jakšto gatvės užstatymo linija. Pietinis ir šiaurinis fasadai projektuojami kaip ugniasienės. Pagrindinis įėjimas iš kiemo pusės.

Į kiemą įvažiuojama iš A. Jakšto gatvės pro pietinę pastato pusę (servitutu išskirta sklypo dalis). Jame numatoma 21 automobilių parkavimo vieta. Tame tarpe 2 skirtos žmonėm su negalia. Kiemas grindžiamas trinkelėmis, pėsčiųjų praėjimas prie pastato – akmens trinkelėmis. Nuo Raguvos gatvės ir gretimo sklypo transporto atribojama stulpeliais

Pastato planavimo sprendiniai. Projektuojamas pastatas – trijų aukštų su mansarda ir rūsiu., vientiso tūrio, šlaitiniu stogu. Skirtinga fasadų apdaila pažymimi du toje vietoje stovėję pastatai.

Rūsyje numatomos dvi zonos – po nugriautu pastatu naujai įrengiamos pagalbinės patalpos ir atkasamas ir restauruojamas 16 a rūsys. Jų išdėstymas nedetalizuojamas, nes bus tikslinama projektavimo užduotis pagal archeologinių tyrinėjimų išvadas ir KVAD sąlygas.

Pagrindinis įėjimas į pirmą aukštą iš kiemo pusės per tambūrą į holą (pateikiami du išplanavimo varijantai). Laiptinės įrengiamos pastato galuose, jas jungia koridorius. Pirmame aukšte įsikurs administracinės ir mokymo patalpos. Numatomas keltuvas neįgaliesiems.

Antrame aukšte įrengiami mokomieji kabinetai, holas ir san. mazgai.

Trečiame aukšte salės erdvė paaukštinama iki mansardos aukščio ties pastato ašimi. Įrengiama 120 vietų salė ir pagalbinės patalpos.

Mansardoje kiemo pusėje įrengiami du gyvenamieji numeriai atvažiavusiems dėstytojams apgyvendinti.

     Pirmas variantas. Pastato fasadai skiriami į dvi dalis, išskiriant seniau stovėjusių pastatų ribas. Didžiosios dalies fasadas dengiamas akmens masės tamsiai pilkomis plokštėmis, arba olandiškomis „Trespa“ plokštėmis. Kita dalis montuojama iš gelžbetonio laikančių rėmų, vidinėje jų pusėje įrengiant šiltintas atitvaras. Galiniai fasadai tinkuojami ir dažomi artima plokštėm spalva.

     Antras variantas. Gatvės ir kiemo fasadai mūrijami iš klinkerio plytų. Fasadas skaidomas vertikaliais piliastrais, tarp jų montuojant siauras langų juostas. Buvusių pastatų ribos pažymimos, naudojant skirtingų spalvų plytas – tamsiai rudą ir gelsvą. Galiniai fasadai tinkuojami ir dažomi šviesia spalva.

Techniniai rodikliai

1. Sklypo plotas                        1209 m²
2. Užstatymo plotas          409,74 m²
3. Užstatymo tankumas             34%
4. Bendras plotas          1297,78 m²
5. Užstatymo intensyvumas       108%
6. Statybinis tūris          4212 m³
7. Automobilių park. vietos           21

KLAUSIMAI

R.Gudienė: Ar yra parengtas detalusis planus sklypui Jakšto g.?

G.Stanislovaitis: Nėra.

R.Gudienė: Ar įteisintas antras įvažiavimas į kiemą? Manau, turėtų būti perimetrinis užstatymas.

G.Stanislovaitis: Dabar tebevyksta archeologiniai tyrinėjimai. Pagal turimus duomenis ištisinio perimetrinio užstatymo šioje vietoje nebuvo.

J.Kančienė: Kas numatyta mansardoje?

G.Stanislovaitis: Balkonėlis.

L.Janušaitienė: Kodėl abiejuose variantuose nerodomas rūsys?

G.Stanislovaitis: Archeologiniai tyrimai tebevyksta, neaišku, ką rodyti.

L.Janušaitienė: Koks šioje vietoje stovėjusio namo plotis?

G.Stanislovaitis: Lygiai toks pat, kaip dabar.

L.Tuleikis: Dabar projektuojamas pastatas tikrai platesnis.

G.Stanislovaitis: Iš vienos pusės platesnis, iš kitos- toks pat.

