LAS Kauno skyrius

2018-ųjų Liepos pirmoji

Kol „Kaunas tvarkosi“, architektai pramečiuoja

VDA Kauno fakulteto doc. dr., architektūrologė Vaida Almonaitytė-Navickienė

            Kasdien straksint per atnaujinamų šaligatvių ir plonu asfalto sluoksniu dengiamų gatvių kliūčių ruožą, galima pamanyti, jog Kaune statybų bei architektūros sektorius klesti kaip niekad. Tačiau, ar išties tvarkymosi vajaus kiekybė deramai atsispindi tvarios miesto raidos ir architektūros kokybės padėtį? Sutarkime, jog šis klausimas skamba retoriškai, nes Kaunui pokyčiai buvo būtini, o viešųjų erdvių bei gatvių tvarkybos darbai − neišvengiami. Kita vertus, retorika yra vienas seniausių menų, praeityje puikiai sutarusių su architektūra, kuomet oratorių kalbos, kaltinimai arba panegirikos skambėdavo amfiteatruose bei agorose. Tikiu, jog jų diskursas įmanomas ir šiandien.

            Kasmetinis lakmuso popierėlis, nudažantis mažiau ar labiau intensyvia spalva architektų pasiekimų viralą, yra tradicinė liepos 1-osios paroda. Viešumos ištroškę ekspozicijos stendai jau kelerius metus rikiuojasi Vilniaus gatvėje ir patraukia praeivių dėmesį. Išeinant viešumon dera gerai pasirengti, nesvarbu ką ketinama demonstruoti: retorikos gebėjimus ar architektūrinius vaizdus. Abiems atvejais žiūrovas įdarbinamas, saviraiškai pasiskolinamas jo laikas. Šiųmetė paroda nėra stipri nei ekspozicijos, nei jos turinio prasme, tad žiūrovas įdarbintas stendų plokštumose ieškoti ko nors įdomaus, ryškaus, naujo ir netikėto. O prisiminus pernai metų parodos proveržį gyvenamųjų namų architektūroje, architekto Gintaro Balčyčio projektuotos Kauno autobusų stoties akivaizdžią lyderystę, šių metų vaizdas atrodo dar blankesnis. Vertinimo komisija, sudaryta iš Loretos Janušaitienės, Vytauto Biekšos ir Tado Jonauskio, visuomeninių pastatų kategorijoje įvertino UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ SEB banko pastatą Nemuno gatvėje. Teisingai įpieštas į sklypą, plastiškais fasadais žvelgiantis į judančius Karaliaus Mindaugo prospektu, pastarasis atspindi kintančią bankų veiklos tendenciją. Virtualių paslaugų populiarėjimas ir tradicinio banko įvaizdžio kaita lėmė vieno stambiausių bankų Kauno filialo pasitraukimą iš Laisvės alėjos. Nors bankas geografiškai išliko miesto centre, tačiau atsisakė atviro banko idėjos. Prisiminkime 1998 m., kuomet SEB bankas, tada dar „Vilniaus“ įsikūrė miesto pėsčiųjų arterijoje. Tąkart jis simboliškai prisišliejo istoriniame bankų kvartale, architektų Vlado ir Dainoros Lučinskų projektas sumaniai derino XIX a. paveldo vertes bei tuometinę architektūrą. Visuma deklaravo demokratiško, klientui atviro ir jo pasitikėjimo belaukiančio banko amplua. G. Natkevičiaus ir jo komandos kūrinys prabyla intravertiškai: vertikaliai skaidyti fasadai plieniniu žvilgsniu perveria prospekto ašį. Laiptuotas tūris jau kažkur matytas, galimai visai netoliese, to paties autoriaus kūrinyje, pramintu „Bokštas“. Įeiga į pastatą yra, tiesa, jai nesuteiktas joks prioritetas: jeigu rasite duris, užeikit! Tačiau prieš tai pabandykite reikalus išspręsti su dviem išmaniaisiais bankomatais. Taip daugelis net neužsuka į banko vidaus patalpas, kurios organizuotos kaip Kauno klinikų skubios pagalbos priimamasis. Tai nėra nei blogai, nei gerai, tiesiog architektūros užduotis atspindi besikeičiančią bankininkystės paslaugų specifiką. Galimai, daliai visuomenės užgims nostalgija atviram bei demokratiškam bankui, ilgą laiką buvusiam vienu kokybiškiausių pastatų Laisvės alėjoje.

