KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS INICIJUOTA DISKUSIJA

Aleksoto ir Žaliakalnio investicinių programų 2014-2020 metams rengimas

ĮVYKUSIOS 2013-11-06 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,

PROTOKOLAS NR.103

 POSĖDŽIO DALYVIAI:

KAUET nariai: Vygintas Merkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Miesto savivaldybės tarybos nariai Vygantas Gudėnas ir Vytas Bancevičius, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Savivaldybės Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas prof. Ramūnas Navickas, Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė, Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas, Aleksoto architektė Jūratė Armonienė, VDU MF profesorė Nijolė Lukšionytė, Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Cechanavičius, dendrologės Danguolė Liagienė ir Ingrida Vainauskienė, Algirdas Grigas, Povilas Alesius.

Spaudos atstovai : Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“),

Posėdžio pirmininkas: Linas Tuleikis

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

Aleksoto ir Žaliakalnio investicinių programų 2014-2020 metams rengimas.

L.Navicienė: Projektų poreikis buvo išanalizuotas bendruomenėje ir analizė išleista atskiru leidiniu. Jau yra rengiamas Aleksoto apžvalgos aikštelės projektas. Ir tilto iniciatyva kilo iš “Kauno grūdų” įmonių grupės vadovo Tautvydo Barščio. Patys projektai atsiras tada, kai bus patvirtintos temos.

Kraštovaizdžio architektė sutiko apžiūrėti Aleksoto žaliuosius plotus ir pasiūlyti sutvarkymo koncepciją.

L.Tuleikis: Džiaugiamės, kad į KAUETą kreipėsi Aleksoto bendruomenė – visuomenininkai, o ne tik profesionalai. Mūsų tarybai tai nebūdinga darbo forma, bet mes atviri bet kokiai iniciatyvai. V.Rupeikaitės straipsnis „Kauno dienoje“ parodo viešumo grimasas. Man atrodo, kad straipsnis aprašo visai kitą susirinkimą, o ne tą, kuriame aš pirmininkavau. Bet yra ir gerų straipsnio pusių: pavyzdžiui, komentare prie straipsnio rašoma, kad šiuo metu Kaune yra įgyvendinami projektai daugiau, negu už 800 mln. Lt, kurie finansuojami 2007-2013m. ES struktūrinės paramos lėšomis. Apie juos neturėjome jokios informacijos. Niekas į mus nesikreipė ir neklausė nuomonės, o dabar kreipiasi dėl žymiai mažesnės sumos. Tad manau, kad reikia ne barti bendruomenes, bet pagirti, kad jie ieško profesionalių atsakymų į rūpimus klausimus ir pasistengti jiems padėti savo kompetencijos ribose.

A.Cechanavičius: Pristatytas Aleksoto apžvalgos aikštelės pasiūlymas – tik vizija, o ne galutinis projektas. Jis reikalingas kaip informacija politikams ir sklypo suformavimui. Kai sklypą suformuosim, galėsim skelbti architektūrinį konkursą.

L.Tuleikis: Tik architektūriniu konkursu tą sklypą įmanoma suformuoti. Jei jūsų pasiūlymas patiks kokiam politikui, tai toks ir liks. Nes iš tiesų jis ganėtinai detalizuotas.

O studija – labai puiki medžiaga konkursui.

A.Cechanavičius: Mūsų skyriaus idėja – apžvalgos aikštelės išėjimas į šlaitą. Po kelių mėnesių idėja taps labiau apčiuopiama.

L.Tuleikis: Projektuojant atsakingose vietose, geriausia išeitis- konkursas. Svarbiausia – gera idėja.