G.Bernotienė: Kuris variantas labiau patinka Jums pačiam?

G.Stanislovaitis: Tas, kurį projektavau pats– antras. Kitą variantą paruošė Ignas Stanislovaitis.

L.Tuleikis: Norėčiau detaliau sužinoti apie insoliaciją Jakšto 4 pastato atžvilgiu.

G.Stanislovaitis: Tos patalpos, kuriose nepapakanka insoliacijos, šviesą gauna iš kitos pusės.

A.Karalius: Čia senamiestis. Gal yra istorinė medžiaga apie užstatymo charakterį?

G.Stanislovaitis: Šiame sklype buvo 7 statiniai įvairiais laikotarpiais.

R.Miliukštis: Apie 1986-87m buvo atlikti išsamūs 43 kvartalo tyrimai. Ar juos matėte?

G.Stanislovaitis: Ne.

R.Raslavičius: Ar yra patvirtintas detalusis planas?

G.Stanislovaitis: Taip.

G.Balčytis: Kur parkuojate automobilius?

G.Stanislovaitis: Mūsų sklype numatyta 21 parkavimo vieta.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Gal galėtų pradžioje pasisakyti KVADo specialistai?

R.Miliukštis: Yra atlikti 45 ir 43 kvartalų išplanavimo, istorinės raidos tyrimai. Gaila, kad autoriai jais nesivadovavo. Anksčiau šioje vietoje projektavo architektas Žilvinas Radvilavičius. Palyginus su jo pasiūlymais dabar pateiktieji yra labai geri. Istoriškai iš Jakšto gatvės buvo 2 pravažiavimai.

R.Gudienė: KVADas šiam pastataui sąlygų neišdavė. Dėl architektūros galima ginčytis, bet urbanistinis sprendimas senamiesčiui netinka. Manau, kad senamiestyje neturėtų būti atsitiktinių aikščių.

G.Balčytis: Manau, detalusis planas paruoštas netinkamai, nes visiškai neatsižvelgiama į Raguvos gatvę. Tai netinkamas sprendimas senamiesčiui.

Palaikau 1 varianto estetinę kryptį. Namas galėtų būti vientisesnis, tūrių atskyrimas galėtų būti subtilesnis, ne toks tiesmukas. Mansardos sprendimas iš kiemo pusės netinkamas nei masteliu, nei estetika.

Norėtųsi šiuolaikiškesnės, drąsesnės estetikos ir geresnio urbanistinio sprendimo, nors, atrodo, autoriai eina tinkama linkme.

G. Bernotienė: Abejones kelia sklypo detalusis planas, nes ji nėra pagrįstas istorinės raidos tyrimais ir viso kvartalo urbanistiniais sprendiniais. Todėl kelia abejones ir paties sklypo užstatymo pobūdis:

-tūris prie Jakšto gatvės per platus, nebūdingas senamiesčiui,

-erdvė sklypo gilumoje neapibrėžta- nesuprantama, kokiu būdu galėtų būti respektuojama istorinė Raguvos gatvė. Galėtų būti sukurta vidinė valdos erdvė.

Statinių formavimo principai galėtų būti priimtini. Linkiu siekti istorinių tūrių ir modernių raiškos būdų.

N.Blaževičienė: Pastato tūrio masyvumas neadekvatus kontekstui, susiformavusiam urbanistiniam kvartalo audiniui, neatsižvelgta į detalesnius kvartalo paminklosauginius tyrimus. Autoriams siūlau teikti komplekso architektūrinius- urbanistinius pasiūlymus, siekiant formuoti vidines kvartalo erdves ir rengti naują detalųjį, jei to reikia.

Priimtinas pastato 1 varianto gatvės išklotinės estetinis sprendimas. Apdaila turėtų būti natūralių medžiagų. Nepriimtinas erkerio kiemo fasade sprendimas.

L. Janušaitienė: Kritiškai vertnu tai, kad pasiūlymai atliekami be istorinių- urbanistinių tyrimų medžiagos, kuri atlikta PRPI specialistų. Detaliajame plane tyrimai neįvertinti, todėl jis taisytinas. Projektuojamas tūris per platus. Siūlyčiau atsisakyti kampinio įėjimo bei stilistiškai svetimo mansardos “televizoriaus”. Nerekomenduoju plytų estetikos, ji čia semantiškai svetima. Pritarčiau 1 var. estetinei krypčiai. Siūlau peržiūrėti urbanistinį sprendimą, atsižvelgiant į PRPI atliktus istorinius- urbanistinius tyrimus.

