IŠPLĖSTINIO KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO
Kauno pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu atkūrimas. Techninio projekto pasiūlymai.
Organizatorius – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius. Projektuoja KPRPI ir UAB ”P.A.R.Y.Ž.I.U.S”, proj. autorius- Kęstutis Mikšys
ĮVYKUSIO 2009-05-22 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,
PROTOKOLAS NR.49
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: Kęstutis Mikšys, Aleksandras Vaškelis.
Vilniaus AUET nariai: Vytautas Dičius, Gintautas Blažiūnas, Gintaras Čaikauskas, Gintaras Klimavičius, Saulius Misevičius.
KAUET nariai: Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Algimantas Miškinis, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Alvydas Steponavičius, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Dalyviai: Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rabačius, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Kultūros paveldo skyriaus specialistė Julija Zaleckienė, KPD Kauno TP specialistė Loreta Janušaitienė, LAS Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas, UAB „Mitnija“ atstovas V.Krištaponis, architektai: J.Audėjaitis, E.Kučinskas, M.Kaminskas, K.Vaikšnoras.
Visuomenės atstovai: draugijos „Pilis“ atstovai: pirmininkė Danutė Ulvydienė, Rimvydas Žiliukas, Edmundas Kulikauskas, Bronislavas Kučinskas, Eduardas Brusokas, D.Gruzdienė, V.Rakutis, UAB „Restauracija“ atstovai K.Vaikšnoras ir B.Deveikis, Kauno istorijos draugijos atstovas L.Saldukas, Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriaus pirm. Kuckaitė.
Spaudos atstovai : Almantas Bružas („Statybų pilotas“).
Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
“Kauno pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu atkūrimas”. Techninio projekto pasiūlymai. Organizatorius – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius. Projektuoja KPRPI ir UAB ”P.A.R.Y.Ž.I.U.S”, proj. autorius- Kęstutis Mikšys.
G.Prikockis: Šiandien čia pristatomas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bendrai finansuojamo projekto LT0028 “Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams “ 1-o etapo techninis projektas. Tai labai svarbus Kaunui objektas. 2006m. rudenį svarstėme Kauno pilies atstatymo galimybių studiją. Turime daug svečių: iš Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, “Pilies” draugijos, Kauno istorijos draugijos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Kada leisime pasisakyti svečiams?
L.Tuleikis: Po autoriaus pristatymo.
K.Mikšys: Pristatyta nauja medžiaga ir šalia- galimybių studijos, parengtos ir pristatytos prieš du metus, medžiaga. Pateikta vizija, kaip objektas turėtų atrodyti, įvykdžius maksimalią programą.
1996m. buvo patvirtinta pilies vystymo programa, 2006m.- pilies galimybių studija. Pojektuojant galimybių studijos apimty, buvo apsiribota ta pilies dalimi, kuri yra ant išlikusių pamatų. Nežinoma, kaip atrodė viršutinė bokšto dalis, koks buvo angų išdėstymas. Nuspręsta neatkurti to, kas nežinoma, o dirbti architektūrinėmis priemonėmis. Siūloma medžiaga- plytos- naudojamos atkurti pilies visumai. Arčiau priėjus, matysis vidinė erdvė. Sena bus atskirta nuo naujo. Tokiu būdu planuojame atkurti neišlikusias dalis. Bokšte išlikę 2 aukštai su angomis, o gynybinėje sienoje matomos kiaurymės, kuriose buvo medinės armavimo konstrukcijos. Neišliko jokios tikslios ikonografijos. Makovskio graviūrą galime vertinti tik kaip abstraktų piešinį, dalinai atitikusį tuometinę miesto panoramą, o išlikęs 1827m. pilies piešinys neatitinka išlikusių pilies gabaritų. Dirbome, naudodamiesi to laikotarpio pilių analogijomis.
G.Prikockis: Gal Aleksandras Vaškelis galėtų papildyti istorinę dalį? Kiek išliko autentiškos pilies?
