LAS Kauno skyrius

2019-ųjų liepos 1-oji

2019. Kaunas. Architektūra

Doc. dr.  Jūratė Tutlytė

Pats faktas, kad jau kelinti metai iš eilės Kauno architektūra “išeina” į senamiesčio gatves ir “pasirodo” yra neabejotinai pozityvus judėjimas (at)pažinimo ir pažindinimosi link: meistrų su kolegų architektų darbais, vartotojų ir/ar užsakovų su architektais ir architektūra, miestiečių su viešos ir privačios erdvės reikalais, miesto svečių su vietos architektūros tendencijomis ir kokybe (šiemet pirmąkart informacija apie projektus pateikta ir anglų kalba).  Vienu atveju lauko ekspozicija veikia kaip veidrodis architektūrinio grožio vertinimuose, savęs ir kitų atpažinimuose, kitu atveju – kaip švietėjiška priemonė architektūrinės edukacijos ir sklaidos vardan. Jei yra trečias atvejis, tai apie jį greičiausiai nutylima.

Susipažinimuose visad svarbūs esminiai klausimai: kas esi, kaip vadiniesi, kuo užsiimi ir kuo tiki. Jei moki skaityti erdvinę kalbą iš lapo – atsakymai kaip ant delno. Jei ne – vis tiek bus į ką akis paganyti.

Iš tiesų, šiųmetinė Kauno architektūros paroda gausinga. Ypač turtinga privačios erdvės realizacijomis.  Santykis su viešos/visuomeninės paskirties objektais lygus 3 prie 1. Statybų geografija paplitusi po visą Lietuvą: nuo Kėdainių, Vilniaus, Druskininkų, iki Klaipėdos, Palangos, Pervalkos ir Pyplių. Deja, architektūrinis eksportas į kitas šalis – nulinis. Nebent jis liko sąmoningai nepaviešintas. Tipologinė funkcinė įvairovė plati: vaizdžiai tariant, nuo A iki Š…  O tiksliau nuo privačių gyvenamųjų namų, daugiabučių, ištaigingų vilų, administracinių statinių, tiltų, mokslo ir kultūros, rekreacinių objektų iki idėjinių konceptų ir tupyklos miške (detalės irgi neabejotinai vertos architekto dėmesio, ypač turint omenyje kiek neįtikimai daug dar Lietuvos rajonų ir kaimo vietovių neturi centralizuotos kanalizacijos bei nuotekų tvarkymo sistemų, dėl ko sulaukta net Europos Komisijos priekaištų Lietuvai). 

Pirmojo žvilgsnio – greitoji Kauno 2019 m. architektūros parodos apžvalga, tiesą sakant, “wow” faktoriaus nefiksuoja. Plika akimi matyti, kad bendrame vaizde atsiskleidžia ryškus erdvinių, formos, spalvinių sprendimų vienodumas ir atsikartojimas, kuris greičiausiai byloja apie tam tikros lietuviškos šiuolaikinės architektūrinės linijos buvimą: nuosaikios, šiaurietiško minimalizmo, regionalizmo krypties architektūrą.  Dauguma jos elementų simptomiškai pasiskolinti iš 20 a. vidurio  modernaus judėjimo (ypač švarios linijos, lakoniškumas, švara, erdvės maksimizavimas, laisvas planas, dėmesys aplinkai), tačiau kartu galime pastebėti ir kai kurių prieškario architektūros citatų (lenktos linijos, modernizuotas aptakumas).  Taip pat juntama ir savita tradicinės architektūros (ypač individualių namų statyboje) stilizacija bei modernizacija (šlaitinių stogų ir formų laužymas). Interjeruose dominuoja švarios, bazinių formų linijos, pabrėžiamas lakoniškumas ir akcentuojamas komfortas nelygu prabanga. Spalvinis baldų, sienų, tekstilės, apšvietimo koloritas beveik niekada neišlipa iš subtilių, švelnių tonų paletės: šimtai pilkos atspalvių, ruda, juoda, balta.  Medžiagiškumas atsiremia į medžio, stiklo, akmens, betono, keramikos ir tekstilės derinius. Džiugina vis glaudesnis ryšys su vandeniu, kas jis bebūtų: marios, upė ar vietoje sukurptas tvenkininis.