J.Kančienė: Architektūrinė estetika priimtina senamiesčiui ir susiklosčiusiai aplinkai. Teisingesnis kelias tas, kur architektūriškai atskirti du buvę pastatai. Vien spalvomis atidalinti nepakanka, tūris atrodo pernelyg monotoniškas, nebūdingas seanamiesčiui. Nepriimtinas grubus “televizoriaus” mansardoje sprendimas.

Projekte trūksta vadovavimosi sklypo/kvartalo istoriniais- urbanistiniais tyrimais. Nežinome, ar pagrįstai išauginti tie tūriai, atrodantys pernelyg platūs. Reikėtų svarstymui pateikti grafinę tyrimų išklotinę, urbanistinę motyvaciją.

V.Merkevičius: Kompozicija iš dviejų tūrių yra teisingas kelias, bet tūriai perdėm kontrastingi tiek estetine, tiek spalvos prasme. Tūris per platus senamiesčio kontekste. Būtų gerai bent dalį statinio susiaurinti iki buvusio pastato pločio. Kampinis įėjimas nesaugus. Būtų geriau įėjimą projektuoti dviejų tūrių sandūroje iš kiemo ir iš gatvės. Svetimas mansardos sprendinys. Siūlyčiau įkomponuoti dėstytojų patalpas į pagrindinį tūrį. Abejoju klinkerio plytų apdaila fasade ir piliastrine estetika. Neturint išklotinės, neaiški Raguvos gatvės užstatymo raida.

J.Minkevičius: Pastatas galėtų būti labiau pririštas prie senamiesčio tinklo. Teigiama projekto savybė- šiuolaikiškumo įterpimas į senamiestį, kur nėra meninio estetinio potencialo. Manyčiau, kad tai aukštesnė kokybė. Nors tūriai stamboki, paieška vyksta tinkama linkme. Per daug kontrastingas viršutinio aukšto sprendimas, kampinis įėjimas nėra priimtinas, per aštrus spalvinis sprendimas. Pirmą variantą vertinu teigiamai, bet reikia dirbti toliau.

G.Prikockis: Daugiausiai priekaištų turiu detaliojo plano sprendiniams. Urbanistine prasme jie tikrai silpni, atlikti nesuvokiant kvartalo esmės. Negaliu prieštarauti bendrajai tvarkai, todėl prašau autorių peržiūrėti savo sprendinius, neužkertant kelio vėlesnei kvartalo plėtrai.

Patrauklesnis atrodo 1 varianto kelias. Pastato vizualus skaidymas spalvomis ir architektūra- gera kryptis. Matau užkoduotą problemą su kaimynais – įėjimas ir langai įrengti ugniasienėje negalimi. Keistinas kiemo mansardinio aukšto stoglangio sprendimas.

R.Raslavičius: Siūlau techninio projekto pasiūlymus vystyti toliau, susipažinus su atlikta kvartalo tyrimų medžiaga bei vykdomų archeologinių tyrimų išvadomis. Reikėtų pagal galimybes stengtis atkurti senamiesčiui būdingą užstatymo audinį.

Pastabos:

-Pastatas per “gilus”.

-Sklypo užstatymas nesprendžia kvartalo erdvinių problemų.

-Nepriimtinas sklypo išnaudojimas parkavimui.

-Reikėtų vengti stambių, nebūdingų senamiesčiui tūrių.

Teigiamas dviejų pastato tūrių išskyrimas spalva ar medžiagom.

V.Stauskas: Manau, kad labiau priimtinas 1 variantas, bet kontrastas tiek spalvų, tiek ritmo ir langų formų- pernelyg agresyvus. Nematau idėjos kiemo sutvarkyme. “Baltojo” korpuso fasadui reikėtų suteikti artimesnę senamiesčiui ritmiką. Dėl Raguvos g. išklotinės palaikau G.Prikockio nuomonę- jei ne pastatą, tai masyvesnę tvorą ar sieną čia reikėtų komponuoti.

L.Tuleikis: Labiau linkstu prie 1-jo varianto, bet manau, kad nereikėtų labai didelio kontrasto tarp šių dviejų pastatų, nes jie turi vieną bendrą planinę struktūrą. Kiemo fasadas ir antstatas nevykę. Ilga šoninė siena taip pat negatyvi- ji uždaro šalia esančio namo kiemą. Netinkamos medžiagos- nei plytos, nei “trespa”.

