LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2010-01-20

  1. Kauno miesto bendrojo plano antrasis pakeitimas. Užsakovas- Kauno m. savivaldybės administracija, parengė SĮ „Kauno planas“
( PV- Aldona Tatariūnienė), pristato Laurynas Byla.
  1. Organizacinis susirinkimas, aptariant upių krantinių Kaune perspektyvas.

ĮVYKUSIO 2010-01-20 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,

PROTOKOLAS NR.56

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektą pristato: Laurynas Byla, Gediminas Šinkūnas.                                                                                                            

KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Audrys Karalius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Vladas Stauskas, Alvydas Steponavičius, Gediminas Šinkūnas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rabačius, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, KPD Kauno TP specialistė Loreta Janušaitienė, Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas.

Architektai: Vytautas Janušaitis, Migla Pelegrimienė, Nerijus Stanionis, Artūras Nosenko, Mindaugas Bielskus, Rita Zandavienė, Julius Zonys.

Spaudos atstovai : Almantas Bružas („Statybų pilotas“), Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“), Birutė Mačienė („ELTA” Politikos skyrius).

Posėdžio pirmininkas: Evaldas Barzdžiukas.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

 

  1. Kauno miesto bendrojo plano antrasis pakeitimas. Užsakovas- Kauno m. savivaldybės administracija, parengė SĮ „Kauno planas“( PV- Aldona Tatariūnienė), pristato Laurynas Byla.
 G.Šinkūnas: Šis projektas visos teritorijos globaliai nesprendžia, o nagrinėja 121 vietoje siūlomus paskirties pakeitimus. Kauno miesto savivaldybė 2013m. ruošiasi rengti naują Kauno m. bendrąjį planą (toliau- BP).

Manau, visų 121 vietos komentuoti nėra būtinybės, siūlome aptarti labiausiai diskutuotinus taškus.

N.Valatkevičius: Šis BP parengtas pagal senąjį Teritorijų planavimo įstatymą, kuris buvo pakeistas 2005m.

Kauno m. BP patvirtintas 2003m., jo pagrindas- „operatyvusis planavimas“, kai detaliojo plano (DP) pagrindu galima buvo keisti BP. Vėliau „operatyviojo planavimo“ sąvoka išnyko.

2009.12.02. seimas vėl pakeitė Teritorijų planavimo įstatymą- išnyko terminas „naudojimo būdas ir pobūdis“, vietoje to atsirado“ teritorijų tipai“. Patariama vadovautis poįstatyminiais aktais, kurių dar nėra.

Šis antrasis BP pakeitimas- tai atsakas į poreikį keisti konkrečios teritorijos naudojimo būdą, todėl sprendžiami tik lokalūs klausimai. Naujas Kauno BP bus rengiamas 2013m.- kviečiu dalyvauti naujojo BP rengime ir viešuose pirkimuose.

E.Barzdžiukas: Kokia ekspertų nuomonė- ar reikia pristatyti visas vietas, ar tik opiausias?

A.Karalius: O kas atrinks tas svarbiausias vietas?

N.Valatkevičius: BP buvo skelbtas visuomenėje, duotas mėnuo susipažinimui.

G.Šinkūnas: Miesto taryboje 121 vietos pristatymas užtruko 2 valandas. Iš praktikos žinome, kurias svarbiausias vietas reikėtų pristatyti.

E.Barzdžiukas: Siūlau balsuoti. Yra du pasiūlymai:

  1. Pristatyti visas 121 vietą.
  2. Rengėjai savo nuožiūra pristato labiausiai problematiškas vietas, o ekspertai pasiūlo, kurias pristatyti papildomai.

Balsuokime: Kas už už 1 pasiūlymą?

Nebalsavo niekas.

E.Barzdžiukas: Kas už 2 pasiūlymą?

Balsavo: „už“- 6 ekspertai.

E.Barzdžiukas: Nuspręsta pasikliauti rengėjų nuožiūra, pristatant vietas. Prašome pristatyti BP pakeitimą.

L.Byla: Buvo gautas sąrašas teritorijų, kur atlikta išsami analizė: išnagrinėtos gretimybės, atliktas KVAD įvertinimas, želdinių įvertinimas, ar teritorija patenka į SAZ. Be to parengta koncepcija- prie galiojančio BP parengti schematizuoti sprendiniai. Teritorijos išnagrinėtos plačiau, negu apima sklypai.

