KAUET posėdis 2018-04-13

PĖSČIŲJŲ TILTŲ PER NEMUNO UPĘ NUO ALEKSOTO IKI SALOS IR NUO SALOS IKI KARALIAUS MINDAUGO PR. KAUNE ATVIRO PROJEKTO KONKURSO SĄLYGŲ  PRISTATYMAS

ĮVYKUSIO 2018-04-13 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.137
Konkurso sąlygas pristatė Mindaugas Pakalnis

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Sąlygų rengėjas – Mindaugas Pakalnis

KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Gražina Janulytė- Bernotienė, Loreta Janušaitienė, Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kauno miesto savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyr. specialistė Jūratė Armonienė, UAB TEC Infrastructure vadovas Osvaldas Sabaliauskas, LAS KS atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė, architektė Rūta Gabrilavičienė, žurnalistė Jurgita Šakienė („Kauno diena“).

Posėdžio pirmininkas: Nerijus Stanionis
Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė

PĖSČIŲJŲ TILTŲ PER NEMUNO UPĘ NUO ALEKSOTO IKI SALOS IR NUO SALOS IKI KARALIAUS MINDAUGO PR. KAUNE ATVIRO PROJEKTO KONKURSO SĄLYGŲ  PRISTATYMAS

N.Stanionis: Prašau sąlygų rengėją pristatyti sąlygas.

M.Pakalnis: 2008 – 2011 metais Nemuno saloje pastatyta Žalgirio arena. Siekiant pagerinti susisiekimą su statoma arena, 2008 m. atidarytas automobilių eismui skirtas tiltas. Jis sujungė A. Mickevičiaus gatvę ir Nemuno salą. 2009-2010 į salą pastatytas antrasis – Karmelitų tiltas. Aleksote iki šiol išliko pirmiausia pramonės rajonas.

Kauno miesto bendrajame plane, siekiant paskatinti miesto pietinės dalies plėtojimą, efektyviau išnaudoti Nemuno upės rekreacinį potencialą, harmonizuoti Nemuno slėnio miestovaizdį, numatyta palei upę išsidėsčiusių pramonės įmonių Aleksote ir žemutinėje Fredos dalyje konversija, formuojant ten miesto centro tasą. Akivaizdu, kad siekiant užtikrinti geresnius ryšius tarp abiejose upės pusėse išsidėsčiusių centrų, būtini tamprūs transporto ir pėsčiųjų ryšiai tarp jų. Konkurso metu planuojama pėsčiųjų ir dviračių jungtis padidins Nemuno salos integralumą tiek su Kauno miesto centrine dalimi, tiek su numatoma miesto centro tąsa kairiajame Nemuno krante, paskatins kairiajame krante esančių pramonės įmonių konversiją.

Didinti šios teritorijos patrauklumą numatoma ir viešosiomis investicijomis į kultūrinius objektus. Nemuno saloje planuojama pastatyti 9 tūkstančių kvadratinių metrų ploto Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą, skirtą mokslo populiarinimui. Jame bus galima susipažinti su naujausiomis inovacijomis, kurios padės tiek vaikams tiek suagusiems plėsti savo žinias bei tobulinti įgūdžius.

Kairiajame Nemuno krante, ir O. Minkovskių gatvėje, planuojamas M. K. Čiurlionio koncertų centras. Tai bus mišrios paskirties 30 milijonų eurų vertės projektas, kuriuo siekiama išspręsti svarbią Kauno problemą – aukštos kokybės koncertų salės trūkumą. Pastate turėtų būti sukurtos daugiafunkcinės erdvės konferencijoms, kongresams ir simpoziumams. Projektu tikimąsi susieti miestą su upe ir atgaivinti netoli Senamiesčio esančią zoną, suteikti postūmį pakrantės vystymui.

