1.TERITORIJOS P.VILEIŠIO TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS. Koncepcijos stadija. Architektas Artūras Nosenko (UAB „COWI Lietuva“ ). Užsakovas- Kauno m. savivaldybė,
2.TERITORIJOS KĖDAINIŲ TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS. DP sprendinių stadija. Architektas Mindaugas Bielskus (UAB „COWI Lietuva“ ). Užsakovas- Kauno m. savivaldybė
ĮVYKUSIO 2011-05-25 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.70
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projektų autoriai: Mindaugas Bielskus, Artūras Nosenko, PV Julius Zonys.
KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Ramūnas Raslavičius, Alvydas Steponavičius, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, urbanistikos skyriaus atstovė Asta Kokienė, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, KPD Kauno TP specialistė Loreta Janušaitienė, paveldosaugos specialistė Nijolė Steponaitytė, UAB „COWI Lietuva“ atstovai: Migla Pelegrimienė, Violeta Mikėnienė, architektas Nerijus Stanionis, Saulius Neprackas, Mindaugas Grigelis.
Spaudos atstovai : Lorita Putrienė (TV INIT)
Posėdžio pirmininkas: Saulius Juškys
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
J.Merkevičienė: Rimgaudas Miliukštis nori pateikti informaciją apie naują vietą A.Mackevičiaus paminklui.
R.Miliukštis: Noriu supažindinti su Kultūros Paveldo skyriaus raštu KAUETui. 2010m Kauno miesto savivaldybė baigė Antano Mackevičiaus paminklo Rotušės aikštėje ir jos prieigose idėjos parinkimo konkursą. Savivaldybė kreipėsi į Kultūros Paveldo skyrių dėl reikalavimų nustatymo statinio projektavimui. Kultūros Paveldo skyrius atsisakė išduoti sąlygas ir rekomendavo skelbti naują konkursą. Paminklo projektavimo paslaugų pirkimo komisijos posėdžio nutarimas- siūlyti paminklą projektuoti vienoje jau svarstytų vietų- Steigiamojo Seimo aikštėje. Argumentai:
1.Dar neparengtas senamiesčio apsaugos reglamentas.
2.Nugriovus biustą Dzeržinskiui, aikštė liko nesukomponuota.
- Aikštės pavadinimas Steigiamojo Seimo vardu įpareigoja suteikti daugiau idėjinės prasmės.
4.A.Mackevičius iškėlė tautinės valstybės sukūrimo idėją, kurią įgyvendinti padėjo seimas, posėdžiavęs Maironio gimnazijos patalpose.
5.Paminklas, aikštė, VDU teologijos fakultetas šalia ir beprasidedanti A.Mackevičiaus gatvė būtų puiki semantinė grandinė.
Prašome KAUETą pareikšti savo nuomonę dė paminklo Steigiamojo Seimo aikštėje.
Gal būt, galima būtų pridėti keletą žodžių prie pasisakymo apie prietilčių projektus.
J.Merkevičienė: Ryšium su organizuojamu Pilies ir gretutinių teritorijų sutvarkymo urbanistiniu konkursu prašėme užsakovo pristatyti KAUETui P.Vileišio ir Kėdainių tiltų prietilčių mazgus. Rengėjas UAB „COWI Lietuva“ sutiko pristatyti.
1.TERITORIJOS P.VILEIŠIO TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS. Koncepcijos stadija. Architektas Artūras Nosenko (UAB „COWI Lietuva“ ). Užsakovas- Kauno m. savivaldybė,
S.Juškys: Pereisime prie prietilčių transporto mazgų svarstymo. Pirmiausia kalbėsime apie P.Vileišio tiltą.
- Zonys: Kaunas susideda iš 3 segmentų, atskirtų upėmis. Jei uždarytume transporto srautą per senamiestį, iš karto užkirstume 3 srautus. KPD siūlė ieškoti galimybių nukreipti srautą nauju tiltu arba sustabdyti ties Varnių tiltu.
Naujo Kėdainių tilto statyba- gyvybiškai svarbi.
Parengėm dešiniojo prietilčio koncepciją ir sprendinius, bandėm derinti su KPD. Vilijampolės gatvelės siauros, jas rekonstruoti būtų labai sudėtinga. Siūlėme nukreipti transportą į Marvelės gatvę ir Raudondvario plentą. Galima būtų panaudoti Brastos gatvę. Dešinysis prietiltis- labai sudėtingas. Pagrindinis mūsų uždavinys- išlaikyti pagrindinius principus ir užimti pakankamai vietos. Galėtų likti ir šviesoforinės sankryžos. Žiedinės sankryžos veiksmingos iki 3 eilių, šiuo atveju gali neužtekti vietos. Žiedas gali būti 2 lygių- tai nesukeltų didelio vizualaus poveikio.