Buvo atsižvelgta į derinančių institucijų reikalavimus- atlikta esamos būklės analizė ir atsižvelgta į derinančių institucijų sąlygas (pvz.; nemažinti miesto vertingų želdinių ir zonų prie vandens). Mažesnėje teritorijų dalyje yra paliekama ta pati funkcija, kita dalis keičiama.

Pvz. vietos nr. 14 ir 103 yra centrinėje miesto dalyje. Vieta nr. 14- prie Santakos ir Daugirdo gatvių. Iš kitos paskirties, gyv. ir komercinės paskirties keičiam į kitą ir visuomeninę paskirtį, nes yra KVAD teritorijoje. Vieta nr. 103- prie Gertrūdos ir Kumelių gatvių. Į gamtines saugomas teritorijas nepatenka, bet yra KVAD zonoje. Turi būti atstatytas senamiesčio užstatymas, skvero statuso nesutekti.

Siekiant panaikinti gyvenamas teritorijas prie kapinių (Jonavos g.)- pakeitėme iš gyvenamos į komercinę paskirtį.

G.Prikockis: Ar svarstom reglamentus ar pakeitimus?

L.Byla: Senas BP nenagrinėjo nei aukštingumo, nei užstatymo tankumo.

A.Karalius: Manau, kad būtų gerai perbėgti per 121 vietą bent po 2-3 sek.

E.Barzdžiukas: Nemanau, kad reikia svarstyti visas vietas. Tegu rengėjai patys pristato problematiškiausias vietas. Kiek žinau, rengėjai siūlo trečdalio sklypų paskirties nekeisti. Bus proga išdėstyti motyvus. Galėsime paremti sprendimą arba priešingai.

A.Karalius: Pradėkime nuo aktualiausių teritorijų.

L.Byla: Teritorija Klebonišky tarp gyvenvietės ir Neries. Tai 15,16, 29,30, 60,62 vietos. Čia gyventojų bendrija aktyvi ir nenori kaimynų. Teritorija yra prie upės, todėl galioja saugomų zonų reikalavimai. Siūlomiems pakeitimams neprieštaraujame- naudingų iškasenų terit. keisti į gyvenamą, nes nepatenka į vandenvietės ribas.

V.Stauskas: Juridiškai ten tuščia, o realybėje ar nėra miško?

L.Byla: Esamos būklės analizė rodo, kad tai teritorija iki miško, ten dabar pieva.

N.Blaževičienė: Kokia 15 vietos paskirtis?

L.Byla: Gyvenamoji.

N.Blaževičienė: Bet tai užliejama teritorija.

L.Byla: Iš medžiagos matom, kad ne.

N.Valatkevičius: Anksčiau šioje zonoje buvo žvyro kasyklos. Dabar tai nesutvarkytos 2-4 m gylio žvyrduobės. Jos privalo būti sutvarkytos ir užpiltos.

L.Janušaitienė: Iki kokios altitudės bus atstatyta?

L.Byla: Gyvenamieji namai gali būti numatomi tik neužliejamose teritorijose.

R.Palys: Svarbu išsiaiškinti, ar nebus altitudė keliama 3m aukštyn.

N.Valatkevičius: Kleboniškio teritorija yra sudalinta rėžiais nuo Smetonos Laikų. Nuo 1990m iki 2002m. čia buvo atkuriamos nuosavybės teisės- sklypais nuo 6 iki 12 a. 2002m. seimas patvirtino naują įstatymą- miestuose turi būti grąžinta laisva neužstatyta žemė. Todėl žemė buvo grąžinta, o vidurinėje dalyje sklypus turintys piliečiai jaučiasi apgauti.

G.Prikockis: Ar šioje dalyje nėra naujų infrastruktūros teritorijų?

N.Valatkevičius: Pagrindinės gatvės parodytos- tai BP, ne DP.

G.Šinkūnas: BP planuojama rodyti ne žemesnės, negu „C“ kategorijos gatves. Pasiūlėme ir naujas gatves. Kleboniškyje privalu rengti DP.

N.Valatkevičius: Ryšiai, kurie jungs žalią plotą su upe, yra svarbūs. Geras pasiūlymas – parodyti skersines gatveles.

