LAS Kauno skyrius

Architekto Alfredo Paulausko kūryba, I etapas

Projektu siekiama tęsti mokslinių studijų apie iškilius Lietuvos architektus seriją. Iki šiol išleistos knygos apie Gediminą Baravyką, Algimantą Zavišą, Vladą Stauską, Petrą ir Alfonsą Janulius bei kt. Prieš kelerius metus serijoje pasirodžiusi mokslinė studija apie architektą Algimantą Sprindį, kurio leidybą rėmė Kultūros taryba, šiandien spėjo tapti bibliografine vertybe. Leidinio dizainas 2014 m. buvo pastebėtas bei įvertintas Knygų mugės metu. Šių knygų leidyba siekiama praplėsti architektų ir plačiosios visuomenės žinias apie XX a. II p. architektūros situaciją ir kultūrinę sanklodą; nuosekliai supažindinti su produktyviomis ir kūrybingomis asmenybėmis.

Alfredas Paulauskas – vienas iš tų architektūros pasaulio kūrėjų, kurių darbus apibūdiname pabrėždami estetinės raiškos ir praktinio rezultato pusiausvyrą, siekį subtiliai susieti pragmatiškąjį architektūros pradą ir meninę veiklą, atskleisdami gebėjimą ieškoti architektūrinės harmonijos. Kelias į architektūros studijas A. Paulauskui reiškė kelią į meno pasaulį. Estetinės saviraiškos poreikis skleidėsi ne tik architektūrinėmis kompozicijomis, bet ir tapyba, akvarelėmis, šaržais, skulptūra. A. Paulausko architektūrinis mąstymas gan griežtas ir racionalus, kūrybos procese disciplinuotai išgryninantis sumanymą, palikus reikšmingiausias, kertines idėjas. Architekto „credo“ galėtų būti trumpas: neprarasti saiko. Apibendrintai charakterizuojant Paulausko darbus į akis visų pirma krenta pažangiausių konstrukcijų sprendimų paieška ir racionaliai funkcionuojantis erdvės mechanizmas. Tiesa, sovietmečio epocha, kurioje architektas sukūrė didumą darbų, diktavo savo sąlygas, tad toli gražu ne visoms pažangioms idėjoms buvo lemta įgyti materialų pavidalą miestų erdvėse.

Įgyvendinant projektą numatyta:

  • surinkti ikonografinę, archyvinę, publikuotų ir nepublikuotų šaltinių bei filmuotą medžiagą apie architekto A. Paulausko kūrybą;
  • surinkti amžininkų atsiminimus apie architektą A. Paulauską, juos fiksuoti bei parengti spaudai;
  • atlikti išsamią išlikusių statinių, maketų, brėžinių fotofiksaciją bei fotomedžiagą paruošti leidybai;
  • skaitmeninti meno kūrinius (akvarelių, tapybos) ir medžiagą parengti spaudai;
  • sukurti būsimojo leidinio dizaino ir maketo viziją.
  • sukurti kokybišką kultūros produktą, atverianti kelią leidybiniam etapui.

 

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba. Paramos dydis: 5800 eurų.

Komentavimas baigtas.