Visiškai nevykęs detalusis planas, kuris yra patvirtintas ir koduoja toliau sekančias klaidas. Būtų normalu, jei mokykla užimtų visą kvartalą ir kurtų savo gyvenimą. Manau, kad insoliacija nepakankama abiejuose variantuose. Kritikuoju langų prastūmimą.

A.Karalius: Priimtiniausias atrodo čia anksčiau stovėjęs pastatas. Aplinka netapo geresnė, suprojektavus šį pastatą. Nėra nei istorinių tyrimų, nei erdvinių analizių.

Grynesnė mūsų nuostata padėtų KVADo specialistams. Abu patekti variantai be galo panašūs. Blogiausias dalykas čia – erdvė. Čia ne aikštė, o tyrai.

J.Merkevičienė: Nedalyvaujantys šiandien posėdyje ekspertai R.Palys ir V.Kuliešius atsiuntė savo pasisakymus apie šį projektą. Aš juos perskaitysiu.

V.Kuliešius: Pirmasis variantas.

Teigiami projekto bruožai: 1. Pastato tūris-tinkamo mastelio, 2. Pastato architektūra dera prie esamos aplinkos. Fasadų skaidymo mastelis  atitinka   aplinkinio užstatymo charakterį, 3.Senųjų pastatų ribų respektavimas ir atspindys fasaduose. Neigiami projekto bruožai: 1. Dirbtinių medžiagų naudojimas fasadų apdailai  nepriimtinas. Naudoti natūralias medžiagas, 2. Pasitikrinti natūralaus patalpų  apšvietimo sprendinius (tai įtakos fasadų  architektūrinę išraišką). Antras varijantas. Teigiami varianto aspektai: 1.Pastato tūris-tinkamo mastelio, 2.Pastato architektūra dera prie esamos aplinkos ,fasadų skaidymo mastelis artimas aplinkiniam užstatymui, 3.Išorės apdailai naudojamos natūralios kilmės medžiagos. Neigiami aspektai: 1.Piliastrai suteikia fasadui bereikalingo manieringumo, 2.Pasitikrinti patalpų natūralaus apšvietimo sprendinius-tai įtakos fasadų architektūrinę išraišką. Susipažinęs su internetu pateikta medžiaga, pritariu pirmajam varijantui su pastabomis (jei nepaaiškės naujos,man nežinomos, aplinkybės dėl pateikto projekto).  R.Palys: 1 VARIANTAS. Architektūra prasta, vyrauja formų chaosas, ypač kiemo pusėje. Blogos proporcijos. Statinys vaizduoja du, o iš tikrųjų yra vienas. Tai prisitaikėliškas, manieringas sprendimas. Planinė struktūra neįdomi, toks įspūdis, lyg bandyta pritaikyti esamą pastatą. Netolygus apšvietimas. 2 VARIANTAS. Daugelis pastabų tinka ir 2 –am variantui. Bendras vaizdas kiek geresnis. Itin manieringas siaurų langų sprendimas, apšviestumas netolygus. Pastato išorė netipologiška. Siūlau iš esmės pakeisti požiūrį į naują architektūrą senoje aplinkoje- projektuoti šiuolaikiškai, vengti formų chaoso, galvoti apie tipologiją (vidus atitinka išorę), pergalvoti vidaus išplanavimą. Rekomenduoju pateikti projektą pakartotinai. A.Kančas: Atsiprašau, pavėlavau. Manau, kad 1 variantas yra labiau priimtinas. Jei būtų numatytas užstatymas prie Raguvos gatvės, urbanizmas būtų įdomesnis. Detalieji planai dažnai ydingai nustato pastato ribas ir formuoja klaidingą vystymą. A.Karalius: Turime elgtis principingai. Jei detalusis planas yra suderintas, tai neturėtų būti kliūtis jį įvertinti. Visi dalyvaujantys sakė, kad pateiktas erdvinis sprendimas neteisingas, įėjimo vieta netinkama, tūris – per stambus. Svarbiausia urbanistika, o ne estetika. Daugumai ekspertų labiau patiko 1-as pasiūlymas, visi kritikavo mansardos sprendimą, per kontrastingą dviejų tūrių sąskambį, neoriginalų skaidymą. Reziume: Nėra visumos, nepateikta sklypo ir kvartalo istorinė raida. R.Miliukštis: Į Urbanistikos skyriaus užklausimą