KAUNO NAUJAMIESČIO VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ PROJEKTAS.
Pristato KULTŪROS PAVELDO CENTRAS
ĮVYKUSIO 2012-11-16 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.90
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projektų autoriai: Virgilijus Kačinskas, Indrė Kačinskaitė.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
KPD direktorė Diana Varnaitė, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Meilė Nistelytė, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, istorikas Mindaugas Bartašius, advokatas Tomas Bukelis, architektai: Rimas Adomaitis, Aušra Palaimienė, Jolanta Miškinytė, Vilija Skėrienė, Ona Urbšytė, Vytautas Petrušonis, Vladas Stauskas, Gediminas Šinkūnas, Sabina Strazdienė, Lina Buteikytė, Rita Kuncevičienė, Laima Lysiukienė, Laimutė Keturakienė, Vaidas Petrulis, Paulius Naruševičius.
Spaudos atstovai : Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“),
Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
KAUNO NAUJAMIESČIO VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ PROJEKTAS. Pristato KULTŪROS PAVELDO CENTRAS
G.Prikockis: 2012.05.09. KAUET posėdy priimtas nutarimas:
1.Saugotinų teritorijų ribų išplėtimui Naujamiestyje nepritariame.
2.Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių nustatymo darbo grupės sudarymo klausimu- siūlome KAUET in corpore pasiūlyti paslaugas savo kompetencijos ribose – svarstyti Naujamiesčio reglamentą ir teikti rekomendacijas.
- Naujamiesčio saugotinų savybių koregavimui skirti ekspertus: J.Bučą, R.Miliukštį, R.Palį, A.Kančą, G.Prikockį.
Architektų sąjungos Kauno skyrius parengė KPD raštą. Sutarėm, kad KAUETui bus pristatytas naujamiesčio vertingųjų savybių aktas. Akto projektas buvo el.paštu persiųstas visiems ekspertams, planinė medžiaga taip pat. Išrinkta komisija buvo susirinkusi vakar ir suformavo poziciją, kurią pristatys R.Miliukštis. Dabar kviečiu V.Kačinską pristatyti akto projektą.
D.Varnaitė: Man atrodo pozityvu, kad projektas svarstomas kartu.
V.Kačinskas: Pernai iš esmės pasikeitė apibrėžtys. Teisinių dalykų nediskutuosim. Medžiagą gavome iš Kauno mokslininkų ir savivaldybės. Tai nėra galutinis variantas. Laukiame jūsų pastabų. Panoramų pateikti negalėjom dėl gausios lapijos. Dabar, kai nukrito lapai, tą padarysime.
G.Prikockis: Kokį priimsime laiko reglamentą? Gal pristatymui duokime pusę valandos? Sutarta.
V.Kačinskas: Kauno teritorinio padalinio parengtas aktas buvo patvirtintas 2009 metais.
Dabar darbo grupę sudaro mano kolegės ir aš. Dirbti pradėjome rudenį – susipažinom su objektu. Turime teritorijos ribas. Visi kvartalai turi numerius, kiekvienas išsamiai fiksuotas. Turime kiekvieno kvartalo fotofiksaciją – tai užėmė daugiausia laiko. Bendravom su KPD padaliniu, sunkiau buvo su savivaldybe.
Darbo išeities duomenys :
- A.Miškinio urbanistiniam modeliui pateikta medžiaga.
- Disonuojančių pastatų schema,
- N.Steponaitytės naujamiesčio apsaugos relamentas.
- Pastatų periodizacija- morfotipai, morfozonos.
- V.Petrušonio pietinės naujamiesčio dalies tyrimai 1991m.
A.Karalius: Gal galėtumėt kokį epizodą iš tyrimo prisiminti?
I.Kačinskaitė: Buvom nustebinti, kad Kaunas toks gražus.
V.Kačinskas: Kai kurių panoramų neradom, buvom keliskart pasiklydę.
J.Kančienė: Gal pereikim prie tekstinės dalies?
R.Miliukštis: Neaišku, kaip tą bendradarbiavimo procesą vykdyti. Mūsų komisija rado daug neatitikimų.
I.Kačinskaitė: Nėra perspektyvų ir apžvalgos taškų – visa kita yra.
R.Miliukštis: Mums buvo daug neaiškių dalykų: kas saugoma perspektyvoje, kas saugoma išklotinėje- ar atskiri pastatai, ar visa išklotinė.
I.Kačinskaitė: Dėl išklotinių – svarbiausia yra strateginės pozicijos. Ką detalizuoti- dar nenuspręsta. Tai kito etapo darbas.
