LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2017-08-02

KĖDAINIŲ TILTO ATVIRO PROJEKTO KONKURSO SĄLYGŲ PRISTATYMAS

Pristatė Vytautas Baltus ir Martynas Starevičius.
2017-08-02  KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.136

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Sąlygų rengėjai Vytautas Baltus ir Martynas Starevičius.

KAUET nariai: Loreta Janušaitienė, Asta Kiaunienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, KPD Kauno TP vyriausia specialistė  Rymantė Gudienė, Architektūros ir miesto planavimo  skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Architektūros ir miesto planavimo  skyriaus vedėjo pavaduotoja Natalija Danielienė- Tsebrij, Architektūros ir miesto planavimo  skyriaus darbuotoja Milda Vertelienė,  Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Čeponienė, LAS KS atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė, architektas Marius Šlančius, Remigijus Toleikis.

Posėdžio pirmininkas: Nerijus Stanionis.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

KĖDAINIŲ TILTO ATVIRO PROJEKTO KONKURSO SĄLYGŲ PRISTATYMAS (Sąlygų rengėjai Vytautas Baltus ir Martynas Starevičius.)

J.Merkevičienė: Šių metų birželio gale gavome savivaldybės įsakymą surengti Kėdainių tilto atviro projekto konkursą architektūrinei idėjai išreikšti. Konkurso paskelbimas numatytas rugpjūčio 15d. Terminas pasiruošimui labai trumpas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmą pusę metų buvo ruošiamasi Steigiamojo seimo aikštės konkursui.

Be to, neradome Kėdainių tilto studijos, kuri savivaldybės užsakymu buvo parengta 2005-2007m. Kreipėmės ir į savivaldybę ir į studijos rengėją Saulių Lukošių, bet nieko nepavyko rasti.

Taip pat nepavyko gauti Vilijampolės transporto srautų studijos, kurią parengė Vilius Paipalas ir Saulius Lukošius. Ji buvo mums pristatyta, bet pasinaudoti ja kaip konkurso medžiaga negalėsime, nes ji dar nesuderinta.

Todėl užsakėme transporto analizę, kurią atliko Martynas Starevičius.

Kreipėmėsį į profesorių Kęstutį Zaleckį dėl sąlygų rengimo, bet jis atsisakė, nes dabar atostogų metas, ir parekomendavo kolegą Vytautą Baltų. Šiandien pristatysime konkurso sąlygas, kurios dar nebaigtos derinti su piešųjų pirkimų įstatymu- tai bus atlikta artimiausiu metu.

Turime problemą- negalime gauti suderintų Kėdainių tilto prietilčių detaliųjų planų skaitmeninės versijos, kuri būtina kaip konkurso medžiaga.

Svarstant sąlygas norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į šiuos klausimus: žiuri sudėtį, premijas, konkursinės medžiagos išdėstymą planšetuose ir mastelius, vertinimo kriterijus.

Pirmininkauja Nerijus Stanionis.

A.Steponavičius: Norėčiau 5 minučių jūsų dėmesio.Architektūrinėse tarybose dalyvauju jau 50 metų ir nusprendžiau, kad man laikas pasitraukti.

Esu bendraautoris Kauno bendrojo plano, kuriame numatytas Kėdainių tiltas. Taip pat esu ir Vieningojo Kauno narys. Bet esu griežtai nusistatęs prieš Kėdainių tilto įgyvendinimą.

Reikia prisiminti šio tilto istoriją- jis atsirado Petro Janulio rengtame 1970m. bendrajame plane. Tais laikais pietinė miesto dalis smarkiai vystėsi.. Iš tų laikų visi urbanistiniai elementai perkelti į galiojnatį dabar bendrąjį planą.Šiuo metu Kleboniškio tiltas yra tragiškoj būklėj kaip ir kiti gretimi tiltai. Šis Kėdainių tiltas be jungčių su Varnių traktu visiškai nieko neduoda. Tas jaunatviškas Kauno valdžios įkarštis liepia jiems imtis lengvai įvykdomų darbų. Kaunas- kalnų miestas, todėl paprastais dviračiais jo neapvažiuosi, nebent elektriniais.