Svarbiausia- išspręsti kairįjį prietiltį. Praeitų metų gruodį buvo patvirtintas Kauno senamiesčio ribų planas, kuris panaikina prietilčių galimybę nuo pat tilto į senamiesčio pusę. Taigi prietiltį galima projektuoti tik į Jonavos gatvės pusę.
Pristatome 4 koncepcijos variantus:
Pirmame koncepcijos variante: siūloma padaryti tiesioginį transporto srautą iš Jonavos g. į Šauklių – Šv. Gertrūdos gatves, nes piko valandomis, susidarius kamščiams ant P. Vileišio tilto, transporto srautas iš Jonavos gatvės į senamiesčio pusę būna užblokuotas. Spręsti problemą galima ties P. Vileišio tilto ašimi darant žiedą su 36 – 40m vidiniu diametru ir per jo viršų arba apačią nukreipti dviejų eismo juostų transporto srautą iš Jonavos gatvės Į Šauklių gatvę. Esant mažesniam žiedo apkrovimui, pagerės transporto srautų judėjimo sąlygos iš Jonavos gatvės bei senamiesčio į Vilijampolę ir iš Vilijampolės į senamiestį bei į Jonavos gatvę. Tokia sankryža būtų saugesnė ir didesnio pralaidumo, negu dabartinis ovalinis žiedas, tačiau esant problemoms su transporto srautų reguliavimu ties Šv. Gertrūdos – Šauklių bei Šv. Gertrūdos – Birštono gatvių sankryžomis, o taip pat nesant gero pralaidumo kitoje P. Vileišio tilto pusėje, žymaus pagerėjimo gali nebūti. Peršasi išvada, kad pribrendo laikas Kauno miestui parengti kompleksinę transporto srautų organizavimo schemą (specialųjį planą).
Be to, pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno padalinio užsakymu parengtą Kauno senamiesčio (unikalus kodas 20171, buvęs kodas U15) nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo plano koncepcijos Vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir jo pagrindu baigiamo derinti techninio projekto apsaugos reglamentus, Birštono, Gimnazijos, Šv. Gertrūdos ir Šauklių gatvės numatytos regeneruoti į ankstyvesnę būseną – naikinant dabartiniu metu joms priskirtą miesto magistralinių gatvių funkciją. Jeigu magistralinė transporto kryptis liks tik viena – iš Jonavos g. į P. Vileišio tiltą ir atgal, arba per P. Vileišio tiltą iš viso bus atsisakyta magistralinio transporto eismo bei galimybės įrengti skirtingų lygių sankryžą (ką taip pat siūlo paminklosauga), tada šis siūlomas variantas neturi jokios perspektyvos.
Antrame koncepcijos variante: siūlomas labai panašus sprendimas savo esme, tik žiedas nukeliamas į kitą pusę nuo dabartinės ovalinės sankryžos. Šį variantą galima laikyti pirmojo varianto viena iš variacijų.
Trečias koncepcijos variantas: sankryža siūloma vieno lygio, eismą reguliuojant šviesoforais. Be to, nuo Birštono gatvės iki P. Vileišio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo, pagal ilgus metus puoselėtą idėją , planuojamas keturių transporto juostų tunelis, o greta dabartinio tilto tokio pat pločio naujas analogiškos formos ir pločio tiltas. Šiam variantui nesudėtinga pritaikyti statybų eiliškumą. Pirma statybų eilė galėtų būti įvykdyta be tunelio ir antros P. Vileišio tilto dalies, o likusieji statybų etapai galėtų būti vykdomi vėliau ir nepriklausomai vienas nuo kito. Eismo reguliavimas šviesoforais yra efektyvesnis tada, kai į sankryžą iš visų krypčių sueina virš dviejų eismo juostų. Žiedo tipo sankryžos ribotos erdvės miesto sąlygomis užima per daug vietos, iš kitos pusės dėl transporto srautų persirikiavimo keblumų daugiau kaip dviejų eismo juostų žiedo pralaidumo efektyvumas, didinant juostų skaičių, santykinai mažėja, lyginant su sankryžos pralaidumu, kuri reguliuojama šviesoforais. Nukreipus pagrindinį tranzitinį transporto srautą į tunelį, Šauklių ir Šv. Gertrūdos gatvių reikšmė pasikeistų, jos liktų tik kaip aptarnaujančios D1, D2 kategorijos gatvės. Šv. Gertrūdos gatvė ties sankryža su Birštono gatve (ties skveru) iš viso galėtų būti nutraukta. Lygiai taip pat, naikinant dabartinę ovalinę sankryžą, galėtų būti nutraukta Jonavos gatvės dalis tarp P. Vileišio tilto ir IKI parduotuvės, o atsiradęs apie 0,8 ha sklypas rezervuotas Kauno miesto savivaldybės urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių formavimui. Atsižvelgiant į tai, kad naujajame Kauno miesto plane tunelio statybos idėjos nuo Gimnazijos gatvės iki P. Vileišio tilto nebeliko, o vieno lygio šviesoforais reguliuojama sankryža ir tranzitinio transporto srauto mažinimas į senamiestį geriausiai atitinka ir paminklosaugininkų lūkesčius, tai ko gero pats pigiausias ir efektyviausias variantas formuojant P. Vileišio kairiojo prietilčio transporto mazgą.