Aplinkos ministerija atsiuntė atsakymą, kad svarbiausi detaliojo plano parametrai yra nurodyti “kryžiuke”, kitus galima keisti, tame tarpe ir pastato vietą sklype. Tik reikia padarytus pakeitimus suderinti. A.Karalius: Tai labai savalaikė informacija. L.Janušaitienė: Įdomu, kodėl KVADas neišdavė sąlygų? Reikėtų tuos dalykus tikrinti. A.Karalius: Ką siūlai- tikrinti projektavimo dokumentus? Kadangi posėdžio metu nėra galimybės patikrinti, gal reikėtų skirti recenzentus, kurie susisiektų su KVADo specialistais ir tuos dalykus patikrintų. G.Balčytis: Tai ne recenzentų darbas. G.Prikockis: Nematau precedento tikrinti autoriaus žodžius. Nemanau, kad to reikia. A.Kančas: Nepadarykime KAUET posėdžio projektų derinimu. N.Blaževičienė: Patys projekto rengėjai galėtų atsiųsti lydraštį su aiškinamuoju raštu ir duomenimis. V.Merkevičius: Mes dažniausiai svarstome projektus centrinėje miesto daly ir senamiesty. Galima būtų išvakarėse susirišti su Rymante ir Rimgaudu, ir pasitikrinti. R.Miliukštis: Mes negauname pačių projektų, tik pranešimus apie posėdžius. J.Merkevičienė: Nuo šiol atsiųsime projektus ir Jums. A.Karalius: Yra 4 pasiūlymai: 1. Užpildyti anketą. 2. Nieko nedaryti. 3. Skirti recenzentus, kurie susisiektų su KVADo specialistais ir tuos dalykus patikrintų. 4. Išvakarėse susitikti su R.Gudiene ir R. Miliukščiu ir pasitikrinti objektų dokumentus. Balsuokime. Kas už 1- Neringos pasiūlymą? Balsavo: “už”- 10 ekspertų. A.Karalius: Kas už tai, kad nieko nedaryti? Balsavo: “už”- 2ekspertų. A.Karalius: Reziumuoju balsavimo rezultatus: Jūratė Merkevičienė su Algiu Kanču įpareigoti paruošti anketas. Dabar balsuosime dėl pateikto projekto. Daugelis kritikavo urbanistinius sprendimus, todėl siūlome pristatyti projektą pakartotinai, laikantis detaliojo plano pagrindinių parametrų, pratęsiant architektūrinius- urbanistinius ieškojimus ir atsižvelgus į kitas ekspertų pastabas. Kas už šį nutarimą? Balsavo: “už”- 12 ekspertų. G.Bernotienė: Siūlau atsižvelgti į Mortos Borisevičiūtės atliktus istorinius tyrimus. A.Karalius: Gerai būtų gauti raštišką patvirtinimą dėl detaliųjų planų svarbiausiųjų parametrų. NUTARIMAS 1.Pateiktam projektui MOKYMO PASKIRTIES PASTATAS A. JAKŠTO G. 6. TECHNINIOIO PROJEKTO PASIŪLYMAI ( Projektuoja UAB „Sava erdvė“. Užsakovas-„Lietuvos Kolpingongo Fondas“) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į tųv ekspertų pareikštas pastabas: 1.1-Siūlome peržiūrėti urbanistinius sprendimus, atsižvelgiant į PRPI atliktus istorinius- urbanistinius tyrimus. Reikėtų pagal galimybes stengtis atkurti senamiesčiui būdingą užstatymo audinį (vieningai) 1.2-Pritariame   1 var. estetinei krypčiai (8 ekspertai) 1.3-Rekomenduojame atsisakyti kampinio įėjimo bei stilistiškai svetimos mansardos iš kiemo pusės(8 ekspertai) 1.4-Manome, kad projektuojamas tūris per platus senamiesčio kontekste. Būtų gerai bent dalį statinio susiaurinti iki buvusio pastato pločio(4 ekspertai) 1.5-Pastatas galėtų būti vientisesnis, tūrių atskyrimas – subtilesnis, ne toks tiesmukas (4 ekspertai) 1.6-Reikėtų vengti stambių, nebūdingų senamiesčiui tūrių (4 ekspertai) 1.7-Norėtųsi šiuolaikiškesnės, drąsesnės estetikos (3 ekspertai) 1.8 -Nerekomenduojame plytų estetikos, ji čia semantiškai svetima (3 ekspertai) 1.9-Siūlome pasitikrinti natūralaus patalpų  apšvietimo sprendinius (3 ekspertai).