Ryšius nuo Kėdainių tilto iki Varnių nutraukia 40 naujų kotedžų..

Brastos gatvė negali jungtis su Linkuvos įtvirtinimais – tai urbanistinė nesąmonė.

Tiltas bus projektuojamas 70 m. nuo santakos smaigalio. Kaunas 500 metų buvo upių uostas su nepakitusiu senamiesčio vaizdu. Projektuojant naująjį tiltą vienintėlė vertybė gali būti nauji senamiesčio apžvalgos taškai.

Šis tiltas – klaida, kurios reikėtų išvengti.

Šis mano pasisakymas paskutinis KAUETe.

N.Stanionis: Pradėkime pristatymą nuo transportinės dalies.

M.Starevičius: Kėdainių tiltą planuojama statyti per Nemuno upę tarp Brastos ir Užnemunės gatvių. Šis tiltas tiesiogiai sujungtų Vilijampolės, Veršvų ir Marvelės mikrorajonus, kurių susisiekimą su kitomis miesto dalimis ir užmiesčiu užtikrina Raudondvario pl. ir Užnemunės gatvė.

Iš tilto priegų transportinių rajonų charakteristikos lentelės matyti, kad šioje prieigų teritorijoje gyvena santykinai nedaug miesto gyventojų (11,4%), bet sukuriama net 30,6% visų miesto darbo vietų. Be to padidėjo bendras gyventojų ir darbo vietų augimas, kas lemia susisiekimo poreikių augimo tendencijas.

Kaune nėra vykdoma nuolatinė susisiekimo sistemos stebėsena, todėl atlikti mieste esančių tiltų ir kitų jungčių apkrovimo pokyčius nėra galimybių. Lentelėse pateikti magistraliniuose keliuose esančių tiltų apkrovimai. Deja, jie neparodo, ar judėjimas vyksta norimu režimu ar eismo intensyvumas pasiekė gatvės pralaidumo ribą ir formuojasi stovinčio transporto eilės.

Atlikus detalią transporto srauto judėjimo greičio analizę ir jos palyginimą su ilgalaikio stebėjimo duomenimis nustatyta, kad dienos metu sudėtingiausios pralaidumo sąlygos yra P.Vileišio (Vilijampolės ) tilto Vilijampolės kryptimi, kuomet transporto srautams judantiems į Jurbarko g. ir Brastos g. skirta viena eismo juosta. Susisiekimo poreikiai šia kryptimi yra didesni už pralaidumo galimybes net vasaros metu, transporto priemonės stovi daugiau nei vieną šviesoforų ciklą, stovėjimo laikas šia kryptimi sudaro 66,7% šio tilto įveikimo laiko

Atlikta pralaidumo analizė parodė, kad rytinio piko metu spūstys formuojasi Kauno miesto centrinės dalies kryptimi, todėl Kėdainių tilto įrengimas, nekeičiant kitų jungčių pralaidumo, pagerins susisiekimą tik Vilijampolės kryptimi. Įrengus Kėdainių tiltą vakarinio piko metu sumažėtų transporto srautai ir spūstys centrinėse miesto jungtyse, tačiau naujos jungties patrauklumą ribotų Vilijampolėje esančių jungčių pralaidumo galimybės.

Apibendrinus planavimo dokumentų sprendinius ir atsižvelgiant į transporto srautų pralaidumo galimybres, siūloma:

  1. Planuojamą Kėdainių tiltą įrengti 4 eismo juostų;
  2. Rekonstruoti H. Ir O.Minkovskių gatvę į 4 eismo juostų, užtikrinant tolygų transporto srautų pralaidumą;
  3. Rekonstruorti esamą Brastos g. – Raudondvario pl. sankryžą į žiedinę ar šviesforu reguliuojamą.
  4. Didinti šviesoforais reguliuojamų sankryžų pralaidumą Užnemunės ir Veiverių g. kryptimis.
  5. Įrengiant nepertraukiamo susisiekimo jungtį Brastos g. – Neries kr. kryptimi rekonstruoti Neries krantinę į 4 eismo juostas.
  6. Pateiktą susisiekimo sistemos plėtrą išnaudoti alternatyvių individualiems automobiliams susisiekimo būdų skatinimui.

