1.Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos – specialiojo plano pakeitimas. (Užsakovas- Kauno m. savivaldybė, projektuoja UAB „Miesto planas“, PV- Nerijus Stanionis).

2.“Kauno pilies liekanos. Piliavietės pritaikymas visuomenės poreikiams“. Projektiniai pasiūlymai. 2A. Pilies fasadų korektūros pasiūlymai. (Užsakovas- Kauno m. savivaldybė, rengia VšĮ NPR, autorius- Kęstutis Mikšys.)

ĮVYKUSIO 2010-02-24 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.58

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: Nerijus Stanionis, Kęstutis Mikšys.                                                                                                                 

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Algimantas Miškinis, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Vladas Stauskas, Gediminas Šinkūnas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rabačius, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, KPD Kauno TP vyresnioji specialistė Loreta Janušaitienė, Kauno m. savivaldybės atstovai Julija Zaleckienė ir Saulius Rimas, Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto atstovai Aleksandras Vaškelis ir A. Žalnierius, UAB „Restauracija“ atstovas B.Deveikis, architektai: Rima Girgždytė, Migla Pelegrimienė.

Spaudos atstovai : Almantas Bružas („Statybų pilotas“), Vereta Rupeikaitė, Laimis Brunza („Kauno diena“).

Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1.Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos – specialiojo plano pakeitimas. Užsakovas- Kauno m. savivaldybė, projektuoja UAB „Miesto planas“, PV- Nerijus Stanionis.

N.Stanionis: Projektą rengėme kartu su Evaldu Barzdžiuku ir Deimante Daškevičiene. Šiuo metu yra parengta tikroji būklė, koncepcija. Vėliau bus rengiama sprendinių detalizavimo stadija.

Planavimo tikslas – parengti Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos specialųjį planą – koreguoti esamą Kauno miesto degalinių išdėstymo schemą – specialųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m.

1. Parengti ilgalaikę savivaldybės teritorijos raidos programą, atitinkančią Degalinių išdėstymo ir plėtros savivaldybės teritorijoje planą.
2. Reglamentuoti Degalinių išdėstymą savivaldybės teritorijoje.
3. Suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus, išdėstant degalines ir plečiant jų veiklą.

Tikslai – parengti degalinių išdėstymo ir plėtros planą, reglamentuoti degalinių išdėstymą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Degalinių plėtra Kaune:

1. Kauno miesto degalinių išdėstymo schema (korektūra) 1994 metai, AB “Miestprojektas” autoriai: J.Marčiulionis, R.Dieninis, N.Valatkevičius. Veikiančių degalinių skaičius – 14, viso, esamos ir numatytos viso – 50. Degalinių tinklas planuotas, išdėstant prie pagrindinių gatvių sankryžų. Didžioji dalis veikiančios šiandien.
2. 1997 m. SĮ “Kauno planas” Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos korektūra, papildymas Nr.1, autoriai: S.Lukošius, Z.Normantienė. Esamos – 48, viso – 85 degalinių vietos. Degalinių tinklas tankėja, akcentuojamos ne tik sankryžos, bet ryškeja pagrindinių gatvių tinklas.
3. 1998 m. SĮ “Kauno planas” Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos korektūra, papildymas Nr.2, autoriai: V.Paipalas, A.Tatariūnienė. Esamų degalinių – 60, viso – 106 vietos.
4. 2001 m. SĮ “Kauno planas” Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos korektūra, papildymo Nr.2 korektūra, autoriai: V.Paipalas, A.Tatariūnienė, Z.Normantienė. Esamų degalinių – 78, viso – 104 vietos.
5. 2004 m. SĮ “Kauno planas” Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos korektūra, autoriai: A.Steponavičius, V.Paipalas, Z.Normantienė. Esamų degalinių – 80, viso – 113 vietų.

Degalinių bendri duomenys:

Šiuo metu Kaune veikia 80 degalinių. Iš jų dvi laikinos, kitos – stacionarios, iš jų 14 -automatinių degalinių. Daugiausia degalinių yra Petrašiūnų seniūnijoje – 17, mažiausiai Šančių seniūnijoje – 1.

UAB “Lietuva Statoil” yra 18 degalinių Kauno mieste, taip pat didžiausias tinklas yra UAB “Lukoil Baltija” – 16 degalinių. 14 degalinių Kauno mieste prekiauja benzinu, dyzelinu, 5 degalinės tik dujomis. Visos kitos degalinės turi benzino, dyzelino ir dujų kuro rūšis. 14 degalinių turi licenzijas prekiauti biodyzelinu.

Pagal dydį vyrauja 3 – 4 užpildymo kolonėlių dydžio degalinės, atitinkamai 28 degalinės – su 3 kolonėlėmis ir 25 degalinės – su 4 kolonelėmis.

Didžioji dalis degalinių, be prekybos degalais turi papildomų paslaugų. 32 degalinės turi parduotuves, 23 degalinės – parduotuves ir plovyklas, 4 degalinės – plovyklas, 3 degalinės turi viešo maitinimo paslaugas, 1 degalinė yra kartu su moteliu.

Degalinių skaičius kituose miestuose, šalyse:

 

	Gyventojų skaičius	Degalinių skaičius	1000 gyv. tenkantis degalinių skaičius
Vilnius	546733	110	0,2012
Kaunas	352279	80	0,2271
Klaipėda	183433	30	0,1635
Šiauliai	126215	31	0,2456
Panevėžys	112619	21	0,1865
Alytus	67505	14	0,2074
Marijampolė	46692	11	0,2356

Didžiausias tankis – Šiauliuose, Marijampolėje. Mažiausias – Klaipėdoje, Panevėžyje.