A.Karalius: Reikėtų parodyti krantą kaip infrastruktūrą, jo pjūvius.

N.Valatkevičius: Pakrantė- bendro naudojimo teritorija, savivaldybė turėtų ją išpirkti.

A.Karalius: Reikėtų įrašyti BP rekomendacijas- papildyti BP krantinių sprendiniais.

N.Valatkevičius: Mintis gera.

L.Byla: Tarp Neris ir Jonavos gatvės ( nr. 86,87,88,89,98,38) siūlome ne gyvenamąją, o komercinę paskirtį.

N.Valatkevičius: Teritorija palikta rekreacijai ir bendram naudojimui, kad galima būtų prieiti prie upės.

L.Byla: Nr. 38, 61 – teritorija apie 100 m nutolusi nuo kapinių, dabar naudojama kaip kolektyvinis sodas. Siūlome komercinę paskirtį.

R.Palys: Anksčiau buvo numatytas žalias platėjantis koridorius nuo Vilijampolės link Kleboniškio. Kaip dabar?

L.Byla: Šiuo metu koridorius jau užstatytas.

R.Palys: Kokiu atstumu nuo upės galima statyba?

L.Byla: Užstatymo riba- 60-70m

A.Karalius: Kokia miesto politika- kam priklauso pakrantės ruožas nuo sklypo ribos iki upės?

N.Valatkevičius: Jis priklauso valstybei, bet nuo liepos 1d. visos teritorijos, esančios miesto ribose, priklausys miestui.

A.Karalius: 20m.- labai siauras ruožas, ten nieko neįmanoma įrengti.

N.Valatkevičius: Prie pakrantės įrengimo gali prisidėti ir savininkai, nebūtinai savivaldybė.

A.Karalius: Siūlyčiau palikti platesnį pakrantės ruožą.

N.Valatkevičius: Galima būtų pažiūrėt į BP teritorijų požiūriu.

G.Prikockis: Nėra esamos būklės brėžinio.

E.Barzdžiukas: Reikėtų parodyti esamą situaciją ir siūlomą pakeitimą.

R.Palys: Jonavos gatvė neturi jokios koncepcijos.

L.Byla: Šiaurės – Lazūnų gatvė ( nr. 32, 33). Iš bendro naudojimo ter. nori pakeisti į mažaaukštę ir daugiaaukštės gyven. statybos teritoriją. Dabar toje vietoje sodai.

N.Valatkevičius: Čia praeina dvi 110 v linijos, todėl teritorija yra bendro naudojimo. Žmonės nori atsiimti sklypus, o liniją pakiš po žeme.

R.Palys: Svarbu, kad gvenamieji namai neužliptų ant šlaitų.

L.Byla: Eiguliuose ( vieta nr. 31) paliekama esama situacija- bendro naudojimo teritorija. Lukšos- Daumanto gatvėse ( 35,36)- paskirtis keičiama į mažaaukštę gyven.funkciją.

N.Valatkevičius: Čia buvo padaryta 2003m. BP klaida, dabar ji taisoma.

L.Byla: Šilainiuose prie Panerių gatvės (nr. 71) siūlome paskirties nekeisti, palikti priėjimą prie upės.

Vieta nr. 12- esama inž. ifrastruktūra, numatoma gyven. teritorija.

Vieta nr. 2- suformuotas sklypas prie daugiabučių- pritarti keitimui į komercinę paskirtį.

Vieta nr.102- siūloma gyvenama ir komercinė paskirtis, buvo sodybinio užstatymo.

Vieta nr.65- Žemaičių plente yra bendro naudojimo, prie forto. Pasiūlymas keisti į gyvenamą- atmestas.

A.Karalius: Gal svarstykime svarbiausiais teritorijas?

E.Barzdžiukas: Zoną nuo upės iki centrinės dalies.

L.Byla: Centre yra vieta nr. 14- Daugirdo gatvėje. Dabar yra gyven., siūloma keisti į visuomeninę. Tam pritarta.

Vieta nr.103- Gertrūdos- Kumelių gatvės. Skveras paliekamas, siūloma komercinė ir gyven paskirtis.

Vieta nr.70- Aušros g. apačia. Paskirtis keičiama, vadovaujantis KVAD sąlygomis.