Pasiūlymai alternatyvių susisiekimo būdų skatinimui:

  1. Statant Kėdainių tiltą būtina įrengti nuo transporto eismo bei tarpusavy atskirtus dviračių ir pėsčiųjų takus.
  2. Apžvalgos aikštelės ant tilto turi būti atskirtos nuo automobilių transporto bei dviračių eismo.
  3. Įrengus Kėdainių tiltą ir užtikrinant pakankamą transporto srautų pralaidumą Užnemunės bei H. ir O.Minkovskių gatvėmis, atsirastų galimybės srautus nukreipti iš centrinės miesto dalies, o esamose centrinės miesto dalies jungtyse didinti alternatyvių sususiekimo būdų patrauklumą, įrengiant dviračių ir viešojo susisiekimo juostas.
  4. Įdiegus saugią ir patogią infrastruktūrą, bevariklis transportas būtų patrauklus kasdieninio susisiekimo poreikių tenkinimui Kauno centrinėje dalyje ir prieigose.
  5. Būtina suformuoti vieningą tinklą, kas leistų padidinti viešojo tarnsporto greitį ir patrauklumą.
  6. Numatytas Kėdainių tilto įrengimas su Kauno miesto centrinės dalies apvažiavimo suformavimu ir darnaus jydrumo skatinimo priemonių diegimu leistų aiškiai suformuoti centrinės miesto dalies susisiekimo prioritetus, užtikrinant visų transporto rūšių naudotojų poreikius ir interesus.

KLAUSIMAI

N.Stanionis: Gal galėtumė pakomentuoti miesto prioritetus?

M.Starevičius: Mažinti transporto srautus centrinėje miesto dalyje.

N.Danielienė – Tsebrij: Pritarčiau, kad be naujų jungčių Kėdainių tiltas ne pilnai funkcionuos.

R.Miliukštis: Ar teisingai supratau, kad pirma bus praplatintos gatvės, tik po to įrengiamaas tiltas?

M.Starevičius: Tilto paleidimo fazei H.ir O.Minkovskių gatvė turi būti praplatinta.

G.Petrauskas: Jurbarko gatvės jungtis su Panerių ir Brastos gatvėmis jau nagrinėjama „Kauno plane“, kompleksiškai dirbama prie H.ir O.Minkovskių gatvės rekonstrukcijos.

 Tikslas- nukrauti miesto centrą nuo automobilių. Vienintelis logiškas žingsnis- Kėdainių tilto statyba.

L.Janušaitienė: Šio tilto atsiradimas sukelia priešpriešą su palveldosauginiais reikalavimais.

R.Palys: 2011m.  paveldosauginiuose svarstymuose kilo daug abejonių dėl tilto vizualios įtakos, santakos smaigalio, jungties su Aleksotu ir Šilainiais. Neaiški Marvos slėnio ateitis.

R.Miliukštis: Tilto atsiradimas inspiruos senamiesčio nukrovimą nuo transporto. Ar bus panaikinta Šauklių gatvė?

N.Valatkevičius: Bendrajame plane galima pamatyti, kad nebus panaikinta.

N.Stanionis: Pagal bendrąjį planą yra numatyta įgyvendinimo seka, čia matom Kėdainių tilto analizę toje šviesoje. Noriu paklausti, ar yra mieste pakankamai duomenų, kad galima būtų nustatyti prioritetus?

M.Starevičius: Rengiamas miesto judrumo planas, kuriame turėtų būti pilna analizė.

R.Plays: Kokios bus jungtys su Aleksotu ir Šilainiais?

N.Valatkevičius: Jungtys numatytos bendrajame plane. Kamšos draustinyje yra gatvė, kuria galima jungtis su Kybartų gatve. O su Raudondavrio plentu jungtis šalia Vilko gamyklos per Kėdainių gatvę. Po fortu planuojamas tunelis.

N.Stanionis: Prašau pristatyti sąlygas.

V.Baltus: Nebūčiau rengęs sąlygų, jei netikėčiau, kad tai puikus architektūrinis objektas. Iš jo atsivers puikus senamiesčio vaizdas, geresnis, negu nuo Č.Radzinausko tilto. Tikiu tuo tiltu.