Vidutiniškai 10000 gyventojų tenka 2 degalinės.

Tendencijos

1. Degalinių skaičių tiesiogiai įtakoja valstybės mokesčių politika. Nėra oficialios statistikos apie degalinių skaičių, bet Europos sąjungos valstybėse degalinių skaičius per paskutiniuosis 10-15 metų mažėjo, Pvz. Didžiojoje Britanijoje, kur nuo 1992 metų iki 2007 m. degalinių skaičius pasikeitė nuo 18 000 iki 9 271 degalinės. Panašių pavyzdžių galima rasti ir Šveicarijoje, Vokietijoje. Dabar ieškoma priemonių, kaip padidinti degalinių skaičių ir pagerinti vairuotojų aptarnavimą, mažmeninė prekyba degalais yra nepelninga. Lietuvoje didėja mokesčiai ir degalinių tinklas turėtų nedidėti.
2. Automobilizacijos lygis stabilizavosi ir artimiausiu artimiausiu metu neprognozuojamas padidėjimas.

Degalinių skaičius

Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. VI skyrius. Automobilių aptarnavimo infrastruktūra. 5. Automobilių techninis aptarnavimas.

5.1. Degalinių skaičius mieste planuojamas toks, kad vienai degalinei tektų aptarnauti vidutiniškai ne daugiau kaip 1500 automobilių. Tikslesnis degalinių skaičius ir jų išdėstymas nustatomas, parengus degalinių išdėstymo specialųjį planą, kuriame būtų įvertinta miesto gatvių, užmiesčio kelių padėtis, miesto planinė struktūra ir plėtra.

Gyventojų skaičius	Automobilizacijos lygis	automobilių skaičius Kaune	degalinių skaičius
352279,0000	453,0000	159582,3870	106
		182882,0000	122

Europoje vidurkis – 450 automobilių tenka 1000 gyventojų.

Degalinių tinklas

Prie pagrindinių sankryžų, išvažiavimų iš miesto. Greta pagrindinių miesto tranzitinių gatvių.

Koncepcija

Degalinių skaičius – 110 vietų. Draudžiama statyba – Kauno miesto centrinėje dalyje. Galima – prie pagrindinių gatvių. Skatinama – prie aplinkelių.

Nagrinėjamos vietos

Šiuo metu yra 7 prašymai išnagrinėti naujas vietas degalinių statybai.

KLAUSIMAI

 

A.Kančas: Atrodo, kad degalinių ir taip yra daug. Kodėl statom naujas?

N.Valatkevičius: Šiuo metu Kaune veikia 80 degalinių. Projektavimo užduotis- ilagalaikė raidos programa. Kalbame apie koncepciją.

G.Bernotienė: Ar tai bus bendrojo plano dalis?

N.Valatkevičius: Bendrasis planas- aukščiausio lygio dokumentas. Degalinių specialusis planas turi atitikti šios dienos BP (bendrąjį planą).

A.Miškinis: Kokie jūsų planavimo principai? Jei nebūtų esamų degalinių, kuo vadovautumėtės?

N.Stanionis: Degalinės planuojamos prie magistralinių ir pagrindinių miesto gatvių. Kelias degalines įvertinome kaip neperspektyvias. Planuojame akcentuoti ir prie pagrindinių įvažiavimų- išvažiavimų iš miesto.

A.Miškinis: Kokie visgi išdėstymo principai?

N.Stanionis: Pirmiausia fiksuojame esamą degalinių skaičių. Po to numatome zonas, kur siūloma drausti ir riboti degalinių skaičių. Išskiriamos gatvės, prie kurių statyba galima.

G.Bernotienė: Kokia koncepcijos raida?

V.Kuliešius: Ar turite vizualios medžiagos- nuotraukas?

N.Stanionis: Pristatysiu 7 siūlomas degalinių vietas:

1. UAB „Factor“prašymas įtraukti veikiančią degalinę Armoniškių g. 31, Kaune į degalininių schemą – specialųjį planą. Degalinė įtraukta į veikiančių degalinių sąrašą – Nr.80.
2. UAB „Aidarsa“ prašymas, adresas – Tunelio g. 26, Kaunas. Nagrinėjama nauja degalinės vieta, schemoje Nr. 115.
3. Palaiminienės prašymas dėl degalinės vietos įtraukimo Islandijos pl. 61c, Kaune. Nagrinėjama nauja degalinės vieta, schemoje Nr. 114.
4. UAB „Ladavas“ prašymas. Adresas – Medekšinės g. 10, Kaunas. Degalinės vieta yra patvirtintame specialiajame plane, Nr. 89.
5. UAB „Vytauto parkas“ prašymas dėl Jonavos g. 7 Kaune naujos degalinės vietos. Nagrinėjama nauja degalinės vieta, schemoje Nr. 116.
6. Nauja nagrinėtina vieta – Marvelėje, planuojamo upių uosto vietoje (laivams aptarnauti). Nr. 117.
7. UAB „Autovista“ prašymas dėl naujos degalinės vietos Partizanų g. 67a, Kaune. Nagrinėjama       nauja degalinės vieta, schemoje Nr. 118.

G.Balčytis: Kiek metų veiks šis specialusis planas?

N.Stanionis: Iki tol, kol pasikeis ekonominė situacija.

G.Balčytis: Ar nereikėtų pažymėti tų esamų degalinių, kurios neperspektyvios?

N.Stanionis: Jei degalinių nėra BP, tai ir mes nerodome.

G.Šinkūnas: Tarp kitko, BP tunelis, kaip perspektyvinis sprendinys, yra parodytas.