Ketvirtas koncepcijos variantas: vieno lygio su netaisyklinga žiedo tipo sankryža ir tuneliu į Birštono gatvę bei antra P. Vileišio tilto dalimi. Dėl tų pačių priežasčių kaip ir trečiame variante, pasikeitus Šauklių gatvės statusui ir esant galimybei nutraukti Jonavos gatvės dalį ties Neries upe tarp P. Vileišio tilto ir IKI parduotuvės, atsiranda rezervinis apie 0,7 ha sklypas savivaldybės urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių formavimui. Atmetus tunelio statybos idėją, ketvirtas P. Vileišio tilto prietilčio transporto mazgo variantas yra labai artimas trečiajam. Kuris iš jų geresnis, gali priklausyti nuo to, ar tranzitinis transportas bus visiškai atskirtas nuo senamiesčio, ar dar kurį laiko tarpą iš dviejų galingų miesto magistralių: Jonavos ir Karaliaus Mindaugo gatvių plūstantys transporto srautai drebins Birštono, Gimnazijos, Šv. Gertrūdos ir Šauklių gatves, sprausdamiesi per P. Vileišio tiltą ir abiejų pusių prietilčių transporto mazgus.
Tai mūsų siūlymai, įvertinus naujas senamiesčio ribas ir transporto korektūras. Turėjome tikslą prietilčių griežtai neapibrėžti.
KLAUSIMAI
A.Steponavičius: Ar teko naudotis naujais transporto tyrimais?
J.Zonys: Naudojomės galimybių studija, kurioje buvo atlikti skaičiavimai prie Varnių tilto, Gertrūdos gatvėje.
A.Karalius: Ar buvo svarstyta altitudė – ar nepatenka į užliejamą teritoriją? Ar yra numatyti srautai būtini Lituanikos konversijai kairiajame krante?
J.Zonys: Pagal KPD reglamentus į senamiestį lįsti negalime.Dėl dešiniojo prietilčio- tilto altitudė- 33m, vandens paviršius- 20m, projektuojama teritorija- 25m.
M.Pelegrimienė: Mūsų darbas apima visą transporto mazgą iki Lituanikos. Nauji KPD reikalavimai dė senamiesčio ribų mūsų darbą sutrikdė.
Esma pateikę savivaldybei 3-4 koncepcijas, KPD siūlo rengti specialųjį planą. Niekas nepatvirtinta, neaišku, kuriuo keliu eiti.
R.Palys: Ar yra rezervuota vieta pakrančių dviračių takui?
J.Zonys: Dviračių takui įrengti galimybė yra. Čia tik koncepcijos stadija.
G.Šinkūnas: Medžiagoje matosi ir viešasis transportas. Ar nagrinėjote viešojo transporto sistemas?
J.Zonys: Kol kas detaliai nenagrinėta.
G.Šinkūnas: Kai modeliuojate struktūrą, geriau tai daryti viešojo transporto keleivio, o ne automobilininko akimis.
J.Zonys: Kėdainių tiltas galėtų būti sprendžiamas kukliai- panašiai kaip Vilijampolės.
R.Palys: Kuris transporto variantas aprobuotas?
J.Zonys: 3-as variantas su mažuoju žiedu.
S.Juškys: O 2-as variantas?
J.Zonys: Didelė kilpa tam, kad galima būtų persirikiuoti, važiuojant autobusu. Tai paprastas variantas, galėtų būti vystomas.
E.Barzdžiukas: Gal būtų tikslinga prie upės palikti 2-jų aukščių reguliuojamą sankryžą? Kodėl to atsisakėt?
J.Zonys: Tai neblogas sprendimas ir mes jo dar neatsisakėm. Mieste šviesoforinės sankryžos efektyvesnės, negu žiedinės.
R.Palys: Ar čia tilptų optimalus žiedas?
J.Zonys: Vietos mažoka- telpa tik 18 m diametro žiedas, o reikėtų 50m. Sunkiajam transportui jis per mažas. Gal reikėtų grįžti prie šviesoforinio reguliavimo.
L.Tuleikis: Ar Linkuvos gatvėje būtinas dvipusis eismas? Ar tai buvo nagrinėta?
J.Zonys: Nagrinėta nebuvo, bet apkrovimas nemažas. Galima eismą nukreipti į Panerių krantinę.