Pėsčiųjų tiltų per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo pr., Kaune, statybos tikslai:

1. Į vieną sistemą sujungti Kauno centro vystymui ir plėtojimui svarbius objektus: istorinį Kauno miesto centrą, rekreacijai skirtą Nemuno salą, planuojamą Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą ir planuojamą M.K.Čiurlionio koncertų salę

 2. Pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų ryšius tarp abiejų Nemuno krantų ir taip padidinti šių miesto dalių patrauklumą

3. Paskatinti palei upę išsidėsčiusių pramoninių teritorijų Aleksote bei žemutinėje     Fredoje konversiją.

4. Nauju išraiškingu objektu praturtinti Kauno miestovaizdį.

Akivaizdu, kad Karliaus Mindaugo prospektas  atkerta upę nuo miesto ir manau, kad patekimas į pėsčiųjų tiltą nuo centro galėtų būti  sprendžiamas įvairiai. Reikėtų konkurso dalyviams palikti teisę apsispręsti šiuo klausimu – galima pagilinti gatvę, o pėsčiuosius pakelti į aukštesnį lygį, galima sankryžą paversti reguliuojama. Per požeminę perėją patekti į tiltą vargu ar tikslinga. Pasirinkimų nereikėtų apibrėžti. Svarbūs ir šoniniai ryšiai. Sprendimas turi būti susietas su aplinkos humanizavimu Karaliaus Mindaugo prospekte.

Istorinę medžiagą įdėjau tiems, kurie mažai pažįsta miestą.

1. Konkurso uždaviniai:
   • Rasti geriausiai vietos sąlygas atitinkančius jungties planinius sprendinius bei labiausiai prie prie aplinkos derančią, tačiau kartu savitą ir originalios meninės išraiškos bei racionalaus konstruktyvinio sprendimo architektūrinę-konstruktyvinę idėją.
   • Užtikrinti funkcinius ryšis tarp atskirų miesto dalių, tarp greta tiltų esančių traukos objektų (senamiestis, salos parkas, Žalgirio arena ir kt), bei galimybę jungtį integruoti su vėliau numatomais objektais.
   • Generuoti idėjas, ir architektūrinius bei funkcinius sprendimus, didinančius tiltų, Nemuno salos ir Aleksoto patrauklumą rekreacijai bei turizmui
   • Rasti geriausius prietilčių tvarkymo, pėsčiųjų ir dviratininkų bei automobilių srautų organizavimo sprendimus.
   • Atrinkti geriausias aplinkos tvarkymo elementų (želdynai, kietosios ir žaliosios dangos, šviestuvai, mažosios architektūros elementai, viešojo transporto stotelės, apžvalgos aikštelės ir pan.) dizaino idėjas.
   • Rasti geriausias tiltų spalvinio sprendimo ir apšvietimo tamsiu paros metu bei švenčių periodu idėjas

      Sankirtos turi būti organizuoajmos taip, kad būtų patogu pėsčiajam, o ne automobiliui. At tie tiltai turi būti ženkliški, ar ištirpti miestovaizdyje – reikia apsispręsti. Manyčiau, kad tolyn nuo senamiesčio tiltas galėtų būti išraiškingas, geriausia apžvalga  numatoma nuo būsimojo tilto. Sąlygose pateiktos nuotraukos,  kuriose bus matomas naujasis pėsčiųjų tiltas. Reikia šiuos taškus suderinti su Kultūros paveldo departamento pateiktais nustatytais apžvalgos taškais.

Reikia ieškoti santykio su jau įvykusių konkursų – Mokslo muziejaus ir M.K. Čiurlionio koncertų centro medžiaga.

Gavau pastabų dėl labai apibendrintų kriterijų – juos patikslinau.

 KLAUSIMAI

G.Janulytė- Bernotienė: Prieduose būtina pateikti M.K. Čiurlionio koncertų centro, būsimojo baseino zoną ir Mokslo muziejaus medžiagą. Visų objektų vystytojas tas pats, todėl privalo pateikti medžiagą konkursui. Gaila, kad skirtingos objektų stadijos – Mokslo  muziejaus autoriai dirba kartu Gintu Natkevičium- jau pasirašė sutartį dėl techninio projekto, Rolando Paleko firma dar ne. Bet vis tiek reikia ant toponuotraukos užnešti jų duomenis.