Manyčiau, kad sąlygas skaitė visi. Aš norėčiau pasitarti dėl prietilčių. Ar galima dviejų aukštų sankryža?

R.Gudienė: Taip.

V.Baltus: Dėl regyklų. Norėčiau prie esamo regyklų plano pridėti taškus iš senamiesčio į tiltą.

N.Valatkevičius: Tai tik senamiesčio apžvalgos taškai, žinoma, kad reikia juos koreguoti ir kurti naujus.

V.Baltus: Norėjau pasitarti dėl mastelių ir medžiagos išdėstymo planšetuose. Su  mano siūlomais masteliais brėžiniai užims 5 arba 6 planšetus.

V.Miliukštis: Geriau būtų nurodytas vienas mastelis, o ne du. Bus lengviau suvokti ir vertinti.

V.Merkevičius: Manau, reikėtų pasirinkti m1:500, o ne 1:1000.

N.Valatkevičius: Savivaldybė būtų už tokius kvalifikacinius reikalavimus, kad kuo greičiau po konkurso baigimo sudaryt sutartį su pirmos vietos laimėtojais ir pradėti projektavimą.

A.Kiaunienė: Ar galima bus keisti prietilčius?

N.Valatkevičius: Manau, kad galima.

V.Baltus:Trumpai pristatysiu pagrindinius konkurso uždavinius ir tikslus:

Konkurso tikslas: Surasti optimalų pasiūlymą dėl Kėdainių tilto per Nemuną su aukštų parametrų (B1) gatvės trasa efektyvaus urbanistinio architektūrinio formavimo, apvažiuojant centrinę miesto dalį, strategijos. Tilto ir jo aplinkos formavimo vizija padės optimizuoti visus sekančius planavimo ir projektavimo veiksmus nagrinėjamoje teritorijoje.

Konkurso uždaviniai:

            13.1. Siekiant funkcionalios bei originalios Kėdainių tilto architektūros, atspindinčios savo paskirtį ir derančios su Senamiesčio, Naujamiesčio bei Aleksoto aplinka, reikia, įvertinus vizualinį objekto suvokimą/perskaitomumą (važiuojant automobiliu, dviračiu ar einant pėsčiomis) nuo Vakarinio Kauno aplinkelio per Česlovo Radzinausko tiltą pateikti atsakymą į klausimą – ar galima/verta/naudinga naujai formuojamo Kėdainių tilto architektūrine raiška, konstrukcijomis pridengti/uždengti, prislopinti šią perspektyvą link Senamiesčio silueto.

            Analogiškai įvertinti Nemuno upės vizualinės perspektyvos pokyčius dėl naujai atsirasiančio tilto architektūros nuo Senamiesčio vakarų kryptimi ir pateikti optimalų tilto varianto atsakymą, subalansuosiantį funkcinius reikalavimus ir estetinę/vizualinę tilto architektūros/konstrukcijų išraišką, kuri neblogintų vizualinio suvokimo perspektyvų.

            13.2. Identifikuoti Kėdainių tilto statusą bendroje Kauno miesto ervinėje sistemoje. Reikia išsiaiškinti koks yra optimalus tilto naudojimo pobūdis – miesto infrastruktūros objektas ar galimos papildomos funkcijos (regyklos, lokali rekreacinė aplinka). Nuo to priklauso ir naudojamos erdvinio formavimo priemonės (tilto konstrukcinė schema, estetinė/vizualinė raiška, reljefo formavimas, landšafto dizaino elementai ir pan.). Bet kokiu atveju, turi būti užtikrintas patogus ir kokybiškas ne tik automobilių, bet ir pėsčiųjų bei dviračių susisiekimas, jungtys su esamais ir planuojamais takais.

            13.3. Išnagrinėti ir įvertinti Europos miestų patirtį (pvz. Paryžiaus, Prahos), kuriuose, panašaus pločio upių tiltai išdėstyti koncentruočiau, tankiau ir, tuo remiantis, projektiniais pasiūlymais pateikti išvadas kaip pasinaudoti gerąja patirtimi ir išvengti klaidų.

