LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2013-04-15

NEEILINIO KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO

DĖL DALYVAVIMO KAUNO NAUJAMIESČIO VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ AKTO PROJEKTO RENGIME

 ĮVYKUSIO 2013-04-15 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

 PROTOKOLAS NR.97

 POSĖDŽIO DALYVIAI:                                                                                                                                                                 

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Gediminas Jurevičius, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Aurimas Ramanauskas, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.

Posėdžio pirmininkas: Dalius Šarakauskas

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

DĖL DALYVAVIMO KAUNO NAUJAMIESČIO VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ AKTO PROJEKTO RENGIME

 J.Merkevičienė: Po paskutinio posėdžio gauti tarybos narių A.Karaliaus, G.Balčyčio, L.Tuleikio, G.Bernotienės elektroniniai laiškai, kuriuose abejojama dėl tikslingumo toliau rengti šį akto projektą, tuo labiau rengime dalyvauti. Tam sušauktas šis susirinkimas.

D.Šarakauskas: Yra du keliai : bandyti dar kartą susikalbėti su akto rengėjais arba rašyti kreipimąsi dėlntinbkamo požiūrio, pasenusių istatymų ir nekompetetingų rengėjų. Reikia susitarti dėl strategijos. Perskaitysiu ištrauką iš Steponavičiaus pastabų: ..“Kito kelio, kaip patikėti architektūrinį sprendimą architektui, paparasčiausiai nėra.“

R.Miliukštis: Vertingosios savybės turi būti nustatytos naujai, nes senosios jau neobjektyvios. Svarbu, kad dokumente neatsirastų dviprasmybių.

A.Karalius: Kiek pakeičiau savo nuomonę. Reikės padėti labai daug pastangų, norint pasiekti norimą rezultatą. Mūsų darbo grupė pateikė pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta. Manau, kad reikėtų veikti abiem kryptimis: kreiptis į aukščiausias instancijas ir paraleliai dirbant su rengėjais, bandyti apginti pagrindines miesto pozicijas.

L.Tuleikis: Vienintelį rezultatą pasiekėm, pernai surengę akciją prieš KPD politiką. D.Varnaitės iniciatyva sukūrėm KAUET darbo grupę akto projekto rengimui. Tiesa, idėją dirbti kartu pakeitė siūlymų teikimas. KAUET funkcija yra patariamoji, gi KAUET darbo grupė turi didesnius įgaliojimus. Manau, kad darbo grupė turėtų pareikšti apie nutarimą stabdyti akto rengimo darbus, pateikdama kreipimąsi į „KAUNO DIENĄ“.

R.Palys: Vardan ko daromas šis darbas? Dėl miesto vystymo. Mūsų pareiga dėti sluoksnį ant tarybinio laikotarpio karkaso – toliau vystyti Kauną. Juk tam aktas ir turėtų būti rengiamas. Rengėjų pasirinktas kelias neteisingas – gilintis į smulkmenas be visumos.

 PASISAKYMAI

 G.Balčytis: Manyčiau, kad reikia įvairiais įmanomais būdais sustabdyti akto rengimą iki tol, kol bus rastas būdas ir kelias kaip būsimas aktas miesto centrinės dalies vystymąsi skatintų, o ne stabdytų. Dabartinė akto rengimo metodika ir kelias yra visiškai nepriimtini ir netinkami Kauno centrinės dalies problemoms spręsti. Manau, problema tame, kad rengėjų ir architektų prioritetai yra skirtingi.

G.Bernotienė: Pritariu L.Tuleikio siūlymui pateikti KAUET sudarytos komisijos išvadą dėl rengiamo akto projekto neigiamo vertinimo. Manyčiau, reikia diskusijos Kultūros ministerijoje, kviečiant Aplinkos ministerijos atstovą (gal J.Juozaitienę?) dėl mūsų interesų suderinimo.

Juk realiai Kauno plėtra dabar yra visiškai sustabdyta, o apatiniame lygmenyje negalime nieko pakeisti. Pati KPD direktorė D.Varnaitė pripažino, kad įstatyminė bazė visiškai nesureguliuota. O Naujamiestyje plėtros startegija yra ypač svarbi.

N.Blaževičienė: Pritariu nuostatai, kad darbo grupės pateikta išvada turi būti pagrindas kreiptis į KPD ir kitas instancijas dėl KPC atliekamo darbo įvertinimo. Jei stabdyti būtų neįmanoma, tegu reglamentas būna laikinas.

J.Bučas: Kalbėjau su kultūros ministru Š.Biručiu – jis laikosi nuomonės, kad miestas turi augti. Reikia ieškoti kompromisinio susitarimo tarp paveldininkų ir architektų. Manau, reikėtų stiprinti bendravimą su kultūros ministru. Reikia keisti strateginį požiūrį ministerijos lygiu.