A.Vaškelis: Kauno pilis- tai valdovų tvirtovė, nepriklausiusi miestui. Miesto administracija neturėjo teisių į pilį. 1322m. kryžiuočių metraščiai mini Kauno pilį. 1401m. lietuviai ją sudegina. 1408m. gautas įsakymas pilies neginti, trauktis į Trakus. Kaip karinis objektas Kauno pilis funkcionuoja iki 15a., nuo to laiko turi administracinę funkciją. Žygimantas Augustas tvirtino pilį- pastatė bastėją. 1563m. pilyje vyko darbai, o 1570m. ji jau buvo apleista. 1611m. griūva į Nerį vienas bokštas, po to – kitas. 17a. gale Kauno pilis paskutinį kartą funcionuoja kaip gynybinis objektas. 1661m. lietuvių artilerija sugriovė pilį, kur buvo įsikūrusi rusų įgula. Nuo to laiko pilis tampa griuvėsiais. Iki 19a. vidurio pilis praranda 2/3 teritorijos, nes ji nugrimzta į Nerį. 19a. gale Kauno pilim susidomima kaip vertingu objektu. 1930m. vyksta pirmoji restauracija. Atlikti detalūs apmatavimai, atkastos liekanos. Išvada- “neturime duomenų pilies atstatymui”. Nežinome, kiek buvo bokštų. Yra dviejų likučiai. Kokio aukščio- neaišku. Tikrųjų duomenų restauracijai nėra, gal kas bus rasta ateity. Ieškota Švedijoj Karališkajame archyve ir Lenkijoje. Nieko nerasta.
Mūsų institutas ruošia šį techninį projektą. Uždavinys- “atkurti pilies siluetą, dalinai tūrį, dydį, atlikti dalinę pilies liekanų konservaciją ir restauraciją”.
KLAUSIMAI
J.Kančienė: Kaip archeologai galėjo nerasti pilies plano liekanų?
A.Vaškelis: Nuplovė Neris.
L.Tuleikis: Kiek galima tikėti bokšto forma ir kokia buvo stogo danga?
A.Vaškelis: Bokšto forma atkurta pagal analogus, o stogo danga buvo čerpės. 1930m jų buvo atkasta lauke ir rasta viduje.
L.Tuleikis: Tai stogas nebuvo dengtas skiedrom?
A.Vaškelis: Jau tada vengta medinių degių elementų.
R.Palys: Kuo remiantis pasirinktas būtent toks bokšto aukštis?
A.Vaškelis: Originaliame mūre išlikęs slenkstis ir angos plotis. Pagal tai ir orientavomės.
V.Rakutis: Nesuprantu, kodėl nepasitikima Makovskio graviūra. Graviūras piešdavo karo sumetimais. Manau, ja galima rimtai pasitikėti. Pilys buvo statomos karo veiksmams. Atstumai tarp bokštų buvo nustatomi pagal šūvio nuotolį. Šis principas naudojamas iki mūsų dienų. Mūsų tikslas- atkurti pilį, kuri būtų pajėgi dalyvauti Kauno gyvenime. Tai svarbu.
A.Miškinis: Ar turite medžiagą, kaip atrodys galutinis vizijos variantas?
K.Mikšys: Iškabinta ekspozicijos gale.
A.Vaškelis: Noriu papildyti. Makovskis sukūrė 8 graviūras. Bet katedra rodoma kitaip, negu tais laikais atrodė. Pakeista ir Vytauto bažnyčia. Šaltiniuose rašoma, kad 1530m. pilis jau buvo be stogų, o Makovskio graviūroje- su stogais. Iš tiesų tuo laiku ji jau buvo apleista.
R.Žiliukas: Upė negali mūro tiesiog nuplauti, gali tik paplauti. Kaip vertinate tokią nuomonę?
A.Vaškelis: Nėra nieko stipresnio už vandenį. Buvo nuplauti 8m. aukščio žemės sluoksnio šlaitas. O likusias statybines medžiagas susirinko žmonės.
G.Prikockis: Ne vienoje graviūroje matosi vanduo.
A.Miškinis: Pilys turėjo to laikotarpio dėsningumus. Ar tai negali pasitarnauti atkūrimui?
A.Vaškelis: Noras yra, nėra duomenų. Reglamentas sako” trūksta duomenų- nerestauruok”.
E.Kulikauskas: Noriu daugiau sužinoti apie naują konstrukciją. Kokios medžiagos bus naudojamos?