G.Prikockis: Ar degalinės turi galiojimo laiką? Ar šis planas atsižvelgia į šiuos terminus?

N.Stanionis: Degalinės turi licenzijas, bet šiame plane neatsižvelgta į jų galiojimo terminus.

G.Šinkūnas: Kokie socialiniai- urbanistiniai sprendinių tikslai?

N.Stanionis: Nemanome, kad miesto centre galima degalinių plėtra. Pats tinklas jau susiformavęs pagal pagrindinių gatvių tinklą.

G.Šinkūnas: Kas gerai ir kas blogai esamoje situacijoje?

N.Stanionis: Blogai- degalinių dėstymas gyvenamų teritorijų viduje ir miesto centre. Gerai-akcentuojami įvažiavimai.

G.Šinkūnas: Kodėl netinkamas esamas specialusis planas?

N.Valatkevičius: Gauta daug prašymų statyti naujas degalines.

L.Janušaitienė: Ar žinote, kad KPD dar nematė šio plano?

1. Merkevičienė: Taip, su rengėju apie tai kalbėjome.

G.Prikockis: Ar jūsų schemoje nurodytos upių transporto degalinės?

N.Stanionis: Vienintėlė- Marvelėje prie būsimo uosto. Naudingos pastabos apie tokių degalinių reikmę prie Jachtklubo ir Žiemos uoste.

J.Kančienė: Jei raudonai pažymėtos vietos nesutampa su jūsų pozicija, jos išliks ar ne?

N.Stanionis: Šitą nuspręs derinančios institucijos.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Manau, kad esamame plane turėtų būti pažymėta, kurios degalinės turi būti laikui bėgant panaikintos, t.y. jos neturėtų būti įteisintos būsimame BP. Tai Karaliaus Mindaugo pr. prie Respublikos viešbučio esanti degalinė, Jonavos gatvėje, kur numatomas tunelis. Nepritarčiau siūlomoms degalinėms Jonavos g. ir Tunelio g. prieš Dainų slėnį.

Gerai, kad degalinės nenumatomos centrinėje miesto dalyje.

G.Bernotienė: Gera idėja- prieš rengiant naują BP parengti degalinių naują spec. planą. Būtina, kad ruošiamo degalinių spec. plano koncepcija netrukdytų naujo BP plano ruošimo procesui. Nepakankamai išnagrinėtas naujų vietų parinkimas, bendroji plano koncepcija. Reikėtų papildyti koncepcijos dokumentą labiau motyvuota medžiaga – raudoni taškai turi būti neatsiejama miesto infrastruktūros dalis. Būtina pažymėti naikintinas degalines (pvz.prie KTU). Manau, kad saugomų teritorijų strategija turėtų būti papildyta. Turėtų būti įvertintos visų transporto rūšių degalinės (vandens, auto, aero ir t.t).

N.Blaževičienė: Vizualus koncepcijos planas turėtų atspindėti degalinių tinklo intensyvumą vartojimo prasme. Tai padėtų sukurti aiškius reglamentus bei raidos etapus perspektyvoje. Teigiamas degalinių tinklo ribojimas centre. Netoleruotinas raudonų taškų atsiradimas paupių zonose, tuo labiau, kad kalbama apie pakrančių vystymo spec. plano rengimą- šie aspektai turėtų būti derinami.

J.Kančienė: Svarbiausia yra nustatyti, kur degalinių negali būti- miesto centre. Tai turėtų įvertinti ir KVADas. Akivaizdu, kad degalinių Jonavos ir Tunelio gatvėse negali atsirasti. Neaišku, ar esamos degalinės gyv. kvartaluose atitinka saugos reikalavimus- iš schemos to nematyti. Aplinkeliuose degalinių gali būti tiek, kiek naudinga verslui. Reikėtų nustatyti ir tas vietas, kur degalinių trūksta.

A.Kančas: Iš principo pateiktai schemai pritariu. Pozityvu, kad apibrėžta zona centre, kur statyti negalima. Kaip laikinas reikėtų pažymėti degalines būsimo tunelio vietoje, K. Mindaugo pr. Prie apvažiavimo, magistralinių gatvių degalinių galima statyti pagal norus- nurodinėti apimtis netikslinga.

A.Karalius: Matau 3 problematiškas vietas- nepritariu šioms degalinėms:

• Naujoms – prie tunelio ir Neries , nes nepriimtinos kraštovaizdžio požiūriu.
• Esamai, prie Daukanto tilto. Ją būtina išlelti kaip trukdančią miesto centro plėtrai.

Degalinę Raudondvario g. siūlau plėsti į dvipusio aptarnavimo, įskaitant laivus žiemos uosto marinoje.

Siūlau sisteminti degalinių dislokaciją konkrečiose trasose ir nebesiblaškyti su “taškais”.

V.Kuliešius: Būtinas esamos padėties fiksavimas. Spec. planas nėra plokštuminis sprendinys- būtina pateikti vizualią medžiagą – nagrinėjamas naujų degalinių vietų esamos padėties nuotraukas. Be to, siūlau išnagrinėti naujų degalinių poveikį urbanistinei aplinkai. Turėtų būti numatytos gairės architektūriniams sprendinimas.

V.Merkevičius: Siūlau pažymėti degalines (taip pat ir esamas), kurių vietos miestui yra negatyvios- šalia gyv. rajonų, visuom. centrų.

Turėtų būti rodomos ne tik esamos, numatytos ankstesniuose planuose. Spec. planas turėtų nurodyti ir vietas- gatvių atkarpas, miesto zonas, kur degalinės galėtų atsirasti. Manau, Jonavos ir Tunelio g. degalinių neturėtų būti- tai perdaug svarbios vietos Kaunui.

