POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS ANTROJO PAMINKLO KAUNO SANTAKOJE PROJEKTAS ( architektūrinės dalies autoriai- Gintaras Prikockis ir Stasys Pūtvis, skulptūros autorius- prof. Czeslaw Dzwigaj, užsakovas- Kauno arkivyskupija),
ĮVYKUSIO 2010- 12-01 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,
PROTOKOLAS NR.68
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: Gintaras Prikockis, Stasys Pūtvis.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Vladas Stauskas, Dalius Šarakauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
Kauno archivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Ivanauskas, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliūkštis, KPD Kauno TP vyr. specialistė Loreta Janušaitienė, kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Danutė Rūkienė, LDS Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys, LDS KS referentė Dalia Draugelienė, skulptorius Kęstutis Lamauskas, menotyrininkė, architektūros istorikė Nijolė Lukšionytė, architektas Kęstas Vaikšnoras.
Spaudos atstovai : Jūratė Anilionytė (LRT “Panorama”), Birutė Mačienė (ELTA).
Posėdžio pirmininkas: Algimantas Kančas
Posėdžio sekretorius: Jūratė Merkevičienė.
J.Merkevičienė: Po pirmojo paminklo svarstymo gavome LDS KS raštą. Pacituosiu kelias ištraukas:
“…Nebuvo surengtas konkursas vertingiausiam paminklo projektui išrinkti, nepasiūlyti bent keli tinkamiausios vietos variantai. Neatlikta visuomenės apklausa (…), nesuformuota meno specialistų komisija, kuri priūrėtų šio projekto eigą”.
A.Kančas: Perskaitysiu praeito svarstymo pastabas:
1.1-Foninės sienos už skulptūros iš esmės nepriimtinos- per agresyvios, aktyvios, pompastiškos (9 ekspertai)
1.2-Jeigu būtų pasirinkta kitokia įamžinimo koncepcija- ši vieta galėtų tikti. Pasirinktas klasikinis skulptūros modelis turėtų stovėti klasikinėje- urbanizuotoje, kamerinėje aplinkoje (6 ekspertai)
1.3-Vieta istoriškai fiksuota ir paminklo dislokacija yra tinkama. Laiminantis popiežius rekreacinei erdvei suteiks patrauklų dvasinį matmenį (5 ekspertai)
1.4-Tiesiog reikia sukurti skulptūrai vietą- parterį, erdvę, tereną ir horizontalią aplinkos grafiką. Parteris galėtų būti plastiškai, dendrologiškai pajungtas objektui (5 ekspertai)
1.5-Reikėtų motyvuoti skulptūrinės kompozicijos meninę išraišką ir priemones- gal tokioje erdvėje geriau tiktų bareljefas, atminimo lenta, koplytstulpis ar moderni kompozicija (4 ekspertai)
1.6-Pateiktos skulptūros pjedestalas turėtų būti labiau apibendrintas (4 ekspertai)
1.7-Akivaizdus funkcinis parko stadiono ir besiformuojančios sakralinės atminimo vietos konfliktas (4 ekspertai)
1.8- Siūlome praplėsti pylimą, vengti ašinės kompozicijos. Foną skulptūrai geriau formuoti dendrologinėmis priemonėmis (3 ekspertai)
1.9-Esamą stadioną galima stumti arčiau santakos ir renovuoti (2 ekspertai)
Prašome autorius pristatyti patobulintą projektą, atsižvelgiant į rekomendacijas.
S.Pūtvis: Siūlome išvystyti naują kompozicinę ašį- popiežiaus kalnelio sąsają su santakos aukuru. Ašis siejasi ir su vyskupų rūmais.
G.Prikockis: Norėčiau parodyti esamos padėties nuotraukas. Kalnelis yra pamėgtas žmonių.Esami laiptai jau deformuoti- apgriuvę, tvorelė iš surenkamų ploščių moraliai atgyvenusi.
Siūlome 3 paminklo pastatymo variantus:
Var. A. Platus laiptų frontas. Kalnelį formuojam panašų į pilkapį- užpakalinę dalį supilam panašiai kaip priekinę. Platūs laiptai priekyje suteikia sprendimui pompastikos. Popiežius ant laiptų atrodo pakylėtas.