K.Mikšys: Atkuriamos dalies išorinis sluoksnis – klinkerinės 25 cm storio plytos, kabinamos ant metalinio karkaso, vidinė trečio aukšto erdvė apribota stiklinėmis sienomis. Plytos pakabintos ant kronšteinų. Kaune pagal šią sistemą yra pastatytas objektas. Tarpas tarp plytų mūro ir vidinio stiklinio kiauto yra apeinamas.
- Ulvydienė: Kodėl pasirinktos būtent tokios medžiagos?
K.Mikšys: Rinkomės klinkerines plytas, nes šios plytos ilgaamžiškesnės.
- Ulvydienė: Ar manote, kad tai pigesnės medžiagos? Įdomu, kiek tai kainuos.
K.Mikšys: Rinkdamas medžiagas, apie pinigus negalvojau.
L.Tuleikis: Kaip vertinate sovietinio laikotarpio restauraciją?
K.Mikšys: Man įdomu, kai atsispindi visi laikotarpiai.
A.Vaškelis: Jei ant plano reikėtų sužymėti, kur mūras autentiškas, paaiškėtų, kad jo labai mažai. Be to, mūras buvo labai storas.
B.Kučinskas: Ar yra reikalavimas vietoje pilies sienos projektuoti tvorą?
K.Mikšys: Ne.
- Ulvydienė: Paveldas mums labai svarbus. Ar jums svarbi Kauno pilies dvasia?
K.Mikšys: Žinoma. 1996m. patvirtintoje pilies programoje nuspręsta išryškinti piliavietę. Reikia atkurti visą sistemą, ne tik pilį. Bet pradėjom nuo kito galo. Pilies atkūrimas pradedamas nuo mūro.
L.Tuleikis: Kiek realu užpildyti kanalą vandeniu?
K.Mikšys: Dabar vandens lygis yra žymiai žemesnis, negu senovėje. Jei suformuotume įlankėlę, kanalas užsipildytų vandeniu. Pavasarį ir dabar dugnas apsemiamas.
K.Vaikšnoras: Sovietiniais laikais pilies atstymui buvo skirtas didelis dėmesys ir nuveikti nemaži darbai.
V.Rakutis: Kokia galėtų būti pilies funkcija?
K.Mikšys: Pilies kiemas galėtų būti kaip arena spektakliams, koncertams, panašiai kaip ir dabar. Bokšte galėtų vykti ir kiti įvairūs renginiai.
R.Žiliukas: Istorinėje aplinkoje geriau tiktų istoriniai renginiai.
Kuckaitė: Ar nesutiktumėte medžiagų keisti į ano laikotarpio medžiagas?
K.Mikšys: Ne.
E.Brusokas: Kur yra jūsų minėtas objektas? Ar “naujadaras” dar sužemina esamą dalį?
K.Mikšys: “ Karigės” gamyklos vietoje esančio pastato visas fasadas pakabintas. Vizualizacijos nėra labai realistinės- esamos dalies nesužeminam.
Kuckaitė: Remiame viduramžių pilį iš tų medžiagų, kokios buvo tada. Tai būtų senovės atspindys. Ar įmanoma panaudoti senas medžiagas?
K.Mikšys: Mes kalbame apie naujos statybos ir autento santykį. Projektuoti “a la senoviškai” nesąžininga išprususių žmonių atžvilgiu. Tai būtų neteisinga ir neprofesionalu.
D.Ulvydienė: Praeitis nėra butaforija. Ar modernūs sprendimai tenkins viduriniąją ir vyresniąją kartą?
K.Mikšys: Tenkins jaunimą ir išsilavinusius žmones.
R.Raslavičius: Noriu daugiau informacijos apie išorines laiptines. Ar jos visada bus atviros?
K.Mikšys: Laiptai iš gelžbetonio įrengiami virš konservacinio sluoksnio. Virš jų gali būti įrengtas tentas, yra galimybė užlipti bokšto viduje.
R.Palys: Kodėl pasirinkta tokia stogo forma? Kodėl nutraukiama siena? Koks etapiškumas?
K.Mikšys: Pamatai yra iki tam tikros vietos plane, tik ant jų ir siūlom statyti. Siūlom atkurti kvadratinį bokštą. Po šio etapo seks piliavietės sutvarkymas, po to – kaip dievas duos.
D.Gruzdienė: Kas nulėmė šių medžiagų pasirinkimą?