L.Janušaitienė: Kokią medžiagą turės pateikti konkurso dalyviai?

M.Pakalnis: Jungties ir jos prieigų situacijos schema (M 1:5000). Jungties  urbanistinė idėja ir integracoja su miesto viešųjų erdviių ir pagrindinių pėsčiųjų ir dviratininkų ryšių sistema.

Jungties teritorijos planas (pagrindinis brėžinys M 1:1000), kuriame turi būti pateikti šie sprendiniai:

• Tiltų ir jungties tarp jų planas su dangomis ir aplinkos elementais (pagrindinis brėžinys);
• Sankirtų su gatvėmis prietilčiuose sprendimai – automobilių, pėsčiųjų ir dviratininkų srautų organizavimas, viešo transporto stotelių ir patekimų prie jų išdėstymas, eismo saugumo užrikrinimas;
• Tiltų ir jungties tarp jų aplinkos formavimo idėja, įvertinanti siūlomų objektų funkcionavimui reikalingos infrastruktūros poreikį, ryšius su kitais esamais ir numatomais objektais, visų rūšių miesto transportinio judumo schemas.
  • Tiltų fasadai (M 1:500), neapsiribojantys vien projektuojamu objektu, bet plačiau (kiek reikia atskleisti pagrindinę idėją) apimantys aplinką, su sutartiniais žymėjimais paaiškintomis naudojamų konstrukcinių ir apdailos medžiagų specifikacijomis, siūlomais spalviniais sprendimais.

Preliminarios konstrukcinės tiltų schemos, kurios užtikrintų reikiamą statinių pastovumą bei sudarytų tinkamas ir saugias laivų praplaukimo sąlygas;

Architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų detalės, mažosios architektūros formos, želdiniai, apšvietimo sprendimai, stiliaus elementai.

• Tiltų išilginiai ir skersiniai architektūriniai-konstrukciniai pjūviai (M 1:500, M1:200).
• Tiltų ir jų aplinkos vizualizacijos / fotomontažai iš nurodytų ir pridedamų prieduose apžvalgos taškų su projektuojamais objektais, įkomponuotais į esamą situaciją.

G.Janulytė- Bernotienė: Ar nustatyta tvarka, kas kuriame planšete turi būti pateikta?

M.Pakalnis: Sąlygose pateikta schema, kur nurodytas pagrindinių  brėžinių komponavimas.

R.Miliukštis: Ar nebus tiltuose viešų erdvių, kaip kad buvo Kėdainių tilto konkurse?

M.Pakalnis: Reikalavimai viešosioms erdvėms priskirti prie konkurso uždavinių.: „1.4. Rasti geriausius prietilčių tvarkymo, pėsčiųjų ir dviratininkų bei automobilių srautų organizavimo sprendimus.“

A.Kiaunienė: Tai bus pėsčiųjų tiltai su galimybe važiuoti specialiojo aptarnavimo   transportui. Tai nepaprastai sudėtingas statinys, nes sala yra žymiai žemiau, negu krantai. Sudėtnga bus projektuoti ir pakeliamą tiltą – tiek konstrukciniu požiūriu, tiek architektūriniu. Ir jo finansinė išraiška labai padidės. Abejoju dėl laivybos galimybių už Vytauto Didžiojo tilto, kuris dabar jau nebepakeliamas. Ar tikrai reikia siekti tų 8.5 m virš aukščiausio vidutinio  Nemuno vandens lygio?

J.Merkevičienė: Tokias gavome Vidaus vandens kelių direkcijos sąlygas. Buvome su jais susitikę ir diskutavome. Iškeltas reikalavimas 8,5 m virš aukščiausio vidutinio vandens lygio, nes Nemunas yra E kategorijos vandens kelias. Dėl šio reikalavimo ir jo formuluotės turėjome daug problemų Kėdainių tilto konkurse.