Var. B. Šį kalnelį žmonės supylė popiežiaus atvykimo proga kaip pilkapį. Stengėmės, kad architektų įsikišimas būtų minimalus. Išryškėja kalnelio siluetas, pieva kyla į viršų. Laiptai formuojami iš šonų. Kalnelis kaip žemės architektūra. Jei mišios vyktų lauke, būtų įmanomi visi procedūriniai dalykai. Želdiniai palikti tik antrame plane.
Var. C. Siūlome siaurus laiptukus priekyje ir nugarinėje kalnelio dalyje. Bažnyčią toks sprendimas tenkina- pamaldoms laiptų užtektų. Sprendimas kuklus, architektų įtaka neutrali.
S.Tamkevičius: Atstovauju ir paminklo skulptorių. Skulptūros autoriu sutinka, kad postamentas būtų supaprastintas.
Kaunas formavosi nuo senamiesčio. Tai sakrali erdvė. Savivaldybė santakos aikštei suteikė Jono Pauliaus II vardą. Anksčiau tai buvo arkivyskupijos žemė ir aš buvau iniciatorius perduoti ją miesto reikmėms, kad kauniečiai galėtų ja naudotis.
Jeruzalėje vyko konkursas paminklo holokausto aukoms atminti sukūrimui, dalyvavo atstovai iš 40 valstybių. Laimėjo C.Dzwigaj. Todėl manau, kad jis pakankamai profesionalus sukurti ir popiežiaus paminklą Kaune.
Man asmeniškai iš 3 pristatytų paminklo pastatymo variantų labiausiai priimtinas „C“- labiau lietuviškas su kukliais laiptukais.
KLAUSIMAI
V.Stauskas: Ar nekilo minčių kreiptis į Archsąjungą pagalbos?
S.Tamkevičius: Įvykiai vystėsi perdaug sparčiai.
A.Karalius: Prašau pakomentuoti laiptų medžiagiškumą ir pjedestalą.
G.Prikockis: Laiptų apdailai būtų naudojamas natūralus pilkas grubokas akmuo, bučerduotas. Priekinė kalnelio plokšuma apželdinta žole.
A.Kančienė: Kas per stulpeliai viršutinės plokštumos kampuose?
G.Prikockis: Tai akcentai ir apšvietimas.
A.Kančienė: Ar postamentas bus iš tos pačios medžiagos?
G.Prikockis: Taip. Postamentą spręsim kartu su skultorium.
L.Tuleikis: Visuose pasiūlymuose matomas objekto ir fono kritinis santykis. Ar vyko diskusijos su autorium dėl skulptūros medžiagos keitimo?
S.Tamkevičius: Pradinis pasiūlymas buvo paminklas iš bronzos. Buvo dvi nuomonės: 1-skulptūra gali prapulti, 2- suteiks erdvei akcentą. Bronza šiltesnė, artimesnė skulptoriui. Akmenį parinkti būtų sunku. Architektai problemai spręsti siūlė pasodinti šviesesnius medžius pirmame plane.
G.Prikockis: Po pirmo svarstymo suvokėm, kad neverta kurti altoriaus. Tikslas- įamžinti popežiaus buvimą čia. Paminklas neįtakoja bendro aplinkos vaizdo, suvokiamas kaip paminklas tik arčiau priėjus. G.Balčytis: Ką reiškia tamsūs brūkšniai situacijos plane?
S.Pūtvis: Tai esami ir siūlomi takai.
J.Bučas: Kalnelis buvo supiltas kaip fizinis vietos įprasminimas. Ar jis keičiamas?
G.Prikockis: Kalnelio siluetas nesikeičia. Galima sakyti, kad ta vieta, kur stovėjo popiežius, neliečiama. Bet esamų laiptų ir tvorelės fizinė būklė apgailėtina. Tvorelę siūlome naikinti ir iš nugarinės pusės supilti žemę nuožulniai, kaip ir iš priekio. Tam tikrą invaziją visgi vykdome.
S.Tamkevičius: Kalnelis sakralus savaime. Mes invazijos ir sakralumo pažeidimų nematome.
G.Šinkūnas: Pakomentuokite, prašau, šios vietos privalumus.
G.Prikockis: Praeitą kartą dar nebuvau labai tikras, ar ta vieta geriausia. Su Stasiu perėjom kitas įmanomas vietas. Supratom, kad Kaune tokios vietos nėra. Bandėm įsivaizduoti popiežiaus skulptūrą prie katedros, bet pietinėje pusėje yra Maironio mauzoliejus ir tai sukeltų konfliktą. Būtent kalnelyje įvyko popiežiaus susitikimas su kauniečiais- tai vieta, paremta taško principu.