K.Mikšys: Siekėme tęstinumo.
G. Prikockis: Klausimai pradėjo kartotis. Pereisime prie pasisakymų. Laiko reglamentas- iki 5 min.
PASISAKYMAI
J.Bučas: Mūsų paveldosauginis išprusimas ypatingai žemas. “Atstatyti autento”- neįmanoma. Pagal Vienos memorandumą “negali būti jokio pseudoistorizmo”. Kiekvieno laikotarpio žymės turi išlikti.
Pritariu K.Mikšio pilies fragmentinio atkūrimo siūlymui, aiškiai skiriant autentą nuo naujos intervencijos dalies. Intervencija gali ir pagelbėti, ir praturtinti, nebūtinai yra negatyvi. Visa tai, kas nauja, privalo būti ypač aukštos kokybės architektūra, kaip šiuolaikinio papildymo pasekmė. Pristatomas detales reikėtų peržiūrėti.
S.Juškys: Pritariu J.Bučui- negalima kurti tokio muliažo, kaip valdovų rūmai. Man atrodo keisti visuomenės nurodymai architektams, kaip reikia projektuoti.
Darbui iš principo pritariu. Būtina sutvarkyti upės šlaitus ir pilies kiemą. Siūlau palikti autentiškas sienos liekanas, tačiau bokšto sprendimui irgi pritariu. Juk nėra jokios ikonografinės medžiagos, ypač kalbant apie stogo siluetą, aukštingumą, proporcijas.
A.Kančas: Tai profesionalūs klausimai. Paskutinių metų Europos patirtis rodo, kad butaforijos laikai praėjo. Rusai ir amerikiečiai dar mėgsta muliažus, nes neturi istorijos. Varšuvos senamiestis buvo atstatytas iš naujo, bet tam jie turėjo visą medžiagą. Berlyne ruošiamasi atstatyti rūmus, išlikusi visa medžiaga, bet ir tai bus atstatomos tik 3 sienos.
Pritariu pasiūlytam variantui, kuris sąlygiškai atkurtų pilies sienų, bokštų siluetus ir tūrį. Naudojant stiklą, plieną būtų rodoma naujai atstatyta dalis. Istorinės, ikonografinės medžiagos neturime, Europos archyvuose jos ieškoma jau 100 metų ir nerasta. Restauracija baigiasi ten, kur prasideda fantazija. Atkurta pilis turi būti funkcionali ir gyva.
J.Kančienė: Pagrindinė diskusijų priežastis- estetinių pozicijų ir skonių skirtumai. Susiformavo dvi skirtingo amžiaus grupių ir skirtingo išsilavinimo pozicijos. Norai ir tikslai bendri. Dalinai pateisinamas “senų” statybos medžiagų naudojimas būtų tuo atveju, jei turėtume istoriografinę medžiagą. Vizija turi skirtis nuo realybės. Negalima pastatyti pilies klastotės ir apsimesti, kad ji stovi šimtmečiais.
K.Mikšio pasiūlytam keliui pritariu. Aiškiai matosi, kur autentas, kur šių dienų kūrinys. Eksploatacijai toks medžiagiškumas labai tinkamas- ažūras suteiks dalinį natūralų apšvietimą.
V.Kuliešius: Jei būtų išlikusi istorinė medžiaga, pilį atstatytume tokią, kokia ji buvo. Dabar turime laikytis ir Rygos chartijos, ir Vienos memorandumo. Manau, kad autorius laikosi šių dokumentų ir pasirinko teisingą kelią. Palieka istorinę dalį ir pažymi naująją. Bokšto išraiškoje gal reikėtų paieškoti mūsų laikmečio ženklo.
V.Merkevičius: Pritariu moderniam pilies atstatymo keliui, naudojant šiuolaikines medžiagas. Manau, kad atstatyti reikia minimaliai-tiek, kiek galima panaudoti visuomeninei paskirčiai. Atsisakyčiau minties paleisti Neries vandenį apsauginiu grioviu- dabar grioviai su veja išnaudojami efektyviau.
Svarbu sutvarkyti piliavietės aplinką. Įdomus pasiūlymas- prieplauka. Siūlyčiau pietinės apsauginės sienos ir pietvakarių bokšto tūrio neatkurti, o išeksponuoti likusią autentišką dalį (pvz.: stiklo galerija).