Vieta nr.27- prie radijo ryšio Vaižganto g. Dabar priklauso inžin. infrastr., siūloma keisti į gyvenamą. Pagal KVAD numatyta C2 koncervacinė paskirtis.

E.Barzdžiukas: Gal Urbanistikos skyriaus vedėjas galėtų nurodyti sudėtingiausias vietas.

N.Valatkevičius: Tai Dariaus ir Girėno v. aerouostas, Vaišvydava, Petrašiūnų vandenvietė, Romo uostas, Vičiūnų vandenvietė, uostas prie HESo (nr. 68), uostas Marvelėje.

N.Blaževičienė: Kokio pobūdžio gyventojų nepasitenkininmas dėl aerouosto?

N.Valatkevičius: Aplinkiniai gyventojai nepatenkinti, kad skraido lėktuvai, nors aerouostas įkurtas prieš 100metų. Turėtų būti koncervacinės, infrastruktūros ir komercinės paskirties teritorija. Koncervacinė paskirtis – pagal KVAD įstatymą, dabar jau rengiamas spec. planas. Rengime dalyvauja ir N.Steponaitytė.

L.Byla: Vietos nr. 45,46- aerouostas. Nors du numeriai, sklypas vienas.

V.Stauskas: Kaip dėl realaus aerouosto naudojimo?

L.Byla: Tai bus numatyta spec. plane.

Sklypas nr. 73- tarp Marvelės ir Nemuno. Dabar čia bendro naudojimo rekreacinė teritorija, planuojama įrengti laivų prieplauką.

N.Valatkevičius: Manau, dalyje teritorijos rekreacinė paskirtis galėtų likti. Šalia uosto galėtų būti infrastruktūros spalva, šalia – autobusų parkas.

G.Prikockis: Ši vieta turi ypatingą poveikį miesto panoramai. Todėl svarbu, koks uostas numatomas.

N.Valatkevičius: Numatomas krovininis uostas.

A.Karalius: Tuomet didžioji sklypo dalis bus skirta sandėliavimui.

N.Valatkevičius: Gali taip ir būti. Mat uostus galima statyti pramonės įmonių teritorijoje. Būtent šioje projektavimo stadijoje galima mažinti sandėliavimo plotus.

L.Byla: Sklypai prie Kauno marių – nr. 52,53. Iš rekreacinės paskirties keičiama į visuomeninės paskirties ir kultūros paveldo teritoriją.

N.Valatkevičius: Šiuo metu ten yra 2 elingai. Anksčiau šioje zonoje buvo siurbiamas vanduo, prieš 20m. siurbimą sustabdė. Tai naudingų iškasenų vandenvietės teritorija. Siubliai dabar priklauso savivaldybei. Todėl teritorija yra visuomeninės paskirties. Dabar naudingų iškasenų zona mažinama. Kai pasikeis įstatymai, atsiras „teritorijų tipai“.

L.Byla: Vieta nr. 68- iš inžinerinės infrastruktūros terit. paskirtis keičiama į komercinę, kurioje veikla bus susijusi su rekreacija.

Vaišvydavoje vietoje nr. 93 iš bendro naudojimo paskirtį siūlė keisti į gyvenamąją. Mes siūlėme keisti pusę teritorijos, bet aplinkosauga liepė visą plotą palikti žalią.

Vičiūnuose vietoje nr. 92 teritorija apaugusi medžiais. Tai antra apsaugos zona prie vandens, todėl siūlome pusę sklypo palikti kitai paskirčiai, pusę keisti į gyvenamąją.

L.Janušaitienė: Norėčiau sužinoti apie 107 sklypą.

L.Byla: Vieta nr. 107 yra prie Krašto kelio į Jurbarką. Apaugusi zona patenka į kraštovaizdžio draustinio ribas. Planuojamas aplinkelis būtinas, neigiamo poveikio želdynų sistemai nepadarys. Iš bendro naudojimo keičiama į inž. instruktūros paskirtį.

N.Valatkevičius: Tai naujai nustatyta trąsa.

A.Karalius: Apie vietą nr. 47 noriu informacijos.

L.Byla: Vieta nr. 47 yra prie Nemuno. Didesnė sklypo dalis patenka į vandens apsaugos juostą.Teritorija neužstatyta, apaugusi medžiais ir krūmais. Rekomenduojame dalį sklypo keisti iš bendro naudojimo terit. į komercinę, jei bus užtikrintas praeinamumas pakrante ir tik mažaaukščiai pastatai.