R.Miliukštis: Gal tai galėtų būti pontoninis tiltas su pasukama dalimi?

M.Pakalnis:  Aš manau, kad gal reikėtų tą sąlygose apibrėžti.

N.Blaževičienė: O ar yra žinoma, koks realiai yra Vytauto Didžiojo tilto aukštis?

J.Merkevičienė:  Užprašėm savivaldybės – šiuos duomenis gausim.

A.Ramanauskas: Kaip tiltas jungsis Aleksote?

N.Stanionis: Ar tiksliai fiksuotos vietos tiltų įsijungimo abiejuose krantuose?

M.Pakalnis: Vietos nėra fiksuotos- žiūr. schemą 30.4. sąlygose.

R.Miliukštis: Manyčiau, sąlygose turėtų būti pabrėžta, kad vietos nėra fiksuotos.

E.Bardžiukas: Įdomu, ar yra suformuotos Mokslo muziejaus sklypo ribos.

Dabartinės muziejaus sklypo ribos glaudžiasi arčiau kanalo.

N.Blaževičienė: Ar šitą tiltą reikia traktuoti kaip vientisą ar skaidyti į du?

M.Pakalnis: Manyčiau, tą reikia palikti konkurso dalyviams spręsti. Jei paliksim daugiau laisvės, gausim įvairesnių sprendimų. Vienas tiltas galėtų būti efektingas, kitas- ramus.

L.Janušaitienė: R. Paleko grupės projektuotas Koncertų centras turėjo ryšį su sala. Ar tiltai dubliuosis?

G.Janulytė- Bernotienė: Tai tas pats tiltas.

R.Palys: Manyčiau esamas salos altitudes galima koreguoti – salos reljefas yra dirbtinis  ir nėra vertybė. Galima būtų pakelti salos nosį iki K.Mindaugo krantinės aukščio.

PASISAKYMAI

N.Stanionis: Prašyčiau pasisakant pasiūlyti narius į konkurso vertinimo komisiją.

R.Palys: Pritariu M.Pakalnio nuostatai, kad sankryžų nereikia riboti. Tilto ašis statmena kanalui ir salos ašiai – pasiūlyta teisinga trąsa. Aš manyčiau, kad tai bus tiltas į žemutinę miesto struktūrą, o ne koncertų centrą. Įjungimas į H. ir O. Minkovskių gatvę teisingas.

Manau, teisinga bus palikti autoriams nuspręsti, ar tiltai bus neutralūs, ar raiškūs. Čikagoj, Niujorke, Budapešte pilna įvairių tiltų, kurie pagyvina kraštovaizdį ir suteikia miestams individualumo.  

Svarbiausia nesilaikyti esamo kanalo susiaurinto pločio, bet numatyti jo praplatinimą salos sąskaita iki normalaus laivavimo ir estetinio vaizdo. Siūlyčiau tiltą iš miesto į salą projektuoti reikiamos angos ilgio, kad neužkirsti kelio laivuojamo kanalo praplatinimui, numatant centrinę laivų prieplauką ties Daukanto gatvės tąsa. Pati miesto širdis yra šalia A.Sprindžio projektuoto tilto. Drezdene dabar plaukioja 10 garlaivių. Atgaivinus kanalą ir praplatinus, laivai galėtų įplaukti į  patį miesto centrą, Kaunas taptų laivų sostine.

Tiltą į salą iš miesto reikėtų projektuoti pakeliamą (vienos pusės).

E.Barzdžiukas: Sąlygoms ir principinėms nuostatoms pritariu. Siūlau patikslinti altitudes, vietas, prieigas prie dabar projektuojamų pastatų.

N.Blaževičienė: Manyčiau, turi būti aiškus konkurso tikslas – ar tiltai turi būti ženkliški, ar neutralūs. Dabar pati gražiausia senamiesčio panorama yra iš Žalgirio arenos. Projektuojant reikia surasti optimalius aukščius, kad laivai galėtų praplaukti.