J.Minkevičius: Atstovauju patriotiškai vyresnei kartai. Prie pilies akmenų prisiliečiau per sovietinio laikotarpio kasinėjimus. Tais laikais apie butaforijos kūrimą net negalėjo būti kalbos.
K.Mikšio kelias teisingas- matosi, kas išlikę ir kas statoma naujai. Matosi skirtumai, niekas nepaslėpta, neužmaskuota. Būtina galvoti apie funkciją. Manau, kad nereikia atstatyti didelių plotų, geriau koncentruotis prie to, kas likę.
A.Miškinis: Matau du galimus kelius: minimalų ir maksimalų. Minimalus- užkonservuoti autentišką mūrą. Maksimalus- visą pilį atstatyti pagal analogus. Tuo pačiu atgaivinti senamiestį, atkūrus gyvybingą objektą.
Nepritariu naujosios dalies, statomos virš autentiško mūro, mūrijimui iš plytų. Laikausi nuomonės, kad siekiant suteikti pastatui aktualumo ir patrauklumo visuomenės akyse, reikia patalpų. Jas galima suformuoti, atkuriant visą hipotetinį pilies tūrį. Tai būtų tūrio įvaizdis, kuriame plytų liktų tik esamoje dalyje. Visa kita- iš šiuolaikinių medžiagų. Galima būtų uždengti ir kiemą.
R.Palys: Tai sudėtingas klausimas. Tauta nori pilies, bet reikėtų pasitikėti specialistais. Sovietmečiu buvo atliktas didelis darbas. Dabar jau stovi sovietmečio butaforija, negalime sau leisti dar vieno netikro sluoksnio. Manau, kad visą pilį senovinėm medžiagom atstatyti netikslinga, nesant pakankamai duomenų. Pristatytas variantas nėra nei šiuolaikiškas, nei “senoviškas”. Esu prieš pseudoarchitektūrą- butaforijai nepritariu. Siūlyčiau net nuardyti sovietinį mūrą ir lengvomis moderniomis medžiagomis atkurti visą pilies siluetą ir erdvę, viduje rengti kultūrinius renginius.
Manau, reikėtų platesnių diskusijų.
G.Prikockis: Man su tokiomis problemomis tenka susidurti tiesioginiame darbe- laikausi konservacinės pozicijos. Pilies reikšmė -ne tik autento buvimas, bet ir naujos tautos auklėjimo svarba. Sovietiniai stogeliai ant pilies sienų daug metų klaidino ir kauniečius, ir miesto svečius.
Manau, kad Mikšio pasiūlytas kelias priimtinas. Antrasis etapas turi būti aiškus- tai piliavietės be vandens atkūrimas. Parko sukūrimas iš piliavietės – graži inciatyva. Turi vykti aktyvus gyvenimas, todėl funkcija labai svarbi.
Pasiūlyta apšvietimo sistema man atrodo per daug drastiška. Siūlyčiau pašviesti senąją dalį, siluetą, žolę. Nematau gerbūvio tvarkymo pasiūlymų. Kelia abejones konservavimas betonine plokšte. Mūro uždengimas turėtų būti tobulinamas.
R.Raslavičius: Pritariu autorių pozicijai aiškiai atskirti autentiškas pilies liekanas nuo atkuriamo bokšto tūrio. Turėtų būti naudojamos modernios priemonės ir medžiagos, išlikusių sienų fragmentus siūlyčiau konservuoti. Siūlyčiau, nevystant virš esamų sienų “atkuriamų” tūrių, šiame etape apsiriboti bokšto atstatymu ir didesnį dėmesį skirti piliavietės sutvarkymui- gynybinių griovių atkūrimui, prieplaukos formavimui. Didelių išorinių laiptinių įrengimas kelia abejonių.
A.Steponavičius: Norėčiau prisidėti prie tų, kurie daro įtaką miestiečių nuomonei. Visapusiškai pritariu šiam projektui, nes jis nebaigtinis- priartėjimas prie Neries, prieplaukos sutvarkymas duos didelį efektą. Tarp apvalaus ir kvadratinio bokšto siena galėtų būti ažūrinė, o toliau, kaip sakė kolega Palys, reikėtų spręsti moderniomis priemonėmis. Jei apsauginiame griovyje atsirastų vanduo, pilis turėtų gražų atspindį. Ir dabartinis vaizdas svarbus- jis jau įaugęs į kauniečių atmintį. Vertę teikiu susiformavusioms tradicijoms- operai ir operetei erdvėje prie Jurgio bažnyčios. Jei stoge atsirastų naujų elementų, būtų pozityvu.