J.Minkevičius: Manau, turėtų būti numatytos prioritetinės trasos. Degalinės architektūriniu požiūriu yra agresyvios, todėl galėtų būti dėstomos aplinkeliuose tam tikruose taškuose. Pateiktos schemos principas teisingas. Reikėtų tik papildomai argumentuoti, įjungiant į urbanistinę schemą, akcentuoti naikintinas degalines.

A.Miškinis: Nėra degalinių išdėstymo principų, todėl nėra ir esamos būklės įvertinimo šių principų atžvilgiu, ir naujų vietų pagrindimo. Kai nėra koncepcijos, tai ir schema mažai ką duoda. Kiekviena degalinė turėtų būti statoma jai urbanistiniu požiūriu parinktoje ir pagal biznio planą priimtinoje vietoje.

Abejoju, ar ši schema reikalinga, nes degalinės atsiras ten, kur bus pageidavimas.

R.Raslavičius: Jonavos ir Tunelio gatvių siūlomų degalinių vietos parodo, kad reikalinga plano sprendinių detalizacija. Pažymėta centrinė miesto dalis ir koncepcijos teiginys “galima degalinių plėtra prie magistralinių gatvių” kelia abejones, nes ir magistralinės gatvės riboja miesto centrą. Nepritariu plėtrai prie magistralinių gatvių. Principas išsaugoti centrinę dalį teisingas.

Reikia nurodyti siūlomų naikinti degalinių vietas, tokias kaip K.Mindaugo pr. ties sala, Jonavos gt. ties perspektyviniu tuneliu. Siūlau papildyti schemą upių uostų ir jachtklubo degalinių vietomis.  

G.Prikockis: Principas teisingas- schema rodo, kur galima statyti degalines, kur – ne. Manau, kad draudžiama teritorija per didelė. “Taškų baksnojimo” principas- neteisingas. Vystymas turėtų būti susietas su transporto magistralių vystymu, o ne fiksuoti kiekvieną tašką.

G.Šinkūnas: Manau, kad pristatyta nepakankamos apimties medžiaga. Neaiškūs socialiniai ir urbanistiniai sprendinių tikslai mieste ir atskirose teritorijose, taip pat, kas pozityvu ir negatyvu esamame plane. Nesuprantu, kuo netinkamas galiojantis SP. Išvada: Pateikti koncepcijos sprendiniai nepakankamai pagrįsti.

G.Prikockis: Kategoriškų prieštaravimų iš ekspertų neišgirdome. Griežčiausiai patektą planą kritikavo kolegos A. Miškinis ir G.Šinkūnas. 100 procentų degalinių schemai pritarė tik A. Kančas. Dauguma ekspertų pasisakė prieš degalinių statybą Jonavos ir Tunelio g., esamų degalinių funkcionavimą K.Mindaugo pr., Baršausko gt. prie KTU.

N.Valatkevičius: Aplinkos apsaugos departamentas nederina degalinių, jei jos nenumatytos spec. plane.Taško vieta gali judėti aplink 50m spinduliu aplink konkrečią vietą. Ir sovietiniais laikais prie BP buvo derinama ir degalinių schema. Taškinis principas susijęs su spec. plano ruošimo tvarka. Kęstučio g., K.Petrausko g., Radvilėnų pl. siūlytas degalines atmetėme. Bet išmetus iš vienos vietos, reikis pasiūlyti kitą. Nei viena degalinė nepasiūlyta tarp gatvės ir upės, išskyrus Jonavos g. Degalinės prie KTU veikimo sutartis buvo pasirašyta 15-ai metų arba iki tunelio statybos pradžios.

Šis spec.planas yra formalus. Po jo seks detalieji, techniniai ir darbo projektai.

G.Prikockis: Galimi 3 balsavimui pateikti teiginiai: schemai pritarti, nepritarti ir pritarti su papildymais.

A.Miškinis: Ar pasiūlytos vietos tinka miestovaizdžio formavimo požiūriu?

G.Prikockis: Siūlau papildyti schemą pagal šias pastabas:

-argumentuoti abejotinas vietas- K. Mindaugo pr., prie KTU, visus raudonus taškus (Tunelio ir Jonavos g., …),

-manome, kad nurodyti taškai perdaug konkretūs,

-degalinės šalia vandens telkinių turėtų būti dvipusio aptarnavimo (Marvelėje numatoma degalinė, Žiemos uosto, Jachtklubo).

Siūlau balsavimui šias propozicijas:

1. Pritarti su pastabomis.
2. Pristatyti pakartotinai, papildžius medžiagą pagal pateiktas pastabas.

Kas už 1 pasiūlymą?

Balsavo: “už” – 2 ekspertai.

G.Prikockis: Kas už 2 pasiūlymą?

Balsavo: “už” –11ekspertų.

G.Prikockis: Kas susilaikė?

Niekas.

G.Prikockis: Dėkojame už pristatymą, lauksime papildytos medžiagos.

NUTARIMAS

1 Pateiktam projektui “Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos – specialiojo plano pakeitimas” (Užsakovas- Kauno m. savivaldybė, projektuoja UAB „Miesto planas“, PV- Nerijus Stanionis) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareikštas pastabas:

1.1- -Reikėtų papildyti koncepcijos dokumentą labiau motyvuota medžiaga – naujai siūlomos degalinės turi būti neatsiejama miesto infrastruktūros dalis (6 ekspertai).

1.2- Būtina pažymėti esamas naikintinas degalines (pvz. Karaliaus Mindaugo pr. prie Respublikos viešbučio esanti degalinė, prie KTU). Jos neturėtų būti įteisintos būsimame BP (6 ekspertai).

