KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO
DAUGIABUČIŲ GYVENAMOSIOS PASKIRTIES PASTATŲ BRASTOS G.28 KAUNE PROJEKTO PRISTATYMAS
Pristatė Algirdas Kaušpėdas, (UAB „JP Architektūra“)
ĮVYKUSIO 2019-12-04 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.140
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai:. Algirdas Kaušpėdas, Vilija Kaušpėdienė (UAB „JP Architektūra“)
KAUET nariai: Gražina Janulytė- Bernotienė, Natalija Danielienė – Tsebrij, Loreta Janušaitienė, Asta Kiaunienė, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, Dalius Šarakauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
AB „YIT Lietuva “ (užsakovas) vyriausias architektas Vytautas Janušaitis, UAB „YIT Lietuva “ architektė Danguolė Akuockienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistas Arūnas Karaliūnas ir fotografas Modestas Patašius, LAS KS atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė, architektai : Šarūnas Kiaunė, Audrys Karalius, Linas Tuleikis, Tomas Kriaučiūnas: Remigijus Toleikis.
Posėdžio pirmininkas: Nerijus Stanionis.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
DAUGIABUČIŲ GYVENAMOSIOS PASKIRTIES PASTATŲ BRASTOS G.28 KAUNE PROJEKTO PRISTATYMAS
A.Kaušpėdas: Pristatom gyvenamojo rajonėlio projektą Kauno architektų bendruomenei, norėdami pasitarti, suprasdami, kokioje atsakingoje vietoje projektuojam. Tai teritorija priešais Kauno pilį, pačioje miesto širdyje. Reikėjo surasti išskirtinį komplekso charakterį, paversti krantinę gyva.
Mūsų idėja buvo kuo labiau atverti regyklą į senamiestį tiek iš kiemo, tiek iš gyvenamųjų pastatų. Keturi tūriai savo veidais atsukti į miestą ieško emocinio ryšio.
Mūsų biure dirba 17 architektų. Vilniuje esame suprojektavę daug gyvenamųjų rajonų, dabar projektuojame „Hiltono“ viešbutį. Turime tinkamą patirtį šiam projektui atlikti.
Mūsų projektuojamas sklypas yra šalia jau pastatyto “Piliamiesčio”. Transportinė sistema šioje zonoje vystosi sparčiai, todėl dešinysis Neries krantas su dviračių infrastruktūra tampa labai perspektyvus.
Neaišku, koks užstatymas numatomas į Vilijampolės tilto pusę, jis priklauso kitam savininkui – UAB “Brastos valda”.
Mūsų biuro komandos rengė išplanavimo variantus, iš kurių buvo atrinkti 6 ir vystomi toliau. Kartu su užsakovu nusprendėm ieškoti naujos architektūros, o ne taikytis prie jau pastatyto kvartalo. Pasirinkom variantą ”4 upės”, kurio idėja – 4 kiauros “tūtos”, per kurias eina žvilgsnis – emocinis vanduo. Ieškojom semantinio ryšio su kitu krantu.
Pats didžiausias šio komplekso privalumas – miestovaizdis, kurį gauna 4 gyvenamieji namai ir kiemas. Tūriai su veidais” prastumdyti dėl geresnės apžvalgos. Pagrindinė komplekso dedamoji – keturių aukštų tūris, vienodas visiems pastatams, skiriasi tik pjedestalo aukštis. Vidinis kiemas atsuktas į senamiestį – formuoja regyklą su fontanu. Ši kompleksą rengiamasi pastatyti iki 2022m.
Medžiagos solidžios – anoduotos aliuminio plokštės ir stiklas.
Mūsų siūlomas užstatymo tipas yra pusiau perimetrinis, pusiau laisvas. Prisirišom prie Brastos gatvės. Bendras kiemas baigiasi vieša išvystyta erdve su fontanu, iš kur atsiveria puikūs vaizdai. Krintančio vandens užuolaida s galima būtų panaudoti vaizdų demonstravimui.
