PĖSČIŲJŲ TILTŲ PER NEMUNO UPĘ NUO ALEKSOTO IKI SALOS IR NUO SALOS IKI KARALIAU MINDAUGO PR. KAUNE PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ PRISTATYMAS
ĮVYKUSIO 2019-01-17 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.138
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: Petras Išora, Dominykas Daunys, Ivane Ksnelashvili.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Natalija Danielienė- Tsebriy, Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai: SĮ Kauno planas direktorius Raimundas Labutis, Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis, Kauno miesto muziejaus darbuotoja Justina Juodišiūtė, fotografas Laimis Steponavičius, Remigijus Toleikis, architektai: Reda Marcinkevičienė, Linas Tuleikis, Kęstas Vaikšnoras,
Spaudos atstovai : Jurgita Šakienė (dienraštis „Kauno diena“), Almantas Bružas ( Pilotas.lt).
Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
PĖSČIŲJŲ TILTŲ PER NEMUNO UPĘ NUO ALEKSOTO IKI SALOS IR NUO SALOS IKI KARALIAU MINDAUGO PR. KAUNE PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ PRISTATYMAS (autoriai- Kild architektai: Ivane Ksnelashvili , Petras Išora, Dominykas Daunys, Ona Lozuraitytė, užsakovas- Kauno miesto savivaldybės administracija)
G.Prikockis: KAUET posėdis surengtas projektinių pasiūlymų autorių iniciatyva. Šis kolektyvas laimėjo konkursą dviejų pėsčiųjų tiltų Kaune projektavimui, kaip visi žinome.
Kviečame aktyviai dalyvauti ir diskutuoti. Prašome pristatyti projektą.
P.Išora: Mūsų kolektyvą sudaro architektai: Ivane Ksnelashvili, Dominykas Daunys, Ona Lozuraitytė,ir aš. Kontruktoriai- UAB Tec Infrastructure. Labai padėjo istorikas Gediminas Kasparavičius, kuris turėjo dalyvaut ir šiandien.
Svarbiausi mūsų uždaviniai- spręsti tiltų santykį su miestu ir panoramom, Parodysiu informacijos bloką apie istorinius tyrimus.
Kauno miesto centras keliasi prie Nemuno – numatoma kairiojo kranto konversija, Mokslo muziejus projektuojamas saloje, Aleksote numatytas M.K.Čiurlionio koncertų centras. Visa tai sąlygoja naujų jungčių tarp abiejų Nemuno krantų ir salos poreikį. Ši teritorija nuo Laisvės alėjos nutolusi tik per 1 km. Urbanistinė idėja – optimali jungtis, numatyta miesto Bendrajame plane. Jungtis kuria perėjimą virš upės, lokalias viešąsias erdves.
Labai svarbi sankryža ties ugniagesių rūmais – tai vienintėlė „T“ formos sankryža, jungianti senamiestį ir naujamiestį. Reikšmingas Ugniagesių rūmų kaip dominantės respektavimas, aikštės priešais respektavimas. Kiti du taškai – viešosios erdvės – ties numatomu uosteliu saloje ir kairiajame krante.
Didysis tiltas per Nemuną projektuojamas taip, kad būtų kuo minimalesnis centre, o galuose išsivystytų į viešąsias erdves, kurios papildys miestą naujais apžvalgos taškais.
Kairįojo kranto medžiagą gavome iš urbanistinių kūrybinių dirbtuvių dalyvių, kurie parengė bendrą urbanistinį “Kauno Grūdų” teritorijos tarp Nemuno kairiojo kranto aplink H.ir O.Minkovskių gatvę planą – koncepciją. Nemuno kairiojo kranto situacija dviguba – esama ir perspektyvinė. Lyginant su konkursiniais sprendiniais, didysis tiltas sutrumpėjo iki 291m, amfiteatrai tapo kompaktiškesni, tvirtesnis ryšys su uosteliu.
“T” formos sankryža reaguoja į spindulinę sankryžos geometriją ir sprendžia šiuos klausimus: kaip pereiti gatvę link esamos požeminės perėjos ( mes rekomenduojame rekonstruoti, platinant praėjimą, atverti požeminę perėją į upės erdvę ir krantinę, ir įrengti pandusus ir patogius laiptus kaip pavyzdyje Rygoje prie Daugavos upės.