Pažiūrėkime brėžinius – Apibrėžtų teritorijos ribų planas – brėž. Nr.1. Jame pažymėtos teritorijos ribos ir greta esantys NKP objektai, kurių sąrašą gavome iš savivaldybės ir N.Steponaitytės. Papildomai pietinėje dalyje atsirado naujos teritorijos. geležinkelio stotis jau įrašyta į registrą.
V.Kuliešius: Kur baigiasi vizualinė apsaugos zona?
I.Kačinskaitė: Tuo klausdimu dirbs ”Lietuvos paminklai”, kurie po mūsų rengs apsaugos reglamentą.
Pietinėje dalyje rėmėmės V.Petrušonio darbu. Tai 19a. antroje pusėje susiformavusi pramoninė tertorija – ten vertingųjų savybių neįžvelgėm. Mėlynai pažymėtos salelės- tai, ką siūlom įrašyt į reglamentą.
Agresyviai mėlyna pažymėti “kiti”- disonuojantys pastatai.
V.Kačinskas: Teritorijos ribų plane būtina pažymėti ir kitus- nesusijusius objektus su vertingosiomis savybėmis. Tai naujiena. Šie objektai – konkretūs statiniai, kurie neįsirašo į esamą audinį. Paveldiniams pastatams reglamente nustatytas amžiaus cenzas – 50m.
I.Kačinskaitė: Kitas brėžinys- užstatymo išklotinės. Pažymėtos perspektyvos, kurių beveik nesimato. Apžvalgos taškai nekonkretizuoti- jų dar ieškosim.
Radome saugotinų grindinių, laiptų, tvorelių- jie pažymėti. Prie grafinio vaizdo teks padirbėti. Gal šiuo atveju daugiau žiūrėjom į užstatymą, gal ne visas detales užfiksavom.
D.Varnaitė: Esame tarpiniame etape – turim susitarti, ką saugome. Net kai aktas bus patvirtintas, bus galima jį tikslinti, pildyti. Siūlau koncentruotis ties principiniais dalykais.
I.Kačinskaitė: Pristatau Užstatymo tipų schemą. Vilniuje tą darbą atlikom pagal Vilniaus morfotipus. Kaune į juo netelpam – atsirado nauji tipai. Morfotipų metodika Kauno senmaiesčiui parengta pagal J.Bučo metodiką, Naujamiesčiui – pagal N.Steponaitytės.
R.Miliukštis: Ar tai pagrindinis brėžinys ar esama būklė?
I.Kačinskaitė: Esama būklė. Ten, kur užstatymas neišlikęs – baltos vietos. Tose vietose dabar dykros. Kaip jos bus reglamentuotos dabar dar neaišku, nes paveldotvarkos reglamentas bus rengiamas vėliau.
G.Prikockis: Ar nebus gatvių išklotinių?
I.Kačinskaitė: Pateikti jas grafiškai nėra galimybių. Bus tik išklotinių vaizdai.
KLAUSIMAI
A.Karalius: Vertingosios savybės nėra hierarchizuotos. Jos bus urmu perkeltos į specialųjį planą ir taps lygiavertės, ar ne?
Pietinėje naujamiesčio dalyje visa teritorija yra juodai užštrichuota ir joje yra tik kelios rausvos salelės. Kodėl tokia teritorija traukiama į naujamiesčio apsaugos zoną?
V.Kačinskas: Pagal aktų reikalavimus nėra vertingųjų savybių hierarchijos.
I.Kačinskaitė: Tose salelėse išlikęs paveldinis užstatymas turi būti įvertintas.
A.Karalius: Klausimas buvo ne apie tai. Salelės užima labai mažą visos juodos teritorijos procentą. Kodėl ši teritorija traukiama į saugomų tarpą?
I.Kačinskaitė: Atsižvelgėm į pastabą spec. plane: “…saugomi gatvių tinklas ir statiniai”.
N.Valatkevičius: Ar yra galimybė siūlyti grąžinti senąsias naujamiesčio ribas? Pietinėje dalyje saugomi objektai užima kokią 1/10 dalį- gal saugoti tik tas saleles?
V.Kačinskas: Tuomet reikia keisti spec. planą – mes šio klausimo nesprendžiam.
V.Stauskas: Ar neradot pramonės objektų, kurie saugomi kaip salelės?
V.Kačinskas: Vertingosios savybės nustatomos pagal tai, kas yra išlikę.
I.Kačinskaitė: Pergalės klubas yra išskirtas. Yra atskiras aplankas, kur sudėti saugomi objektai.
V.Stauskas: Gerb. Varnaite, gal galėtumėt pasakyti savo nuomonę apie 50 m. cenzą paveldiniams pastatams- ar ši nuostata nepaseno?