Užstatymo intensyvumas- 0.95 %, užstatymo tankis- 25%.
Pagal naujausius hidrotechninius reikalavimus esama krantinė yra per žemai, todėl ją pakėlėm 1 metru. Projektuojame požeminę mašinų stovėjimo aikštelę. Butų yra įvairaus dydžio, bet yra ir komfortiškų 5 kambarių butų. Į regyklų pusę numatėme dideles, patogias terasas.
KLAUSIMAI
N.Danielienė-Tsebrij: Kokia projekto nulinė altitudė? Miesto vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius prašė paklausti, ar gali būti, kad konsolės atsiranda žalioje – krantinės zonoje? Miesto vadovybė turėjo ketinimą šią zoną paimti visuomenės poreikiams, todėl jokios pastatų dalys į ją patekti negali.
V.Janušaitis: Projekto nulinė altitudė yra + 28m. Šiame sklype damba jau tęsiasi palei krantinę. Konsolės neišlenda į viešąją zoną.
N.Danielienė–Tsebrij: Buvo atlikti gruntų tyrimai – pasirodo, gruntai čia labai blogi. Ar atkreipėte dėmesį?
V.Janušaitis: Šiuos klausimus jau išsprendėm.
R.Miliukštis: Promenada turi būti vieša – anksčiau buvo kalbėta, kad atsiras kavinės, komercija ir galės pravažiuoti greitoji pagalba ir gaisrininkai. Koks įrengimo etapiškumas?
A.Kaušpėdas: Mūsų projekte dvi promenados: apatinė ir viršutinė. Viešas praėjimas numatomas tik apačioje. Dėl toliau vystomos promenados dalies jokių duomenų neturim.
Turėjom idėją pirmuose namų aukštuose įrengt komercines patalpas ir įleisti miestiečius, bet neišvystėm.
D.Šarakauskas: Kur eina tvora?
A.Kaušpėdas: 1 m aukščio tvora aptverta visa teritorija.
N.Danielienė –Tsebrij: Miestas norėjo tą krantinę perimti iš savininkų visuomenės poreikiams, bet dabar gaunasi, kad tai tik šlaitas ir iš dalies apsemiamas takas prie vandens.
A.Karalius: Jūs sakote, kad šlaitas yra viešo naudojimo erdvė. Bet vieša erdvė yra ten, kur gali
rinktis žmonės. Buvo parengta urbanistinė šios teritorijos koncepcija – kodėl ja nesinaudojama? Ji tiesiog nukerpama.
A.Kaušpėdas: Šlaitas yra reikalingas. Apačioj – aikštė, kur gali vykti viešas gyvenimas. Potvynio metu ta vieta gali būti nuplauta.
A.Karalius: 20 m ilgio šlaitas nėra naudojama erdvė.
A.Kaušpėdas: Mes tą šlaitą pratęsėm, prisijungdami prie esamo užstatymo.
G.Janulytė- Bernotienė: Ar parodytas punktyras – tvora?
A.Kaušpėdas: Tai užstatymo riba ir tvora.
A.Kiaunienė: Siaura vieša erdvė nėra projektuojama viename lygyje. Kaip bus galima pravažiuoti dviračiu?
A.Kaušpėdas: Projektuosim pandusą.
A.Kiaunienė: Kokia banguojančios krantinės idėja? Ar to reikia? Kas svarbiau – ar tie reti potvyniai ar normali pakrantė?
A.Kaušpėdas: Reikia bendros krantinės koncepcijos su parametrais. Mes pasiūlėm tai, kas mums atrodė atraktyvu. Jei pritars užsakovas, galima būtų viršutinėje terasoje įrengti viešą praėjimą.
A.Kiaunienė: Savo projekte labai akcentuojate krioklį. Fontanai Lietuvoje veikia 4 mėnesius per metus. Kas eksploatuos tą fontaną – miestas ar užsakovas? Atrodo, kad viskas čia sukurta ne miestui, o 4 namų gyventojams. Kaip ta vieta atrodys, kai fontanas neveiks?