M.Pelegrimienė: Svarbiausia- kairysis prietiltis. Norime pasitarti, kas svarbiau- senamiestis ar transportas?
G.Šinkūnas: Tai ir turėtų būti jūsų pozicija.
J.Zonys: Užsakymas nebuvo reikiamai parengtas, todėl klausimas labai sudėtingas.
S.Juškys: Gal galėtų pasisakyti paveldosaugos specialistė Nijolė Steponaitytė?
N.Steponaitytė: Darbas buvo pradėtas tada, kai transporto mazgas buvo senamiesčio apsaugos zonoje. Bet sąlygos iš esmės pasikeitė, patvirtinus naują senamiesčio ribų planą. Atlikau visų prietilčių įvertinimą. Kairysis suprojektuotas mazgas kerta senamiesčio ribas- tai prieštarauja KPD reglamentui.
N.Valatkevičius: Gal paprasčiau būtų pakoreguoti senamiesčio ribas, kadtšalia tilptų prietiltis?
N.Steponaitytė: Pritariu jums- planą rengė Vilniaus „Lietuvos paminklai“.
N.Valatkevičius: Gal jūs kaip ekspertė galėtumėt pasiūlyti koreguoti senamiesčio ribų planą?
N.Steponaitytė: Aš savo įvertinime remiuosi įstatymu. Šį klausimą galima būtų spręsti dviem sklypais.
N.Valatkevičius: Gal reikėtų prašyti ribas keisti- reikėtų jų galiojimą stabdyti, jei matom, kad reikia tikslinti?
V.Merkevičius: Kokia nuomonė apie tunelį po Ąžuolų kalnu?
N.Steponaitytė: Tunelis įteisintų nusileidimą į Birštono gatvę.
PASISAKYMAI
E.Barzdžiukas: Bendrasis planas (BP)- tai dokumentas, kurį parengė specialistai. Jei didinsim srautus į senamiestį, gerinsim patekimą- bus didesnis pralaidumas. Viskas priklauso nuo nuostatos, o ne atvirkščiai. Svarbiausia- koncepcija, o dabar darbas vystomas be aiškios transportinės užduoties. Manau, darbą būtų prasminga tęsti po transporto specialiojo plano ar naujojo BP patvirtinimo.
Sklypų ribas reikėtų numatyti maksimaliems srautams.
J.Kančienė: Reikėtų kreiptis į senamiesčio ribų plano rengėjus, kad jie pasiūlytų, kaip dabar spręsti transporto klausimus. Kairiojo prietilčio sprendinių kliuvinys- formali senamiesčio apsaugos riba, dešiniojo prietilčio- neracionalūs, klaidūs žiedai.
A.Karalius: Siūlau transporto koncepciją spręsti BP lygmeny, po to – projektuoti mazgus. Siūlau nedidinti transporto srauto per senamiestį, o baigti magistrales parkavimo akligatviais. Taip pat reikėtų kreiptis į KPD dėl senamiesčio ribų koregavimo, kad mazgas galėtų normaliai funkcionuoti. Transporto mazgas turi užtikrinti Lituanikos funkcionavimą. Kairiojo prietilčio sprendimas rodo, iki kokių kuriozų prieita.
Siūlau panagrinėti ir tunelio po Ąžuolų kalnu ir senamiesčiu variantus. Rezerviniam žemių užėmimui prietilčiams pritariu.
V.Kuliešius: Pritariu kolegoms dėl būtinumo vadovautis BP transporto schema. Reikia inicijuoti senamiesčio ribų tikslinimą. Pristatyti transporto mazgų sprendiniai per daug komplikuoti. Gal nereikėtų galutinai atmesti tunelio idėjos?
V.Merkevičius: Sankryža senamiesčio pusėje turi būti patogi Jonavos gatvės- Vileišio tilto srautui. Mazgas turėtų tarnauti senamiesčio atlaisvinimui nuo tarnsporto. Bet senamiesčio apsaugos zonos irgi neturėtų trukdyti patogaus mazgo įrengimui – senamiesčio ribos koreguotinos. Svarbu geras patekimas į senamiestį.
Vilijampolės pusės prietilčių mazgas pernelyg sudėtingas. Sklypas mazgui turėtų būti optimalus. Manau, čia galėtų būti reguliuojama sankryža. Įvertinus srautus, svarbus geras nuvažiavimas į Brastos gatvę, o į Raudondvario plentą galėtų būti paprasčiau. Prietilčiams įrengti reikėtų užsiimti kuo didesnę teritoriją. Gal reikėtų pagalvoti dėl tunelio?
J.Minkevičius: Automobilis tampa svarbesniu už žmogų. Sprendimas turėtų būti kuo paprastesnis. Svarbi vizuali aplinka, ne tik mazgas.