D.Varnaitė: Paveldo komisijoje galėtume šiuos klausimus spręsti. Šis amžiaus cenzas nėra privalomas, labiau naudojamas kaip galimybė. Šis cenzas yra daugiau kriterijus. Mes paruošiam projektą, o savivaldybė turės nuspręsti, kas bus įrašyta, kas ne.
V.Petrušonis: Kaip žiūrima į naujamiesčio charakterio saugojimą? Atskirų objektų saugojimas – jau pasenusi metodika.
I.Kačinskaitė: Akte turi būti numatyti strateginiai dalykai.
G.Bernotienė: Ar galėtų kitos institucijos siūlyti vertingąsias savybes?
D.Varnaitė: Iš principo gali. Jei siūlys kūrybinės organizacijos – atsižvelgsim.
L.Janušaitienė: Ar bus numatoma saugoti sovietmečio architektūros sluoksnį? Kuo skiriasi išklotinė ir perspektyva?
V.Kačinskas: Tie objektai pažymėti šviesiai žydrai.
I.Kačinskaitė: Mes irgi pastebėjom šią problemą – reikia apie tai diskutuoti.
V.Kačinskas: Ministro patvirtintos taisyklės apibrėžia šias sąvokas. Galutinio metodinio reglamentavimo nėra – reikia tą padaryti. Sąvokų suvokimas turėtų būti vienodas visose Lietuvos vietose.
G.Balčytis: Ar šiuo aktu pažymima tik esama situacija? Ar išklotinė yra vertinga ar tai tik urbanistinis darinys?
V.Kačinskas: “Išklotinė – tai vertingąsias savybes turinčių statinių frontalinė projekcija”.
G.Balčytis: Ar jos pažymėtos?
V.Kačinskas: Akte jos bus aprašytos ir nurodyta, kas jose yra vertinga. Bus fotofiksacija.
G.Bernotienė: Kaip bus reglamentuojamas plyšys išklotinėje?
V.Kačinskas: Bus aprašytas.
R.Miliukštis: Kuo pagrįstas vertingųjų savybių nustatymas?
V.Kačinskas: Tą nustato vertinimo taryba.
D.Varnaitė: Plane užnešami pretendentai į vertingąsias savybes, bet statuso dar neturi. Jei viskas tinka, aktą patvirtinus, reikia tartis su savivaldybe. Sprendimus turi priimti savivaldybės vertinimo taryba.
N.Blaževičienė: Pilkai užštrichuotose teritorijose vertingųjų savybių yra nedaug. Kaip projektuoti tose šios teritorijos vietose, kurios nesaugomos?
V.Kačinskas: Akte bus reglamentuotas aukštingumas.
N.Valatkevičius: Kaip bus reglamentuojamas kvartalų vidinis užstatymas? Tai didelė problema.
V.Kačinskas: Galimi du variantai. Tai sklypo morfotipas, reglamentuoajntis tankumą. O galima užstatymą iš kiemo pusės aprašyti. Charakteris nėra reglamentuojamas.
R.Palys: Išklotinės sąvoka apima ir stogą, o kiemo fasado – ne?
V.Kačinskas: Kiemo fasado nereglamentuoja.
N.Stanionis: Ar domėjotės jau patvirtintais šioje teritorijoje DP?
I.Kačinskaitė: Nenagrinėjom.
- Bartašius: Kaip reglamentuojami apžvalgos taškai?
V.Kačinskas: Brėžiny duodamas konkretus taškas.
L.Janušaitienė: Ar gali vertingoji savybė būti posesijinė struktūra?
V.Kačinskas: Medžiagos neturim.
R.Kuncevičienė: Išklotinėse, panoramose, užstatymo tipų schemose – kaip bus nurodomas aukštis – aukštais ar metrais?
V.Kačinskas: Dabar yra nurodoma aukštais, o turi būti metrais.
PASISAKYMAI
G.Prikockis: Prašau pateikti komisijos išvadas.
R.Miliukštis: Projekte radom teigiamų ir neigiamų pusių. Siekėme konkretybių.
Medžiga pateikta pagal pasenusią formą.
Sunkiausi klausimai – išklotinės ir perspektyvos. Jei jie bus konkretizuoti ateityje, nereikėtų rašyti to, kas nekonkretizuota. Negatyvi terminų dviprasmybė dėl išklotinių ir silueto.
Nėra pateikta grafinė medžiaga.
Planinėj struktūroj siūlom išbraukti aprašus, o naudot nuotraukas ir išplanavimo schemas.
Siūlom saugoti želdinių pobūdį. Šlaitus saugo aplinkosauga, neprasminga dubliuotis. Jei kalbama apie grindinių saugojimą, turėtų būti kalbama ir apie bordiūrus.