Didysis tiltas turi amfiteatrus ir kitus elementus, kurie kuria viešąją erdvę prie vandens. Abu tiltai vandenyje atramų neturi. Pateikiu Kauno tiltų palyginimo lentelę. Iki 20a. pradžios Nemuno tiltai buvo tik pontoniniai, pirmasis kitoks tiltas – geležinkelio. Mūsų projektuojamas tiltas – tai pirmas tiltas be atramų vandenyje, ažūriška konstrukcija, patiltė vertinama kaip penktasis fasadas. Didysis tiltas stovi ant bazių. Kairiame krante bazė išsikiša į vandenį, nes čia yra buna (šios vietos hidrotechninių savybių iš principo nekeičiam). Krantinė tikriausiai liks dalinai užliejama laiptuota. Projektuojant didįjį tiltą, siekėm kuo mažiau reljefo pokyčių pakrantėje ir komponavom kartu su uosteliu. Uostelį paliekam miestui vystyti ateityje, sudarom tam galimybes. Abu amfiteatrai identiški, bet reaguoja į skirtingas miesto puses – apžvelgia visa Nemuno slėnį šioje vietoje. Amfiteatrus formuoja 50% kiauri laiptai, kad atsirastų permatomumas ir tilto lengvumas, be to, esant potvyniams praleistų vandenį.
Iš parko didysis tiltas bus gerai matomas, iš tolimesnių rakursų liks neutralus. Dėl tamsios spalvos ir ažūriškumo matomumas bus nedidelis, bet iš arčiau žiūrint taps miesto ženklu. Girdėjom pastabų ir manom, kad erdvė po atrama prie uostelio galėtų priimti kai kurią uostelio infrastruktūrą.
Mažojo tilto betoninė konstrukcija – labai plona. Abu tiltai panašūs siluetu- lėkšta arka. Abiejų tiltų turėklus planuojam identiškus.
Iš pokalbių su istoriku G.Kasparavičium dar labiau pasitvirtino mūsų konkursiniai teiginiai, kad tiltų ažūriškumas rišasi su vietos ženklais – buvusio uosto infrastruktūros elementais, istoriniais santvariniais tiltais šioje upės atkarpoje. Salos teritorija patyrė eilę transformacijų: iš natūralios salos tipo seklumos kurią matome XIX nuotraukose, 1917 m. vokiečiai suformavo pusiasalį bei įrengė uostą. Pusiasalis išvystytas tarpukariu bei išliko ir sovietmečiu net po uosto panaikinimo 7-deš. Pusiasalis galutinai panaikintas palaipsniui įrengus buv. Pergalės pr. 8-deš ir jau XXI a. pastačius Žalgirio areną – rezultate vėl suformuota sala, bet su aukštais krantais. Dabartinė sala tiek kranto linijos tiek reljefo prasme – žmogaus kūrinys, su natūralistiniu peizažu. Tarpukariu salos smaigalyje išsivystė jachtklubas ir baseinas, kurie veikė net antrojo pasaulinio karo metu. Tos vietos krantas ir reljefas beveik nepakitę nuo to laiko. 1974 m. uostas išsikėlė į Vilijampolę. Anksčiau kanalas buvo platesnis – tai buvo uosto akvatorija, bet susiaurėjo K. Mindaugo prospekto tiesimo pasėkoje, dalis jo užpilta prospekto atkarpoje ties Arena ir Karmelitų bažnyčia, pakeičiant buv uosto akvatorijos kryptį.
Įdomu, kad buvusio pusiasalio teritorijoje įvyko dideli kranto pasikeitimai, o smaigalys (salos santakos ir buv. uostelio teritorija) visai nepasikeitė nuo tarpukario. Mes skatiname šią zona suprasti kaip specifinę viso parko vietą, kurioje dar išlikę buvusio uosto laikotarpio autentiški pėdsakai – šią zoną pabrėžia tiltų pozicija ir konfiguracija. Mūsų projektuojami tiltai padėtų zonuoti dabartinę parko teritoriją – sukurti ribą tarp naujos salos dalies ir smaigalio.
Turėklų sistema abiems tiltams vienoda – kaip dviračių stipinai – vientisas vertikalus ritmas. Apšvietimas turėtų būti integruotas į aukštesnį turėklą, amfiteatruose – pakopų apšvietimas.