Reikėtų paanalizuoti, kaip tiltas įsiverš į H. ir O.Minkovskių gatvę – plačiau tą vietą išspręsti ir pateikti formavimo pasiūlymus.

G.Janulytė- Bernotienė: Būtina prie konkurso sąlygų pateikti šalia esančių objektų konkursinę medžiagą, įvertinti Aleksoto pusės krantinės  pobūdį – susieti su Aleksoto viršutine terasa (laiptai, dviračių patekimas).

Reikėtų atkreipti dėmesį į salos pakrančių integravimą, įvertinti farvaterio zonos reikalavimus – pakeliamas pasukamas toje zonoje tiltas.

Sąlygose reikėtų pažymėti tai, kas nėra vertybė: dirbtinai suformuotas salos reljefas, Karaliaus Mindaugo pr. krantinės pjūvis.

Papildyti paveldosaugai privalomomis nuotraukomis, įdėti panoramas nuo Aleksoto į tilto pusę ir panoramas nuo Aleksoto viršutinės terasos.

Nuspręsti, kaip bus privažiuojama prie Mokslo muziejaus.

L.Janušaitienė: Ar yra konkrečios paveldosaugos sąlygos?

J.Merkevičienė: Yra.

L.Janušaitienė: Kalbant apie Nemuno ir K.Mindaugo sankryžą ilgą laiką buvo teigiama, kad ten labai daug inžinerinių tinklų.

Geriausia perspektyva į senamiestį – iš arenos, todėl trūksta sąlygose pateiktų vaizdų iš ten. Ar reikia konkurso etapiškumo?

J.Armonienė: Šiame etape nereikia.

M.Pakalnis: Manyčiau, įgyvendinimo etapiškumas būtų pliusas.

L.Janušaitienė:  Kyla klausimas, ar tokio lygio konkurse reikia reikalauti dizaino.

M.Pakalnis: Sąlygų punkte 14.5 rašoma:

„Atrinkti geriausias aplinkos tvarkymo elementų (želdynai, kietosios ir žaliosios dangos, šviestuvai, mažosios architektūros elementai, viešojo transporto stotelės, apžvalgos aikštelės ir pan.) dizaino idėjas.“

Manau, tai nėra perteklinis reikalavimas.

L.Janušaitienė:  Gal tokio tipo konkursuose būtų reikalingas maketas? Vizualizacijos gali būti apgaulingos, o maketas visada rodo realybę.

J.Kančienė: Norėčiau paprieštarauti Rimui Paliui – kanale būdavo žiemos uostas, krovinius atplukdydavo, iškraudavo ir laivai išplaukdavo. Išplatinus gatvę, kanalas susiaurėjo.

Siūlyčiau pagalvoti apie platesnius prieigų prie tiltų urbanistinius sprendimus, kad būtų galima iš centro į tiltą patekti ne tik per esamą požeminę pėsčiųjų perėją; Aleksoto pusėje praspręsti aplinką ir traukas – kur ir ko ten eiti. Būtina į toponuotrauką įjungti perspektyvinius objektus – M.K.Čiurlionio koncertų centrą, Mokslo muziejų, kitą numatomą tiltą.

Nurodyti kelias būtinas pateikti perpspektyvas – iš senamiesčio ir į senamiestį.

A.Kiaunienė: Būtinai reikia pridėti konkursinę Mokslo muziejaus ir Koncertų centro medžiagą, suformuluoti aiškią užduotį jungčiai su H.ir O.Minkovskių gatve ir kanalo tilto paskirties, bei jungties su Karaliaus Mindaugo pr.

Schemoje nereikėtų rodyti abiejų tiltų jungties ištisine linija. Jei tiltas per kanalą tarnaus privažiavimui prie Mokslo muziejaus – apie tai turi būti parašyta sąlygose.