Dėl istorinės dalies pateikta D.Rūkienės ir J.Kančienės analizė. Išvada – istorinė medžiaga pateikta neprofesionaliai.
G.Prikockis: Prašome nekurti naujų kvartalų numeracijos schemų – egzistuoja jau priimta kvartalų numeracija, ja naudojasi įvairios Kauno savivaldybės ir valstybinės struktūros. Nematėm grafinės medžiagos, aš anksto jos negavom. Todėl mūsų svarstymas gali būti tik preliminarus. Tai susipažinimas.
R.Palys: Pristatytsiu kitas mūsų komisijos išvadas, bet prašau laikyti tai mano pasisakymu.
Dėl kvartalų vidaus saugojimo. Jei saugoti tas suveltas erdves- neįmanoma bus vystyti miesto. Siūlau nefiksuoti, kad vidaus erdvės saugomos. O reikėtų vystyti skersinius praėjimus. Jei saugosim pakrančių zoną, negalėsim įrengti jokių prieplaukų, nei prieigų.
Manome, kad netikslinga saugoti stoties aikštę.
Dėl Girstupio upelio komisijos nuomonės išsiskyrė: vieni siūlo saugoti, kiti – ne.
Apie charakterį. Gal reikia įvardinti rajonų charakterį (Šančių sandėliai, pramonė), bet neįpareigoti? Charakterio sąvoka galėtų būti įtraukta, nes jį reikėtų vystyti, nepalaidojant pagrindinių bruožų.
N.Valatkevičius: Noriu priminti, kad šiose teritoritorijose yra 300-400 patvirtintų detaliųjų planų. Manau, kad apie tai reikėtų galvoti.
R.Miliukštis: Spec. plane bus apie tai parašyta.
G.Balčytis: Sunku įsigilinti į tokį platų dokumentų rinkinį, kai nėra pateikta konkrečių brėžinių.
Keletas rekomendacijų rengėjams:
- Būtina numatomų vertybių gradacija tiek pagal urbanistinius, architektūrinius, tiek ir pagal kitus- istorinius, valstybinius ir t.t. kriterijus.
- Negali būti saugomos gatvių išklotinės, nes jos nėra galutinai susiformavusios. Jas reikia vystyti, o ne saugoti. Taip pat ir erdves- pvz. Laisvės al. kvartalų “viduriai” yra vystytini.
- Disonuojančių pastatų schemą reikia vystyti, atsižvelgiant į architektūrą, o ne pastatų amžių, t.y. aukšti tarpukario statiniai nedisonuoja su greta esančiais, o nauji – jau “disonuoja”.
Manau, kad darbą reikia vystyti, labai aiškiai nustačius kriterijus ir tikslus, kurie leistų išsaugoti vertybes ir skatintų miestą vystytis.
J.Merkevičienė: E.Barzdžiukas negalėjo ateiti, bet atsiuntė savo pastabas: ”Reikėtų pristatymą organizuoti kvartalais po 1 ar 2, nurodant apribojimus – metodiškai ir konkrečiai. Naujamiestyje yra nelegaliai ugniasienėse išmušti langai į posesijas ir užmūrijant juos reikalaujama kompensacijos. Manau, šį klausimą reikėtų spręsti reglamentų lygyje.
Esu kategoriškai prieš tai, kad nėra nurodyta, kurie gatvių tinklo tarp Vytauto g. ir K.Mindaugo pr. fragmentai turėtų būti saugomi. Nelabai aišku, kodėl saugotinas kanalizuotas Girstupio upelis. Nemanau, kad kanalizacijos šulinius reikia saugoti.”
G.Bernotienė: Manau, kad rengiamo dokumento tikslas – nukreipti jėgas urbanistinėms vertingosioms savybėms nustatyti. Nustatant morfotipus, pateikiama netiksli medžiaga. Būtina pagal atskirus kvartalus atlikti kruopštų patikrinamąjį darbą. Nustatant urbanistinių fragmentų įtraukimą į vertingąsias savybes, reikia nustatyti jų vertingųjų savybių prigimtį ir saugojimo tikslingumą – istorinės, architektūrinės, kultūrinės prigimties.
Želdinių ir grindinių saugojimas turi būti motyvuojamas, kitaip nėra prasmės jų saugoti. Atstatyti posesijas neįmanoma, tai nėra vertingoji savybė.
Išklotinių ir perspektyvų saugojimas tokiu neapibrėžtu būdu ir pateikiamas visai gatvei užkirs natūralų plėtros- rekonstrukcijos procesą mieste. Tokio pobūdžio dokumentas turi būti labai gilus ir konkretus.
Svarbu įvertinti savavališką langų iškirtimą ugniasienėse ir registrų centro dokumentuose. Pritariu Barzdžiuko siūlymui pristatyti pagal kvartalus.