KLAUSIMAI
N.Danielienė-Tsebriy: Ar tiesa, kad kairysis prietiltis netelpa į valstybinę žemę?
P.Išora: Sprendiniai patenka į sklypo ribas. Punktyras rodomas dėl kito projekto užstatymo.
N.Danielienė-Tsebriy: Šis klausimas aktualus, nes dabar Kauno m. savivaldybė koreguoja Bendrąjį planą.
P.Išora: Projekte rodome ir perspektyvines jungtis.
R.Miliukštis: Prašau pakomentuoti pėsčiųjų perėjos po Karaliaus Mindaugo pr. sprendinius.
P.Išora: Perėją paliekam tokią, kokia yra dabar, gal tik prieigos išplatėtų, galima būtų atverti į upę. Konkrečiai neprojektavom, tik numatom galimybę.
E.Barzdžiukas: Koks numatomas dviračių eismas apatinėje terasoje?
P.Išora: Mes prisirišom prie esamos situacijos, gal ateityje miestas peržiūrės krantinių poziciją ir naujus sprendinius pritaikys ir šioje vietoje.
A.Ramanauskas: Iš principo tai du skirtingi tiltai. Ar jie sąmoningai kitokie ar tiesiog trūksta architektūrinio vieningumo?
P.Išora: Tiltai sąmoningai ir panašūs, ir skirtingi. Ieškojom bendrų leitmotyvų- vienas labiau miestietiškas, kitas – uostiškas, industrinis. Panašus siluetas, parterio lygio detalės. Tai šeimos nariai, bet ne identiški dvyniai.
G.Balčytis: Kaip pasikeitė architektūrinis įvaizdis nuo konkursinio pasiūlymo?
P.Išora: Didysis tiltas labiau pasikeitė – buvo vientisas ir apvilktas tinklu. Darbo eigoje labiau įsiklausėm į buv. industrinį uosto charakterį, Arenos filosofiją – tai mus paskatino pabrėžti konstrukcines savybes ir atsisakyti suminkštinimo. Darbo su konstruktoriais eigoje pagrindinė tilto konstrukcija aukštis centre padidėjo apie 50 cm, o patys santavros elementai išliaunėjo tapo elegantiškesni. .Asižvelgiant į minėtą istorinį charakterį ir į išlainėjusia konstrukciją nusprendėme santvarą atverti bei padaryti vizualiai lengvesnį, praregimą siluetą – kas taip pat svarbu santykyje su Senamiesčio išklotine panoramose.
O mažasis tiltas nepasikeitė – tai lėkšta arka, išplatėjusi ties atrama prie K Mindaugo pr. – jos vietoje formuojama parko prieigų aikštė prospekto liestinėje.
G.Balčytis: Kiek atsimenu Ginto Natkevičiaus vystomame salos genplane buvo numatyta apžvalgos aikštelė?
P.Išora: Salos smaigalys liko nepakitęs nuo tarpukario. Įvertinus tai salos santakos erdvė turi išlikusį santykį su Ugniagesių rūmų sankryža – abi kartu gali būti suvokiamos kaip nuo tarpukario išlikęs erdvių kompleksas su tapukario architektūros šedevru Ugniagesių r. sankryžos dominante ir tuo metu šalia veikusio uosto palikimu salos santakoje ir buv. uostelyje. Dialoge su salos parko projektuotojais šią teritoriją nusprendėme palikti ateičiai. Čia susijungia parko ir buvusio uosto tapatybės. Apžvalgos aikštelės atrodo nuspręsta nepalikti salos planuose.
N.Blaževičienė: Ar jums atrodo priimtina, kad perėjus didžiuoju tiltu į Aleksotą, vienoje tilto pusėje siūlomas labai aukštas ir intensyvus užstatymas, o kitoje – ne?
P.Išora: Į viešą erdvę didysis tiltas reaguoja amfiteatru. Mums atrodo, kad tai logiška.
N.Danielienė – Tsebriy: Pristatyti Nemuno kairiojo kranto sprendiniai atrodytų suponuoja kiek per stambų užstatymą. Atrodo, kad Karaliaus Mindaugo pr. pusėje nulipimas į krantinę būtų labai reikalingas.