A.Kaušpėdas: Dėl eksploatavimo nieko konretaus negaliu pasakyti. Patekimas į komplekso kiemą pakankamai laisvas- gali užeiti bet kas. Tvoros gali atsirasti tik prie nedidelių pirmo aukšto butų sodelių.
A.Kiaunienė: Visgi ką manot – kas eksploatuos fontaną?
A.Kaušpėdas: Manau, kad užsakovas.
R.Miliukštis: Ar projekte numatytas krantinės etapiškumas?
A.Kaušpėdas: Nėra.
G.Janulytė-Bernotienė: Klausimas Vytautui. Visa teritorija sudalinta gabalais. Kokia yra apjungianti krantines politika, kokia viešųjų erdvių sistema? Ar tokią viziją turi miestas ar užsakovas? Kokia Jūsų numatoma eiga ir idėja?
V.Janušaitis: Mūsų, „YIT Lietuva“, priklausančiuose sklypuose laikysimės bendros koncepcijos. Dabar bamba naudojama kaip dviračių ir pėsčiųjų takai. Miestas galės prisidėti, jei norės. Teritorija yra užliejama iki Brastos gatvės. Etapas po etapo damba prisijungs.
Viešosios erdvės turi būti optimalaus dydžio.
G.Janulytė- Bernotienė: Tai kokia viešųjų erdvių koncepcija?
V.Janušaitis: Mes galim projektuoti tik tuose sklypuose, kuriuos valdom. Mūsų sklype atsiras dabar projektuojamo tilto prietilčiai.
D.Šarakauskas: Jei viršutinėje terasoje atsirastų viešas praėjimas – ar jis būtų „YIT Lietuva“
sklype?
V.Janušaitis: Taip.
L.Janušaitienė: Prašau parodyti 28 altitudę ir dambos altitudę pjūvyje. Ar turite situacijos planą, kur matytųsi krantinės tęstinumas, nes esate sudėtinė projekto dalis?
A.Kaušpėdas: Ne.
L.Janušaitienė: Reikalinga esamų ryšių analizė – pėsčiųjų, dviračių, visuomeninių ryšių. Jūsų sklypas yra pilies vizualinės apsaugos pozonyje. Kaip atsižvelgiate į reikalavimą pateikti projektuojamo kvartalo vaizdus iš nurodytų taškų? Aš tokių neradau.
V.Merkevičius: Ar neatrodo, kad parkavimo lygyje numatytos patalpos galėtų būti atgręžtos į upę, į pietų pusę?
A.Kaušpėdas: Galėtų.
N.Stanionis: Tarp sklypų anksčiau ėjo bendra gatvė – ar antrosios atsisakyta?
V.Janušaitis: Neatsisakyta – ji yra kitame sklype ir išlieka kaip servitutinė.
A.Kiaunienė: Piliamiesty irgi numatyti plokšti stogai galėtų būti išnaudoti kaip terasos, jūsų atveju taip pat. Kodėl buvo pasirinkta plokščių stogų ir ekranų idėja?
A.Kaušpėdas: Šią idėją pasirinko užsakovas, ji turi savo drąsų charakterį- veidai, atsukti į upę. Esamo užstatymo idėjos nusprendėm nebetęsti. Šis konceptualus sprendimas mums atrodė stipresnis.
O stogus apželdinti – geras pasiūlymas.
PASISAKYMAI
D.Šarakauskas: Man patinka, kad keturi tūriai, esantys ant postamentų, yra vienodi.
Urbanistikoje svarbiausia – mastelis. Pastatų tektonika panaši į sovietinę, ypač neišlaiko mastelio pastatų galai, atsukti į upę. „Piliavietės“ kvartalo tūriai atrodo kontekstualesni. Žiūrint iš pilies ir senamiesčio kvartalo vaizdas grubokas. Korteno apdaila tik suteiks masyvumo. Negatyvu, kad visi pastatai tos pačios tipologijos – apie tai reikėtų pagalvoti užsakovui.