Svarbiausia, kad bendrieji urbanistinės strategijos klausimai būtų iškelti į priekį. Formuluotė turi būti tokia, kad neužkirstų kelio miesto vystymui.
S.Juškys: Kauno naujamiesčio vertingosios savybės susiveda į urbanistinę struktūrą, šlaitus. Problemą spręsti reikėtų, projektą nagrinėjant kvartalais, o ne esamom užstatymo išklotinėm.
Esamų tūrių saugojimas – klaidingas sprendimas, nes stabdo miesto vystymąsi.
Tarpukariu projektuoti pastatai yra aukšti ir šalia jų galėtų atsirasti tokio paties aukštingumo – pvz.Maironio gatvėje šalia 6 aukštų Vailokaičio namo galėtų stovėti tokio patie aukščio pastatas, kaip ir šalia Pieno centro. Reikia orientuotis į vertybes. Nesutinku, kad tipinio užstatymo Laisvės alėjos kampai turi būti saugomi kaip vertybė.
Kai kurie kvartalai tarpukario laikotarpiu nespėjo užaugti iki numatyto lygio – tą rodo Bažnyčios gatvėje kampiniai pastatai.
Miesto centras turi būti intensyvinamas.
A.Kančas: Labai teigiama, kad svarstomas nebaigtas projektas ir jis gali būti koreguojamas.
Apibrėžtys turėtų būti labai aiškios, kad netaptų spąstais.
Nereikėtų saugoti Žaliakalnio šlaitų želdinių, nes juos saugo aplinkosauga; Nemuno kranto, nes stabdys prieplaukų, krantinių įrengimą; kanalizuoto Girstupio, virš kurio jau įrengtos naujos trasos.
Turėtų būti saugomos labai konkrečios gatvių išklotinių atkarpos su aiškia motyvacija.
Naujamiestyje posesijinė struktūra jau yra išardyta, todėl neturi būti saugoma, kaip ir garažai su sandėliukais kiemuose.
Reikėtų nustatyti būdą, kaip šiltinti paminklinius pastatus, kai neleidžiama šiltinti iš lauko.
J.Kančienė: Sunku nustatyti vertingas išklotines. Yra jau saugomų carinių pastatų grupių. Neaišku, kurie grindiniai jau atkasti, kurie dar ne. Želdinius šlaituose reikia tvarkyti, o ne saugoti.
Apibendrinant manau, kad istorinė dalis atlikta mėgėjiškai, be metodikos – surašyti bet kokie faktai. Mano nuomonė bus pridėta prie protokolo atskirai, nes užima 4 lapus.
A.Karalius: Naujamiesčio vertingųjų savybių projektas dar labai žalias, stinga grafinės informacijos, vizualinės medžiagos, urbanistinės nuovokos. Jis – paviršutiniškas, inventoriškas.
Vertingąsias savybes būtina laipsniuoti: stiprios, vidutinės, silpnos.
Užstatymo morfotipą saugoti būtina protingai, suteikiant miestui gyvybinę perspektyvą, ypač Laisvės al. kvartalų viduriams, Nemuno kranto, Karmelitų išplanavimui. Čia turi būti sudaryta galimybė kvartalų tankinimui ir gatvių tinklo tankinimui. Carinės architektūros kvartalų užstatymo tinklas 4 kartus per retas, kad galėtų normaliai funkcionuoti.
Būtina saugoti vertingų kvartalų užstatymo charakterį: siluetą, erdvinę logiką (kvartalų viduryje neleisti aukštesnių už perimetrą pastatų). Kvartalų perimetro vystymo logika turi remtis smetonmečio patirtimi.
Reikėtų saugoti gatvių erdvinę struktūrą, o ne išklotines.
KP departamente galėtų atsirasti kanalas, į kurį suplauktų mūsų pasiūlymai.
Svarbu, kad miesto centras nebūtų įpaminklintas, kad aktas netaptų rimta kliūtimi miesto gyvybei.
V.Kuliešius: Rengiant projektą, reikia vadovautis tarptautiniais paveldo, urbanistiniais dokumentais: Vienos memorandumu (“…Pagrindinis šiuolaikinei architektūrai istoriniame urbanistiniame kraštovaizdyje keliamas uždavinys yra atsiliepti į plėtros dinamiką, skatinant socialinius ekonominius pokyčius ir augimą, tačiau tuo pat metu ir gerbti paveldėtą miesto peizažą ir jo kraštovaizdinę aplinką”), Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija ir kitais, kad ruošiamas projektas netaptų naujuoju “Kauno tvirtovės statutu”.