P.Išora: Konkrečiai šio uždavinio nesprendėm – rodom perspektyvą, bei numatom naudojimąsi esama požemine perėja bei pandusu krantinęje – link kurių veda mažojo tuilto kreivės. Manom, kad požeminės perėjos atnaujimomo sprendimas pagerintų ir šį sprendimą. Rekomenduojame ją atnaujinti.
N.Stanionis: Ar Aleksoto pusėj numatomas dviračių takas?
P.Išora: Dviračių takai yra numatyti bendrame plane ties H. ir O. Minkovskių g. ir šios gatvės detaliajame plane. Tilto ašis prasitęsia ir susijungia su jais projektuojamu taku.
J.Kančienė: Ar tikrai didžiojo tilto santvaros link centro smulkėja?
P.Išora: Santvaros konstrukcijos elementai smulkėja proporcingai link centro.
J.Kančienė: Nematau santvaros išklotinės, kur matytųsi architektonika.
P.Išora: Projektinių pasiūlymų byjoje pateikta santvaros išklotinė bei tilto fasadai.
G.Prikockis: Ar tiltų trasa buvo užduota?
P.Išora: Taip – trasa buvo užduota, bet neprivaloma, ji atitinka Bendrojo plano sprendinius. Kairiajame krante stumtelėjom tiltą apie 10 m. Tilto ašis veda link Vidukalnio laiptų bei S.Hariso gatvės, vedančių link aukštutinės Aleksoto tersos. Ties S.Hariso gatve siūlom įrengti skverelį.
G.Prikockis: Jei numatytas uostelis, prie jo turės būti autotransporto privažiavimas. Ar tam palikta galimybė?
P.Išora: Mažuoju tiltu gali pravažiuot sunkusis transportas ir gali atsirasti keliukai privažiavimui prie uostelio. Kol kas jie nenumatyti tilto artimos aplinkos sprendiniuose (projekto ribose) – juos parankiau spresti žiūrint į didesnę salos teritoriją, iš toliau – tam galimybė yra.
G.Prikockis: Jūs paminėjote penktą fasadą. Ar numatomas jo naktinis apšvietimas?
P.Išora: Diskretiškas.
PASISAKYMAI
G.Balčytis: Nesinori perdaug kritikuoti. Mažojo tilto jungtis su Karaliaus Mindaugo prospektu gana plastiška, bet pasigendu santykio su požemine perėja. Požeminė perėja išliks, todėl būtina į ją reaguoti.- ši problema funkciškai neišspręsta.
Pozityvu, kad tiltai be atramų. Amfiteatrus galima būtų sukeisti vietomis. Genplane tiltų sukabinimas atrodo įtikinančiai, bet salos takų geometrija labai tiesmuka. Tilto konstrukcijai trūksta poezijos, gaila, kad nėra vientisumo tarp tiltų.
Konkursiniai sprendiniai man buvo labiau priimtini.
N.Blaževičienė: Man tiltai patinka, daro įspūdį, kad pateikta medžiaga leidžia apžvelgti juos iš visų įmanomų pusių. Ažūras įspūdingas, nemanau, kad būtų verta po tiltu kišti uostelio patalpas. Labai svarbi turėklų idėja, nes spynų kabinimas ant turėklų aktualus visame pasaulyje. Puiku, kad ant tiltų nebus vertikalių šviestuvų. Orignalumą galima pamatyti apšviestame penktame fasade. Neabejoju, kad tiltas bus mylimas ir ekspolatuojamas.
E.Barzdžiukas: Ačiū už išsamų pristatymą. Mano nuomone, didžiojo tilto ažūras yra geras sprendimas. Mažojo tilto prieigas reikėtų papildyti Karaliaus Mindaugo pr. pusėje, įrengiant takus ir jungtis dviratininkams. Pandusą siūlyčiau atsukti į priešingą pusę.
N.Danielienė-Tsebriy: Mažojo tilto sprendiniai ties gaisrine nesidaro galimybės sklandžiai ir patogiai patekti iš salos į žemutinę terasą, kur įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai. Siūlyčiau kompleksiškai spręst prieigas, sudarant sąlygas dviratininkams, pėstiesiems ir neįgaliesiems.
Bendrąją prasme tilto koncepcija ir estetika yra pagirtina.
J.Kančienė: Manau, kad reikėtų kompleksiškai spręsti uostelio infrastruktūrą ir Karaliaus Mindaugo pr. prieigas. Jei uostelis bus eksploatuojamas, amfiteatras žiūrovams bus reikalingas. Didelio bendrumo tarp tiltų nematau.