R.Palys: Neaiški esama transporto koncepcija. 2-me variante labai didelis transporto srautas varomas per senamiestį. Šauklių ir Gertrūdos gatvės atkerta senamiestį, todėl tunelis būtų pozityvu. Grakštus ažūrinis tiltas per Nemuną- elegantiška naujovės invazija.
Vilijampolės pusėje gal nereikėtų taip sudėtingai projektuoti, gal geriau šviesoforinė sankryža. Manau, kad geriau didesnio pralaidumo Raudondvario plentas, negu plati Brastos gatvė. Reikia išskirti prioritetus.
Vileišio tilto prietilčiai rodomi be konteksto , be išsamių transporto, paremto tyrimais, skaičiavimo. Dėl to pasiūlymams nepritariu.
R.Raslavičius: Sunku vertinti lokalius sprendinius, neatsižvelgus į bendramiestines transporto problemas. Artimiausias sprendinys- L formos sankryža. Gal pasirinkti mažiau pralaidų tunelį. Dešiniajame krante siūlyčiau pasirinkti paprastesnę- reguliuojamą sankryžą.
A.Steponavičius: 2007m. atlikti tyrimai dėl triukšmo- vėliau jokių profesionalių tyrimų neatlikta. Reikia profesionalių Vilniaus ir Kauno specialistų tyrimų. Tyrimus galima užsakyti ir per GOOGLE. Kauno savivaldybė eina lengviausio pasipriešinimo keliu. Transporto situacija Kaune yra nebloga- išlaikomas STATUS QUO- gyventojų mažėja, mašinų kiekis nesikeičia.
Aš esu prieš tranzitą per senamiestį.
Nepritariu tokiai darbų sekai.
G.Šinkūnas: Pristatytam projekte, ypač Vilijampolės pusėje transporto mazgo suminė rida labai didelė- gal geriau likti prie esamo modelio. Tunelis galėtų eiti po Šauklių gatve, po Nemuno gatve. Deklaruojamas tranzitas per senamiestį- blogai. K.Mindaugo pr. galima realizuoti kairiuoju posūkiu, gal estakada. Jei bus atsisakyta Kėdainių tilto, padidės tranzitas per senamiestį. Pasiūlyti sprendiniai labai komplikuoti. Mieste geriausios šviesoforonės sankryžos, žiedai- žemesnių kategorijų gatvėse – B ir C. Vilijampolėje bus neišvengiamos pėsčiųjų sankryžos, reguliuojamos šviesoforais ir nepertraukiamas srautas žiedais nutrūks. Siūlau supaprastinti sprendinius- viršutinėje terasoje- pėsčiųjų srautai, derinti šviesoforinį reguliavimą.
L.Tuleikis: Darbas atliktas be aiškios užduoties ir bendros transporto sistemos bei srautų intensyvumo analizės, todėl universalių- visiems gyvenimo atvejams-sankryžų projektavimas yra trumparegiškas.
S.Juškys: Trūksta BP duomenų. Transporto mazgai, nors nepertraukiamo judėjimo, bet nepatogūs, klaidūs. Tranzitas per senamiestį nepageidaujamas, bet kol kas neišvengiamas. Reikia siekti, kad perspektyviniuose miesto transporto planuose jis būtų minimalizuojamas.
Sumuojant kolegų nuomones, aišku, kad pasiūlymuose trūksta koncepcijos, transporto rodiklių. Siūlome transporto koncepciją spręsti BP lygmeny, po to – projektuoti mazgus.
Vilijampolės pusėje gal geriau likti prie esamo modelio. Reikėtų apmąstyti tunelio galimybę. Deklaruojamas tranzitas per senamiestį- negatyvu. Sklypų ribas reikėtų numatyti maksimaliems srautams.
Būtina kreiptis į KPD dėl senamiesčio ribų koregavimo, kad mazgas galėtų normaliai funkcionuoti. N.Valatkevičius: Transporto spec. planas jau pradėtas rengti. Yra specialistai, kurie turi sukurti koncepciją. Savivaldybė skyrė 100 tūkst. lt šio plano rengimui, bet rezultatų kol kas nėra. Labai svarbu išlaikyti valstybinę žemę prietilčiams rengti, kad vėliau nereikėtų jos komercine kaina pirkti iš savininkų. Darbo projekto stadija gali būti rengiama žymiai vėliau ir nebūtinai mazgas turi būti identiškas dabar siūlomam. Svarbu, kad išliktų prietilčiams skirta teritorija.