Vertinimo kriterijų pagrindimu negali būti vieno laikotarpio užstatymo principai (pvz.cariniai).
Posesijinė struktūra, susiformavusi cariniu laikotarpiu, negali būti traktuojama kaip absoliuti vertybė. Juk jau Songailos bankas pastatytas ant kelių posesijų. Tai jau tapo tradicija. Tai turėtų būti sprendžiama kiekviename kvartale atskirai, atsižvelgiant į prieškarinio laikotarpio patirtį – nepriklausomos valstybės sostinės urbanistinę patirtį.
Sovietinio laikotarpio ir atstatytos nepriklausomybės laikotarpio architektūros ir urbanistikos sprendinių vertinimas negali remtis vien carinio laiko urbanistiniais principais.
Linkiu, kad šis dokumentas nevirstų griežtu taisyklių rinkiniu, trukdančiu miesto centrą pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Kauno urbanistinis vystymasis negali sustingti, jis turi įgauti naujų kokybinių bruožų. Pritariu Stanioniui, kad miesto centrą geriau nagrinėti atskirais kvartalais.
V.Merkevičius: Pastatų vert. savybės turi būti nustatomos įvairiais aspektais: istoriniu, architektūriniu ir kt. Ne visi cariniai pastatai vertingi tik dėl amžiaus.
Miestas vystosi – visi ribojantys vystymąsi reglamentai yra nepriimtini – išklotinių, vidaus kiemų “nekeistinumas” . Reikia skatinti miesto centrinės dalies tankinimą.
Darbas neįrodo, kad Karmelitų ar pietinį rajoną reikia įtraukti į Naujamiesčio saugomą teritoriją. Net 90 % teritorijos yra nevertinga. Čia galimi stambūs urbanistiniai kompleksai, konversija. Įdomus J.Zagorsko stočių vystymo projektas šioje zonoje. Būtų keista, jei ši teritorija būtų vystoma pagal tas pačias taisykles, kaip Laisvės alėja.
J.Minkevičius: Keistas darbo pobūdis – nėra aiškios sistemos, trūksta koncepcinio pagrindimo, nėra vertybių hierarchijos. Naujamiestyje gyvuoja carinė, nepriklausomybės, tarybinio laiko ir dabartinio laikotarpio architektūra. Ne metai apsprendžia vertybę. Tarpukario architektūra prieštaravo carinei, o tarybinių laikų –buvo gana tolerantiška. Tai vertybinis nusistatymas. Naujoji architektūra tęsia tarybinės ir nepriklausomybės laikų tradiciją.
Negalima užsidaryti ir stabdyti tolesnį vystymą. Kauno centras, sala, Akropolis – tai visai nauji veiksniai, perkeliantys centrą prie Nemuno. Svarbu išlaikyti Kauno baseino charakterį, žalius šlaitus, aukštingumą, svarbius pastatus. Turi būti galimybių atsirasti naujai architektūrai ir miesto vystymui.
R.Palys: Pridėsiu kelis žodžius prie savo pasisakymo. Labiausiai rūpi Laisvės Alėjos likimas. Labai svarbūs skersinių gatvių vaizdai į šlaitus. Manau, kad saugoti tik išklotines yra beprasmiška. Tai vienpusiškas požiūris.
G.Prikockis: Subjektyvumas – didžiausias trūkumas. Nėra struktūrinio požiūrio. Tarybinis laikotarpis architektūroje Kaune yra analogiško stiprumo, kaip ankstesni. Tarybiniu laiku architektai irgi kūrė puikius pastatus. Aktas nori fiksuoti sustojimą, o jame turi atsispindėti miesto vystymasis.
V.Kačinskas: Akto paskirtis – sustabdyti tai, ką norim. Kaip sustabdyti, bus reglamentuota kitu dokumentu.
G.Bernotienė: Konceptualūs dokumentai turi koreliuoti.
N.Stanionis: Nepritariu naujamiesčio ribų išplėtimui. Nei projektas, nei analizė negali būti rengiama, nematant esamų patvirtintų projektų ir koncepcijų. Analizėje trūksta prioritetų – koks laikmetis laikomas svarbiausiu ir t.t. Manau, kad nustatytos vertybės turi būti tikslinamos ir nagrinėjamos atskirais kvartalais.
Kokios bus juridinės šio reglamento pasekmės? Reikia atsižvelgti į kitus vykstančius planavimo procesus, patvirtintus planus.
L.Tuleikis: Manau, pristatymui visai nepasiruošta. Kuo sudėtingesnė tema, tuo turėtų būti aiškiau paruoštas pristatymas.