1.3- Nepritariame siūlomoms degalinėms Jonavos g. ir Tunelio g., nes jos nepriimtinos kraštovaizdžio požiūriu (6 ekspertai).

1.4-Spec. planas turėtų nurodyti ir vietas- gatvių atkarpas, miesto zonas- kur degalinės galėtų atsirasti (4 ekspertai)

1.5-Degalinės šalia vandens telkinių turėtų būti dvipusio aptarnavimo (Marvelėje numatoma degalinė, Žiemos uosto, Jachtklubo). Siūlome papildyti schemą upių uostų ir jachtklubo degalinių vietomis (3 ekspertai).

1.6-Prie aplinkelių degalinių skaičiaus galima neriboti (3 ekspertai).

1.7– Rekomenduojame sisteminti degalinių dislokaciją konkrečiose trasose (3 ekspertai).

1.8-Pateikti koncepcijos sprendiniai nepakankamai pagrįsti (3 ekspertai).

1.9-Rekomenduojmae pateikti vizualią medžiagą – nagrinėjamas naujų degalinių vietų esamos padėties nuotraukas (2 ekspertai).

2.“Kauno pilies liekanos. Piliavietės pritaikymas visuomenės poreikiams“. Projektiniai pasiūlymai.             

2A. Pilies fasadų korektūros pasiūlymai.

( Užsakovas- Kauno m. savivaldybė, rengia VšĮ NPR, autorius- Kęstutis Mikšys)

G.Prikockis: Svarstysime du šio projekto aspektus: piliavietės sutvarkymo idėją ir fasadų korekciją.

K.Mikšys: Pristatysiu projektinius pasiūlymus- koncepciją . Siūlau juos vertinti kaip perspektyvinius ir pagrindą diskusijai. Yra sukurta bendra idėja ir pirmasis sprendinių etapas. Reali sprendinių dalis, kurią numatoma realizuoti šiais metais, išskirta į pirmą etapą. Darbo tikslas- išryškinti piliavietę, išvalyti ir suformuoti pagal archeologinius tyrimus fosas. Realūs pirmojo etapo darbai: pagilinti fosą ties pylimais prie Neries, taką nuleisti prie upės (dabar takas veda tiesiai per piliavietę), sukonstruoti tiltą, pagal spec. planą iškelti medžius. Šiame etape nenumatoma iškelti dujų kolektoriaus, kuris trukdo įgyvendinti ,,koncepciją“.

Keičiama šiaurinė piliavietės dalis, neįrengiant mažųjų laivų vasaros uosto. Takai, kurie atsiras prie upės, turi būti apriboti kelio bortais ir papildomai sustiprinti akmenimis, nes pavasarinio ir rudeninio potvynio metu galima erozija. Takai asfaltuoti, nes esami takai turi tokią pačią danga. Specialaus transporto pandusas į pilies kiemą suformuotas šiauriniame šlaite iš žemių ir padengtas skalda.

Rytinės fosos rytinis krantas paliekamas toje pačioje vietoje. Formuojama fosa ties pylimais yra pagilinama apie 1.5m ir apsėjama veja.

Pietinė fosa iki vakarinio kampo nekeičiama.

Vakarinės fosos rytinis krantas pratęsiamas išilgai vakarinės sienos paliekant aikštelę iš išorės ir suformuojant šlaitus. Formuojama fosos dalis ties Neries pylimu iškasamas nepilnai apie1.5m (dėl lėšų trūkumo).

Rytinės fosos dalyje prie bastėjos yra numatyta statyti tiltą, kurio vieta turi būti patikslinta archeologinių tyrimų metu. Tilto statybos medžiaga turi būti apipjauti rastai, nes menamo tilto vietoje buvo rasti konstrukcijų elementai. Konstrukcija turėtų būti ,,staramstinė”, derinta su metaliniais tvirtinimo elementais ir atspindėti XXI a. architektūrinį požiūrį. Toks tilto charakteris labiau dera prie aplinkos. Tilto konstrukcija turi būti nudažyta tamsiais natūralių atspalvių dažais. Tilto konstrukcija leidžia jį pailginti, pasikeitus fosos rytiniam šlaitui.

Pilies teritorijoje pagal specialųjį planą iškeliami medžiai.

Sprendiniai pilies vertingosioms savybėms įtakos neturės.

KLAUSIMAI

L.Janušaitienė: Ar pavasario potvyniai sukels problemų nuleistam prie upės takui?

K.Mikšys: Didelių potvynių metu takas gali būti užlietas, bet atsitiktų retai.

A.Vaškelis: Iki kokio gylio siūlote iškasti griovas? Kokio aukščio piliavietė?

K.Mikšys: Šiame etape fosos dugnas nebus gilinamas, ji tik pagal galimybes bus valoma. Dujotiekis paliekamas. Vanduo čia neturėtų pakliūti, tik tam tikrais momentais. Susiformavus šalia būsinčiam kvartalui, atsirastų senoji turgaus aikštė.

A.Karalius: Kur Jūsų projekto “demarkacinė” linija?

K.Mikšys: Tvarkomės tik sklypo ribose, galėtume apimti zoną iki tilto.

N.Blaževičienė: Kaip nusileidžia takelis?

K.Mikšys: Nuleidžiame taką žemyn prie upės, išryškindami piliakalnį su pandusais.

A.Kančas: Ar dar bus kitų etapų? Kada numatoma baigti projektavimą?

K.Mikšys: Numatomi du etapai. Iki dujotiekio iškėlimo bus formuojamas pietinis šlaitas. Yra daug medžių, kurie trukdo fosos formavimui. Krantas palei Nerį turi būti sukultūrintas, išryškintas piliakalnis. Piliavietė- tai vieta, kur gali vykti renginiai. Per pandusą gali privažiuoti aptarnaujančios mašinos.