R.Palys: Vieta nr. 21?

L.Byla: Vieta nr.21 – tai konversijos į gyvenamosios ir komercinės paskirties teritorijas, išleliant pramonės įmones.

R.Raslavičius: Apie vietą nr. 74 plačiau.

L.Byla: Ši vieta yra Antakalnio gatvėje. Iš visuomeninės paskirties siūloma keisti į gyvenamosios daugiaaukštės statybos paskirtį. Sklypas iš 3 pusių ribojasi su šlaitais. Dalis, kuriai siūlomas pakeitimas, neapaugusi. Pakeitimas bus galimas tik po kapinių SAZ ribų pakeitimo. Rekomenduojame nenumatyti aukštybinių pastatų.

R.Raslavičius: Aukštuminiai tūriai ant šlaitų gadins miesto panoramą.

G.Šinkūnas: Ačiū už kantrybę. Vasario 17d. vyks šio projekto viešasis svarstymas. Kviečiu aktyviai dalyvauti, siųskite klausimus.

E.Barzdžiukas: Pereisime prie pasisakymų. Pastabos turėtų būti dalykiškos, prašau nurodyti užprogramuotas klaidas, kurias matote.

PASISAKYMAI

N.Blaževičienė: BP korektūra zonose šalia upių turėtų nuosekliai vystyti miesto nuostatą atsigręžti į vandenį. Planuojama pramoninė teritorija Marvelėje savo masteliu nedera šioje situacijoje ir iš jos apžvelgiamoms perspektyvoms.

Kleboniškio gyvenvietės panerio urbanizacijos perspektyvos planuojamos, neatsižvelgiant į reljefo galimybes. Šios teritorijos turėtų išlikti rekreacinės paskirties.

Dariaus ir Girėno aerouosto teritorija turi išlikti vientisa ir nedaloma, todėl jos įvardinimas turi įgauti vieną žymėjimą, siekiant išvengti dviprasmiškumo ir aktualizuojant jo išsaugojimą ir eksploatavimą.

S.Juškys: Sunku aptarti visas vietas, apsistosiu ties 15,16,73,88,89.

15,16 vieta- teritorija užliejama, statyba sunkiai įgyvendinama, nes brangu gruntą kelti 3m į viršų. Problemos kils ne tik dėl potynių, bet ir dėl inž. tinklų.

73- krovinių uostas atsiranda teritorijoje, kuri yra Kauno įvažiavimo vizitinė kortelė. Aišku, reikėtų iškelti ir pramonines zonas priešais Nemuno salą.

88,89- Abejoju savininkų būsimu leidimu naudotis Neries pakrante, greičiausiai ji bus atitverta tvoromis kaip Lampėdžiuose. Neries pakrantė Jonavos gatvės pusėje galėtų būti puiki dviračių trasa į Kleboniškį.

A.Karalius: BP pasigendu nuostatos upių klausimu. Kiek konkretus savininkas sugeba užsiimti žemės palei upę, tiek ir lieka. Siūlau upių krantuose palikti 50m juostas rekreacinei infrastruktūrai, kur žemė liktų miesto nuosavybe. Taip pat turi būti nustatyti statmeni krantui infrastruktūriniai koridoriai kas apytiksliai 200m. Tik tuo atveju krantuose galės atsirasti realus gyvenimas ir vandens infrastruktūra. Būtina parengti Kauno upių specialųjį planą. Šiuo požiūriu „Sandijos“ pakrantės siūlymus būtina koreguoti.

Uosto zoną prie Marvelės siūlau projektuoti kaip infrastruktūrinę 4 kart mažesnę. Likusią teritoriją palikti komercijai ir daugiabučiams. Pramonės šioje vietoje negali būti.

Visą Romo uosto zoną siūlau skirti vandens infrastruktūrai ir rekreacijai.

Žemųjų Šančių pakeitimams į komerciją pritariu, tačiau zoną būtina skaidyti Šančians būdingu gatvių tinklu.

Aukštojoje Fredoje (74 vieta) daugiaaukštei statybai pritariu tik tuo atveju, jei aukštis bus iki 15m.

Apskritai BP pasigendu konceptualaus strateginio požiūrio. Toks „sklypinis“ urbanizmas yra pražūtingas miestui.