G.Bernotienė: Nesutarimai tarp miestiečių ir profesionalų kyla iš gerų paskatų. Pirmiausia būtina išsiaiškinti projekto esmę ir pavadinimą. Planšetuose naudojamas pavadinimas “atstatymas” nėra tikslus, nes atstatoma objektas – pilis yra nepažinus. Tikslesnis pavadinimas “atkūrimas” jau susietas su kūrybos procesu. Terminas ”atkūrimas” jau susietas su kūrybos procesu.
Atkūrimo tikslas:
-autentikos išsaugojimas konservacijos būdu,
-pilies komplekso visumos atkūrimas,
-pilietinės – kultūrinės misijos vykdymas: miesto renginiai, ekspozicijos, tyrimai ir t.t.,
-urbanistinio –architektūrinio ansamblio svarba miesto siluetui.
Einant pasirinktu keliu, pilies mistifikuoti negalima- autento ir naujos kūrybos kelias turi būti akivaizdžiai atskirtas. Atstatymui siūlyčiau naudoti žemės architektūrą, vandens architektūrą, principą “žolė- takas- šviesa”. Ženklo- simbolio sukūrimas- vietos dvasios atgaivinimas, o ne senos materijos atgaivinimas, kas yra neįmanoma.
Svarbu ateinančias kartas supažindinti su šios vietos dvasia. Mes ginčijamės tik dėl materijos, dėl dvasios- ne.
N.Blaževičienė: Atkūrimas, atstatymas visais aspektais yra nauja statyba. Prioritetiniu Kauno pilies atkūrimo aspektu laikyčiau maksimalų autentikos išsaugojimą ir eksponavimą moderniomis priemonėmis, kaip autentikos ir šiuolaikinės architektūros visumą. Pateiktas pasiūlymas yra gana kompromisinis, turėtų įtikti visiems. Pritariu K.Mikšio pateiktai vizijai, kaip tolimesnei projekto vystymo krypčiai.
L.Tuleikis: Suprantamas daugumos kauniečių noras atstatyti pilį. Aš manau, kad visi restauraciniai etapai turi teisę gyvuoti- tai istorijos ženklai. Pritariu siekiui atvesti į šią vietą visuomenę ir atkurti pilies dvasią. Taip pat pritariu autoriaus scenarijui suaktyvinti piliavietės kaip viešosios erdvės, vaidmenį. Jei reikėtų atkurti pilies silueto fragmentus- siūlau tą daryti iš lengvesnių medžiagų, kurių negalima būtų supainioti su autentiška pilies medžiaga. Nepritariu jokiems veiksmams piliavietėje, kurie keltų grėsmę autento išsaugojimui.
Svarbiausia – piliavietės sutvarkymas visuomenės poreikiams, o ne tūrių kūrimas.
V.Dičius: Atstatyti pilį nematau nei moralinio, nei materialaus pagrindo, išklausius pasisakymus. Yra keli įmanomi keliai- konservuoti autentiką arba elgtis racionaliai- sukurti piliai funkciją. Kitas kelias – idėja, kurią galima išreikšti. Žmonės nori rasti savo istorijos atgarsius. Keista, kad mažai kas kalba apie piliavietę- ji suteikia daugiau informacijos, nukelia į praeitį. Nekartokite vilniečių klaidų- nekurkite muliažų.
G.Blažiūnas: Pateikta gera medžiaga, net pavydu. Savo laiku Vilniuje dėl Valdovų rūmų atstatymo kovėsi G.Baravykas ir A.Nasvytis, bet nepakankamai. Dabar tai iš esmės naujas statinys ant senų pamatų, kurie statybos metu buvo gerokai išgriauti. Tas kelias neperspektyvus, juo einant išnaikinama išlikusi autentika. Gaila, kad nematau piliavietės pritaikymo sprendimo. Reikėtų tam skirti daugiau dėmesio. Ji suteiks piliai gyvasties.