            13.4. Tilto atraminių bei apsauginių konstrukcijų tvirtumo užtikrinimas, patogios visų transporto rūšių simbiozės garantavimas projektiniais sprendimais. Prioritetą teikti racionaliems, bei komerciškai pagrįstiems sprendiniams, kurie užtikrintų efektyvų eksploatavimą ir energijos išteklių naudojimą.

            13.5. Siekiant tilto tarpusavio sąveikos su Senamiesčiu, kaip vientiso darinio funkcionavimo, išnagrinėti galimybę panaudoti patį tiltą bei jo prietilčius, gretimas teritorijas, formuojant bendramiestinės reikšmės erdvę, senamiesčio traukos objektų apžvalgos taškus, aikšteles, regyklas.

            Jeigu jos pozityviai įtakotų Senamiesčio vizualinį suvokimą, pagalvoti ir įvertinti prieigų prie jų organizavimą (pvz. turistinių autobusų privažiavimą ir parkavimą; dviratininkų ir pėsčiųjų susisiekimo su Senamiesčiu organizavimą).

            13.6. Išanalizuoti visuomeninės/kultūrinės paskirties objektų statymo tilto prieigose galimybę.

            13.7. Išnagrinėti funkcinius ir kompozicinius ryšius/jungtis su Nemuno krantinėmis ir upe.

  1. Laukiami rezultatai: Kėdainių tilto architektūrinės išraiškos koncepcija su konstrukcine schema bei nagrinėjamos teritorijos urbanistinio formavimo vizija, kuri parodo pozityvias/negatyvias tilto, į jį vedančių gatvių ir kelių, bei artimiausios aplinkos plėtros galimybes, įvertinus bendramiestinį urbanistinės erdvės bei infrastruktūros pobūdį, jų kaitą ir tęstinumą, ateities perspektyvas.

            Tai leis: a) optimaliau/tiksliau suformuoti socialinį užsakymą; b) padės parengti konkrečią urbanistinės bei infrastruktūrinės plėtros strategiją; c) optimizuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimo sistemą; d) numatyti konkrečių veiksmų programą; e) racionaliai vykdyti tilto ir jo aplinkinės infrastruktūros gerbūvio sutvarkymo darbus.

D.Čeponienė: Tai bus vieno etapo konkursas. Šiuo atveju pirmos vietos laimėtojas iš karto gaus užsakymą projektavimui. Tokių konkursų dar nesame rengę, todėl iškyla daug įvairių klausimų. Kaina turės būti vienas iš kriterijų, ne pagrindinis, žinoma. Manyčiau, kad turėtų būti numatyta projektavimo suma, kurios negalima bus viršyti. Reikėtų sąlygas parašyti taip, kad jei nebus nei vieno verto įgyvendinimo darbo, sutarties nereikėtų pasirašyti.

V.Baltus: Man atrodo, kad kvalifikacinių reikalavimų iš viso nereikia.

R.Palys: Jei laimės gera idėja, idėjos autorius tada ir surinks komandą darbui.

V.Kuliešius: Architektūros įstatyme rašoma kitaip.

A.Kiaunienė: Ar nebus taip, kad jau dalyvaujant konkurse reikės tiltų konstruktoriaus?

D.Čeponienė: Manau, kad reikės.

G.Petrauskas: Norim vieno etapo konkurso, kad nebūtų antro neskelbiamų derybų etapo, todėl organizuojam būtent taip.

A.Kiaunienė: Svarbu nesukurti tokių sąlygų, kad esminis projektuotojas galėtų būti ne architektas, o pavyzdžiui konstruktorius. Kada bus skelbiamas konkursas?

S.Sublienė: Ruošiamės skelbti rugjūčio 23d., konkursą baigti ir spalio 23d.

L.Janušaitienė: Ar būtina ir prietilčių architektūra?

V.Baltus: Manau, kad taip.

R.Palys: Norėčiau sužinot, ar galimos patvankos.

R.Gudienė: Aplinkos apsaugos agentūros sąlygose rašoma, kad negalimos. O pridėtas raštas, kad visgi patvanka yra.

N.Danielienė- Tsebrij: Įstatymas neleidžia.

G.Petrauskas: Patvankų negali būti.

R.Palys: Ar galima pasiūlyt gretimybių užstatymą?

R.Gudienė: Jei paprašytumėt KVAD sąlygų konkursui, o ne tiltui, tai parašytume plačiau. Gretimybes reikėtų pasiūlyt.