J.Armonienė: Savivaldybės programoje rašoma, kad tiltas numatomas tik specialiajam aptarnavimui.

V.Merkevičius: Manau, konkurso sąlygose turėtų būti apibrėžta galimybė projektuoti kelių tipų tiltus: ”stacionarų“ su galimybe praplaukti po juo ir „mobilų“ su galimybe tiltą pakelti, apsukti ir pan.

Stacionarus tiltas turi turėti nustatytą altitudę (konstrukcijos apačia laivakelyje), o ne aukštį virš besikilnojančio vandens.

Tilto per kanalą ilgis galėtų būti nustatytas tam, kad nebūtų užkirsta laivybos galimybė.

Būtų gerai gauti naktinį tilto vaizdą, kad būtų aiški apšvietimo idėja.

Sąlygose turi būti daugiau informacijos apie planuojamus netoliese statyti objektus.

Vienas apžvalgos taškas turėtų būti nuo Aleksoto.

R.Miliukštis: Siūlyčiau suteikti konkurso dalyviams laisvę patiems nuspręsti dėl tiltų ženkliškumo. Sąlygose gal turėtų būti aprašyta pontoninio tilto galimybė arba ne.

Konkursiniuose darbuose galėtų būti siūlomos gairės tolesniam Aleksoto pusės vystymui. Būtina pateikti esamų tiltų altitudes.

Rimą Palį siūlau į konkurso vertinimo komisiją.

J.Minkevičius: Sala nuo seno buvo izoliuota ir unikali Kauno vieta. Visa sala buvo numatyta kaip žalias plotas.

Problema tame, kad Koncertų centras numatytas blogoje vietoje ir kraštovaizdžio, ir potvynių aspektu. Tiltas į Aleksotą  visais atvejais keis salos peizažą. Gal geriau žemas tiltas, kad kuo mažesnę įtaką darytų kraštovaizdžiui.

Kanalo tiltas galėtų būti bet koks. Kiti tiltai iš Aleksoto į Mokslo muziejų nereikalingi – sunaikins salos intymumą. Tiltas turėtų būti kuo neutralesnis, paprastesnis, pigesnis.

A.Ramanauskas: Bendrajame plane iš salos rodomi du tiltai. Kalbant apie būsimą pėsčiųjų tiltą, svarbu įvertinti, kad ateityje gali atsirasti transportinis tiltas. Tai įtakotų įvaizdį, formą, mases.

Būtina į sąlygas įtraukti paskutinę konkursinių Mokslo muziejaus ir Koncertų centro medžiagą. Svarbu nepadaryti klaidos, parenkant tilto aukščius. Siūlyčiau  nustatyti konkrečią vietą – „vartus“ upėse, nurodant reikalingą geometriją laivų praplaukimui, o dalyviams palikti laisvę spręsti, ar tiltą aukštinti, ar projektuoti su pakeliamomis dalimis.

Senamiesčio perspektyva labai gražiai atsiveria iš Karaliaus Mindaugo pr. buvusioje „Pergalės“ gamyklos teritorijoje.