V.Merkevičius: Manau, kad būtina Nemuno ir Neries pakrančių panaudojimo viešoms reikmėms studija

( spec. planas). Siauros žalios juostos palei upes turėtų pulsuoti. Nepritarčiau naujo upių uosto numatymui Marvelėje – kaip tik reikia mažinti pramonės teritorijų kiekį prie upės, o ne kurti naujas. Jį galima iškelti toliau nuo miesto centro.

Nepritariu aukštuminių pastatų teritorijos formavimui ant Aleksoto šlaito.

J.Minkevičius: BP turi būti optimizuota bendroji miesto struktūra ir numatyta strateginė pespektyva. Probleminiai mazgai: naujo uosto teritorija prie Marvelės, Aleksoto šlaitų numatomas užstatymas, upių krantų užstatymas, aerouosto teritorijos panaudojimas, Nevėžio slėnio planavimas, Šančių teritorijos rekonsrukcijos projektas. Siūlau pabrėžti savitumus, gerinti upių krantinių sprendinius. Strateginius uždavinius būtina spręsti naujame BP.

R.Raslavičius: Sklype nr. 74 abejotina daugiaaukštės statybos plėtra Nemuno šlaitų link.

Vietoje nr. 45,46 taisytinas teritorijos žymėjimas.

Vietoje nr. 73 numatoma pramonės zona- uostas Marvelėje. Toka sprendimas leistų intensyviai užstatyti ruožą, kuris užstotų senamiestį, dingtų aplinkelio kontaktas- vizualus ryšys su senamiesčiu.

Vietoje nr. 107 aplinkelis į Raudondvarį nemotyvuotas, planuojamas labai arti vandens.

G.Prikockis: BP principai atrodo labai netobuli. Didelė blogybė svarstyti teritorijų paskirtis atsietai nuo erdvinių modelių. Pakeitimams pritarti negaliu- Kaunui labai svarbus santykis su upėmis. Skaudžiausios vietos ir koncentruojasi palei upes.

Kleboniškio blokas, Panerių gatvės blokas ir kiti 92, 87, 89, – teritorijos nudažytos be jokių miesto stuktūros sprendinių ( gatvių). Būtina rodyti infrastruktūros sprendinius- gatves.

Uostas Marvelėje (73), kaip pramonės teritorija, yra didelė klaida. Atkariavus pramonės teritorijas prie Nemuno, dabar vėl kuriam naujas. O vaizdas nuo VIA Baltica- Kauno vizitinė kortelė.

R.Palys: Naujų statybų teritorijos visiškai nesiderina su istoriniu senamiesčiu ir naujamiesčiu. Tarp jų – didžiulis ir visapusiškas atotrūkis. Todėl pirmiausia turėtume galvoti apie klaidų ištaisymą. Taip pat apie Kauno išskirtinumą ir jo įtaką. Nėra upių sujungimo su miestu ir pakrančių tvarkymo koncepcijos.

Kleboniškio kvartaliukas– abejones kelia per arti upės prieinantys sklypai ir esamos žemės altitudės pakėlimas apie 3m. ( labai blogai). Keičiasi natūralus gamtovaizdis.

Jonavos g. kvartaliukas–   neturi bendros gatvės vystymo koncepcijos. Tai unikali palei upę einanti gatvė ir problemas reikia spręsti europietiškai.

Teritorijoje ant Aleksoto šlaito-jokiu būdu negalima statyti aukštų gyvenamųjų pastatų, nes kyšos virš senamiesčio, vizualiai mažins šlaito aukštį.

Šančiuose pirmiausia reikia suvokti ir apibendrinti šio labai savito rajono vertę.

Dariaus ir Girėno aerouoste gali būti tik vienas sklypas.

Marvelės uoste būtina išsiaiškinti realų reikalingą dydį. Gal būt, jį formuoti įlankoje- tuo atveriant vaizdą į senamiestį.

V.Stauskas: Labai svarbus miesto santykis su vandeniu. Zonas prie upių urbanizuoti galima tik po rimtos analizės.

Šio BP pobūdį nulemia taškiniai interesai, nėra koncepcijos. Norėčiau matyti Kauno miesto ribų pakeitimą. Kauno miegamieji rajonai lieka už miesto ribų. Urbanistika turi būti strategija, o ne gaisrų gesinimas.