V.Merkevičius: Kas per aukštis 8,5m?

V.Baltus: Radau kažkuriose sąlygose- pasitikslinsiu.

R.Gudienė: KVADas rekomendavo vietoje tilto projektuoti po upe tunelį.

N.Valatkevičius: Šitas tiltas net nepatenka į senamiesčio vizualios apsaugos zoną.

PASISAKYMAI

L.Janušaitienė: Rekomenduoju sąlygose įrašyti numatomas finansines lėšas, skirtas tilto įgyvendinimui, kad pirmos vietos laimėtojas nebūtų tik dėl šio kritrijaus atmestas.

Sąlygose siūlau įrašyti ne „gali būti pakviestas“, o „privalo būti pakviestas“ pirmos vietos laimėtojas sutarčiai projektavimui pasirašyti.

Kvalifikaciniai reikalavimai turi būti keliami po laimėjimo, kad pirmos vietos galėtų, pasikvietęs tinkamą komandą su kvalifikacija įgyvendinti idėją.

Konkursui turėtų būti pateikti paveldosauginiai reikalavimai, liečiantys Kamšos draustinį ir X fortą.

Be to manau, kad šis tiltas pastatytas būtų didelė „vizualinė tarša“ ir jo statybai nepritarčiau.

J.Minkevičius: Mes esam pastatyti prieš faktą- svarstom ne patį tiltą, o konkurso sąlygas. Susmulkėjom, praradom vertybes, tai – pasaulio tragedija. Šis tiltas- tik mažytė detalė. Nustatant prioritetus, būtina vertybinė analizė. Tai vizualinė didžiausios Lietuvos upės perspektyva. Tiltas vizualiai ir semantiškai sunaikintų upės kontekstą. Ar čia tos vertybės, kurių mes siekiam? Reikia optimizuoti, o ne naikinti istorines, semantines vertybes. Bus naikinamas slėnis.

Aš esu prieš tiltą šioje vietoje.

A.Kiaunienė: Ir aš prieš tiltą. Yra svarbiausi vertybiniai dalykai, suvokiami visiems. Šiuo požiūriu miestas turėtų apsispręsti. Su tiltų specialstu pabandėm paskaičiuoti tilto ir tunelio kainą- tunelis pasirodė besąs tik 20% brangesnis. Kodėl tunelio nepadarius prioritetiniu sprendimu?

Konkurso sąlygos turi aiškiai nustatyti prioritetus dėl vizualinio poveikio senamiesčiui. Kvalifikacijos reikalavimų prašyti tik tada, kai bus išrinktos laimėtojų vietos. Visas konkurso rengimo dėmesys turi būti nukreiptas į idėją, o ne secialistų paiešką.

Turi būti nurodyta konkreti altitudė, nuo kurios projektuojamas tiltas.

V.Kuliešiaus tekstas: „1.Siūlau konkurso iniciatoriams ir sąlygų rengėjams apsispręsti, ar tai konkursas architektūrinei, ar architektūrinei- konstrukcinei, ar architektūrinei -urbanistinei idėjai išreikšti ir suvienodinti konkurso pavadinimus antraštėje ir tekste.

  1. Manau, kad kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams (III 18.2.) turėtų atitikti  LR Statybos įstatymo 25 str. reikalavimus-statybos inžinieriai negali rengti ir vadovauti projektinių pasiūlymų (kaip ir techninio ir darbo projekto) architektūrinės daliai, jeigu ji privaloma,bent vienas iš pasiūlymų architektūrinės dalies autorių (architektų) turi turėti ypatingo statinio projekto architektūrinės dalies vadovo atestatą.

Pagal STR 1.01.03:2017„STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS Ii  skirsnio nuostatas „…tiltai……, kurių konstrukcijos nuo žemės (vandens) paviršiaus konstrukcijų įrengimo vietose įgilintos daugiau kaip 7 m ,statiniai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, 20 m ir aukštesni statiniai ypatingiems statiniams priskiriamuose keliuose,priskiriami ypatingiems statiniams…“

3.Parenkant vertinimo kriterijus siūlau vadovautis LR Architektūros įstatymo 11 straipsniu.

