LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2014-05-21

IŠPLĖSTINĖ KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS DISKUSIJA

SĄJUNGOS AIKŠTĖS KAUNE VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMOS APTARIMO TĘSINYS,

ĮVYKUSIO 2014-05-21 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.109

POSĖDŽIO DALYVIAI:

KAUET nariai: Neringa Blaževičienė, Jonas Minkevičius, Aurimas Ramanauskas, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: profesorius Algis Vyšniūnas, Vilijampolės seniūnas Algimantas Mickevičius, Kauno Žydų bendruomenės atstovas Michailas Duškesas, architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Danguolė Bulavienė, Vilijampolės seniūnaitė Simona Svaikauskienė.

Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

SĄJUNGOS AIKŠTĖS KAUNE VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMOS APTARIMO TĘSINYS

Buvusio aptarimo (KAUT posėdis 2014-05-14) protokolas ir vizualioji medžiaga

J.Merkevičienė: Perskaitysiu praeito posėdžio nutarimą: “Manome, kad būtų tikslinga surengti dar vieną diskusiją su visuomenės atstovais: seniūnijos, žydų bendruomenės, memorialo autoriais“. Seniūnijos atstovus ir žydų bendruomenės atstovus pakvietėme, su memorialo autoriais kalbėjomės telefonu. Gedimino Baravyko sūnus pritarė minčiai suteikti memorialui naują turinį, o jei nepavyktų – neprieštarauja demontavimui. Vytauto Vieliaus, deja , rasti nepavyko – LAS neturi jo kontaktų.

G.Prikockis: Benagrinėjant Sąjungos aikštės medžiagą paaiškėjo, kad sklype buvo katalikų kapinės, antro pasaulinio karo ten buvo geto teritorija. 1979m. pastatytas memorialas buvo skirtas kojaunuoliams. Manau, kad visi laikotarpiai turi palikti savo ženklus. Mūsų šio pokalbio tikslas – išklausyti svečius.

A.Mickevičius: Džiaugiuosi, kad esu pakviestas. Deja, negalėsiu išreikšti visos bendruomenės nuomonės. Mūsų aktyvas buvo sunerimęs, kad aikštės teritorijoje neprasidėtų gyvenamųjų namų statyba. Mes siekiame, kad aikštė taptų bendruomenės traukos centru, kur galima būtų įžiebti kalėdinę eglę. Daug diskutavome su seniūnaičiais: yra nuomonė, kad memorialas nesaugus, atgyvenęs tiek idėjiškai, tiek fiziškai. Man asmeniškai atrodo, kad vertėtų jį palikti. Bendravome su VDA KF dėstytojais – konkrečiai Rimu Paliu – gal studentai savo darbuose padėtų šį uždavinį spręsti. Pagrindinė mintis – aikštė turėtų tapti Vilijampolės seniūnijos traukos centru, kurį galima būtų panaudoti visuomeniniams bendruomeniniams poreikiams. Kviečiu sujungti jėgas.

A.Steponavičius: Ar jaučiate finansavimo realumą?

A.Mickevičius: Finansiniais klausimais informacijos neturiu. Planuojame dirbti kartu su Strateginio planavimo skyriumi.

A.Steponavičius: Ar pastebite socialinių problemų memorialo teritorijoje?

A.Mickevičius: Ypatingų problemų nėra – gal tik kokią plytelę paaugliai nuplėšia. Susitvarkom.

A.Steponavičius: Ar aktyvi gimnastikos aikštelė?

A.Mickevičius: Labai aktyvi. Tuo tarpu vaikų žaidimo aikštelė buvo barbariškai išgriauta – yra ir negatyvių aspektų.

N.Blaževičienė: Ką turit omeny, sakydamas, kas memorialą reikia išsaugoti?

A.Mickevičius: Turiu omeny fizinį būvį – geriausia būtų pritaikyti naujoms reikmėms.