Taigi, panašu, kad nevaržomai išlaisvintu kūrybingumu, laisvai tekančių, kreivalinijinių, dekonstruotų, netipinių formų naudojimu Kauno architektūros parodai pateiktų pavyzdžių apkaltinti negalėtume (tiesą sakant, jų ypač pasigesta pateiktuose nekasdieninės, rekreacinės aplinkos sprendiniuose).  Kita vetus, šiuolaikinė architektūra šiandien apibūdinama ir paaiškinama ne tiek dėl savo įmantrių, inovatyvių formų, kurias įgalina neribotos kompiuterinio dizaino galimybės, kiek visų pirma dėl savo etinės pozicijos – ekologinio draugiškumo ir visų rūšių kūrybiškumo išlaisvinimo. Šia prasme, 2019 m. Kauno architektūros ekspozicija yra gana monolitiška, monochromiška ir net sterili: joje neatsispindi daugiakultūrinė patirtis ir įvairovė, kitoks, kitamaniškas požiūris į pasaulį ar jo erdvinę sandarą.  Antra tiek, sakyčiau, kad ištaigingų vilų, privačių tvirtovių demonstracija tik dar labiau išryškina socialinės atskirties Lietuvą, ir neprisideda prie demokratiškos gyvensenos formų įtvirtinimų (nepaisant pavienių galerijų be sienų ir viešų viešo miško tupyklų). Apie ekologinį draugiškumą nepasakyta nieko. Norisi tikėtis, kad atskirais atvejais apie jį vis dėlto buvo galvojama. 

Vis gi pažymėti yra ką. Bendrame kontekste su išimtinai architektūrinės cecho sudėties komisijos vertinimais tenka beveik neginčijamai sutikti (pasiliekant 1 proc. abejonės). Atrinkti tiek geriausi savo koncepcija (ypač pagyrimų vertas Multifunkcinis kompleksas “Lindenau” krantinėje), tiek kontekstualumu (gyvenamasis namas Kumelių g. Kaune), tiek jaunatvišku profesionalumu, žavesiu ir paprastumu (juodas namas Kaunas), tiek geriausiu interjeru (teatro butas Kauno senamiestyje) pasižymėję darbai. Verti pastebėjimo.

Žvelgiant į ateitį ir darbų eksponavimo perspektyvos, architektūros mieste pa(si)rodymo pusės, svarbu būtų pagalvoti apie galimybes sulaužyti “mažiau yra daugiau” principą, kuris publikos atveju ne visuomet reiškia “geriau”:  platesnių, detalesnių darbų aprašymų pateikimas (tęsiant dvikalbystės tradiciją), pagrindinės idėjos, naudotų technologijų, kliūčių ar privalumo išaiškinimo aprašų, galbūt liečiamų maketų demonstravimas ar kitos priemonės tikėtina pagerintų architektūros suvokimą publikos tarpe, leistų prisijaukinti ir užmegzti kontaktą su platesnėmis auditorijomis. Įvairovės vardan.

 

________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Parodos „Architektūra: Kaunas 2019“ vertinimo komisija Donatas Rakauskas, Gilma Teodora Gylytė pirmininkaujant Donaldui Trainauskui išrinko ir diplomais apdovanojo geriausius  

  1.  Geriausias daugiabutis gyvenamasis namas – Gyvenamasis namas Kaune, Kumelių g.  

      Architektai –  Erikas Spūdys, Adomas Rimšelis, Gintautas Natkevičius, UAB architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai.           

  1.  Geriausias individualus gyvenamasis namas – Namas Kaune Seinų g.

      Architektai –  Erikas Spūdys, Adomas Rimšelis, Gintautas Natkevičius, UAB architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai.              

  1.  Jaunojo architekto nominacija – Juodas namas Kaune.
     Architektas – Laurynas Avyžius, UAB NEBRAU.
  2.   Geriausias interjeras  – Teatro butas Kauno senamiestyje.

     Architektai – Enrika Riaukaite, Vida Giedra, Edgaras Jasenka, Igne Kinduryte, “In  Dot”.

  1.  Geriausia koncepcija  – Multifunkcinio komplekso „Lindenau“ krantinėje konkursas.      Architektai – Priešpilio g. 6 Klaipėda Gustė Kančaitė, Tomas Petreikis, Ieva Šalomskienė, Kęstutis Kajokas, Kančo studija

Nuotraukos Juozo Kamensko

Komentavimas baigtas.