Labai geras apatinis fasadas, puiku, kad nėra vertikalių apšvietimo stulpų.
Puiku, kad patys projektuotojai parodė iniciatyvą pristatyt projektą Kauno architektams.
A.Kiaunienė: Jungtis su Karaliaus Mindaugo pr. turi būti išdirbta funkciškai. Mažojo tilto jungtys skirtos aptarnaujančiam transportui, o ne žmogui. Jei projektuojam naują objektą, reikia spręsti visus iškilusius klausimus, o ne atidėti ateičiai.
Tilto formą, medžiagą, ažūriškumą vertinu teigiamai. Puiku, kad gerai matosi penktasis fasadas.
V.Merkevičius: Tilto ažūriškumui pritariu. Pritariu kolegoms dėl jungties – reikia spręsti kompleksiškai – bendramiestiškai. Tilto atramos turi būti akcentuotos, krantinės išreikštos, sutvarkytos. Bunos nebeturi prasmės. Jei jau siūlomas uostelis, jis turi būti projektuojamas iš esmės – krantinė, pontonas, o ne kranto juostelė, nes Nemuno vanduo kyla iki 1,5-2 m.
R.Miliukštis: Tai geriausias tiltų projektas iš paskutiniu metu svarstytų – aiški konstrukcija, ryšys su gamta, subtilus apšvietimas. Pozityvu, kad formaliai neprojektuojamos santvaros mažajame tilte. Abu tiltai ir panašūs, ir saviti. Gaila, kad konkurso sąlygose nebuvo prašoma pateikti praėjimo po prospektu sprendinių. Kuriama ypatinga pėsčiųjų jungtis su senamiesčiu ir naujamiesčiu – sveikinu.
R.Palys: Pozityvus didžiojo tilto sprendimas. Labai geras buvo kairiojo Nemuno kranto pristatymas – puiku, kad respektuotas elevatorius, vandens bokštas, geležinkelio bėgiai. Anksčiau klestėjo upių uostas, kanalas buvo platus – miestas turėjo laivų sostinės kvapą. Palaipsniui laivuojamas kanalas tapo grioviu. Akropolis dvi gatves uždengė nuo upės. Išilgai salos projektuojamas Mokslo muziejaus brūkšnys didina upės ir salos atskirtį nuo miesto.
Siūlau praplatinti kanalą, mažąjį tiltą projektuoti pakeliamą. Prie uostelio būtina numatyti privažiavimą. Reikia stengtis salą įjungti į miestą. Santvarinis tiltas irgi gali būti pakeliamas.
G.Prikockis: Pasiūlyta tiltų kompozicija veda į niekur Karaliaus Mindaugo prospekte. Reikia spręsti pėsčiųjų ir dviračių eismą jungtyje su prospektu.
Didžiojo tilto arka per Nemuną man labai graži. Turiu abejonių dėl dviejų amfiteatrų reikalingumo – gal užtektų vieno. Manau, kad tilto pilkumas nėra būtinybė – tiltas geriau turėtų aiškų charakterį ir būtų apšviestas. Projektuojant uostelį reikia išnagrinėti galimybes ir neužkirsti kelio vystymui. Dviejų tiltų jungtis yra nepakankamai išnagrinėta mano manymu.
A.Ramanauskas: Iš principo pati didžiojo tilto konstrukcija yra puiki – turi pėsčiųjų tilto charakterį, yra be padailinimų. Man tilto estetika net per daug saldi ir barokinė. Arka ir simetrinis amfiteatrų išdėstymas prieštarauja asimetriniam kontekstui. Amfiteatrų kiekis kelia abejonių, nes ir aplink jų planuojama daug. Kairiajame krante amfiteatras įsipaišo, o dešiniajame galėtų sutapti su esamu reljefu. Manyčiau, reikia siekti ansambliškumo ir ieškoti ryšio su mažuoju tiltu. Dabar atrodo, kad tiltai ir sala gyvena savo atskirus gyvenimus. Gal galėtų išlikti kraštinės tiltų jungtys – kairiajame Nemuno krante ir Karaliaus Mindaugo krantinėje – o saloje tiltai apsijungtų. Gal įmanoma būtų pasigauti salos ašį? Tiek didysis, tiek mažasis tiltai turėtų ieškoti jungties su sala.