NUTARIMAS
- Peržiūrėję pristatytą projektą TERITORIJOS P.VILEIŠIO TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS ( Koncepcijos stadija. Architektas Artūras Nosenko -UAB „COWI Lietuva“. Užsakovas- Kauno m. savivaldybė, ), rekomenduojame atsižvelgti į pasiūlymus:
1.1-Darbą būtų prasminga tęsti po transporto specialiojo plano ar naujojo BP patvirtinimo- dabar darbas vystomas be aiškios transportinės užduoties Siūlome transporto koncepciją spręsti BP lygmeny, po to – projektuoti mazgus (9 ekspertai)
1.2-Vilijampolės pusės prietilčių mazgas pernelyg sudėtingas. Rekomenduojame supaprastinti sprendinius, derinti šviesoforinį reguliavimą ( 7 ekspertai)
1.3-Pateiktuose pasiūlymuose trūksta koncepcijos, transporto rodiklių, paremtų tyrimais, prietilčių konteksto (6 ekspertai)
1.4-Deklaruojamas tranzitas per senamiestį- negatyvu ( 6 ekspertai)
1.5- Siūlome kreiptis į KPD dėl senamiesčio ribų koregavimo, kad kairiojo Vileišio prietilčio mazgas galėtų normaliai funkcionuoti (6 ekspertai)
1.6-Nereikėtų atmesti tunelio idėjos (6 ekspertai)
1.7-Prietilčių sklypų ribas reikėtų numatyti maksimaliems srautams (3 ekspertai)
2.TERITORIJOS KĖDAINIŲ TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS. DP sprendinių stadija. Architektas Mindaugas Bielskus (UAB „COWI Lietuva“ ). Užsakovas- Kauno m. savivaldybė,
J.Zonys: Planavimo tikslas- suformuoti žemės sklypus Kėdainių tilto prietilčių transporto mazgui įrengti, nustatyti pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdus ir pobūdžius, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimus. Numatoma veikla susieta su sklypų suformavimu susisiekimo infrastruktūros objekto statybai ir jo eksploatavimui. Planuojamos teritorijos planinį sprendimą lemia geografinė – gamtinė aplinka, planavimo organizatoriaus pateikta projektavimo užduotis ir sąlygos, gretimybės, LR įstatymai, statybos normos ir taisyklės.
Koncepcijos eigoje buvo išnagrinėta optimaliausia trasa, įvertinant eismo organizavimą tiek vieno, tiek dviejų lygių sankryžose.
Koncepcija numato abiejose tilto pusėse įrengti dviejų lygių sankryžas, kurių pirmame lygyje transporto srautai būtų reguliuojami žiedo pagalba, o antrame estakados lygyje būtų sprendžiamas užvažiavimas ant tilto. Tiltas numatomos 6 eismo juostų. Siūlomos koncepcijos sprendiniai leistų įgyvendinti projektą keliais etapais:
* Pirmame etape būtų galima įrengti privažiavimus iki prietilčių, abiejuose Nemuno krantuose įrengiant transporto žiedus maždaug 27.00 altitudės lygyje.
* Antrajame etape – pastatyti estakadas abiejuose Nemuno krantuose, nuovažas nuo estakados iki gatvės lygio bei tiltą
* Trečiajame etape spręsti tolesnį transporto paskirstymą, sujungiant Kėdainių tilto transporto mazgą su bendra miesto susisiekimo sistema.
Žemės nuosavybės klausimai. Dešiniajame Nemuno krante norint suprojektuoti ir įrengti koncepcijoje siūlomus tilto bei prietilčių sprendinius ir suformuoti jiems sklypą būtų pažeidžiamos šių sklypų ribos, ko pasekoje iškiltų būtinybė paimti jų nuosavybės ar nuomos teise valdomų sklypų dalį visuomenės reikmėms.
Nuosavybės teise valdomas tik UAB „Domus firma“ sklypas. Kiti sklypai yra valstybės nuosavybė. Koncepcijos brėžinyje nurodyti žemės sklypų dalių dydžiai, rezervuojami visuomenės reikmėms, yra preliminarūs ir rengiant detaliojo plano sprendinius gali keistis.
Kairiajame krante prietilčiui reikalingas sklypas formuojamas tarp Nemuno ir naujosios Marvelės gatvės, transporto žiedą įrengiant suformuoto Marvelės gatvei sklypo ribose.
Žvelgiant į tolesnę perspektyvą, tokius Kėdainių tilto ir prietilčių transporto mazgo sprendinius būtų galima sėkmingai įterpti į bendrą miesto susisiekimo infrastruktūros sistemą:
Šiaurinėje dalyje Kėdainių tiltą jungiant
* su Šilainiais
* atsišakojus nuo Šilainių- su vakariniu Kauno aplinkkelio lankstu bei Romainiais
* su Linkuvos ir senuoju Žemaičių pl.
* Vilniaus- Klaipėda magistralę
Pietinėje dalyje Kėdainių tiltą jungiant:
* su Europos pr.
* Dariaus ir Girėno g.
Manome, kad Kėdainių tiltas yra reikalingas.
KLAUSIMAI
R.Palys: Prašau parodyti kontekstą bendroje schemoje.