M.Duškesas: Reikėtų nuspręsti, ar memorialas yra meno vertybė, ar ne. Vilijampolė nuo seno buvo žydų apgyvendinta. Šį projektą galima būtų susieti su Geros valios fondu ir gauti lėšų, atsižvelgus į žydų istoriją. Jei šios aikštės ribose katalikų kapinėse buvo laidojami apsikrikštiję žydai, tai žydų bendruomenė neturės jokių pretenzijų.

A.Mickevičius: Reikėtų atsiklausti istorikų, ar antrojo pasaulinio karo metais geto žydai buvo laidojami šiose kapinėse.

L.Tuleikis: Ar galite nurodyti istorikus, kurie tyrinėjo geto istoriją?

M.Duškesas: Yra toks holokausto sindromas – žmonės, tą praėję, nebenori vėl prisiminti.

G.Prikockis: Išvada viena – reikia išsiaiškinti, kaip aikštę palietė karo įvykiai. Gal galite nurodyti, kur kreiptis?

M.Duškesas: Vilniaus universitete yra žydų istorijos katedra. Galima būtų pasiklausti Kauno žydų bendruomenės pirmininko Žako Gerco.

D.Bulavienė: Vilijampolės bendruomenės veikia atskirai, ypač stipri Lampėdžių bendruomenė. Aikštė galėtų apjungti visas bendruomenes. Kai formavom aikštės ribas, iškilo klausimas, ar reikia ją skirti į dvi dalis. Dabar aikštė yra vientisa. Gal aikštę reikėtų padaryti vientisesnę – labiau gyvenamą, labiau bendruomeninę, nesunaikinti želdynų. Smagu būtų nesunaikinti ir memorialo medžių.

A.Steponavičius: Ar matote čia bendramiestinę reikšmę?

D.Bulavienė: Gali būti ir bendramiestinė, nebūtinai lokali – juk ji integruota į miestą. Gali būti miestinė, bet tinkama šiai erdvei.

G.Prikockis: Ar čia galėtų būti ūkininkų turgus?

D.Bulavienė: Galėtų būti sendaikčių turgus kaip Briuselyje šeštadieniais. Pvz. mamyčių klubas galėtų keistis vaikų rūbeliais.

A.Steponavičius: Trūksta parkavimo.

D.Bulavienė: Automobilius galima pasistatyti šononėse gatvelėse.

A.Mickevičius: Labai geras pasiūlymas dėl turgaus – jau dabar ketvirtadieniais vyksta ūkininkų turgus tarp Neries krantinės ir memorialo. O pačiame memoriale vyksta vaikų plenerai. Reikėtų skirti dėmesį pietinei daliai – sporto, vaikų, žaidimų, kalėdų eglės vietai. Gaila, kad vėtra išlaužė daug medžių. Šalia gyvenantys žmonės nori išlaikyti medžius ir krūmus.

A.Vyšniūnas: Siūlau nenaudoti žodžio “memorialas” , nes jis neturi sudėtinės dalies – stelų, geriau vadinti tiesiog G.Baravyko kūriniu. Kalbam apie kūrinio fragmentus, ypatingo statuso neturim. Yra 2 skirtingi dalykai: urbanistinė struktūra, morfologija, kompozicija – tai objektyvūs dalykai, o socialinė – politinė dalis – tai susitarimo reikalas. Tai dažniausiai atskiri, atsitiktiniai siužetai. Šio konkurso tikslas- vizija. Keista, kad Lietuvoje iš dviejų tarptautinių sąvokų: ”public place” ir “urban space” sukurtas naujas ” viešoji erdvė”. Viešoji erdvė- socialinė funkcija. Urbanistinė erdvė, socialiniai – kultūriniai siužetai ir meniniai akcentai (G.Baravyko ir S.Šarapovo darbas, žydų istorija) turi būti susieti tarpusavy.