L.Janušaitienė: Reikia nuspręsti, ar diskutuojame abiem aspektais, ar tik paminklo pastatymo. Primenu, kad archeologiniai tyrimai šioje vietoje taip ir nebuvo atlikti. Būtent todėl 1993m. buvo prašoma kalnelyje naudoti tik surenkamas konstrukcijas.
G.Prikockis: Mes prašome būtent pastatymo idėjos vertinimo. Dėl tyrimų situacija yra dviprasmiška. Jei bus išduotos sąlygos- nugriausime kalnelį.
S.Tamkevičius: Aš jau kartą pasirašiau, kad neprieštarauju kalnelio nukasimui. Galiu pasirašyti dar kartą.
V.Stauskas: Ar skulptūra nebuvo tiražuojama?
S.Tamkevičius: Ne.
L.Tuleikis: Ar po pirmojo svarstymo su skulptorium buvo diskutuota dėl skulptūros aukščio? Ar kalbėjotės apie skulptūros santykį su žiūrovu?
G.Prikockis: Taip, pokalbiai vyko. Pirmą kartą skulptūros su pjedestalu aukštis buvo 4,5m. Manėme, gal reikėtų metru žeminti. Dabar vizualizacijose paminklą rodome 3,5 m aukščio. Jei realizacija bus reali, reikėtų natūroje pasitikrinti su kartoniniu modeliu.
S.Tamkevičius: Gavau skulptoriaus el. laišką. Rašo, kad siūlo aukštį 4m be pjedestalo.
G.Prikockis: Norėčiau dar apie mastelį paaiškinti. Kalnelis skulptūrą atitolina nuo žiūrovo. Ji turi būti stambesnė- ne mažiau 3m. Priekinio plano atitraukimas suteikia tam tikrą ramybę.
R.Palys: Matau, kad architektai dirba dorai. Ar jums nekyla abejonių dėl skulptūros?
G.Prikockis: Nekyla. Autoriui jaučiu simpatiją.
D.Šarakauskas: Reikėtų apsispręsti, ką svarstome- skulptūrą ar pastatymą.
N.Valatkevičius: Koks apželdinimas numatomas už skulptūros?
S.Pūtvis: Medžiai užnugary šalinami. Vietoj atraminės sienutės rodomas šlaitas. O apie medžių rūšį padiskutuosim vėliau.
G.Šinkūnas: Kokie galimi renginių prie paminklo scenarijai?
S.Tamkevičius: Pagrindinė idėja- mišios. Ši zona laikoma mažuoju Vatikanu, turi sakralumo dėmenį.
K.Lamauskas: Neišsivysto diskusija apie medžiagiškumą. Skulptūra reikaluja dar daug darbo.
S.Tamkevičius: Po pirmojo svarstymo skulptorius nieko nedarė sąmoningai.
K.Lamauskas: Per mažas laiko tarpas tokiai skulptūrai. Geriausia būtų surengti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti ir C.Dzwigaj.
PASISAKYMAI
G.Balčytis: Pasiūlymai patobulinti, bet ypatingai niekas nepasikeitė. Pasirodo, sienos buvo tikrai nereikalingos. Problema išlieka- skultūra erdvei per maža. Žinoma, tai požiūrio klausimas- gal ir nereikia erdvės apvaldyti. Gaila, kad aikštynas nedera su skulptūra. Reikėtų ta kryptimi dirbti. Siūlau autoriams apgalvoti, kaip esamo aikštyno nenaikinti. Gal būt, šią teritoriją reikėtų zonuoti architektūrinėmis priemonėmis ir paminklui sukurti lokalią erdvę, jį pasukus 90 laipsnių kampu. Manau, kad tinkamiausi yra B ir C variantai.
E.Barzdžiukas: Pritarčiau B variantui. Pieva bus vientisa, nesusmulkinta, stipriau įprasminta žemės raukšlė. Gal santykio su fonu dermė pasikeis, iškirtus medžius, gal bus palankus dangaus fonas.
J.Bučas: Vargu, ar Kaune rastume kitą tokio lygio sakraliai įprasmintą vietą tokio reikšmingumo tapatumu. Vieta įprasminta ne tik aplinkiniais objektais, bet ir fiziniu ženklu. Vieta unikali ir regiono, ir pasauliniu mastu. Dėl jos tinkamumo abejonių nekyla. Esmė- ne skulptūros apimtis, o jos prasmė.