A.Miškinis: Savivaldybėje vykusiame posėdyje buvo nuspręsta, kad 1-asis etapas bus platformos suformavimas. Dabar tai nukeliama į 2-ą etapą?

K.Mikšys: Piliavietė bus suformuota pačioje pradžioje. Neaišku tik dėl dujų kolektoriaus.

A.Vaškelis: Ar piliavietė bus formuojma tokia, kokia buvo pasiūlyta 1-me variante?

V.Stauskas: Jei pilies kontūras liks tik simboliškas, gal reikėtų suformuoti bent vandens kontūrą?

K.Mikšys: Remiantis istoriniais duomenimis, pilis niekad nebuvo apsupta vandens.

L.Janušaitienė: Jei takas eitų per piliavietę, atsirastų dar 1 tiltas. Siūlau darbus skirti į 2 etapus: rytinio griovio rytinis kraštas paliekamas 1-me etape. Tiltas būtų pastatytas tada, kai griovys bus praplatintas, kad nereikėtų vėliau ilginti tilto.

A.Miškinis: Šių sprendinių pateiktame brėžinyje nematau.

K.Mikšys: Norėjau pateikti sprendimą abstrakčiau.

A.Miškinis: O aš norėčiau jį pamatyti vizualiai.

K.Mikšys: (rodo kitą brėžinį).

A.Miškinis: Nematau pagrindinio pasiūlymo.

K.Mikšys: Yra tik spec. planas. Strategijos niekas neužsakė.

N.Valatkevičius: Per „Lituanikos“ konkursą buvo pasiūlyta graži įlankėlė. Jūsų siūlomas takas į ją patenka. Bėda ta, kad įlanka bus aukščiau.

K.Mikšys: Takas bus užliejamas.

G.Bernotienė: Ar istoriškai takas motyvuotas?

K.Mikšys: Ne.

J.Zaleckienė: Prašėme lėšų piliavietės pritaikymo konkurso organizavimui, bet negavome. Konkursas neįvyks. Esame gavę apie 1 mln. litų archeologinei žvalgybai, projekto administravimui, viešinimui. Patiems darbams lieka apie 800 tūkst. lt.

G.Šinkūnas: Ar egzistuoja kranto erozijos problema?

K.Mikšys: Erozijos sproblema nenagrinėjama.

J.Minkevičius: Jei pilis neatstatoma, galima šlaitą palikti tokį, koks yra. Tada nebus neautentiškų dalykų.

A.Vaškelis: Kodėl reikia atstatyti piliavietę?

K.Mikšys: KAUET nutarimas buvo pradėti nuo piliavietės formavimo. Pylimai suformuos erdvę miestui. Joninių ar kitų švenčių metu žmonių minia išplisdavo į šabakštynus, galima būtų tą erdvę formuoti.

G.Prikockis: Kas galėtų vykti piliavietėje?

K.Mikšys: Galės vykti masiniai renginiai. Galėtų atsirasti požeminiai pastatai, formuojantys šlaitą, ir antžeminiai iki 6m aukščio statiniai. Danga galėtų būti pakietinta, bet negrįsta, be takų sistemos. Jei atsiras lėšų, bus rengiamas konkursas.

V.Merkevičius: Ar Šiaurės- Vakarų dalis užpilama?

K.Mikšys: Taip.

A.Miškinis: Kurią dalį laikote autentiška?

K.Mikšys: Kiek yra esamų pamatų- brėžinyje parodyta raudonai.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Tako numatymas retai užliejamose zonose yra motyvuotas ir galimas.

G.Bernotienė: Piliavietės atstatymo koncepcijai pritariu. Detalizuojant, būtina patikslinti pritaikymo poreikių scenarijų. Neįtikina priešgaisrinis užvažiavimas. Norėtųsi įgyvendinti uosto idėją. Pakrantės kelias (jo altitudės) privalo būti tikslinamas: istoriniai pjūviai, kranto erozijos apsauga, vandens lygio reguliavimas, upės srovės įvertinimas. Reikėtų galvoti ir apie uosto aptarnavimo problemas.

N.Blaževičienė: Pritariu piliavietės kontūro atkūrimui tereno lygmenyje. Galimas kontūro akcentavimas natūraliomis gamtinėmis priemonėmis- akmenimis, augalais ir t.t. Pozityvus tako nuleidimas į žemutinę Neries terasą. Reikėtų atlikti šios teritorijos projektinius pasiūlymus su galutine piliavietės vizija ir galimybėmis.

A.Kančas: Iš principo pritariu takams, pylimui, tiltui, piliavietės suformavimui. Tačiau norėtųsi matyti piliavietės įsisavinimo projektą, vizijas, kaip galėtų atrodyti galutinis pilies sutvarkymas.

J.Kančienė: Pritariu piliavietės reljefo atkūrimui ir tako perkėlimui. Jei brėžiny rodoma perspektyva- 2-o etapo 2-as tarpsnis, reikėtų rodyti pilies kiemą ir kontūrą. Manau, tai reikėtų išskirti dangomis- tai žmonėms padėtų įsivaizduoti bent pilies planą, atskirti pilies vietą nuo aplinkos. Reikėtų nurodyti tikrą turgaus aikštės dydį.

A.Karalius: Esminiams piliavietės ir uosto sprendimams pritariu. Manau, kad įėjimas į pilį turi būti vienas- per tiltą. Siūlau kreiptis į savivaldybę dėl konkurso skelbimo visai koncepcijai: pilis + aplinka (uostas, aikštė, takai)+ panaudojimas. Projekte pasigendu konceptualaus ir perspektyvaus požiūrio statinį ir jo naudojimą viešame gyvenime.