 

2. Nemuno salos konkurso pirmo turo sąlygų aptarimas.

 

J.Merkevičienė: Nemuno salos sutvarkymo konkurso sąlygas susirinkome svarstyti jau trečią kartą. Pagrindines gaires-tai, kad tai bus 2-jų turų konkursas- aptarėme, susirinkę pas urbanistikos skyriaus vedėją Nerijų Valatkevičių lapkričio 5d.( buvo kviesti visi ekspertai). Pagrindines 1-o turo tezes, paruoštas Sauliaus Lukošiaus ir Architektų sąjungos, gavome lapkričio 27d. Iki gruodžio 3d. laukėme ekspertų pastabų, po to koregavome salos sąlygas. Viešųjų pirkimų specialistė Daiva Čeponienė neigiamai įvertino dviejų turų konkurso idėją, nes tai prieštarauja viešųjų pirkimų įstatymui. Gruodžio 12d. Architektų sąjungoje aptarėme pagrindinius sąlygų aspektus. Nuspręsta vadovautis Vilniuje įvykusio Lukiškių aikštės konkurso sąlygomis, nes ten abu turai surengti kaip vienas tęstinis.

A.Karalius: Manau, kad pirmas turas turėtų būti kaip priešprojektiniai pasiūlymai, ne mažiau 20 darbų. Turėtų galimybę dalyvauti žmonės be atestatų, be jokių formalių apribojimų. Turėtų būti pristatyti 4 planšetai 100×70 cm. Tai tik idėjinis konkursas, kur bus atrenkamos salos vystymo idėjos. Premijos-7 po 10.000 lt. Jos yra ir 2 turo užsakymai-honorarai.

Antrame ture sąlygos bus patikslintos, išskiriant 2-3 projektų vystymo kryptis. Dalyvauja 7 pirmo turo laureatai. Dalyvavimas nebe anoniminis. Premijas žiuri paskirsto savo nuožiūra.

L.Tuleikis: Man rūpestį kelia kriterijai. Neįsivaizduoju, kaip vertinimo komisija atrinks darbus į antrą turą. Kriterijai privalo būti.

1. Balčytis: Šis konkursas neatsirado tuščioje vietoje. Apie tai diskutavome su Meru. Pasirodo, miesto valdžia neįsivaizduopja, kas galėtų būti saloje. Pasiūlė Architektų sąjungai rengti idėjų konkursą, kad paaiškėtų galimybės. Tai mes ir turim pasiūlyti salos programą.

V.Stauskas: Sala- labai apleistas Kauno taškas. Sąlygose turi būti pabrėžta, kad tai pirmiausia turi būti viešoji erdvė su minimalia urbanizacija. Tai labai svarbu.

A.Karalius: Gal į sąlygas reikėtų įterpti “viešą interesą laikyti prioritetu” arba “ laikyti viešos erdvės vystymą pagrindine kryptimi”? Manau kad prof. Stausko pasiūlyto teginio “ su minimalia urbanizacija” arba “be urbanizacijos” nederėtų rašyti į sąlygas, ne tada jau nebereikalingas pirmas turas.

1. Balčytis: Nepatikrinę negalime žinoti, kiek tos urbanizacijos reikia.

J.Minkevičius: Svarbu apibrėžti, kad sala privalo būti pritaikyta visuomenės interesams. Pagrindinė idėja- suteikti salai visuomeninę funkciją.

L.Tuleikis: Stengsiuos būti nešališkas. Jei yra priimtinas paletiškas požiūris, turėtų būti išskirti 3 segmentai. Kiekvieną segmentą turėtų iliustruoti po kelis darbus. Pritariu Stausko ir Gintaro pozicijai.

A.Karalius: Tai pirmo turo dalyviai atliktų pėstinikų vaidmenį mūšyje, kai jie tampa patrankų mėsa.

G.Balčytis: Manau, kad sąlygose kategorijų numatyti negalima.