Kiekviena vieta yra ginčų arena. Jei kalnelis autentiškas, jį reikėtų išlaikyti. Tai ne tik dvasinė aura, bet ir fizinis ženklas. Siūlau išlaikyti kalnelį kuo autentiškesnį- pritarčiau var. A. Fonas skulptūrai nedėkingas, todėl siūlau ieškoti geresnės vizualinės ekspozicijos.
S.Juškys: Lieku prie ankstesnės nuomonės, kad šioje vietoje, nežiūrint jos sakralumo, tokia klasikinė ir kamerinio pobūdžio skulptūra neturėtų iškilti. Ji turėtų rastis kamerinėje urbanizuotoje aplinkoje, o šioje vietoje siūlau palikti easmą granito plokštę su įrašu apie popiežiaus vizitą. Jei visgi skulptūra bus statoma šioje vietoje, būtina įvertinti postamento ir skulptūros aukščio santykį, kad iš kai kurių rakursų nesimatytų tik kryžius ir kepurė.
Be to, manau, kad sakralus kalnelis netoli pliažo- negerai, su stadionu šalia galėtų būti.
A.Kančas: Skulptūros pastatymas nuo praeito karto stipriai pasikeitė. Man priimtiniausias B variantas, nes kalvelė susiejama su pieva. Skulptūra atsiranda pievoje. Tiesiogiai laiptų nesimato. Jie formuojami iš šono. Menama ašis iki stadiono galėtų būti. Variantas A per daug pompastiškas. Pasaulyje daug skulptūrų pastatyta didelėse erdvėse, bet jos nėra gigantiškos. (pvz. Kristaus skulptūra Palangos parke). Masyvių „atitinkančių erdvės mastelį“ skulptūrų reikia ieškoti rytuose. Tai Volgogrado Motina, Kijevo išvaduotoja ir t.t.
J.Kančienė: Vietos ir skulptūros santykio problema išlieka aktuali. Būtina atkreipti dėmesį į skulptūros mastelį ir proporcijas. Nereikėtų jos sumažinti iki buitinio lygmens. Čia mastelis turi ne tik fizinę, bet ir dvasinę prasmę. Reikėtų pasitikrinti su maketu natūroje.
Emociškai labiausiai priimtinas var. B- žalia kalvelė susilieja su aplinka. Bet racionalesnis – A variantas. Laiptais galima bus pasinaudoti kaip amfiteatru, o šlaitas bus nugulėtas, numindytas.
A.Karalius: -Vieta tinkama, atitinka istorinę tiesą- 1993m mišias.
-Skulptūros dedikavimas popiežiui tinkamas, tačiau derinant skulptūrą rekreacinėje erdvėje su ten vyksiančiais procesais, reikalingos korekcijos.
-Mažinti erdvę parterio priemonėmis (takai, želdiniai),
-Koreguoti kalnelio formą, vystant var. B ir atsisakyti simetrijos, ieškant darnesnės stovylos, kalnelio ir pievos santykio. Kapo įvaizdis įtartinas.
-Skulptūros pjedestalas netinkamas, grubus, nesukomponuotas.
-Neiškėlus stadiono, būtų sukurta karikatūriška popiežiaus skulptūros ir jo sandūra.
-Skulptūra per smulki ir vizualiai prapuola santakos erdvėje. Jos žinia taps vizualiai neskaitoma, todėl derėtų paieškoti labiau motyvuotos kompozicijos. Nebūtinai atsukant frontaliai į santaką.
– Forsavimas Hansa dienoms nėra pakankamas motyvas, kad būtų aukojama paminklo kokybė. Konkursinė variantų paieška labiau padėtų rezultatui. Kviesčiau arkivyskupą kritiką išgirsti kaip geranorišką pagalbą, o ne kaip priešišką veiksmą.
S.Tamkevičius: Manau, kad šis popiežius pasiūs tokią žinią, kurios reikia. 1993m. jis kvietė vienytis, statyti naują Lietuvą. Esu prieš labai didelių matmenų paminklą.