Pagrindiniai reikalavimai:
– Jei aikštė miesto lygmens, reikia ją jungti su krantine.
– Jei tai architektūrinis – urbanistinis konkursas, turi būti sprendžiamas su gretimybėmis.
– Socialinei -politinei programai sukurti gali būti rengiamas pleneras, bet jis neduos galutinio rezultato.
– Reikia spręsti ir lokalius dalykus – poilsio aikšteles ir pan.

Jei konkursas architektūrinis – urbanistinis – reikia struktūrizuoti. Šiuo keliu ir siūlau eiti – niekur nedings nei kapinės, nei getas. Tie G.Baravyko sukurtu žemės plyšiai dar gali sugroti.

L.Tuleikis: Kaip manote, ar sąlygų rašymui padėtų pleneras?

A.Vyšniūnas: Manau, kad plenerai diskredituoja žanrą. Vietoj to geriau būtų socialinė- politinė diskusija ar konferencija. Pleneras kaip meninė diskusija būtų gaišatis.

PASISAKYMAI

N.Blaževičienė: Manau, kad pirmas etapas būtų išsiaiškinti interesus – gal suorganizuot mini konferenciją su bendruomene. Būtų surinkta informacija vertybių ir interesų klausimu. Kadangi teritorija daugiaprasmiška, manau, tai turėtų būti laisvas idėjų konkursas.

Turėtų būti įvardinti interesai:
– miesto (plėtros, komunikacijų),
– Vilijampolės bendruomenės,
– žydų bendruomenės ir kt.

Įvertinti:
– vertingosios teritorijos savybės (fizinės, meninės, etinės),
– preliminarūs finansai ir galimybės.

Pritarčiau aikštės zonavimui į poilsinę ir memorialinę – estetinę zonas; G.Baravyko sukurto tereno pritaikymui; galimybei atsirasti klubinės – komercinės paskirties statiniams; galimybei aikštės teritoriją sujungti su Neries parku, įrengiant pėsčiųjų viaduką per Neries krantinę. Tai galėtų būti lengvų kontrukcijų pastatai, skirti bendruomenės renginiams. Manau, Europos sąjungos aikštės pavadinimas netinkamas.

J.Minkevičius: Manau, kad tai rajoninė aikštė, o ne miestinė. Gerai būtų ją sujungti su Neries parku. Bendruomenės interesų įgyvendinimas suteiktų aikštei gyvybės – ji turi būti naudojama ir gyvybinga. Turėtų būti aiškus aikštės zonavimas. Manau, kad konkursas turėtų būti laisvas. Reikia spręsti esmingai, apibrėžti tik esminius dalykus. Manau, geriau rimtas laisvų idėjų konkursas, o ne pleneras.

G.Prikockis: Norėčiau papildyti savo pasisakymą – aikštė turi daug atminties sluoksnių – tai turi atsispindėti sąlygose. Aikštei apvaldyti reikalinga erdvinė struktūra – pvz. bažnyčia.

A.Steponavičius: Kaune realizuoti idėjas sunku. Šiuo metu aikštę reikia paprasčiausiai sutvarkyti, o urbanistiškai keisti – gal po 20 metų. O konkurso sąlygose turėtų atsispindėti sluoksniai ir atmintis. Konkursas turėtų būti laisvas.

A.Ramanauskas: Pirma pozicija – aikštę tik sutvarkyti. Antra pozicija – konceptualus sprendimas. Įdomiau būtų problemą spręsti platesniame kontekste, bet tuomet atsiranda rizika, kad konkursas neturės tąsos. Mažesnė apimtis yra realistiškesnė.

N.Stanionis: Pagrindiniai rajono srautai – iš Varnių gatvės ir Raudondvario plento – aikštės nepasiekia. Todėl aikštė turi likti lokali. Siūlyčiau aikštėje ne komercines įstaigas, o seniūnijos namus kaip Aleksote.

N.Blaževičienė: Ar tai aikštė – skveras?

A.Vyšniūnas: Svarbiausia yra apsispręsti, ar tai tik meninis, ar fundamentalus darinys. Reikia turėti aikštės viziją – vektorių, juk tai miesto erdvė. Negalima leisti, kad nyktų miesto urbanistinės erdvės. Reikia aiškiai apsispręsti, ar tai aikštė, ar tik skveras.