Paupyje promenada neleistinai susiaurėja. Šlaitas tikriausiai negali būti laikomas viešąja erdve. Jei yra promenada, jos aukštis neturėtų keistis.
Jei kituose sklypuose viršutine terasa tęsiasi pėsčiųjų ryšiai, jie neturėtų nutrūkti.
Pastaba miestui: reikia inicijuoti bendrus upės fronto sprendinius.
Pozityvūs sprendiniai:
- Išlaikoma žemutinė pėsčiųjų jungtis;
- Užstatymas ramus, vienodo silueto, tik namai gal pernelyg vienodi;
- Geras skersinis teritorijos ryšys su upe.
A.Ramanauskas: Urbanizmas yra didelė dabartinių projektų problema. Iš esmės sprendžiami tik sklypo klausimai, ryšys su kontekstu paliekamas savieigai.
Santykyje su kaimynystėje esančiais pastatais, upe, senamiesčiu, bendras įspūdis grubokas, kvartalas nekontekstualus.
Reljefas, pastato konsolės “tolina “ tūrius ir erdves nuo upės. Šlaito santykis su apatine dalimi kelia klausimų.
Architektūrinė išraiška gana skurdi, vienoda, nes neatitinka vietos svarbos mieste ir bandomo kurti kvartalo įvaizdžio.
Svarbu pagalvoti apie siluetą.
R.Palys: Manau, kad čia iš esmės neteisingas priėjimas prie reikalo, kadangi sprendžiama gabaliukais, neturint bendro rajono sprendimo. Bendri konceptualūs sprendimai buvo pasiūlyti ne vieną kartą – buvo pasiūlyta miestiška struktūra su gatvelėmis, statmenomis Nemunui nuo pat Raudondvario plento su dalinai perimetriniu užstatymu. Bet kažkodėl šitie geri sumanymai liko dulkėti stalčiuose. Kas padaryta „Piliavietėje“ ir kas siūloma t.y. paprasčiausias sovietinio tipo miegamųjų rajonų palaidų pastatų kratinys. Todėl kyla klausimas, ar mes tokioj svarbioj vietoj toliau vystysime tikrą miestą, ar toliau be bendros koncepcijos barstysime atskirus tūrius. Autorių pasiūlyti įvairūs tūrių pabarstymai iš esmės yra panašūs ir konceptualiai tarpusavy niekuo nesiskiria. Kalbant konkrečiau, siūlomi tūriai per daug išsikiša link Nemuno, net nesilaikant „Piliavietės“ užstatymo linijos. Būdami gana grubūs ir aukšti dar labiau agresyviai artėja prie senamiesčio. Stebint išklotinę nuo vandens esamas „Piliavietės“ siluetas ir aukštingumas nors ir per didelis, bet atrodo neblogai. Dabar autorių siūlomi aukšti plokščiastogiai tūriai visiškai nedera prie „Piliavietės“ ir prie senamiesčio.
Siūlomas šlaitas tęsia blogą sovietmečio praktiką, esančią centre. Nėra vieningo pakrantės apatinės terasos sprendimo nuo pat „Kombo“ iki Vilijampolės tilto. Apatinės terasos (tako) aukščiai ir pločiai kažkodėl kinta. O svarbiausia, manau, vieša erdvė – promenada aukštutinėje terasoje turėtų eiti visa pakrante, čia kažkodėl nutrūksta. Sprendimas siūlomų keturių namų kvartaliuką aptverti tvora yra urbanistiškai visiškai nepriimtinas ir galimas kokiame tolimame priemiestyje, bet ne mieste. Toks atsitvėrimas nuo visuomenės didina socialinę atskirtį, menkina einančių pro šalį žmonių savivertę, panaikina vidinį ryšį tarp kvartaliukų. Labiausiai naiviai atrodo vandens krioklys. Kažkur dideliame mieste toks sprendimas gal ir galimas, tačiau čia, kur ramiai teka Nemunas (nekalbant apie eksploatacijos keblumus) atrodo tiesiog kaip gamtos ir kraštovaizdžio nesuvokimas. Pvz., kitame krante nuo kalno tekantis Marvos upelis gali turėti neaukštą kaskadą ir tai būtų gamtiška.