V.Kuliešius: Architektai eina gera linkme. Priimtiniausias var. B. Skulptūros ir aplinkos konfliktas išlieka. Reikėtų ieškoti kito skulptūros sprendimo. Viena iš galimybių- pabrėžti krikščionybės simbolį- kryžių. Šis ženklas būtų gerai suvokiamas iš visų aikštės taškų ir akcentuotų popiežiaus atminimą. Tai būtų labiau apibendrintas ženklas.
V.Merkevičius: Manau, kad pagrindiniai skulptūros apžiūros taškai yra iš šonų- todėl B variantas yra tinkamiausias. Šis sprendinys labiau tinkamas prieigų požiūriu. Ypač svarbūs laiptai pietinėje pusėje, kad ten galėtų būriuotis jaunimas. Akcentai ant viršutinės plokštumos naivūs, postamentas netinkamas. Reikėtų formą labiau apibendrinti, o šviestuvai gali būti paslėpti. Geriau laiptų mažiau, bet iš geros medžiagos.
Dabar svarbiausias uždavinys- rasti skulptūros ir kalnelio santykį. Bet skulptūros kameriškumo ir erdvės santykio problema išlieka.
J.Minkevičius: Lietuvos mastu vieta unikali visomis prasmėmis. Simboliška, kad būtent čia popiežius laikė mišias. Bet ši vieta turi ir koliziją- čia susikerta sakralumo ir pilietiškumo elementai. Reikia derinti sakralią vietą- kalnelį su pilietine zona- aikšte. Zonavimas reikaluja apgalvoto sprendimo. Skulptūros mastelis visai nesvarbus- visos aikštės vis tiek neužvaldysi. Gal ir gerai, kad paminklas neišsišoks. Vertinant skulptūrą kaip meno kūrinį, reikia neužmiršti, kad bažnyčioje visada yra objektų, kurie turi transcendentinę, ne estetinę vertę. Palaikyčiau variantą B.
R.Palys: Vietai pritariu – kalnelis istorinis ženklas, savaime vertybė. Pritariu ir kalnelio formai, rinkčiausi B ar C pasiūlymus.
Blogai, kad skulptūra yra duotybė, kad reikia reikia rištis prie Hanzos dienų. Skulptūros siluetas yra netinkamas. Nepritariu popiežiaus įamžinimo koncepcijai ir skulptūriniam sprendimui.
V.Stauskas: Džiaugiuosi humaniško kuklumo ideologija. Pritariu skulptūros masteliui- simboliška, kad nereikia grandiozinių skulptūrų. Bet ji gali pranykti lapijos fone. Palaikau B ir C variantus. Labai svarbu sutvarkyti visą santakos parko erdvę. Todėl siūlau nedelsiant kartu su Kraštovaizdžio architektų sąjunga paskelbti konkursą preliminariam erdvės sutvarkymui. Reikėtų atsisakyti ašių, pompastikos. Gaila, kad nėra galimybės rimtam skulptūros konkursui, kas būtų naudinga ir pačiai skulptūrai.
A.Steponavičiaus, kuris serga, nuomonė: Pritarti arkivyskupijos iniciatyvai ir architektūriniam C variantui.
D.Šarakauskas: Pritariu vietai. Laiptai pozityvūs- tai galimybė žmonėms rinktis, kaip prie Soboro. Kalnelio forma primena kapą. Be to, arčiau priėjus, šlaitas užstos paminklą. Akcentai viršutinės plokštumos kampuose tik stiprina kapo įvaizdį. Gal skulptūrą reikėtų mažinti- ji neturi iš visur matytis. Pats kalnelis didokas skulptūrai- jei naikinamas esamas, tai kam jį tokį patį supilti iš naujo. Gal jo nereikia?
G.Šinkūnas: Vyksmo dominacija yra čia. C variantą dar galima būtų tobulinti. Neaišku, kaip skulptūra atrodys, kai švies saulė. Dažniausiai pamaldos vyks vidudienį. Uždavinys labai sudėtingas. Tiek vieta, tiek kompozicija pilnai atitinka kultūrinę svarbą. Manau, procese turėtų dalyvauti visuomenė. Siūlau paminklinės kompozicijos realizavimą remti visuomeninėmis lėšomis.
L.Tuleikis: Sveikinu arkivyskupo iniciatyvą pastyti paminklą. Pateikta medžiaga labai pagerėjo.
