Tekstas – Jurgio Rimvydo Palio
Prabėgo savaitė, kai mus paliko architektas urbanistas Alvydas Pranas Steponavičius.
Liepos 1-ąją, per pačią architektų džiaugsmo šventę, atsisveikinome su kolega. Šventės džiaugsmas ir liūdesys dėl netekties. Prieštaringi jausmai – sunku tai suderinti. Tačiau tokia tikrovė.
Pažintis su Alvydu užsimezgė dar vaikystėje, kai mūsų tėvai skulptoriai, gyvendami netoliese, vakarais susirinkdavo žaisti šachmatais, o tuo metu mes, vaikai žaisdavome vaikišką futbolo žaidimą. Aplinka, kurioje augo Alvydas, buvo be galo įvairi – didingos klinikos, paslaptingas VII-as fortas, meteorologinė stotis su ažūriniu mediniu bokštu, kasdien leidžiami aerozondai, atviras politechnikumo plaukymo baseinas, garsaus dailininko baldžiaus J. Prapuolenio sodyba. Senovinė šv. Luko raudonų plytų ligoninė, toliau už jos – kariška šaudykla, kur rinkdavome tuščias gilzes. Ir, žinoma, garsiosios klinikų stačios pakalnės link Neries, kuriomis mes su slidėmis švilpdavome žemyn. Gal tai ir paskatino Alvydą vėliau tapti aistringu kalnų slidininku. Dar ir vadinamas “uošvės liežuvis”, apaugęs topoliais forto kelias, vingiuojantis slėniu su stačiais šlaitais ir apačioje šniokščiančiu upeliu. Kelias, kuris peršokęs upelį pro kompozitoriaus J.Gruodžio namelį su aukštu lieptu, leidžiasi Neries link. Manau, tokia nestandartinė įvairi aplinka jau tada padėjo formuotis Alvydo, kaip būsimo urbanisto, pasaulėžiūrai. Pažymėtina, kad vėliau, jau tapęs architektu urbanistu, išugdė savyje platų požiūrį į miestų erdves, semantiką, planavimą ir savitumus. Buvo miesto vyriausiu architektu, vėliau tuometinio Miestprojekto vyriausiu architektu, yra suprojektavęs Varnių tiltą, Kalniečių rajoną su kolegomis, už ką buvo apdovanotas sąjungos mastu.
Alvydas dar buvo ir aistrigas Kačerginės žiedo lenktynininkas. Bet labiausiai norėtųsi paminėti Alvydą kaip tikrą urbanistą profesionalą iš didžiosios raidės. Jo žinios, pastebėjimai, pasisakymai, įžvalgos, mintys visada keldavo pagarbą. Prisimenu jo įtaigų sodrų balsą KAUET’o posėdžiuose, puiki artistiška intonacija kartu su profesionaliais argumentais keldavo pagarbą šiam žmogui. Su Alvydu galėjai pakalbėti apie miesto vizijas labai plačiai.
Tai toks buvo šviesaus atminimo kolega Alvydas.