            Pilotas.lt metų architekto titulą įteikė Gustei Kančaitei už administracinį pastatą Jonavos g. (a.a. Algimantas Kančas, Gustė Kančaitė ir Gediminas Mačiulis). Šis objektas toks kaunietiškas gerąja prasme, kad dėmesio prizas nekelia abejonės: raudonos plytos spalva mums tinka nuo Kauno pilies laikų ir estetiškai lydi beveik per visus istorinius architektūros stilius. Gana sudėtingos geometrijos sklype tūriai įterpti sumaniai bei kūrybingai. Įveiklintos visos pastato plokštumos: kiekvienas fasadas, net ir stogas sutartinėje atlieka savo sinkopę, junginyje suaugančią į polifoninę harmoniją. Kitų administracinių pastatų, eksponuojamų parodoje, visuma stokoja tvaraus humanizmo bei architektūrinės plastikos. Dauguma atrodo itin maštabiški, atsiliekantys laike ir susiaurinę statybinių medžiagų paletę iki minimumo.

Gamybinių pastatų konversija į daugiabučius gyvenamuosius pastatus su komercinėmis patalpomis (Gedimino g. 46) architektui Mindaugui Miliukščiui atnešė geriausio jaunojo architekto kūrinio titulą. Objektas pabrėžtinai tvarkingas ir santūrus: istorinės architektūros ir naujosios dialogas perdėm atsargus, stokojantis jaunatviško maksimalizmo, už ką turėtų būti teikiama pastaroji nominacija. Priešingai: Mykolo Svirskio ir  Linos Bakienės suprojektuotas gyvenamasis namas Varpo g. 8 yra veržlus, edukatyvus ir visuomenės skonį ugdantis architektūros vienetas. Akis džiaugtųsi ne vien originalu, bet ir klonuotomis versijomis, jei tik jos gebėtų respektuoti statinio esminę idėją: tvari ir saugi gyvensena.

Kitiems gyvenamųjų namų kategorijoje pateiktiems eksponatams panegirikos žodžiai nesilieja, nes nėra už ką girti pastato, kuris jau kelerius metus eksploatuojamas Šančiuose ant Nemuno kranto, tačiau tik šiemet žengė į parodą. Daugiabutis Palangoje pasidabinęs itin efektingu stogu, tačiau, kaip jis praturtina vietos kontekstą ir gatvės išklotinę? Kas be drono ir paukščių mato tą stogą? Gyvenamieji namai, tarsi keturkojų vados pasivadinę „U“, „V“, MI“ ar kitomis raidėmis, veikiausiai geri ir funkcionalūs, tačiau jie nėra parodiniai. Originalumo stokoja ne vien jų pavadinimai, bet ir architektūriniai sprendimai.

Kitus parodos eksponatus galima apjungti po koncepcinių minčių vėliava. Būtent čia ryškiai atsispindi parodos ekspozicinės tvarkos stygius. Net du eksponatai: „Laisva žemė“ ir „Vytis – tai aš“ yra LKT remiamo projekto „18+18“ kūrybinių dirbtuvių rezultatai, tačiau apie tai neužsiminta eksponato stendo etiketėje. Skulptūrinė idėja „Pusiausvyra“ jau spėjo prasisukti  konkurse „Kauno akcentai“. Keli koncepciniai projektai atrodo įdomūs: „Betono aikštė“ byloja apie mūsų architektų žinovystės eksportą į Romą, tačiau konkurso aplinkybės nenušviestos. Gerai, kad bent suvokiame, jog Gražinos Janulytės-Bernotienės studija atkakliai tebedirba ties Juodkrantės uostu, Lino Tuleikio kompanija šmaikščiai sudalyvavo Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje konkurse, Tomas Kuleša, Gintaras Čepurna, Deivydas Pauža, Neringa Sobesčukaitė, Gintarė Lučinskaitė ir Giedrė Palevičiūtė priminė, jog pasirodė  M. K. Čiurlionio koncertų centro tarptautiniame konkurse. Koncepcijos lauke ryškiai šviečia architektės Sigitos Kundrotaitės-Savickės kurtas interjeras „G51“. Šis išgrynintą erdvės formavimo mintį sutelkęs darbas išties vertas geriausiojo titulo.