Takų žiedas aplink santakos aikštę sukuria nuostabų miesto apžvalgos scenarijų. Visos kitos ašys, kurios skaido šį žalią amfitetrą, žalingos. Nereikia įteisinti esamų pėsčiųjų takų. Pasiūlymą A atmetu kaip grubų, žalio pylimo idėja patrauklesnė. Šios erdvės paminklo pasirodymas netransformuos. Kaip monumentas tokioje erdvėje jis per mažas, kaip paminklas žmogui- per didelis. Atskirtis tarp žmogaus ir skulptūros ypač sustiprės toje vietoje, kur šlaitas status.
Projektas labai pagerėjo, pasiūlymas B labiausiai priimtinas. Nereikia užmiršti, kad šviesa darys didelę įtaką. Tik po 4 val. vakaro skulptūra bus apšviesta iš priekio. Prasminiai dalykai svarbiau už fizinius. Skulptūra turi žmones vienyti, o ne skaldyti.
Iš esmės sprendiniams nepritariu dėl neišspręsto santykio su erdve. Manau, kad paminklas Jonui Pauliui II turi stovėt kameriškesnėj erdvėje, kas neprieštarautų jo gyvenimo vertybėms.
D.Draugelienė: Noriu pacituoti LDS KS rašto „Dėl paminklo popiežiui Jonui Pauliui II“ ištraukas:
-…“kritikuotinas figūros siluetas, neįtikina popiežiaus arnoto plastinis sprendimas, nesurastas figūros santykis su postamentu, pasimesta proporcijose“.
-…“skulptūros modelis kelia rimtų abejonių dėl savo formos, turinio ir santykio su pasirinkta vieta“,
-„Skulptūros postamentas – itin nepavykęs, balansuoja ties kičo riba…“
-„Abejojame skulptūros medžiaginiu pasirinkimu….“
-„Skulptūrai trūksta ne tik profesionalumo, bet ir originalumo, įdomesnės, gilesnės plastinės išraiškos“,
„Todėl siūlome suformuoti kompetetingą vertintojų komisiją ir surengti viešą konkursą popiežiaus skulptūrai bei jo vietai parinkti. „
Kaip žmogus manau, kad šioje tuščioje erdvėje, kur vakare nėra nei gyvos dvasios, popiežius stovės vienišas ir neapsaugotas. Reikia įvertinti, kiek kainuos apsauga, akmuo laiptams, apšvietimas ir t.t.
N.Lukšionytė: Esu keblioje situacijoje. Jaučiu vidinį prieštaravimą. Kaip katalikė norėčiau remti šį sumanymą, kaip menotyrininkė matau trūkumus ir negaliu pritarti.
Kai 1990m. ieškojom vietos Vytauto paminklui, aš siūliau jį statyti santakoje. Man buvo atsakyta, kad ten jo niekas nematys. Dabar Vytauto paminklas stovi Laisvės alėjoje, ir manau, kad tai pozityvu. Koncepcijoje pastebiu mikromastymą, o juk statom visam Kaunui. Popiežius stovės nugara į miestą. Santykis su senamiesčio erdvėmis ir ašimis neteisingas. Manau, jis galėtų atsidurti Rotušės aikštėje.
Realistinis sprendimas reikalauja miesto erdvės. Dabar užprogramuotas nuomonių susiskaidymas. O juk tokia dėja turi žmones jungti. Dėl to labai skaudu.
A.Karalius: Mes visi jaučiam tą vidinį prieštaravimą. Gal įmanomi kiti variantai? Alternatyvus pasiūlymas- Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje popiežius galėtų stovėti, laimindamas miestą iš viršaus. Siunčiantis aiškią žinią URBI ET ORBI.
S.Tamkevičius: Ačiū už atviras nuomone. Džiaugiuosi, kad niekas manęs nebijo. Kryžiaus įvaizdis nepriimtinas, nes tai turi būti popiežiaus ženklas. Neįsivaizduoju kito ženklo, negu popiežiaus skulptūra. Nuskambėjo mintis, kad popiežius atrodo imperatoriškas. Tai mano idėja- aš paėmiau jo 1993m. nuotrauką. Mums jis priimtinas toks, koks buvo 1993m santakoje. Jis kalbėjo miniai ir siuntė savo žinią. Perkelti skulptūrą prie Prisikėlimo bažnyčios būtų dirbtina. Tai vieta ne popiežiui. Dėl Hanzos dienų- nesu prie jų prisirišęs. Tikėjomės, kad tomis dienomis Kauną aplankys daug žmonių. Jei atidarymą nukelsim, nsugrius nei Kaunas, nei pasaulis.