Pasiūlytas sprendinys stokoja miestiškumo ir neatrodo kaip visumos dalis. Reikėtų ieškot miestiškumo ir identiteto. Todėl šiems pasiūlymams nepritariu iš esmės.
J.Minkevičius: Šitas kvartalas yra Kauno visumos dalis. Koncepcinių principų lygyje Kaunas turėtų išlikti kaip visuma, kaip idėja. Vertybiniu požiūriu būtina išspręsti prieštaringumus tarp senamiesčio ir naujo kvartalo. Senamiestis yra saugomas, o naująjį sklypą sudaro dvi terasos. Dar teritorijų planavimo lygmenyje buvo padaryta klaida – leista teritoriją prie upės tankiai užstatyti aukštais pastatais.
R.Miliukštis: 1. Promenada projektuojama atskira dalimi sklype, nepateikta bendra koncepcija.
- Atrodo, kad viskas sukurta tik 4 namų gyventojams, ne miestui.
- Nenumatyti promenados ir pastatų statybos etapai.
- Nėra brėžinio, kuriame būtų pateikta visa promenada nuo projektuojamo Kėdainių tilto iki pėsčiųjų tilto su prieigomis į senamiestį, kitos, gretimos viešosios erdvės.
- Pateikiant projektą nepaminėta, kad projektuojama teritorija patenka į Kauno senamiesčio vizualinį pozonį, kas suteikia papildomų reikalavimų. Neaišku, ar projekto vadovas turi Architektų rūmų suteiktą kvalifikaciją būti statinio projekto, esančio kultūros paveldo vietovės apsaugos pozonyje vadovu.
- Pateikti tik vaizdai iš projektuojamo gyvenamojo kvartalo į Kauno pilį ir senamiestį, tačiau nepateikti ne mažiau svarbūs vaizdai iš senamiesčio.
- Viršutinė promenados dalis turi būti atvira miesto gyventojams.
V.Merkevičius:Pateiktas užstatymas atrodo chaotiškas, pasiūlymai formalūs, be sistemos. Projektuojama vietoje, kuri jau turi užstatymo kodą ir užsakovas tas pats. Reikėtų ieškoti bendro vardiklio, bet jo nesimato.
Vieta Kaune yra labiausiai prestižinė, čia gyvens pasiturintys žmonės, todėl butai turėtų būti didžiuliai. Butų dydis apspręstų ir pačią architektūrą – priklausomai nuo to, koks bus butų skaičius laiptinėje – du, o gal vienas.
Stilobatas galėtų baigtis komercinėmis patalpomis, atsuktomis į upę. Pastačius tiltus, pakrante vaikščios daug žmonių.
Planuojant krantinę, siūlau numatyti bendramiestines funkcijas dabar, o įrengti galima ir ateityje.
Manau, kad dirbtinis krioklys dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje formalus. Siūlau ten įrengti kavinę.
A.Kiaunienė: Pagrindiniai žaidėjai šioje partijoje – pilis ir senamiestis. MiestovAizdis, kurį matys kvartalo gyventojai, išanalizuotas ir puikiai pateiktas, bet šiuo atveju esmė – vaizdai iš miesto.
Projekte neturėtų būti sprendžiamas tik vieno sklypo užstatymas. Iš šono žiūrint, matosi ilgi stori fasadai – tikrai ne prestižinio rajono įvaizdis. Tai turėtų būti aukščiausios architektūrinės kokybės prestižinis rajonas. Gal galima būtų su statytoju padiskutuoti dėl programos ir numatyti didelius prabangius butus, kas pakeistų architektūros charakterį? Gal balkonus, esančius priešais ekranus nusukti į šoną?