N.Valatkevičius: Mieste buvo išrinktos dvi seniūnijos europinėms lėšoms gauti. Kaip Žaliakalnio prieigos centrinė miesto dalis taip pat gautų kiek lėšų. Kokie darbai numatomi Aleksote? Buvo atliktas Žemosios Fredos DP, bet tuomet dar nebuvo aiškumo dėl privatizuotų teritorijų ir pakrantės įsisavinimo vizijos. Pakrantėje yra privačių savininkų, kurie plėtros nenori. Ar tiltas esantis privačioje teritorijoje, tikrai taps traukos tašku? Reikia naujo DP, kad būtų aišku, jog „Kauno grūdai“ tikrai pasiliks šioje teritorijoje. Pagal esamą BP yra ir daugiau galimų tilto vietų, jei vyktų pakrančių plėtra.

Savivaldybė jau paskelbė buvusios aviacijos gamyklos teritorijos (apie 40 ha) DP viešuosius pirkimus. Ankstesnis DP buvo rengtas 1995-6m. ir jau nebeatitinka reikalavimų. Ši vieta miestui aktuali, nes netoli centro. Bendramiestinis sporto miestelis buvo numatytas technikumų miestelyje Taikos pr. Jei politikai pritars, norėtume jį perkelti į buvusios aviacijos gamyklos teritoriją. Tai galėtų būti bendramiestiniai maniežai. Jau dabar gamyklos teritorijos paskirtis jau polifunkcinė.

Sklypas Europos pr. 105,107- tai 3 ha prie aerodromo. Šiai teritorijai jau parengtas įsakymo projektas. DP nėra, nes žemė nebuvo suformuota. Į šią vietą yra du pretendentai: teismas ir Aleksoto bendruomenės namai. Aerodrome nuspręsta vystyti tai, kas susiję su aviacija – yra parengti spec. planai.

Nemuno saloje, viskas, kas susiję su laivyba, yra prioritetas.

8 ha sklypas, priklausęs buv. mėsos kombinato valymo įrenginiams, galėtų tapti nauju turgumi arba parkavimo aikštele – tai priklauso nuo politikų. Jei miestas niekaip tos teritorijos nepanaudos, ji atiteks savininkams. Nuo Veiverių g. iki Marvos upelio galėtų atsirasti tunelis arba viadukas, bet kol kas tai neįvykdoma dėl KPD reglamentų.

Išvardinau, kokie projektai numatomi už savivaldybės lėšas. Kėdainių tiltui parengtas DP, išskirta žemė prietilčiams. KPD turi abejonių, ar tiltas nesugadins santakos perspektyvų.

Jau įrengta įvaža į krovininį uostą Marvelėje.

Botanikos sodas netvarkomas, nenušienautas – reikia keisti savininką.

Parengti privatūs projektai:

• Buvusio apželdinimo tresto teritorijoj A.Kančo firmos suprojektuoti gyvenamieji pastatai, kurie siekia iki 16 aukštų.
• Birutės rajone yra suformuotos gatvės. Iš anksto projektuoti ir laukti įgyvendinimo netikslinga.
• Parengtas H. ir O.Minkovskių gatvės techninis projektas. Jei neprasidės statybos, reikės rengti iš naujo- leidimas galioja 3 metus.

G.Prikockis: Man pasirodė, kad Nerijaus pristatyti projektai neturi ryšio su Aleksoto programa.

N.Valatkevičius: Visa tai, ką pristačiau, yra numatyta Kauno m. strateginiame plane.

R.Navickas: O man atrodo, kad yra daug bendrumų. Nieko nežinojom tik apie buv. aviacijos gamyklos teritorijos panaudojimo galimybes.

N.Valatkevičius: Mes stengiamės vykdyti tuos projektus, kurie įtraukti į strateginį planą. Gerai, kad bendruomenė turi savo prioritetus, nors kai kas ir nesutampa su savivaldybės numatytais darbais.

L.Navickienė: Seniūnija dirbo kartu su savivaldybės plėtros skyriumi.