L.Tuleikis: Ar nukeltumėt skulptūros baigimo terminą, jei žinotumėt, kad rezultatas bus geresnis?
S.Tamkevičius: Neabejotinai.
L.Janušaitienė: Kaune atsirado poreikis realizuoti daugiau skulptūrų. Eilėje laukia A.Mickevičiaus paminklas. Vietos dirbtinai pritempiamos. Visuomenė neformuoja meninio požiūrio. Susiduriam su postsocialistiniu modeliu. Miestas nesugeba organizuoti konkursų. Meninė pusė lieka neišspręsta.
A.Kančas: Kaip ir kolega Šinkūnas manau, kad problema daug sudėtingesnė, negu atrodo. Ekspertai, svarstantys šį projektą antrą kartą, beveik visi sutinka su pasirinkta vieta. Apibendrinus pasisakymus, darau išvadą, kad pasirinktai vietai pritarė visi, išskyrus Tuleikį ir Juškį. Daugiausiai pastabų susilaukė skulptūra tiek iš dailininkų, tiek iš mūsų ekspertų. Suprantama, kad skulptorius turėtų priimti dailininkų sąjungos išsakytas pastabas. Arkivyskupija ruošiasi statyti paminklą už savo lėšas ir manau, turi pirmumo teisę pasirinkti skulptorių. Mūsų tikslas- kuo geresnis architektūrinis sprendimas ir skulptūra.
L.Tuleikis: Ar ekspertai tiki, kad mažesnis skubėjimas padėtų rezultatui? Gal balsuokime už tai, kad neskubinti darbų, nesistengti užbaigti Hanzos dienoms?
S.Tamkevičius: Aš tikiuosi, kad skulptūra bus gera. Jei atidėsim, manau, 80% tikimybė, kad paminklo nebus iš viso.
A.Karalius: Mūsų tradicija- pritarti konkrečiam sprendimui. Tik po to apie termino atidėjimą reikėtų balsuoti.
L.Janušaitienė: Suprantu arkivyskupo nerimą dėl to, kas vyks per atidėtą laiką.
S.Tamkevičius: Nijolė Lukšionytė sakė, kad paminklas žmones suskaldys. Bet juk kiekvienas turi savo nuomonę. Visiško sutarimo pasiekti neįmanoma. Dabar žmonės labai susiskaldę.
K.Lamauskas: Skulptoriai norėtų pristatyti savo variantus. Manau, būtų gerai, jei atsirastų pasirinkimo galimybė.
G.Šinkūnas: Mūsų tikslas – padėti autoriams pasiekti gerenio rezultato rekomendacijomis. Dabar atsakomybė bažnyčios rankose. Siūlau palaikyti iniciatyvą ir pritarti vienam iš variantų.
V.Stauskas: Siūlau pritarti B ar C architektūriniams pasiūlymams ir prašyti skulptoriaus pateikti kitą skulptūros pasiūlymą.
A.Kančas: Manau, kad balsuoti nebūtina, nes pasisakymų rezultatai gana aiškūs.
L.Tuleikis: Siūlau balsuoti už formuluotę- „KAUET rekomenduoja nesilygiuoti į konkrečią datą“.
A.Karalius: Pastabų buvo įvairių. Siūlau teiginį balsavimui- „Tobulinti projekto architektūrinį ir skulptūrinį sprendimą“.
G.Šinkūnas: Manau, kad galėtume įsipareigoti šį projektą globoti. Mums kas mėnesį pristatytų esamą padėtį, mes padėtume rekomendacijomis. Juk čia ne eilinis objektas.
L.Tuleikis: O aš manau, kad turėtume elgtis kaip visada. Geras buvo Karaliaus pasiūlymas balsavimui.
A.Kančas: Pirmiausia balsuosime dėl vietos. Kas už tai, kad pasirinkta vieta yra popiežiaus skulptūrai tinkama?
Balsavo: „už“- 10 ekspertų.
A.Kančas: Kas prieš?
Balsavo: „prieš“- 2 ekspertai.
A.Kančas: Kas susilaikė?
Susilaikė 2 ekspertai.
A.Kančas: Taigi vietai pritarta. Dabar balsuosime už tai, kas kokiam vystymo variantui pritaria. Kas už tai, kad pritarti varianto A vystymui?
Balsavo: „už“- 1 ekspertas.