R.Miliukštis: Su A. Karaliaus nuomone,kad “projekto rengejai remiasi padrika inventorizavimo taktika, kuri veda į atsitiktinių teiginių rinkinį (o ne į sistemą”);  galima ir reikia sutikti. Projekto rengėjai  subjektyviai nustatydami daugumą Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių, pajuokausiu – gal patys nežinodami ką daro – tačiau „daro“ privalomai, vadovaudamiesi įstatymais, ir  šiuo savo projektu gali stabdyti Kauno Naujamiesčio plėtrą,  projekto rengėjai (atsižvelgiant ne tik KAUET-o bet ir į Kauno arch. valdininkų) prašymą teikė KAUET-ui projektą, prašant patarimo ir pastabų. Jei teisingai prisimenu KAUET-as turi ne sprendžiamą, o patariamą balsą. To patarimo, mano nuomone, projekto rengejų komanda ir prašė pateikdama savo projektą svarstyti jungtiniam KAUET-o ir 3-čios KPD vertinimo tarybos posėdžiui. Visiškai pritariu A. Karaliaus teiginiui   „noriu dar karta priminti, kad kolektyvinis projektavimas -nėra KAUETO funkcija“, tačiau tai nėra projektavimas, o pastabos ir siūlymai ypač svarbūs mano nuomone Kauno plėtrai. Dėl teiginio “dar blogesne – suneštinio projektavimo forma su vieninteliu įmanomu rezultatu – niekas už nieąa neatsako.( prisiminkime Juozaicio stiklainio atveji, kai to opuso bendraautoryste buvo primesta KAUETui”. Manau tai – ar teiksim savo pastabas ar ne – turėjo būti nuspręsta, sudarant darbo grupę, kurios įnašas, dirbant sekmadienias ir kitu metu, vadinamas kaip supratau suneštinio projektavimo forma.

Manau, reikia tęsti bendradarbiavimą su KPC ir kreiptis į ministrą, kad būtų kuo mažiau apribojimų ir jie būtų objektyvūs.

J.Kančienė: Manau, mūsų darbo grupė turi pateikti išvadas aukštesnėms institucijoms. Akivaizdu, kad rengėjai į mūsų patabas beveik nereaguoja, nes antrą kartą pristatė nepatenkinamą medžiagą.

J.Bučas: Fizinė vertė nėra aukščiau už vizualią vertę, o mes saugom tik fizinį kūną. Labai svarbi miesto paveldosaugos vizuali kokybė. Būtų pravartu susitikti su ministru ar pavaduotoju. Nustatyti, kas svarbiausia – tautiškumas, carinis ar tarybinis laikotarpis.

G.Prikockis: Akte buvo teiginys “aktas negali būti keičiamas jokiais konkrečiais projektais“. Visa problema sistemoje. Dar blogesnis bus paveldotvarkos projektas. Po 1-o svarstymo visiškai neatsižvegta į darbo grupės pateiktas pastabas. Kokie įmanomi keliai? Aktas bus perduotas vertinimo komisijai – galima įtikinėti ir argumentuoti. Kokie įmanomi keliai?

  1. su rengėjais susitarimo nerasim, reikia kontaktuoti su vertinimo taryba;
  2. rašyti argumentuotus raštus į ministeriją, KPD ir KPC;
  3. visoje Lietuvoje yra ta pati problema. Reikia dirbti kartu su Architektų Rūmais ir spauda. Reikia stengtis įtakoti procesą.

A.Karalius: Reikia kreiptis į ministrą dėl rengėjų nekompetencijos – turėtų samdytis konsultantus. Nušalinę rengėjus, išnaudosim labai daug parako, realiai kokybiškai projekto pagerinti negalėsim. Perspektyvas reikėtų pateikti tik tas, kurios yra prasmingos, kitas – atmesti. Manau, kad nereikėtų siūlyti mažiau saugoti, o pažymėti nepakankamą motyvaciją.

L.Tuleikis: Jei bendru sutarimu su D.Varnaite KAUETas sudarė darbinę grupę šiam klausimui, tai ši grupė ir turi parengti išvadą – ji bus ne patariamojo pobūdžio.

Vertybių akto rengėjai, prisidengę įstatymų netobulumu, tik formaliai atlieka darbą, tuo keldami didelę grėsmę praktinio tokio dokumento panaudojumo rezultatui projektuose.

Manau, reikia stabdyti dokumento rengimą, kol nebus užtikrintos sąlygos kokybiškam dokumentui, neparalyžuojančian miesto plėtros.

S.Juškio pastabos raštu: ”KPC rengiamam akto projektu Kaunas pasmerkiamas stagnacijai, kas naudinga provilnietiškai politikai. Miestą matome dinamišką, besivystantį, vertinant ir išsaugant esminius objektus.”

G.Jurevičiaus pastabos raštu: ”Naujos rengėjų komandos kūrimas nereikalingas, ta pati grupė turėtų koreguoti, sukurti kokybišką reglamentą- neįpaminklinti bet ko- kiemų, carinių dviaukščių namelių ir t.t.”

A.Ramanausko pastabos raštu:” Matau sisteminę problemą. Dėl formalios metodikos reikėtų kreiptis į KPD, abi ministerijas. Manau, akto apimtis turėtų būti muo mažesnė, kaip KAUET ir siūlė. Siūlomas kelias – kreiptis į spaudą, Kauno merą, Architektų Rūmus, ministerijas, KPD.