Esminė pozicija – KPD visuose rengiamuose reglamentuose turėtų parašyti: „jokia naujamiesčio vieta: gatvė, išklotinė ar perspektyva nėra baigtinė vertybė, bet jos vystymui turi būti keliami aukšti kokybiniai reikalavimai.“ Dėl reguliavimo instrumentų netobulumo klaidos negali tapti saugomos. Pagal laikmetį nustatyti pastato vertybę – architektūrinis rasizmas. Negalima už pagrindą imti ydingus dalykus.
Dėl fasadų šiltinimo – iš vidaus šiltinti negalima, todėl KPD turi užsakyti mokslininkams išdirbti technologijas, leidžiančias išlaikyti saugomų pastatų vertę, juos renovuojant. Suradus sprendimus, kaip išsaugoti fasadų detales, juos būtų galima pateikti, kaip sąlygą, kad neprarasti pastatų detalių.
Negalima fragmentiškai atlikti darbo – arba grindinio atidengimas rodomas, arba ne – jei darbas pradėtas, turi būti atliktas iki galo. Jei negalima išsamiai atlikti darbo geriau tos dalies net nepradėti.
Naujamiesčio vertybė – įvairovė. Man atrodo, kad Girstupio upelio santykis su urbanizuota teritorija (stoties kvartalas) Kauno masteliu yra unikalus. Betarpiškai turėti upelį miesto audiny yra vertybė, tad siūlau daryti tik tokius sprendinius, kurie neužkirstų kelio upelio atidengimui.
V.Petrulis: Reikia sukurti mechanizmą šiam darbui atlikti.
V.Petrušonis: Aš rengsiu paveldosaugos projektą. 1993m.atlikau Karmelitų rajono tyrimą GIS programoje, kad galima būtų jį naudoti darbui, bet KPD juo nesinaudoja. 1882m. vienas autorius rašė, kad Karmelitai yra gražiausia Kauno vieta. Siūliau šią teritoriją vystyti parko principu – teka net upelis. Jokių problemų plėtra čia nekelia.
Ir Laisvės al. kvartalus reikia vystyti. Projekte bus atsižvelgta į aktą ir bus numatytas savybių tikslinimas.
R.Gudienė: Reikia padėkoti žmonėms už nuveiktą darbą. Neaišku tik, su kuo iš KPD Kaune buvo konsultuotasi. Lyginant su 1-uoju aktu šis labiau išplėstas.
Aprašas įneša sumaištį- jis nei konstruktyvus, nei diferencijuojantis. Reikėtų papildyti sąrašą 3 laikotarpiais.Prof. Minkevičius esminius dalykus pasakė.
D.Varnaitė: Man gėda dėl dviejų dalykų: istorinės ir organizacinės kompiuterinės dalies. Mūsų tikslas buvo aptarti žalią dokumentą ir diskutuoti apie tai, kas būtent turi būti saugoma.
Svarbu aptarti principinius dalykus. Šis aktas nėra nukreiptas sustabdyti Kauno vystymosi. Tikėjomės išsiaiškinti, ką siūlo KAUETas.
Yra nebaigtų formuoti kvartalų. Reikia įvertinti ir patvirtintus detaliuosius planus. Tą mums kartu reikia apspręsti. Gal tikrai galėtų būti toks langas KPD, kaip siūlė A.Karalius, pasiūlymams siųsti?
Žinoma, šie dokumentai turi koreliuoti, negalima jų apversti aukštyn kojom. Kas trukdo dalyvauti dokumento rengime? Dar nevėlu. Dabar reikėtų apsispręsti, ką laikom vertingosiomis savybėmis.
G.Prikockis: Pabandysiu apibendrinti. Didžioji pasisakiusių dalis akcentavo struktūriškumo stoką.
Daug kam kilo abejonės dėl išklotinių saugojimo. Mes jų nematėm. Jos turi būti nubraižytos, jei bus saugomos. Spraga – tarybinis laikotarpis. Tuo laiku Kaune vyko radikalūs pokyčiai, kurie vertinami gerai. Pavyzdys – Laisvės alėjos, kaip pėsčiųjų zonos, sukūrimas. Tai radikaliai pakeitė ne tik transporto sistemą, bet ir gretimų kvartalų funkcinį erdvinį formavimą.
Pasitarkime dėl bendradarbiavimo būdo. Mes išankstinės nuostatos neturim. Nuoširdžiai bendrausim su akto rengėjais. Pilnos grafinės medžiagos negavome, todėl prašome ją palikti.
V.Kačinskas: Norėtume toliau dirbti su išrinkta komisija, tai bus konstruktyviau.
G.Prikockis: Mes pasiryžę rinktis kartu ir dirbti.
R.Palys: Mūsų komisija bendradarbiaus su rengėjais, vėliau rezultatus reikėtų pateikti KAUETui.