Pritariu Žemosios Fredos užstatymui prie upės. Uostas Marvelėje turi būti rekreacinis. Daugiau dėmesio skirti vandens sportui.

„Kombo“ klubas- klaida. Gal galėtų būti du uostai?

 

E.Barzdžiukas: Kas dar norėtų pasisakyti?

D.Šarakauskas: Jei BP nebus parodyti priėjimai prie upių, tai realiai jų ir nebus. Būtinai turi būti parodytos gatvės, nes niekas nenorės, kad praėjimas eitų per jų sklypą.

Uoste reikia konkretrumo- juk tai taškinis pakeitimas.

Reikia pradėti kuri naują strategiją 2013m. BP-ui. O šis pateiktas BP-as tėra žemėtvarkinio projekto perdarymas.

N.Valatkevičius: Tai ne gaisrų gesinimas, o normalus darbas, reglamentuotas įstatymais. Surenkami žmonių prašymai, kad juos išnagrinėtų profesionalai. Tai dviejų metų darbas. Tik politikai gali nuspręsti, ką keisti, ko –ne.

Šis planas labai panašus į žemėtvarkinį planą. Dabar ruošiame programą, kur medžiaga bus pateikta GISe su aerogeodezinėmis nuotraukomis. Šiuo atveju taip problemų spręsti negalime. Naujajam BP numatyti 2 mln. Lt. Kviečiu kolegas prisidėti prie naujojo BP ruošimo.

Visi vieši projektai, vykdomi už savivaldybės lėšas, yra pateikiami KAUETui.

E.Barzdžiukas: Noriu padėkoti BP rengėjams. Buvo stengtąsi kuo plačiau analizuoti diskusines vietas, kurių nemažai. Savo poziciją išsakysime nutarime.

NUTARIMAS

1.Pristatytam projektui Kauno miesto bendrojo plano antrasis pakeitimas (užsakovas- Kauno m. savivaldybės administracija, parengė SĮ „Kauno planas“, PV- Aldona Tatariūnienė, pristato Laurynas Byla) pateikiame šias rekomendacijas:

  • Bendrojo plano (BP) sprendiniai zonose šalia upių turėtų nuosekiai vystyti miesto nuostatą atsigręžti į upes (7 ekspertai).

1.2-Nepritariame stambaus upių uosto numatymui Marvelėje – pramonės teritorijų kiekį prie upių kaip tik reikia mažinti, o ne kurti naujas. Krovinių uostas atsiranda teritorijoje, kuri yra Kauno vizitinė kortelė (6 ekspertai).

1.3 -Rengiant bendrąjį planą (BP), būtina paruošti Kauno upių krantinių specialųjį planą (5 ekspertai).

1.4-Aukštojoje Fredoje (74 vieta) negalima statyti aukštų gyvenamųjų pastatų, nes tūris iškils virš senamiesčio, vizualiai mažins šlaito aukštį (5 ekspertai).

1.5 -Pasiūlytame bendrajame plane (BP) pasigendame konceptualaus strateginio požiūrio (4 ekspertai).

1.6-Dariaus ir Girėno aerouosto teritorija turi išlikti vientisa ir nedaloma, todėl jos įvardinimas turi įgauti vieną žymėjimą, siekiant išvengti dviprasmiškumo (4 ekspertai).

1.7- Kleboniškio gyvenvietės panerio urbanizacijos perspektyvos planuojamos, neatsižvelgiant į reljefo galimybes. Šios teritorijos prie vandens galėtų būti rekreacinės paskirties. Būtina rodyti infrastruktūros sprendinius- gatves (4 ekspertai).

1.8-Uosto zoną prie Marvelės siūlome projektuoti kaip infrastruktūrinę ir žymiai mažesnę (teritorijos dydį pagrįsti analize). Likusią teritoriją palikti mišriai paskirčiai, pramonės šioje vietoje neturi būti. Išlaikyti 50m atstumą nuo vandens ir senamiesčio apžvalgą nuo aplinkelio (3 ekspertai).

1.9-Žemųjų Šančių pakeitimams į komerciją pritariame, tačiau zoną būtina skaidyti Šančians būdingu gatvių tinklu (2 ekspertai).