Svarbiausias uždavinys – kaip kvartalas bus matomas iš senamiesčio, kitos Nemuno kranto.
Manau, kad krioklys šioje vietoje nereikalingas, lėšas galima būtų skirti architektūrinei kokybei tobulinti.
L.Janušaitienė: Kaunui būdingi skersiniai ryšiai į upę. Būtina numatyti skersinius ryšius iš abiejų sklypo šonų viešam susisiekimui su krantu.
Reikia galvoti, kad krantine turės pravažiuoti spec. transportas – gaisrinės, greitosios, numatyti dviračių ir pėsčiųjų judėjimą krantine. Siūlyčiau projektuoti taip, kad tvorų nereikėtų.
Reikėtų atkurti viršutinę pėsčiųjų trasą.
Galvočiau apie mažiau, bet prabangių butų su išskirtine architektūra. Pastatų tūriai mechaniški, masyvūs, primena standartinį naujų rajonų apstatymą, neturi individualaus charakterio, atspindinčio sklypo situaciją priešais pilį ir Neries kranto išklotinės atžvilgiu
Reikėtų atgaivinti kavinių ir komercinių taškų idėją. Krioklys atrodo ne mastelyje – kietas ir drastiškas. Geriau tiktų kokia vieša funkcija.
Manyčiau, kad tokiose svarbiose vietose projektuojant reikėtų rengti architektūrinius konkursus ar kūrybines dirbtuves.
Sklypas patenka į Senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį, ir privalu projekto sprendinius pateikti pagal pozonio reikalavimus, vadovaujantis NKVAĮ.
G.Janulytė- Bernotienė: Nesimato bendros teritorijos koncepcijos, pravažiavimai taip pat neturi scenarijaus. Koncepcija gali būti lokali, bet turi tapti visumos dalimi. Manau, kad užsakovas turėtų užsakyti bendrą teritorijos vystymo koncepciją.
Kokia bus upės panorama nuo Kėdainių tilto? Gal aukštingumas galėtų mažėti pilies link? Iš kitos Nemuno pusės kvartalas matysis kartu su senamiesčiu. Krantinių promenados funkcijos neaiškios, turi atsirasti ir dviračiai, ir pėstieji, ir poilsio aikštelės. Gal reikėtų viešos erdvės ir dambos altitudes kiek pažeminti?
N.Danielienė-Tsebrij: Pasigedau krantinės ir viešų erdvių nuo Kėdainių tilto iki Vilijampolės tilto bendros koncepcijos, pilies pražvalgos iš kvartalo gilumos.
Palyginus su 2008m. detaliuoju planu statybinė zona ženkliai priartėjo prie upės ir padidėjo aukštingumas (buvo 3- 4aukštai). Detaliajame plane buvo akcentuojamas skersinių gatvelių pražvelgiamumas. Praktiškai nelieka ir žaliojo gojelio, kurį anksčiau buvo numatytas išsaugoti – dabar ten statybinė zona (pav. namas “Dubysa” ir iš dalies “Nevėžis”).
Projekte viršutinėje terasoje trūksta viešųjų erdvių, nes šlaitas – ne vieša erdvė. Čia galėtų atsirasti kavinės, būti teikiamos paslaugos.
Pasirinktas variantas, kai pastatų “veidai”, veikiantys kaip ekranai sukuria mastelio disproporciją.
Turiu abejonių dėl vidinio kiemelio jaukumo, nes tai gyvenamoji, o ne komercinė, zona, o ją aprėmina vien stiklas.
L.Tuleikis: Daug kas priklauso nuo užsakovų. “Yit Lietuva “ inicijuoti gyvenamieji kvartalai “Karigė” ir “Šilo namai” buvo geri. Brastos kompleksas pradeda gadinti užsakovų reputaciją. Konkursinis “Piliamiesčio” projektas buvo geras, techninis projektas jau daug prastesnis. “Yit Lietuva” tuėtų daryti išvadas ir mažinti apetitą.