N.Blaževičienė: Ar ta darbo grupė dirbs visuomeniniais pagrindais? Tai turėtų būti ekspertinis vertinimas.
D.Varnaitė: Manau, kad visuomeniniais pagrindais. Tokia galėtų būti mūsų bendradarbiavimo forma.
G.Prikockis: Dėkoju visiems, nutarimas bus pateiktas protokole.
- Apsvarstę pateiktą KAUNO NAUJAMIESČIO VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ PROJEKTĄ (pristato KULTŪROS PAVELDO CENTRAS), rekomenduojame atsižvelgti į pastabas:
1.1- Jokia naujamiesčio vieta: gatvė, išklotinė ar perspektyva nėra baigtinė vertybė, bet jos vystymui turi būti keliami aukšti kokybiniai reikalavimai (8 ekspertai).
1.2- Reikia skatinti miesto centrinės dalies tankinimą (6 ekspertai).
1.3- Išklotinių ir perspektyvų saugojimas tokiu neapibrėžtu būdu ir pateikiamas visai gatvei užkirs natūralų plėtros – rekonstrukcijos procesą mieste. Jas reikia vystyti, o ne saugoti. Reikėtų saugoti gatvių erdvinę struktūrą, o ne išklotines (6 ekspertai).
1.4- Manome, kad darbą reikia vystyti, labai aiškiai nustačius kriterijus ir tikslus, kurie leistų išsaugoti vertybes ir skatintų miestą vystytis (6 ekspertai).
1.5- Pagal laikmetį nustatyti pastato vertybę – architektūrinis rasizmas. Disonuojančių pastatų schemą reikia tobulinti, atsižvelgiant į architektūrą, o ne pastatų amžių. Tarybinis laikotarpis visiškai nevertintas, nors Kauno architektų sajunga yra keletą kartų išsakiusi savo poziciją įvairioms institucijoms (5 ekspertai).
1.6- Posesijinė struktūra, susiformavusi cariniu laikotarpiu, negali būti traktuojama kaip absoliuti vertybė (4 ekspertai).
1.7- Abejotinas pateikto darbo pobūdis – nėra aiškios sistemos, trūksta koncepcinio pagrindimo, nėra vertybių hierarchijos (4 ekspertai).
1.8- Reikėtų nustatyti būdą, kaip šiltinti paminklinius pastatus – rasti mechanizmą, kaip išsaugoti fasadų detales (4 ekspertai).
1.9- Naujamiesčio vertingųjų savybių projektas dar labai žalias, stinga grafinės informacijos, vizualinės medžiagos, urbanistinės nuovokos (4 ekspertai).
1.10- Nustatant urbanistinių fragmentų įtraukimą į vertingąsias savybes, reikia nustatyti tų savybių prigimtį – istorinę, architektūrinę, kultūrinę ir saugojimo tikslingumą (4 ekspertai).
1.11- Nereikėtų saugoti Žaliakalnio šlaitų želdinių, nes juos saugo aplinkosauga (4 ekspertai).
1.12- Svarbu išlaikyti Kauno charakterį : upių baseinai, žali šlaitai, aukštingumas, svarbūs pastatai. Charakterio sąvoka turėtų būti įtraukta (3 ekspertai).
1.13- Darbas neįrodo, kad Karmelitų ir geležinkelio stoties rajoną reikia įtraukti į naujamiesčio saugomą teritoriją. Čia galimi stambūs urbanistiniai kompleksai, konversija (3 ekspertai).
1.14- Manome, kad nustatytos vertybės turi būti tikslinamos, nagrinėjamos ir pristatomos atskirais kvartalais (3 ekspertai).
1.15- Jei saugosim pakrančių zoną, negalėsim įrengti jokių prieplaukų, nei prieigų (2 ekspertai).
1.16- Svarbu reglamente įvertinti savavališką langų iškirtimą ugniasienėse (2 ekspertai).
1.17- Istorinė medžiaga pateikta neprofesionaliai (komisija, J.Kančienė).
1.18- Manome, kad netikslinga saugoti stoties aikštę (komisija).
1.19- Projektas negali būti rengiamas, neatsižvelgiant į vykstančius planavimo procesus, patvirtintus planus (N.Stanionis).
1.20- Labai svarbūs skersinių Laisvės alėjai gatvių vaizdai į šlaitus (R.Palys).
1.21- Rengiant projektą, reikia vadovautis tarptautiniais paveldo, urbanistiniais dokumentais (V.Kuliešius).
1.22- KP departamente galėtų atsirasti kanalas, į kurį suplauktų mūsų pasiūlymai (A.Karalius).
Gintaras Prikockis
Jūratė Merkevičienė