Inkščiantį šios recenzijos toną lemia tai, kas akivaizdu: tradicinei liepos 1-osios Kauno architektų parodai laikas ne vien cenzūruoti dalyvių siunčiamus eksponatų aprašus. Būtų gerai, kad architektai atrinktų vieną ar du pačius geriausius savo kūrinius, o ne „užverstų“ organizatorius abejotinos kokybės gausa. Šių metų parodoje kelių pavardžių pasikartojimas atrodo perteklinis. Kaip užsiminė architektė Guoda Zykuvienė, dirbusi vertinimo komisijos sekretore, kitais metais planšetuose turėtų atsirasti bent keli apibendrinti objektų brėžiniai, suteikiantys informatyvumo. Galimai derėtų aiškiai atskirti interjero kategoriją. Kadangi ši sritis turi net kelias galimybes pasirodyti įvairiuose konkursuose metų eigoje, vargu, ar išvis ji Kauno parodoje reikalinga. Norisi visumos: interjero drauge su tūriu ir menine idėja. Grįžtant prie architektūrologinės retorikos, peršasi pastaba apie Kauno architektų cecho garsias, minties grynuolių pavardes. Kadangi ši paroda kaip niekad stokoja ryškių, produktyviai ir kūrybingai dirbančių Kauno architektų pavardžių ir jų darbų, belieka teigti, jog pastarieji pramečiuoja. Norisi tikėti, jog iki kitų metų paroda atsinaujins, nematerialiųjų tradicijų šviesoje sutvirtins savo koncepciją ir gyvuos kokybės linkme. 

 

Liepos 1-ąją išrinkti geriausi Kauno architektų darbai 

1. Geriausias visuomeninės paskirties pastatas – Administracinės paskirties pastatas Nemuno gatvėje.  Architektai – Adomas Rimšelis, Ronaldas Pučka, Gintautas Natkevičius, UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“, konstr. Saulius Milišauskas

2. Geriausias gyvenamasis namas – Gyvenamasis namas Varpo g.  Architektai – Mykolas Svirskis, Lina Bakienė, konstr. M. Vaidelys

3. Geriausia koncepcija/projektas – „Mi“ gyvenamasis namas. Architektai – Darius Čiuta, Aurimas Valaitis, konstr. Vytis Pijus Čiras

4. Geriausias interjeras – Interjeras G51. Architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė

5. Geriausias jaunojo architekto kūrinys – Gamybinių pastatų konversija į daugiabučius gyvenamuosius pastatus su komercinėmis patalpomis. Architektas Mindaugas Miliukštis, konstr. Mindaugas Kasiulevičius

6. Geriausias viešosios erdvės projektas – „Laisva žemė“. Architektai – Elena Damaševičiūtė, Kęstas Vaikšnoras, Mantas Mickevičius, Monika Gedvilaitė, Rasuolė Petrikaitė, Tomas Kuleša

Parodos Architektūra: Kaunas 2018 geriausius projektus skirtingose nominacijose atrinko Vytautas Biekša, Tadas Jonauskis ir Loreta Janušaitienė.  

Portalo PILOTAS.LT Metų architekto titulą pelnė architektė Gustė Kančaitė

 

(Projektus galite pamatyti http://www.laskaunas.lt/category/paroda2018/)

Liepos 1-osios šventės nuotraukos Tomo Petreikio

Speciali padėka:

Gerb. Robertui Jociui už paramą organizuojant Architektų dienos šventę 

Renginio rėmėjai:

YIT Kausta
UAB Rockwool
UAB Hydro Building Systems
UAB Velux Lietuva
UAB Medžio stilius
UAB Jurės medis
UAB Knauf
UAB Schüco
UAB Kauno Doleta
UAB Iris
UAB Daistatus
UAB Knauf
UAB Ravak
UAB Landero

 

Komentavimas baigtas.