  1. Organizacinis susirinkimas

 

J.Merkevičienė: Prašau neišsivaikščioti, turime aptarti keletą aktualių klausimų: dėl Brastos gatvės savavališko krantinių formavimo, dėl architektūrinių konkursų 2010m., Susirinkime dalyvauja Urbanistikos skyriaus vedėlas Nerijus Valatkevičius. Tikimės, kad jis galės į šiuos klausimus atsakyti.

  1. Valatkevičius: Apie nelegaliai vykdomus „Domus firma“ darbus Brastos g. krantinėje Urbanistikos skyrius turi informaciją, bet juridiškai procesą sustabdyti gali tik Statybos inspekcija. Štai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas dėl  savavališkų darbų nutraukimo, kuriame prašoma neišduoti projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo minėtiems darbams Brastos g. 28 ir 30 Kaune iki Statybos valstybinės priežiūros skyrius nepateiks raštiško patvirtinimo, kad savališkos statybos padariniai yra pašalinti.

A.Karalius: Ar yra krantinių projektas?

  1. Valatkevičius: Nėra. Šiame sklype be leidimo galima vykdyti tik žemės darbus.

R.Palys: Kiek žinau, „Hidroprojektas“ rekomendavo tokį laikiną sprendimą.

D.Šarakauskas: Jau spalio mėnesį žvyras buvo supiltas ant krantinių.

  1. Valatkevičius: Susumdė iškastą žvyrą- tai savavališka statyba.

L.Janušaitienė: Apie tai buvo straipsnis spaudoje.

A.Karalius: Problema tame, kad tai „bukas“ sprendimas.

G.Prikockis: Ar krantai savivaldybės dispozicijoje? Tai viena iš centrinių Kauno vietų, todėl taip šokiravo architektus.

  1. Valatkevičius: Savivaldybė tarėsi su savininkais, kad jie sutvarkys krantines. Tarp partijų dabar nėra sutarimo.

A.Karalius: O jei miestas krantines paimtų į savo rankas?

  1. Valatkevičius: Tai nepakeistų padėties iš esmės.

A.Karalius: Nemanau, kad upių krantinių tvarkymą gali vykdyti sklypų savininkai.

  1. Valatkevičius: Galima buvo palikti 50-20m ruožą prie vandens savivaldybės dispozicijoje.

N.Blaževičienė: Nieko negalima vykdyti be projekto. Jei būtų koordinatorius šiems klausimams, būtų lengviau.

  1. Valatkevičius: Kauno BP-ui ruošti skirti nemaži pinigai. Gal galima būtų kokius 5 tūkst. litų skirti krantų strategijai ruošti. GISe matosi visos altitudės, tiltai, det. planai, krantinių aukštingumai po tiltais.

D.Šarakauskas: Neteisingas požiūris: krantinės atkarpos tvarkymas- tai ne krantinių strategija. BP- tai idėjų, o ne kompiuterinės sistemos programa. Geras pasiūlymas- atskirti lėšas krantinių sutvarkymo pasiūlymams.

L.Janušaitienė: Beatodairiškas krantinės stumdymas kelia pavojų pilies pylimui. Gerai būtų, kad naująjį BP kuruotų iniciatyvinė KAUET grupė.

  1. Valatkevičius: KVAD turėtų išduoti reglamentus ir sąlygas.

G.Šinkūnas: Siūlau papildyti planavimo sąlygas upių pakrančių spec. plano rengimu.

  1. Valatkevičius: Neužmirškite, kad urbanistikos skyrius gauna labai mažai lėšų.

R.Palys: Krantinės sprendiniai turi būti labai įvairūs.

  1. Valatkevičius: Visus kviečiu dalyvauti viešuose pirkimuose. Dirbkime kartu. Skirta 250 tūkst. litų konkurso paruošiamiesiems darbams. Dalyvaukite sąlygų rengime- konkursas BP sąlygų rengimui vyks liepos mėnesį.

J.Merkevičienė: Reziumuosiu- siūlome dalį lėšų, numatytų naujo Kauno BP rengimui, skirti krantinių sutvarkymo specialiajam planui parengti.

NUTARIMAS- KAUET siūlo dalį lėšų, numatytų naujo Kauno BP rengimui, skirti krantinių sutvarkymo specialiajam planui parengti.

 Evaldas Barzdžiukas

Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.