L.Tuleikis: Dabar tai Sąjungos aikštė, o parkas yra prie Neries. Manau, kad konkursui turim suformuluoti aiškią užduotį. Reikėtų G.Baravyko darbą naujai panaudoti – juk ir be jo lieka pakankamai didelis plotas. Siūlau apspręsti, ar reikia viešųjų statinių. Neliesčiau klausimų, kurie keistų gyventojų interesus. Žmonės bijo, kad gali išdygti dideli tūriai. Reikia nurodyti, kad nauji tūriai negali išlįsti už aikštės ribų.

A.Mickevičius: Mūsų seniūnijos bendruomenė yra labai įvairi: Lampėdžiai, Žemieji Kaniūkai, Veršvos. Abejoju, ar visus surinksime į Sąjungos aikštę – juk jie turi savo lokalias viešąsias zonas.

S.Svaikauskienė: Aikštės atnaujinimas mums yra labai svarbus. Tuo labiau, kad yra griūvančių objektų – gali įvykti nelaimė. Manau, kad aikštės renovaciją reikia skubinti.

G.Prikockis: Šį posėdį vertinu kaip praeito posėdžio papildymą. Maanu, kad kalbam apie aikštės sutvarkymo konkursą, o ne urbanistinį. Siūlau palikti galimybę urbanizmui vystytis. Ar galim šiuos klausimus aptarti su užsakovu – savivaldybe?

A.Vyšniūnas: Urbanistika – tai ašys, jungtys, neįsiveliant į teritorinio planavimo dokumentus. Manau, konkurso pavadinimas tinkamas, išskyrus terminą “ vizija”. Manau, kad nuosavybinių santykių chaose reikia duoti vektorių, kad neatsitiktų taip, kaip Lukiškių aikštėj. Reikia nurodyti sistemą, o tvarkyti elementą.

G.Prikockis: Lėšos, matyt, bus skirtos lokalios. O jei tai bus vizijos konkursas – lėšų iš viso nebus.

A.Steponavičius: Manau, reikia nusakyt vertingus dalykus ir duoti konkursantams laisvę.

G.Prikockis: Formaliai reikėtų gauti informaciją apie kapines iš žydų bendruomenės.

L.Tuleikis: Reikėtų dėl geto gauti informaciją iš žydų bendruomenės, VU žydų istorijos katedros.

G.Prikockis: Ačiū visiems.

NUTARIMAS

1. Aptarę SĄJUNGOS AIKŠTĖS KAUNE VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMĄ antrame posėdyje, siūlome atsižvelgti į šias rekomendacijas, rengiant sąlygas:
1.1 Aikštei apvaldyti reikalinga erdvinė struktūra : klubinės-komercinės paskirties apstatai, seniūnijos namai arba bažnyčia. (4 ekspertai)
1.2 Kadangi teritorija daugiaprasmiška, manome, ksd tai turėtų būti laisvas idėjų konkursas. (3 ekspertai)
1.3 Aikštės atminties sluoksniai turi atsispindėti sąlygose. (2 ekspertai)
1.4-Pritariame galimybei aikštės teritoriją sujungti su Neries parku. (2 ekspertai)
1.5 Mažesnė konkurso apimtis yra realistiškesnė. (2 ekspertai)
1.6 Pritariame aikštės zonavimui į poilsinę ir memorialinę – estetinę zonas . (2 ekspertai)
1.7 Sajungos aikštė turi likti lokali. (2 ekspertai)
1.8 Bendruomenės interesų įgyvendinimas suteiktų aikštei gyvybės – ji turi būti naudojama ir gyvybinga. (2 ekspertai)
1.9 Manau, kad konkursui turim suformuluoti aiškią užduotį. (L.Tuleikis)

Gintaras Prikockis

Jūratė Merkevičienė

 

Komentavimas baigtas.