Pateiktame projekte trūksta savitumo, reikėtų jautresnės architektūrinės kalbos. Tokio dydžio tūriai yra aiškiai per stambūs. Pirmame fronte galėtų būti iki 3 aukštų pastatai – tuomet nedarytų žalos kraštovaizdžiui. Tai – užsakovo problema.
Krioklys atrodo kaip iš Kinijos, tik įspraustas į daugiabučių kiemą. Manyčiau, kad perteklinis išlaidavimas yra neeuuropietiškas elgesys.
D.Šarakauskas: Mes gydom pasekmes, o ne priežastis. Turėtų atsirasti bendras pakrantės specialusis planas, kurį valdytų administracijos direktorius ir kuris būtų privalomas visiems vystytojams.
“Yit Lietuva” tikrai nesugebės tokio darbo atlikti.
V.Janušaitis: Kai verslas pajus, kad vieta pelninga, tada didelius butus ir statysim. Visus kviečiu atvažiuot ir pasivaikščiot po “Piliamiestį”.
N.Danielienė-Tsebrij: Pastatų aukštingumas ir statybinės zonos atstumas iki vandens nustatyti dabar galiojančiame detaliajame plane. Miestas privačiuose sklypuose projektuoti negali.
N.Stanionis: Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad vyksta šis svarstymas ir diskusija. Dėl to reikia padėkoti projekto rengėjams ir statytojams. Patys projekto sprendiniai, man atrodo, turi daug trūkumu. Teritorijoje tarp Brastos gatvės ir Neries, Nemuno upių per paskutinius 15 metų yra rengti plenerai, detalieji planai, architektūriniai konkursai. Šie projektai turėjo visos teritorijos tarp upių ir Brastos gatvės urbanistinės struktūros, krantinės vystymo koncepcijas, principus. Negaliu pasakyti, kad tos idėjos pačios geriausios, bet jos nagrinėjo platesnę teritoriją ir nusakė tam tikrus principus. Projektuojami pastatai gerai matomi iš miesto apžvalgos aikštelių, magistralinių miesto gatvių, bet tokios analizės nėra. Projekte sprendimai parengti apsiribojant sklypu. Dėl to sprendimai, man atrodo, netinkami. Tai yra pastatai per daug „lipa“ ant vandens, lyginant su gretimu suprojektuotu ir esamu užstatymu. Projekto sprendiniai užkerta visoje teritorijoje projektuotus ryšius su upėmis, vizualinį ryšį su pilimi ir kitais senamiesčio objektais, ir sprendžia tik savo kiemo ryšį. Nežinome, kaip sprendiniai atrodys senamiesčio fone, žiūrint nuo Aleksoto kalno ir kitų svarbių taškų. Projekto sprendiniai užkerta pėsčiųjų praėjimą viršutine terasa, nėra dviračių takų. Siūlyčiau neprojektuoti tvorų, tai, manau, praeities sprendimai.
Krantinės – miesto veidas – esančios kaimynystėje su senamiesčiu su pilimi, todėl labai svarbu, kad architektūra nebūtų per daug agresyvi. Labai svarbu siekti krantinės laiptavimo, kad būtų sugriautas 8 metrų aukščio sienos įvaizdis.
Visi ekspertų pasisakymai bus aprašyti protokole ir pateikti projekto rengėjams. Aptariant visų pasisakymus, reikia akcentuoti per mažą projekto sprendinių įsiklausymą į aplinką, per mažą dėmesį viešai krantinei. KAUET kreipsis į savivaldybę su prašymu spręsti krantinės klausimus. Taip pat projekto architektūrinė išraiška per grubi, monotoniška, turėtų būti tobulinama.
A.Kaušpėdas: Jūsų įžvalgos mums labai naudingos. Bet egzistuoja realybė, reglamentai, užsakovas. Pagrindiniai reikalavimai sudėti detaliajame plane ir privalom juo vadovautis. Dėl krantinių komercializavimo turiu abejonių.