J.Zonys: Per Linkuvos įtvirtinimus jungti šlaitu, kitame krante- į magistralę. Vilijampolėje yra 2 terasos, galima kilti Raudondvario plentu.
N.Steponaitytė: Mano nuomone, geriau, kad to tilto iš viso nebūtų. Santaka- unikali vieta. Nors Kėdainių tiltas atsidurs už vizualinės apsaugos poveikio ribų, todėl KPD reglamentams neprieštarauja.
L.Janušaitienė: Šis tiltas pažeis saugomas teritorijas. Tiltą su prietilčiais spręsti be bendros koncepcijos yra nesąžininga. Vieta Kaune išskirtinė, todėl “šlakbaumas” ant kraštovaizdžio būtų klaida.
Dėl Vileišio tilto- KPD prašo, kad nebūtų numatomas tranzitas per senamiestį.
N.Steponaitytė: Tiltas bus pozityvus tuo, kad nukraus transportą nuo senamiesčio.
PASISAKYMAI:
L.Tuleikis: Trūksta medžiagos apie tiltą- ar jis numatomas žemai, ar 80 altitudėje. Nenagrinėta tilto aukščio altitudė ir gamtosauginiai bei vizualūs ryšio su senamiesčiu aspektai. Intuityviai tilto atsiradimas šioje vietoje atrodo abejotinas. Prietilčių dydis priklausys nuo tilto altitudės. Gal geriau mažas kokybiškas tunelis, o ne tiltas? P.Janulio laikais, kai buvo pradėta vystyti ši schema, urbanizmas buvo kietas. Reikėtų nuspręsti, ar intensyvinam miesto centrą, ar kuriam satelitus.
G.Šinkūnas: Intensyviausios zonos yra šiaurinėje Kauno dalyje. Pasaulyje vyksta balansavimo tarp gyventojų ir automobilių politika.
Kaune gatvių tinklas buvo kuriamas, atsižvelgiant į istorinį radialinį tinklą ir pasaulio patirtį. Spindulines gatves kerta žiedinės gatvės. Pagrindiniai ryšiai buvo, yra ir bus. Svarbu atlikti jų modeliavimą. Visame pasaulyje remiamasi viešojo transporto rodikliais. Jei tiltas seniai numatomas, matyt, jis būtinas miesto infrastruktūrai kitame Nemuno krante.
A.Steponavičius: Manau, kad Kėdainių tiltas nereikalingas, jei neveda Marvelės slėnio prie Via Baltica. Yra problemos šiaurinėje Kauno dalyje- 200 000 žmonių turi kasryt nuvažiuot į darbą. Tiltų eiliškumą turėtų parodyti tyrimai. Kėdainių tiltas sugadins senamiesčio perspektyvas, nebent būtų pastatytas 80m altitudėje. Nepritariu.
R.Raslavičius: Pasigendu analizės, skaičiavimų, perspektyvų. Manau, kad tunelis būtų neblogas kelias. Pritariu teritorijų, reikalingų miesto infrastruktūros plėtrai, rezervavimui.
R.Palys: Kėdainių tiltas kelia daug abejonių:
-neaiški erdvinė vizija ,
-galimas neigiamas poveikis senamiesčio apžvelgiamumui,
-visiškai barbariškai siūloma trasuoti per Marvos upelio slėnį, gamtos paminklą, kur yra ir piliakalnis,
-dešiniajame krante siūloma trasuoti per forto fosą (kalną), Kėdainių paminklinę gatvelę ir pro Volfo- Engelmano bravorą – tai urbanistinis chamizmas.
Pats tiltas galėtų būti, bet kurti trasų šlaituose negalima dėl gamtinių reliktų. Jis galėtų iškliti į 80m altitudę, bet nebus, kas juo naudojasi. Šlaitai- neįkainojama vertybė. Pats baisiausias- žemas tiltas.
Kėdainių tilto siūlymams nepritariu.
J.Minkevičius: Kas yra mūsų prioritetai?
Šios zonos yra saugotinos, tiltas padalintų kraštovaizdį. Aš pritarčiau tik pontoniniam tiltui, kurį galima nuardyti. Kiti variantai nepriimtini. Tai vertybių klausimas. Kas yra vertybė ir kas yra nepajudinama vertybė? ReikIa pasirinkti- arba materializmas, arba dvasingumas. Mūsų palikimą įvertins ateities kartos.
V.Merkevičius: Tilto reikalingumas turi būti pagrįstas transporto srautų skaičiavimais. Sutinku su A.Steponavičium, kad jo artimiausiu metu nereikia. Detalieji planai galėtų būti skirti tilto ir prietilčių mazgų teritorijų rezervavimui. Kuo mažiau miestui reikės išpirkinėti žemių, tuo geriau. Bet pradžiai turėtų atsirasti paties tilto koncepcija. Net ir tuneliui reikės įvažos. Tiltas- estakada- dviaukštė sankryža.