A.Steponavičiaus pastabos, gautos el. paštu: “Pateikiama Naujamiesčio paveldo vertinimo medžiaga galėtų kelti mažiau prieštaravimų, jei būtų labiau PRITAIKANTI IR PANAUDOJANTI paveldo objektus, nei SAUGANTI.

Visų pirma, nėra iki galo aišku, ką būtina saugoti. Antra,valstybė nepajėgi pasirūpinti paveldininkų pageidaujama saugojimo apimtimi. Trečia, nėra aiškaus Naujamiesčio vystymo modelio. Mažėjantis miestas neįstengs kompleksiškai sutvarkyti visos teritorijos. Centro augimas vyks priebėgomis, lokaliais fragmentais, geriausiu atveju kvartalais. Sėkmingiausi vakarų urbanistikos pavyzdžiai ten kur ĮVAIROVĖ, NETIKĖTUMAS, PROFESIONALUMAS, KŪRYBIŠKUMAS, ETIKA. Kito kelio, nei patikėti architektūrinį sprendimą architektui paprasčiausiai nėra. Tiesa ir tai, kad kuo daugiau bus informacijos apie aktualaus objekto istoriją,s emantiką (deja paveldininkų užmirštą), elementų vertę, tuo geresnis rezultatas.

D.Šarakauskas: Reikia sukurti veikimo strategiją ir pasirinkti kelią:

  1. A.Karaliaus ir R.Miliukščio nuomonė – toliau bendradarbiauti su rengėjais ir lygiagrečiai kreiptis į aukščiausias instancijas.
  2. L.Tuleikio – kreiptis į merą, KPD, ministerijas, Architektų rūmus.

N.Blaževičienė: Manau, kad net ir darbų stabdymo atveju, būtina įvertinti atliktą darbą ir motyvuoti savo pasirinkimą.

L.Tuleikis: Noriu dar kartą akcentuoti, kad mūsų darbo grupė – tai savarankiškai veikiantis organas – D.Varnaitės iniciatyva įsteigta grupė.

D.Šarakauskas: Balsuokime. Kas už tai, kad stabdyti darbus ir kreiptis į aukščiausias instancijas?

Balsavo: „už“ – 12 ekspertų.

D.Šarakauskas: Kas susilaikė?

Balsavo: 2 ekspertai susilaikė.

G.Prikockis:. Mes tiesiog neturim kito kelio.

D.Šarakauskas: Ar darbo grupė pati parengs kreipimąsi?

G.Prikockis: Taip.

R.Palys: Manau, darbo grupė turėtų surašyti savo tezes, o archsąjunga – kreiptis.

L.Tuleikis: Ta grupė buvo sukurta specialiai tam darbui- parengti kreipimąsi turi pati, aš galiu padėti rengti kreipimąsi.

R.Miliukštis: Grupės uždavinys buvo išnagrinėti medžiagą ir pristatyti KAUETui ir rengėjams.

L.Tuleikis: Juk matote, kad rengiamas aktas bus netinkamas naudoti. Todėl darbo grupė nusprendė, kad šį darbą būtina stabdyti, nes jai rūpi miesto interesai.

G.Prikockis: Kas mano, kad šis ruošiamas aktas gali būti naudojamas? Niekas taip nemano.

D.Šarakauskas: Jei priimam šį modelį – kas tą darbą darys?

G.Prikockis: Manau, veiklos modelis turėtų būti toks: Jūratė visiems išsiuntinės mūsų darbo grupės parengtą vertinimą. Tekstą mums reikėtų turėti balandžio 18-ai dienai.

L.Tuleikis: Nuspręsta – darbo grupė turi pateikti savo išvadas iki balandžio 18-os dienos.

R.Miliukštis: Gal formuluokim taip: mūsų grupė pateikia išvadas, o KAUET nusprendžia stabdyti.

D.Šarakauskas: „KAUETas, išnagrinėjęs grupės siūlymą, priima nutarimą…“

L.Tuleikis: Juk KAUET balsas patarimasis, o darbo grupės – ne. Todėl sprendimą turi priimti darbo grupė, kurią sudaro : J.Bučas, R.Palys, R.Miliukštis, G.Prikockis ir A.Kančas.

D.Šarakauskas: Nuspręsta, kad kreipimąsi į aukščiausias instancijas artimiausiu laiku parengs darbo grupė.
NUTARIMAS

 Aptarus DALYVAVIMO KAUNO NAUJAMIESČIO VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ AKTO PROJEKTO RENGIME galimybes, įpareigoti KAUET darbo grupę parengti kreipimąsi į aukščiausias instancijas ir akto projekto vertinimą su siūlymu stabdyti akto rengimą, kol bus rastas būdas, kaip būsimas aktas skatintų miesto centrinės dalies vystymąsi, o ne stabdytų. Dabartinė akto rengimo metodika ir kelias yra visiškai netinkami Kauno centrinės dalies problemoms spręsti.

 Dalius Šarakauskas

Jūratė Merkevičienė

 

Komentavimas baigtas.