V.Kuliešius: Anksčiau buvo diskutuota apie galimus požeminius pastatus. Šioje vietoje reikalinga žymiai stipresnė trauka- gal reikėtų kapitalaus požeminio statinio – tiek šlaitui, tiek funkcijai. Manau, reikalinga radikalesnė požeminė intervencija. Tai galėtų būti antžeminė platforma su požemine dalimi. Aplamai, projektavimo kryptis teisinga.

V.Merkevičius: Pritariu šiaurės- vakarų piliavietės šlaito suformavimui ir takui. Siūlau tiltą projektuoti tokį, kad būtų pakankamas ir aptarnavimo transportui, o antro užvažiavimo nedaryti. Pritariu kolegoms- pilies kiemas turėtų būti pažymėtas kokia nors danga.

1. Minkevičius: Jei norime atstatyti piliakalnį, tenka sutikti su tiltu ir šiauriniu krantu. Tiltą reikėtų statyti iš karto reikiamo ilgio. Iš principo pasiūlymams pritariu, bet reikėtų detaliau spręsti erozijos problemą potvynių fone. Pritaikymas turėtų būti universalus.

A.Miškinis: Nėra perspektyvinio pilies įvaizdžio. Pritariu platformos suformavimui 1-me etape , nes ji bus reikalinga bet kuriam pilies perspektyvos variantui. Pritariu šiaurinėje pusėje siūlomai tako trasai.

G.Prikockis: Pritariu piliavietės išryškinimui, žemės pylimui ir išvalymui nuo medžių. Pilies atvėrimas pozityvus ir paveldosauginiu požiūriu. Trūksta kiemo koncepcijos- reikėtų tobulinti (požeminiai statiniai, esamos liekanos). Pilis- gynybinis objektas, o ne pereinamas kiemas. Deklaruotas vienas įvažiavimas, tiltas senoje vietoje- tai konceptualus kelias. Grioviai aplink sausi, evakuacija galima. Jei bus potvynis- tuo laiku renginių nebus.

R.Raslavičius: Piliavietės sutvarkymo koncepcijai- takui šiaurinėje pusėje, tiltui- pritariu su pastabomis. Reikėtų numatyti piliavietės panaudojimo galimybes ir scenarijų, išnagrinėti fosų užpylimo vandeniu galimybes, taką ir uosto teritoriją pakeliant virš vidutinio Neries vamdens lygmens. Siūlau tiltą į pilį Gertrūdos gatvės ašyje projektuoti per visą atkuriamos fosos plotį.

V.Stausko išvados pridedamos.

G.Šinkūnas: Pritariu tako nuleidimui- jei jis bus nuplautas, miestas turės investuoti į krantinių sprendinius.

R.Mikaitis: Iš pasisakymų supratau, kad yra tendencija pritarti. Tada politikams nebeliks dirvos kritikai. Kai pritaria profesionalų dauguma, politikai taip pat pritaria. Linkiu, kad darbai kuo sparčiau judėtų , lėšas planuojame įsisavinti iki Hanzos sąjungos šventės.

A.Vaškelis: Pilies problemoms spręsti trūksta menedžmento. Numatomos lėšos- 10 mln.litų – labai menkos.   Lėšų užteks tik žolei pasodinti.

N.Valatkevičius: Trūksta pilnos vizijos.

G.Prikockis: “Lituanikos“ konkurso darbe buvome numatę požeminius statinius, bet trukdė apsauginė zona.

Dauguma ekspertų šiai pasiūlytai koncepcijai pritarė. Pagrindinis priekaištas- nėra galutinės pilies vizijos. Kitos pastabos ne tokios esminės- dėl pilies nužymėjimo, dangų, požeminių statinių, scenarijaus. Iš tiesų trūksta pilies su prieigomis koncepcijos.

Siūlau balsuoti už teiginį „Pritarti su pastabomis ir parengti galutinio įvaizdžio ir panaudojimo projektą“.

A.Miškinis: Būtina sukurti pilies įvaizdį, apspręsti aikštę, uostelį ir paskirtį.

S.Rimas: Tam, kad įgyvendinti jūsų siūlymą, pradžioje reikia pritarti pristatytiems projektiniams pasiūlymams.

G.Prikockis: Savivaldybė turėtų parengti programą. Balsuokime. Kas už tai, kad pasiūlymams pritarti su minėtomis pastabomis?

Balsavo:“už“- 11 ekspertų.

G.Prikockis: Kas prieš?

Niekas nebalsavo.

G.Prikockis: Kas susilaikė?

Niekas.

 2A.Pilies fasadų korektūros pasiūlymai

G.Prikockis: Dar aptarime pateiktus koreguotus fasadus ir nutarimą suformuluosime bendrą. Prašau pasisakyti autorių.

K.Mikšys: Pirmajam sienų konstrukciniam variantui rangovai neduoda ilgaamžiškumo garantijos. „Pilies draugija“ taip pat spaudžia pakeisti fasadų išraišką. Dabar siūlome du sustiprintos konstrukcijos variantus: horizontalų ir vertikalų.

Liaudis reikalauja pilies su arkomis ir šaudymo angomis. Viena iš mūsų kolegių architekčių dirba su „Pilies draugija“ , studijuoja pilių projektavimo patirtį ir jiems projektuoja.

Staybininkai atiduoda prioritetą variantui su vertikaliais stulpais.

N.Blaževičienė: O su kokia mūrijimo sistema rangovai laimėjo šį konkursą?