V.Kuliešius: Pasigendu erdvinio tilto sprendinio, tilto vaizdų į senamiestį ir iš senamiesčio. Gal būt, siekiant išvengti tilto vizualinio dominavimo, galimas tunelio po Nemunu variantas.
Darbo projekto sprendinys negali būti plokščias.
A.Karalius: Siūlau diskusiją dėl Kėdainių tilto atidėti iki bus pateikta BP lygyje miesto transporto koncepcija. Tilto trasos laukia komplikacijos, ypač kylant į šlaitus. Vizualinė tilto įtaka senamiesčiui taip pat kelia daug grėsmių. Rezerviniam žemių užėmimui prietilčiams pritariu.
J.Kančienė: Nebuvo pristatyti tyrimai, kurie pagrįstų tilto reikalingumą. Girdėjom dvi prieštaringas urbanistų nuomone- Steponavičiaus ir Šinkūno. Šioje aplinkoje daug paveldo ir kraštovaizdžio vertybių. Neaišku, kaip bus sprendžiama jų apsauga. Jei tiltas būtinas- reikia spręsti vizualinį santykį su senamiesčiu. Jei reikia rezervuoti žemę prietilčiams- tai ir rezervuokim formaliai.
S.Juškys: Abejotina tilto įtaka senamiesčio perspektyvoms. Šiandien abejotinas jo reikalingumas ir transporto poreikiams. Tačiau gal bus būtinas, kai mieste gyvens 500-600 tūkst, gyventojų.
E.Barzdžiukas: Užsakovas turėtų finansuoti priešprojektinius pasiūlymus- analizę, skaičiavimus.
N.Valatkevičius: Prie BP dirbo eilė aukščiausios kvalifikacijos specialistų. Norint panaikinti tokią sudėtinę transporto dalį kaip tiltas, reikia labai daug argumentų. Kiekviena trasa buvo nagrinėta labai atidžiai. Lengva ranka pakeisti trasų neįmanoma. Naująjį BP rengs “Kauno planas” su Šinkūnu priešakyje.
Dabar yra naujos technologijos, galima įrengti tunelį. Koncepcija buvo nagrinėjama kitame lygyje.
UAB “KOWI LIETUVA” specialistai rodo, kad yra galimybė pakilti į kalną. Trasa tęsiasi į Romainius. Mes šios koncepcijos laikėmės 20m.
Per Seną yra 200 tiltų- manau, kad tiltai puošia kraštovaizdį.
S.Juškys: Bandysiu apibendrinti.
Nebuvo pristatyti tyrimai, kurie pagrįstų tilto reikalingumą. Vizualinė tilto įtaka senamiesčiui taip pat kelia daug grėsmių. Gal būt, siekiant išvengti tilto vizualinio dominavimo, galimas tunelio po Nemunu variantas. Jei tiltas būtinas- reikia spręsti vizualinį santykį su senamiesčiu. Pats tiltas galėtų būti, bet kurti trasų šlaituose negalima dėl gamtinių reliktų. Kėdainių tiltas sugadins senamiesčio perspektyvas, nebent būtų pastatytas 80m altitudėje. Rezerviniam žemių užėmimui prietilčiams pritariame.
NUTARIMAS
- Peržiūrėję pristatytą projektą TERITORIJOS KĖDAINIŲ TILTO DEŠINIOJO IR KAIRIOJO PRIETILČIŲ TRANSPORTO MAZGO DETALUSIS PLANAS (DP sprendinių stadija. Architektas Mindaugas Bielskus -UAB „COWI Lietuva“ . Užsakovas- Kauno m. savivaldybė) rekomenduojame atsižvelgti į pastabas:
2.1-Vizualinė tilto įtaka senamiesčiui kelia dideles abejones. Jei tiltas būtinas- reikia spręsti vizualinį santykį su senamiesčiu (8 ekspertai)
2.2-Manome, kad negalima rengti trasų šlaituose dėl gamtosauginių aspektų ( 6 ekspertai)
2.3– Pasigedome tyrimų, kurie pagrįstų tilto reikalingumą (5ekspertai)
2.4-Rezerviniam žemių užėmimui prietilčiams pritariame ( 5 ekspertai)
2.5-Siekiant išvengti tilto vizualinio dominavimo, galimas tunelio po Nemunu variantas (4 ekspertai)
2.6-Prietilčių dydis priklausys nuo tilto altitudės, todėl svarbi paties tilto koncepcija ( 4 ekspertai)
2.7-Kėdainių tiltas nedarys neigiamos įtakos senamiesčio perspektyvoms, jei bus pastatytas 80m altitudėje
( 2 ekspertai)
2.8-Nepritariame Kėdainių tilto statybai ( 2 ekspertai)
Saulius Juškys
Jūratė Merkevičienė