A.Kančas: Kas už tai, kad pritarti varianto B vystymui?
Balsavo: „už“- 4 ekspertai.
A.Kančas: Kas už tai, kad pritarti varianto C vystymui?
Balsavo: „už“- 2 ekspertai.
A.Kančas: Labai keisti balsavimo rezultatai. Juk B variantą kaip vystytiną išskyrė 7 ekspertai savo pasisakymuose, o balsavo tik 4.
L.Tuleikis: Siūlau balsavimui teiginį „Kas už tai, kad pritarti projektui ir vystyti toliau, siekiant architektūros ir skulptūros kokybės“.
J.Minkevičius: Dėl vietos pritarėm. Skulptūra liks ta pati, manau, niekas nepasikeis. Mano siūlymas- pritarti projektui iš esmės.
J.Ivanauskas: Labai nenorime, kad paminklas paskęstų laiko tėkmėje. Svarbu pačiam sau nuspręsti, ar tikrai norime, kad ši skulptūra atsirastų.
A.Karalius: Tobulinimas nėra priešiška veikla.
G.Šinkūnas: Svarbu, kad balsavimo rezultatai leistų procesui vykti.
L.Tuleikis: Kodėl nebalsuojam kaip visada?
A.Kančas: Nesuprantu, ką turėtų tobulinti architektai, jei nepritarsime projektui. Nebuvo nusakytos gairės. Beprasmiškas balsavimas. Kaip manote?
A.Karalius: Pirmininkaujantis bando sužlugdyti posėdį. Tai akivaizdu.
A.Kančas: Kas už tai, kad pritarti pateiktam projektui?
Balsavo: „už‘- 4 ekspertai.
A.Kančas: Kas prieš?
Balsavo: „prieš‘- 3 ekspertai.
A.Kančas: Kas susilaikė?
Susilaikė 4 ekspertai.
A.Kančas: Pagal KAUET reglamentą nutarimas priimtas, kai už jį balsuoja 51% dalyvaujančių ekspertų. Akivaizdu, kad šį kartą taip nėra. Labai gaila, kad nesugebėjome palaikyti kurijos iniciatyvos. Architektai netgali įtakoti visų miesto procesų. Išvada tokia: vietai pritarta, o pateiktam projektui ne.
NUTARIMAS
1.Pateikto projekto POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS ANTROJO PAMINKLO KAUNO SANTAKOJE PROJEKTAS ( architektūrinės dalies autoriai- Gintaras Prikockis ir Stasys Pūtvis, skulptūros autorius- prof. Czeslaw Dzwigaj, užsakovas- Kauno arkivyskupija), vietai pritarti, pačiam projektui- nepritarti.
Rekomenduoti projektą pristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareikštas pastabas:
1.1–Rekomenduojame skulptūros autoriui atsižvelgti į Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pastabas.
1.2-Siūlome vystyti B variantą. Vientisa, nesusmulkinta pieva su kalneliu yra pozityvu (9 ekspertai, iš jų 3 siūlo vystyti B ir C kartu).
1.3-Problema išlieka- manome, kad skulptūra erdvei per maža. Ji turėtų rastis kamerinėje urbanizuotoje aplinkoje (7 ekspertai).
1.4-Būtina įvertinti postamento ir skulptūros aukščio santykį (5 ekspertai).
1.5-Reikėtų ieškoti kito skulptūros sprendimo (4 ekspertai).
1.6-Siūlome derinti sakralią vietą- kalnelį su pilietine zona- aikšte (4 ekspertai).
1.7-Fonas skulptūrai nedėkingas, todėl rekomenduojame ieškoti geresnės vizualinės ekspozicijos (3 ekspertai).
1.8-Forsavimas Hansa dienoms nėra pakankamas motyvas, kad būtų aukojama paminklo kokybė (3 ekspertai).
1.9-Skulptūros mastelis visai nesvarbus- visos aikštės neužvaldyti neįmanoma (3 ekspertai).
1.10-Siūlome teritoriją zonuoti architektūrinėmis priemonėmis ir paminklui sukurti lokalią erdvę (2 ekspertai).
1.11-Rekomenduojame išlaikyti kalnelį kuo autentiškesnį (2 ekspertai).
1.16- Manome, kad atskirtis tarp žmogaus ir skulptūros ypač sustiprės toje vietoje, kur šlaitas status (2 ekspertai).
Algimantas Kančas
Jūratė Merkevičienė