V.Merkevičius: Keistinas „Kėdainių tilto“  pavadinimas- turėtų būti „tiltas ar jungtis per Nemuną Kėdainių gatvės tąsoje“ ar pan. Juk tiltas ne Kėdainiuose.

Manau, kad sąlygose reikėtų palikti galimybę siūlyti ir kitas jungtis (pvz.tunelį).Tegu konkusantai sprendžia, ar tiltas turi būti aukštas, ar žemas, ar galimas tunelis. Siūlau nevaržyti pasirinkimo. Manau pasiūlymo originalumo kriterijus turėtų pirmauti.

Sąlygose turi būti užtikrinta meninė tilto pasiūlymo viršenybė prieš „racionalius ir pigius“ pasiūlymus.

Planų, pjūvių, fasadų mastelis turėtų būti 1:500.

Manau, kad jungtis su Aleksotu iš principo pozityvi, nes duos impulsą vystytis kairiajam krantui.

R.Miliukštis: Manau, kad konkursą skelbti per anksti, kol nepagrįstas jo pirmaeilis būtinumas. Prieš tai turi būti atlikti paruošiamieji gatvių tvarkymo ir nuvažiavimų darbai.

Manau reikalinga vizualizacija  nuo tvirtovės.

Tilto architektūra gali pagerinti ir praturtinti kraštovaizdį, nors gali ir sumenkinti. Manau, kad tiltai puošia miestus- suteikia jiems savitumo.

Prieduose būtinos paveldosaugos ir aplinkosaugos sąlygos.

Sąlygose 41.4.1.panaikinti „negalimas kelių lygių įrengimas ir konstrukcijos neturi iškilti virš esamo žemės paviršiaus“.

Iškils daug problemų, kylant į Kamšos slėnį.

Tiltą projektuoti tik paruošus būtinus konstrukcinius sprendinius (gatvių platinimus, nuvažiavimus į Aleksotą, Šilainius).“T“ formos sankryža Aleksoto pusėje gali gyvuoti gana ilgai neišsprendus tilto prieigų.

Reikėtų pagrįsti, ar Kėdainių tiltas padės spręsti senamiesčio suardymo į atskiras dalis problemą (ar bus galima panaikinti Šauklių gatvę).

R.Palys: Tilto reikalingumas galutinai neįtikina. Numatomas tiltas neturi jungčių (negadinant gamtos ir paveldo) tarp Šilainių ir Aleksoto.

Žemas tiltas vienaip ar kitaip užstos senamiesčio ir slėnio panoramas. Aukštas tiltas (maždaug ties 80 alt.) nuo kalno iki kalno būtų gerai, tačiau jis nejungtų Brastos ir Marvelės gatvių. Gal tiltas galėtų būti pontoninis?

Kas privers lietuvius daryti lanką, apvažiuojnat centrą? Jei susitiprinsim Panerių gatvę- visas krantines atkirsim didelėmis magistralėmis – miestas bus atkirstas nuo upių.

Pietiniame krante eismas iš tilto atsirems į „T“ sankryžą. Tiltas nuo gatvės iki gatvės nieko gero neduos.

Pasiūlymai sąlygoms:

1.Nekalbėti apie patvanką.

2.Aiškiai apibrėžti sąlygą, ar tiltas gali ar negali užstoti panoramą į slėnį ir senamiestį.

N.Stanionis: Siūlyčiau konkurso pavadinimą keisti į „transporto jungtis“ ir  numatyti galimybę projektuoti tunelį, ieškoti kitokių sprendimų transporto jungčiai. Svarbu numatyti kriterijus, kokio tilto mes siekiame: ar kurti  naują miesto simbolį, ar ieškoti sprendimo, kad jungtis būtų kuo mažiau matoma. Aš būčiau už antąjį variantą.

Dėl jungties poreikio – atsiskleidžia ta bėda, kad miestas neturi duomenų ir informacijos, kad galima būtų pagrįsti tilto poreikį. Jau laikas savivaldybei šiuos klausimus spręsti.