G.Klimavičius: Projektas atliktas metodiškai teisingai. Visas pasaulis nuėjo į priekį, o mes norim mokytis tik iš savo klaidų. Pateiktam projektui pilnai pritariu, tik siūlyčiau ieškoti drąsesnių sprendimų. Raudona plyta- kompromisas ir be čerpinio stogo. Funkcija labai svarbi.
G.Čaikauskas: Siūlau nekartoti profesinių ir socialinių klaidų. Yra visuomenės dalies noras atsišviežinti. O gal dabar nereikia nieko statyti? Arba statyti viską arba dalį, kaip pristatyta projekte. Jei visuomenė nori matyti visą atstatytą pilį, reikėtų ginčytis ne dėl plytų ar metalo. Svarbiausia – sutvarkyti piliavietę.
Toks objektas kaip pilis- prabangos reikalas. Tai investicija į prestižą, viziją.
S.Misevičius: Tai sveikintinos pastangos sukurti memorialą istorijai. Yra 3 restauracijos, jos aiškiai įskaitomos ir matomos tiek siluete, tiek medžiagiškume. Svarbus yra teritorijos integravimas į miestą. Piliavietė turi būti patraukli ir prieigom, ir gerbūviu. Pasirinktam keliui pritariu.
R.Mikaitis: Esu paskirtas kuruoti šį projektą ir noriu padėkoti visiems diskusijos dalyviams. Siūlomas kompromisinis variantas, kad iš Vilijampolės matytųsi raudona spalva ir siluetas. O tūriai galėtų būti ir stikliniai. Gaila, kad einame tradiciniu keliu- pirma pastatas, paskui gerbūvis. Gavome žodinį pažadą iš Norvegijos ekonominės erdvės, kad yra numatytos lėšos piliavietei vystyti, tiltui per fosą statyti.
G.Prikockis: Atrodo, pasisakė visi užsirašę svečiai ir dalyvaujantys ekspertai. Šį kartą nėra sunku apibendrinti nuomones. Du Kauno ekspertai- A.Miškinis ir R. Palys- nelabai konkrečiai išsakė abejones dėl pasirinkto kelio, ir V.Dičius neišreiškė aiškaus pritarimo. Visi kiti ekspertai pritarė Pilies atstatymo techniniam projektui ir vystymo krypčiai. Daugiausia pastabų buvo dėl nepakankamo dėmesio piliavietės vystymui, stogo estetikos, funkcijos stygiaus.
Posėdžio protokolas bus patalpintas tinklapyje “Kamanė”, nutarimas- Lietuvos architektų sąjungos tinklapyje.
NUTARIMAS
1.Pateiktam projektui „Kauno pilies rytinio bokšto su sienomis ir bastionu atkūrimas” (Techninio projekto pasiūlymai. Organizatorius – Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius. Projektuoja KPRPI ir UAB ”P.A.R.Y.Ž.I.U.S”, proj. autorius- Kęstutis Mikšys) ir tolimesnio vystymo principams pritarti. Rekomenduoti projektuojant atsižvelgti į ekspertų pareikštas pastabas:
1.1-Siūlome didesnį dėmesį skirti piliavietės sutvarkymui- gynybinių griovių atkūrimui, prieplaukos formavimui. Svarbiausia – piliavietės sutvarkymas visuomenės poreikiams (9 ekspertai)
1.2-Rekomenduojame pilies silueto fragmentus atkurti iš lengvesnių medžiagų, kurių negalima būtų supainioti su autentiška pilies medžiaga (4 ekspertai)
1.3-Siūlome tobulinti bokšto išraišką, ieškoti šiuolaikiškumo ženklų (3 ekspertai)
1.4-Rekomenduojame tobulinti pilies funkciją (3 ekspertai)
1.5-Manome, kad nereikia atstatyti didelių plotų- tiek, kiek galima panaudoti visuomeninei paskirčiai (3 ekspertai)
1.6-Siūlome atkurti piliavietę be vandens. Parko sukūrimas iš piliavietės – graži inciatyva. Turi vykti aktyvus gyvenimas, todėl funkcija labai svarbi ( 2 ekspertai)
Gintaras Prikockis
Jūratė Merkevičienė