K.Mikšys: Metalinis karkasas su mūro kiautu.

G.Šinkūnas: Siūlau viešoje erdvėje skelbti kuo daugiau medžiagos apie pilies sprendimus. Tuo gal padėtume politikams.

G.Prikockis: Suprantu tą moralinį krūvį, kurį autoriui tenka atlaikyti, bet mes sprendžiam architektūrinės išraiškos klausimus. Prašau ekspertų pasisakyti.

 PASISAKYMAI

 N.Blaževičienė: Pateikti pilies mūro variantai neprilygsta pirminiams sprendiniams, kurie buvo modernūs ir konceptualūs. Jei plytų mūras „neįmanomas“, gal reikėtų keisti medžiagiškumą, spalvą arba ieškoti visai neutralaus sprendimo.

A.Kančas: Geriausias sprendimas buvo pirmasis. Reikia ieškoti galimybių jį realizuoti. Jeigu reikėtų rinktis tarp dviejų naujų- geresnis horizontalusis.

J.Kančienė: Siūlomi sprendiniai blogesni už pirmąjį. Vertkalių“ stypų“ variantas viasi netinkamas, primena pliažines persirengimo būdeles. Kita vertus- juk kalbame apie labai nedidelį mūro plotelį. Jis turi būti labai kokybiškas ir ilgaamžis. Negi statybininkai negali pasistengti?

1. Kuliešius: Optimaliausias buvo pirmasis variantas. Naujas horizontalus sprendimas prastesnis. Siūlau siekti kuo mažiau stilizuotos išraiškos. Siūlau projekto autoriams ir toliau vadovautis tarptautiniais paveldo dokumentais.

V.Merkevičius: Pirmas variantas buvo modernus ir aiškus. Dabar siūlomi abu labai blogi.

J.Minkevičius: Geriausias buvo pirmasis. Su vertikalėm visai nepriimtinas. Gal būt panaudoti 2-jų tipų plytas? Kartais ir detalė yra dievas.

A.Miškinis: Siūlomi sprendimai nešiuolaikiški- tokie galėjo būti prieš 50 metų. Prisiminus Lindso pilies istoriją, kai sudegusi dalis buvo atstyta iš plieno ir stiklo, siūlau- naują dalį projektuot iš kitokių medžiagų.

G.Prikockis: Optimaliausias buvo pirmasis variantas. Modernus sprendimas pozityvus, bet iš toli turėtų matytis vientisas siluetas.

R.Raslavičius: Pateiktiems fasadų sprendiniams nepritariu. Tai nepanašu į modernų statinį. Gal reikėtų sutelkti dėmesį į bokštą?

G.Šinkūnas: Iš pateiktų geresnis horizontalusis variantas.

 J.Zaleckienė: Konkursas buvo laimėtas kartu projektavimo ir bendrastatybinių darbų. Reikalingi mūro bandymai. O gaila, tūris toks nedidelis.

B.Deveikis: 1-sis variantas buvo geras, bet neapsaugotas nuo šalčio poveikio. Kreipėmės į KTU katedrą- gavome atsakymą : ilgaamžiškumas neužtikrintas.

L.Janušaitienė: Visi specialistai įbauginti- bijo bet kokio pokyčio. Juridiškai pasirašytas 1-asis variantas. Galėtų būti siūlomas ir kitas kelias – kelių rūšių plytos, tai šiuolaikiškesnis „niuansinis“ principas. Neapgalvota sienos fragmento baigtis. O vertikalusis variantas visai nepriimtinas.

G.Prikockis: Konstrukcinių problemų čia neišspręsim. Beveik vienbalsiai nuspręsta, kad geriausias fasadų variantas yra pirmasis, o vertikalusis visai nepriimtinas.

NUTARIMAS

2. Pateiktam projektui „Kauno pilies liekanos. Piliavietės pritaikymas visuomenės poreikiams“. (Projektiniai pasiūlymai. Užsakovas- Kauno m. savivaldybė, rengia VšĮ NPR, autorius- Kęstutis Mikšys) pritarti su pastabomis:

2.1-Reikėtų atlikti šios teritorijos projektinius pasiūlymus su galutine piliavietės vizija ir aplinkos- uosto, aikštės , takų koncepcija (5 ekspertai).

2.2-Rekomenduojme numatyti piliavietės panaudojimo galimybes ir scenarijų (4 ekspertai).

2.3-Manome,kad pilies kiemas turėtų būti išskirtas danga (3 ekspertai).

2.4-Pakrantės kelias turėtų būti tikslinamas: pjūviai, kranto erozijos apsauga, vandens lygio reguliavimas, upės srovės įvertinimas (3 ekspertai).

2.5-Manome, kad įėjimas į pilį turi būti vienas- per tiltą. Pilis- gynybinis objektas, o ne pereinamas kiemas (3 ekspertai).

2.7- Rekomenduojme tiltą į pilį Gertrūdos gatvės ašyje projektuoti per visą atkuriamos fosos plotį(3 ekspertai).

2.8-Siūlome integruoti požeminius statinius, kurie pasitarnautų tiek šlaito stiprinimui, tiek funcinių galimybių išplėtimui (2 ekspertai).

2.9-Rekomenduojme tiltą projektuoti tokį tiltą, kuris tiktų ir aptarnavimo transportui, o antro užvažiavimo neplanuoti (2 ekspertai).

 2A. Naujai pasiūlytiems pilies fasadų sprendiniams nepritarti. Rekomenduojame likti prie pirmojo (juridiškai patvirtinto) varianto.

 

Gintaras Prikockis

Jūratė Merkevičienė