G.Steponavičiaus raštiška nuomonė: „ Nepritariu konkurso organizavimui ir Kėdainių tilto statybai.“

R.Gudienė: Paveldosauginės sąlygos išduotos tik tilto projektavimui, konkursui reikėtų platesnio konteksto.  Ir žinoma, reikia aplinkos apsaugos agentūros sąlygų. Dėl žiuri sudėties – reikia paveldosaugininko- gal pakviesti Jurgį Gučą?

N.Valatkevičius: Steigiamojo seimo aikštės studijos išvadose buvo rekomendacija organizuoti kėdainių tilto konkursą, todėl jį ir rengiame. Tikiu, jei tilto sprendinys bus nevykęs- gali gadinti senamiesčio  panoramą. Nors dažniausiai tiltai puošia miestus.

Šis tiltas numatytas Kauno bendrajame plane. Kitos alternatyvos dar niekas nepasiūlė.

J.Minkevičius: Bet šis tiltas vizualiai ir semantiškai sunaikintų senamiesčio panoramas.

N.Valatkevičius: Eifelio bokštas irgi viską pakeitė – o dabar yra miesto simbolis.

Teritorijų planavimo dokumento pakeisti negalime. O dėl pavadinimo sutinku- tikrai nelabai tinkamas.

Beje, Kauno rajonas auga, Kamšos slėnyje gyventojų daugėja.

N.Stanionis: Jei konkurse šalia kitų darbų bus pasiūlytas tunelis, neįmanoma bus jų kartu vertinti.

Visi pasiūlymai atsispindės protokole. Ačiū visiems.

NUTARIMAS

 

1.Aptarę KĖDAINIŲ TILTO ATVIRO PROJEKTO KONKURSO SĄLYGAS (Sąlygų rengėjai Vytautas Baltus ir Martynas Starevičius.), rekomenduojame:

 

1.1-Konkurso sąlygos turi aiškiai nustatyti prioritetus dėl vizualinio poveikio senamiesčiui. (6 ekspertai)

1.2- Tiltas vizualiai ir semantiškai sunaikintų upės panoramas.(4 ekspertai)

1.3- Sąlygose turėtų būti paliktos galimybės siūlyti ir kitas jungtis (pvz.tunelį) (3 ekspertai)

1.4- Siūlytume konkurso pavadinimą keisti į „transporto jungtis“ ir  numatyti galimybę projektuoti tunelį, ieškoti kitokių sprendimų transporto jungčiai. (2 ekspertai)

1.5- Numatomas tiltas neturi jungčių (negadinant gamtos ir paveldo) tarp Šilainių ir Aleksoto. (2 ekspertai)

1.6- Kvalifikaciniai reikalavimai turi būti keliami po laimėjimo, kad pirmos vietos galėtų, pasikvietęs tinkamą komandą su kvalifikacija įgyvendinti idėją. (2 ekspertai)

1.7- Tiltą projektuoti tik paruošus būtinus konstrukcinius sprendinius (gatvių platinimus, nuvažiavimus į Aleksotą, Šilainius).“(2 ekspertai).

1.8- Svarbu numatyti kriterijus, kokio tilto mes siekiame: ar kurti  naują miesto simbolį, ar ieškoti sprendimo, kad jungtis būtų kuo mažiau matoma.(N.Stanionis)

1.9-Turi būti nurodyta konkreti altitudė, nuo kurios projektuojamas tiltas.(A.Kiaunienė)
1.10- Sąlygų tekste ir antraštėje būtina suvienodinti konkurso pavadinimus.(V.Kuliešius)

1.11- Kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams (III 18.2.) turėtų atitikti  LR Statybos įstatymo 25 str. Reikalavimus. (V.Kuliešius)

1.12- Parenkant vertinimo kriterijus siūlau vadovautis LR Architektūros įstatymo 11 straipsniu. (V.Kuliešius)

1.13- Planų, pjūvių, fasadų mastelis turėtų būti 1:500.(V.Merkevičius)

1.14- Sąlygose 41.4.1.panaikinti „negalimas kelių lygių įrengimas ir konstrukcijos neturi iškilti virš esamo žemės paviršiaus“.(R.Miliukštis)

1.15- Patvankų projektuoti neleidžia įstatymas. (R.Palys)

 Nerijus Stanionis                             

Jūratė Merkevičienė

 

Komentavimas baigtas.