V.Bancevičius: Nors straipsnis „Kauno dienoje“ gana negatyvus, tai geriau, negu jokios informacijos. Labai trūksta urbansklaidos. Sunku dirbti su privačios žemės savininkais. Fredos žemės savininkai laukia tinkamų pasiūlymų. Svarbiausia – atsižvelgti į Kauno BP. Bendruomenė išsako savo poreikius- pirmiausia vanduo, kanalizacija. Iš kitos pusės- reikia darbo vietų ir laisvalaikio leidimo scenarijaus. Visiškai nėra sporto salių ir aikštynų, sveikatos įstaigų. Nelabai išvystytas viešasis transportas. Įgyvendinti projektus gali padėti architektų bendruomenė.

Dar 1998m. buvo kalbama apie sporto bazę Helisotos ir aerodromo kontekste. Manau, kad Aleksoto bendruomenės alanas neprieštarauja savivaldybės strateginiam planui.

V.Grinius: Tikrai niekas nieko nepramiegojo ir tos lėšos mūsų nosiai. Vakar sužinojau, kad nacionalinės pažangos programa jau pasikeitė. Siūlau lėšų nesmulkinti. Pasiūlymai, svarstymai ir patarimai labai reikalingi.

R.Palys: Džiaugiuosi bendruomenės iniciatyva. Salos likimas priklauso nuo to, ar laivyba bus, ar ne. Svarbu, kaip vystytsis Marvos slėnis – tai ypatingos vietos. SĮ „Kauno plana“ ir urbanistikos skyrius turėtų viešinti tokios svarbos sprendinius.

Nemanau, kad apžvalgos aikštelės projektas vykęs – primena pagonišką piliakalnį. Siūlyčiau tą liežuvį nustumti žemyn- per didelė invazija. Nėra reikalo taip drastiškai įtakoti gamtos- nebent kavinukė galėtų atsirasti.

Man neaišku, kur yra Aleksoto centras – ar ties mokesčių inspekcija? Reikia su urbanistais apspręsti, kur tas centras ir burtis aplink jį.

G.Prikockis: Aleksoto infrastruktūros stuburas – Europos pr. ir Minkovskių gatvė. Galime pradėti judesį, pasitelkdami lėšas iš šono. Krantinės sprendinius pradėsim vystyti, kai ten prasidės gyvenimas. Žaliaklny svarbiausia – Prisikėlimo bažnyčios prieigos ir ąžuolyno takeliai.

Aleksotas ir Žaliakalnis panašūs tuo, kad abu žiūri į centro slėnį. Reikėtų lėšas paskirstyti taip, kad atsirastų daug apžvalgos aikštelių – apželdinimo tresto vietoj, prie muzikos mokyklos, Prisikėlimo bažnyčios, Kauko laiptų. Svarbu, kad būtų tvarkomi abiejų rajonų šlaitai. Tai turėtų būti abiejų seniūnijų koncentruotas tikslas. Būtų pozityvu surengti mini konkursą akcentuotoms vietoms ir pradėti jį ruošti jau dabar.

Gerai, kad Aleksotas pradėjo rengti pasiūlymus nuo apžvalgos aikštelės. Kviečiu sujungti pajėgas su seniūnijomis ir pradėti veikti. Susitelkti į svarbiausia – apžvalgos vietas ir analizę.

V.Bancevičius: Manau, kad svarbiausia – stuburas. Visiems projektams paramos lėšų neužteks.

G.Prikockis: Man Aleksotas asocijuojasi su aerodromu ir funikulieriumi. Ar tikrai aerodrome negalima statyti statinio?

R.Navickas: D.Varnaitė pranešė, kad aerodromo spec. planas patvirtintas ir siūlė susėsti prie apvalaus stalo aptarti perspektyvų.

R.Kairaitis: Dengtas maniežas šalia stadiono Taikos pr. skirtas didžiajam sportui. Taikos pr. rajonas žymiai tankiau apgyvendintas, negu Aleksotas. Palikim šį reikalą savieigai – tegu miestas sprendžia. Aleksoto bendruomenės namai reikalingi bendravimui – tai puiki idėja. Bet reikia ir sveikatingumo komplekso. Galima būtų paimti tipinį projektą, jį pakoreguoti ir pritaikyti. Taip galima būtų sutaupyti laiko. Reikėtų atgaivinti ir funikulierių.