N.Stanionis: Projektiniams pasiūlymams pritariu – parengta išsami medžiaga, idėja aiški, projektas pateiktas profesionaliai.
Siūlyčiau tobulinti tiltų prieigas, gerinti ryšį su apatine kanalo terasa – su dviračių ir pėsčiųjų takais. Reikėtų ieškoti ryšio su salos takais ir Mokslo muziejaus prieigomis, Aleksoto pusėje – su rengiamo projekto sprendiniais.
Siūlyčiau tobulinti didžiojo tilto konstruktyvo grafiką – ji galėtų būti modernesnė, labiau derėti prie tilto formos.
V.Merkevičius: Tikrai reikėtų ieškoti jungiamojo audinio su Mokslo muziejaus takų sprendiniais.
P.Išora: Diskutavom su Mokslo muziejaus autorių komanda šiuo klausimu- jų pozicija yra kietas takų tinklas.
G.Prikockis: Prašau pasisakyti posėdžio svečius.
K.Vaikšnoras: Manyčiau, mažasis tiltas galėtų būti tiesus ir plokščias. Kelia abejonių nulipimas iš amfiteatrų.
R.Labutis: Pritarčiau pastabai dėl asimetrijos – simetriškas sprendinys gamtinėje aplinkoje nėra kontekstualus.
G.Prikockis: Reziumuosiu: projektinims sprendiniams buvo pritarta beveik vienbalsiai. Ekspertų nuomone pristatymas buvo detalus ir profesionalus.
Pabandysiu apibendrinti išreikštas pastabas: daugiausia priekaištų susilaukė mažojo tilto jungtis su prospektu ties gaisrine. Keli ekspertai išsakė abejones dėl dviejų amfiteatrų reikalingumo ir didžiojo tilto simetrijos. Buvo pasiūlymų vystyti uostelio ir jo jungties sprendinius, ieškoti jungties tarp tiltų saloje. Sėkmės tolimesniame darbe.
NUTARIMAS
Pateiktiems PĖSČIŲJŲ TILTŲ PER NEMUNO UPĘ NUO ALEKSOTO IKI SALOS IR NUO SALOS IKI KARALIAU MINDAUGO PR. KAUNE PROJEKTINIAMS PASIŪLYMAMS (autoriai : Ivane Ksnelashvili, Petras Išora, Dominykas Daunys, Ona Lozuraitytė, užsakovas – Kauno m. savivaldybės administracija) pritarti. Rekomenduoti vystant projektą, atsižvelgti į ekspertų pareikštas pastabas:
1.1 – Požeminė perėja išliks, todėl būtina į ją reaguoti – ši problema funkciškai neišspręsta. Siūlytume kompleksiškai spręst prieigas, sudarant sąlygas dviratininkams, pėstiesiems ir neįgaliesiems (8 ekspertai)
1.2 – Projektuojant uostelį reikia išnagrinėti galimybes ir neužkirsti kelio vystymui. Jei jau siūlomas uostelis, jis turi būti projektuojamas iš esmės. Prie uostelio būtina numatyti privažiavimą ( 5 ekspertai)
1.3 – Kyla abejonės dėl dviejų amfiteatrų reikalingumo ir jų simetrijos. Simetrinis amfiteatrų išdėstymas prieštarauja asimetriniam kontekstui (3 ekspertai)
1.4 – Reikėtų ieškoti jungiamojo audinio su Mokslo muziejaus genplano takų sprendiniais, kairiojo kranto sprendiniais ( 3 ekspertai)
1.5 – Manome, kad abiejų tiltų jungtis yra nepakankamai išnagrinėta (2 ekspertai).
1.6 – Norėtųsi didesnio abiejų tiltų vieningumo ir ansambliškumo (2 ekspertai)
1.7 – Siūlytume tobulinti didžiojo tilto konstruktyvą ir grafiką – ji galėtų būti modernesnė (2 ekspertai)
1.8 – Siūlau praplatinti kanalą, mažąjį tiltą projektuoti pakeliamą (R.Palys)
1.9 – Tilto atramos turi būti akcentuotos, krantinės išreikštos, sutvarkytos, uostelis projektuojamas iš esmės – krantinė, pontonas (V.Merkevičius)
Gintaras Prikockis
Jūratė Merkevičienė