A.Karalius: Pirmojo turo darbai suformuluos meniu, iš kurio bus sudaryta salos vystymo programa.

J.Kančienė: Manau, kad užteks to vieno turo. Tai turi būti idėjinis konkursas.

G.Prokockis: Patrankų mėsos vizija išdėstyta aiškiai. Sunku prognozuoti kelio tąsą. Manau, kriterijai būtini. Vienas iš tikslų – Sporto rūmų įjungimas į bendrą koncepciją. Gale gali išlikti keli projektai.

A.Karalius: Vertinimo įvairiapusiškumui pasiekti siūloma plataus spektro komisija, kuri abiems turams turėtų būti ta pati.

4 nariai nuo savivaldybės:

• meras
• plėtros departamento atstovas
• urbanistikos skyriauis atstovas
• paveldo atstovas.

4 architektai iš Lietuvos:

-Algimantas Miškinis

-Mindaugas Pakalnis( Vilniaus urbanistas)

-Gediminas Šinkūnas

-Dalius Šarakauskas.

4 architektai iš užsienio:

-Matti Rautiola (Suomija)

-Vedran Mimica (Olandija)

-Trondheimo vyr. urbanistas

-Janis Dripe (Latvija).

4 visuomenės atstovai:

-Kęstutus Navakas (poetas)

-Arūnas Andriuškevičius (žurnalistas)

-Kostas Frankas (laivybos istorikas)

-Robertas Dargis (NTPA vadovas).

Žiuri darbo organizavimui ir kokybės užtikrinimui reikia 2 konkurso direktorių: architektūrinio ir viešųjų pirkimų.

G.Bernotienė: Reikia aiškiai suformuluoti konkurso tikslus. Architektų sąjunga privalo suorganizuoti viešą diskusiją, išaiškinti, kodėl kreipiamės į visuomenę, kokio norime rezultato.

A.Karalius: Ar ne geriau būtų konferencija? Darbas sekcijose našesnis. Konferencija gali vykti po pirmo turo, tuo labiau, kad tarp 1 ir 2 turo turėtų būti ilgas laiko tarpas. Viešos diskusijos būtinos.

A.Kančas: Siūlau diskusijas po 1 turo. Laikyti eksponuojamus darbus mėnesį ir tuo laiku diskutuoti.

L.Tuleikis: Jei temų skalė bus nuo pievų iki dangoraižių, kaip atrinksime darbus? Gal visuomenė atrinks?

N.Blaževičienė: Konferenciją reikia rengti prieš apklausą. Miestai salose kūrėsi šimtmečius.

A.Karalius: Kaip galvojate- gal į konkurso I turą galima priimti ne tik architektūrinius projektus? Tekstinius, pavyzdžiui.

L.Tuleikis: Labai nekonstruktyvus pasiūlymas.

V.Rupeikaitė: Manau, kad patogiausia apklausą vykdyti internetu.

L Janušaitienė: Labai svarbi savivaldybės pozicija, gal įmanoma ją kažkokiu būdu išgauti. Galėtų profesionalios intelektualų grupės išreikšti nuomones.

V.Merkevičius: Minimalios programos nereiktų apibrėžti, ji turi būti laisva.

A.Karalius: Konkursui galima būtų sukurti specialią Interneto svetainę 2 kalbomis.

V.Stauskas: Konkurso tikslas turi būti vieša erdvė su minimalia urbanizacija.

L.Tuleikis: Architekto misija- ginti silpnųjų interesus. Po mūsų dar liks gražaus laiko. Neužstačius salos, žalos nepadarysim. Jei sėkmingai įvyks pirmas turas, vyks plačios diskusijos, kurios suformuluos 2 turo sąlygas.

A.Karalius: Ar galime paruoštas sąlygas patobulinti ir paskelbti?

L.Tuleikis: Galim, jei bus parašyta “ Viešoji erdvė su min urbanizacija”.

A.Karalius: Siūlau konkurso tikslą formuluoti taip :

       -salą formuoti kaip universalią viešąją erdvę,

-salą funkciškai ir kompoziciškai susieti su Kauno miesto centro viešųjų erdvių sistema,

       -salą darniai įjungti į Naujamiesčio bei architektūrinį- urbanistinį kontektą.

Manau, plati ir išsami diskusija su visuomene turi vykti po 1 turo. Lauksime pakoreguotų sąlygų.

Audrys Karalius

Jūratė Merkevičienė