N.Stanionis: Man tilto vieta ir kryptis atrodo gera. Karaliaus Mindaugo pr. siūlau palikti įrašą – sankryža vieno lygio, t.y. pėsčiųjų perėja. Karaliaus Mindaugo pr.  kategorija leidžia įrengti perėją, tai būtų žingsnis svarbą atiduodant pestiesiems, o ne automobiliams. Siūlau papildyti sąlygas konkursinių projektų paskutine medžiaga: Koncertų centro, Mokslo muziejaus. Tai būtina informacija konkurso dalyviams. Reiktų ir H.ir O.Minkovskių gatvėje numatyti pesčiųjų perėją (nors gatvės kategorija ir reikalauja kitokių sprendimų). Manau H. ir O.Minkovskių gatvės kategorija, t.y. bendrojo plano reikalavimai yra per dideli, mieste nėra greito eismo B1 kategorijų gatvių, sunku jas įsivaizduoti artimoje ateityje ir Žemojoje Fredoje. Toliau yra esami laiptai į Aleksoto viršutinę terasą greta bažnyčios, kur toliau įsiliejama į gatvių tinklą. KVAD duoti taškai ne visi aktualūs ir reikalingi, t.y. iš karto matosi, kurie gali būti aktualūs, iš kurių apžvalgos taškų nereikia vizualizacijų, nes iš jų tiltų nesimatys. Manau, vietoj toponuotraukos puikiausiai gali būti papildyta konkurso medžiaga didele skaitmeninio žemėlapio ištrauka. Tai būtų papildoma reikalinga informacija konkurso dalyviams. Manau, turėtų būti tiksliai fiksuotas aukštis ir galimybės ar principai, kaip jį galima keisti. Manau, reikalinga nurodyti farvaterio zoną. Į vertinimo komisiją siūlau Aurimą Ramanauską.

Kokie dar pasiūlymai dėl vertinimo komisijos? Buvo pasiūlyti: Rimvydas Palys, Aurimas Ramanauskas, Vytautas Biekša, Rolandas Palekas, Asta Kiaunienė, Gražina Janulytė – Bernotienė, Darius Čiuta, Vilius Adomavičius, Jonas Minkevičius, Vladas Treinys.

NUTARIMAS

1.Pateiktom PĖSČIŲJŲ TILTŲ PER NEMUNO UPĘ NUO ALEKSOTO IKI SALOS IR NUO SALOS IKI KARALIAUS MINDAUGO PR. KAUNE ATVIRO PROJEKTO KONKURSO sąlygų projektui pritarti. Pakoreguoti, atsižvelgus į pareikštas pastabas:

 1.1 – Būtina prie konkurso sąlygų pateikti šalia esančių objektų –  Mokslo muziejaus ir Koncertų centro – konkursinę arba projektinę medžiagą, (7 ekspertai)

1.2 -Turėtų būti tiksliai fiksuotas tilto aukštis ir galimybės ar principai, kaip jį galima keisti. (5 ekspertai)

1.3- Papildyti sąlygas paveldosaugos nurodytomis nuotraukomis, įdėti panoramas nuo Aleksoto į tilto pusę ir panoramas nuo Aleksoto viršutinės terasos. (5 ekspertai)

1.4- Siūlome pagalvoti apie platesnius prieigų prie tiltų urbanistinius sprendimus,  įvertinti Aleksoto pusės krantinės  pobūdį – susieti su Aleksoto viršutine terasa (laiptai, dviračių patekimas). (4 ekspertai)

1.5- Suteikti konkurso dalyviams laisvę patiems nuspręsti dėl tiltų ženkliškumo. (2 ekspertai)

1.6- Tilto per kanalą ilgis galėtų būti nustatytas tam, kad nebūtų užkirsta laivybos galimybė. (2 ekspertai)

1.7- Sąlygose reikėtų pažymėti tai, kas nėra vertybė: dirbtinai suformuotas salos reljefas, Karaliaus Mindaugo pr. krantinės pjūvis. (2 ekspertai)

1.8- Svarbiausia nesilaikyti esamo kanalo susiaurinto pločio, bet numatyti jo praplatinimą salos sąskaita iki normalaus laivavimo ir estetinio vaizdo. Tiltą į salą iš miesto reikėtų projektuoti pakeliamą.( R.Palys)

1.9- Manau, kad tokio tipo konkursuose reikalingas maketas. Vizualizacijos gali būti apgaulingos. (L.Janušaitienė)

1.10- Tiltas per Nemuną turėtų būti kuo neutralesnis, paprastesnis, pigesnis (J.Minkevičius)

1.11- Jei tiltas per kanalą tarnaus privažiavimui prie Mokslo muziejaus- apie tai turi būti parašyta sąlygose. (A.Kiaunienė)

Nerijus Stanionis

Jūratė Merkevičienė