B.Girdauskas: Žaliakalny mums buvo lengviau apsispręsti dėl lėšų panaudojimo:

-Prisikėlimo bažnyčios aplinka,

-S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksas,

-Olimpiečių alėja, kurios TP rengimui reikėtų skirti 330 tūkst.lt.,

-Dainų slėnis ir ąžuolynas,

-gatvės, kurios yra paveldo teritorijoj, ypač Zanavykų turgaus rajone,

-apžvalgos aikštelės- kolegijos teritorijoj.

Šiems projektams reikia ruoštis.

R.Miliukštis: Aleksoto apžvalgos aikštelės projektas nebuvo pristatytas nei urbanistikos skyriui, nei kultūros paveldo departamentui. Manyčiau, kad savivaldybės urbanistikos skyriaus darbui trūksta viešinimo ir bendradarbiavimo su kitom institucijom. Iš Žaliakalnio objektų labai svarbūs yra apmiręs Vytauto parkas, kuris turėtų traukti žmones iš centro, bei Kauko laiptai ir merdintis baseinas. Nepritariu sporto alėjai – stelas galima būtų statyti nebent pėsčiųjų atkarpoje į halę. Be to, sporto halei būtinai reikia parkingo.

R.Kairaitis: Sporto halės neišlaikysim vien savo jėgomis, todėl prašome finansavimo iš biudžeto.

V.Bancevičius: Aplink halę teritorija sportiška buvo nuo seno – sporto centrui niekas neprieštarautų.

R.Palys: Šlaitų viršūnėm galėtų važiuoti traukinukas – tai kaip Venecijoj plaukti gondola. Siūlau Aleksotui vystyti savo esmines savybes. Dar K. Šešelgis iškėlė mintį, kad traukinukas galėtų važinėti nuo aerodromo iki apžvalgos aikštelės.Pridėsiu – ir nuo Šančių centro iki „Kauno grūdų“. Įvykdyti visą užmanymą būtų vertybė.

V.Bancevičius: Primenu, kad Aleksotas neturi paviršinio vandens nuvedimo.

R.Palys: Lietaus vanduo galėtų plaukti kanaliukais.

L.Navickienė: Aleksotas turi daug problemų. Gatves ruošiamės tvarkyti kitoje programoje. Apie 50-60 gatvių laukia suformavimo, nes miestui neužtenka lėšų gatvių formavimui. Labai ačiū visiems už pasiūlymus.

N.Stanionis: Miesto BP-e matosi aiškios šlaitų ir aikštelių jungtys. Fortifikacijos ir žali plotai susijungia žiedais viršutinėse terasose.

R.Navickas: Visų Aleksoto problemų neišspręsim. Manau, mūsų prioritetas yra bendruomenių namai. Lauksim galutinių sprendimų. O miesto taryba turėtų suplanuoti lėšas projektavimui.

G.Prikockis: Numatyta 15 mln. suma krantinės sutvarkymui – aiškiai per maža. Sutvarkymo vizija turėtų būti aiški.

R.Miliukštis: Ar Aleksoto bendruomenei reikia kongresų rūmų?

L.Navickienė: Mes jų neplanuojam.

V.Merkevičius: Nereikėtų taip priešiškai žiūrėti į kongresų rūmus – jų statyba pradės didelę plėtrą kairiajame krante. Manau, kairysis krantas labai perspektyvus, o įsisavinimo pradžiai reikia stambaus objekto.

L.Tuleikis: Apibendrinsiu. Pastatą pastatyti ar gerai, ar blogai – kainuoja tiek pat. Todėl su nerimu klausausi apie tipinių projektų panaudojimą – jie taikomi karo ar katastrofų nuniokotose teritorijose. Projekto vertė priklauso nuo to, kiek meilės įdėsime į analizę, vietos paiešką, unikalumo siekį.

Komunikuokime, bendraukime, tarkimės.

L.Tuleikis

J. Merkevičienė