Vieta iš tiesų labai sudėtinga, bet manau, kad miestas turi būti įvairus, kupinas įvairios architektūros, todėl nebūtina sekti jau pastatytu kvartalu.
Jau anksčiau užsakovui siūlėm viršutinės terasos jungtį, jis atsisakė, bet dabar teks apie tai vėl padiskutuoti.
Manome, kad miestas turi vystytis ir keistis, ir sieksime įkūnyti savo idėją.
NUTARIMAS
1.Apsvarstę DAUGIABUČIŲ GYVENAMOSIOS PASKIRTIES PASTATŲ BRASTOS G.28 KAUNE PROJEKTĄ (UAB „JP Architektūra“) rekomenduojame tolesniame darbe atsižvelgti į KAUET ekspertų pastabas:
1.1- Būtina visos tertorijos nuo Kėdainių tilto iki Vilijampolės tilto, tos atkarpos krantinės ir viešųjų erdvių bendra vystymo koncepcija. Uždaviniai sprendžiami tik sklypo viduje, ryšys su kontekstu paliekamas savieigai ( 7 ekspertai):
1.1A- Kauno miesto savivaldybė turėtų inicijuoti specialųjį šios teritorijos planą, kuris būtų privalomas visiems vystytojams (bendra nuomonė).
1.1B – Projektuojant būtina remtis krantinės vystymo koncepcijos nugalėtojo medžiaga.
1.2- Architektūrinė išraiška gana grubi, monotoniška, sprendiniai stokoja miestiškumo ir individualumo. Tūriai per daug agresyvūs ir per arti vandens. Reikėtų siekti aukštesnės ir architektūrinės, ir urbanistinės kokybės, nes projektuojama labiausiai prestižinėje Kauno vietoje.
( 8 ekspertai)
1.3- Viršutinė promenados dalis turi būti atvira miesto gyventojams. Čia galėtų atsirasti kavinės, komercija. ( 5 ekspertai)
1.4– Šlaitas negali būti laikomas viešąja erdve. Šlaito santykis su apatine dalimi kelia klausimų.
( 4 ekspertai)
1.5- Svarbiausia yra kvartalo apžvalga iš senamiesčio ir kitos Nemuno kranto, o ne vaizdai iš kvartalo. Planuojama teritorija patenka į Kauno senamiesčio vizualinį pozonį ir kvartalo perspektyvos iš nurodytų taškų yra būtinos. (4 ekspertai)
1.6- Šio sklypo krantinė yra tik dalis visos promenados, todėl jos aukštis ir plotis neturėtų kisti. (3 ekspertai)
1.7- Siūlome inicijuoti diskusijas su užsakovu dėl butų dydžio – šioje vietoje turėtų būti projektuojami prabangūs prestižiniai butai, kas užduotų toną ir architektūrai. (3 ekspertai)
1.8- Manome, kad dirbtinis krioklys šioje vietoje – dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje- yra perteklinis. (3 ekspertai)
1.9- Sprendimas kvartaliuką aptverti tvora mieste yra urbanistiškai nepriimtinas. (4 ekspertai)
1.10- Neužmiršti, kad krantine turės pravažiuoti spec. transportas – gaisrinės, greitosios, reikia numatyti dviračių ir pėsčiųjų judėjimą krantine. (2 ekspertai)
1.11- Projektuojant tokiose svarbiose vietose reikėtų rengti architektūrinius konkursus ar kūrybines dirbtuves. (L.Janušaitienė)
1.12- Negatyvu, kad visi pastatai tos pačios tipologijos – apie tai reikėtų pagalvoti užsakovui. (D.Šarakauskas)
1.13- Stilobatas galėtų baigtis komercinėmis patalpomis, atsuktomis į upę.(V.Merkevičius)
1.14 – Labai svarbu siekti krantinės laiptavimo, kad būtų sugriautas 8 metrų aukščio šlaito- sienos įvaizdis. (N.Stanionis)
Nerijus Stanionis
Jūratė Merkevičienė
