LAS Kauno skyrius

Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studijos darbai

Šių metų sausio mėnesį VšĮ KAUET užsakymu pradėti Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studijos rengimo darbai. Dar 2016 m. lapkričio mėnesį pradėta diskusija apie architektūrinį konkursą Steigiamojo Seimo aikštei regeneruoti pasuko kita linkme. Įsiklausius į Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos rekomendacijas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos norą teritorijoje egzistuojančias problemas gvildenti iš esmės buvo bendrai nuspręsta į teritoriją žvilgtelti plačiau ir prieš skelbiant architektūrinį konkursą atlikti urbanistinę galimybių studiją.

Šiandien pokyčiai, sutelkti tik į Steigiamojo Seimo (buvusią Rinkos) aikštę, nebūtų efektyvūs dėl intensyvaus transporto eismo Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžoje, dėl didelės teritorijos fragmentacijos ir dėl dešimtmečiams sustojusio ir nei pirmyn, nei atgal nejudančio tunelio po Ąžuolų kalnu projekto, kas prisidėjo prie išdarkytų kvartalų įšaldymo abiejose Gimnazijos g. pusėse.

Architektūrinio konkurso organizavimas tinkamai neįsigilinus į vietos poreikius ir nesuformulavus aiškaus ir pagrįsto galimo užstatymo turinio bei apmatų neduotų norimų rezultatų, neišspręstų vietą smaugiančių urbanistinių ir susisiekimo sistemos problemų bei niekaip neatspindėtų vietos bendruomenės poreikių.

Galimybių studijos tikslas – pasiūlyti efektyvias ir racionalias gaires teritorijai vystyti, kurios galėtų tapti pagrindu organizuojant Steigiamojo Seimo aikštės regeneracijos architektūrinės idėjos konkursą.

Galimybių studijos uždaviniai:

  • Išanalizuoti galimas Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų vystymo galimybes, identifikuoti egzistuojančias problemas ir grėsmes, siūlyti įvairius vietos programos turtinimo scenarijus tam, kad būtų užtikrinta gyvybinga teritorijos regeneracija.
  • Išsiaiškinti vietos bendruomenių poreikius, įtraukiant verslininkų asociacijas, gyventojų atstovus, miestokūros ekspertus, gretimų teritorijų suinteresuotąsias grupes.
  • Išanalizuoti ir pasiūlyti analizuojamos teritorijos viešųjų erdvių (aikščių, skverų, gatvių, pėsčiųjų takų ir pan.) vystymo gaires.
  • Naudojantis kitų Europos miestų patirtimi siūlyti galimas transporto mazgo pertvarkymo kryptis. Dėmesys turi būti skiriamas sprendiniams, gerinantiems pasiekiamumą įvairiomis judėjimo priemonėmis, sukuriantiems žmogui draugiško mastelio gatvių profilius. Papildomai pateikti dviračių ir automobilių statymo planuojamoje teritorijoje ar jos prieigose pasiūlymus.

Galimybių studijos rengimo eiga:

  • Duomenų rinkimas ir analizė.
  • Individualūs susitikimai su gretimų teritorijų naudotojais ir lokaliomis interesų grupėmis.
  • I ekspertų susitikimas: analizės ir atspirties taškų pristatymas, scenarijų generavimas.
  • II ekspertų susitikimas: vystymo gairių pristatymas ir aptarimas.
  • Galutinės koncepcijos pristatymas ir publikavimas.

 

Pirmasis etapas:

Pirmojo galimybių studijos etapo metu buvo surinkta istorinė informacija apie Steigiamojo Seimo aikštę ir gretimas teritorijas, gilintasi į Kauno miesto raidą, apžvelgta esama urbanistinė situacija: egzistuojantis užstatymas ir teritorijoje vyraujančios funkcijos, Kauno kultūrinių erdvių išsidėstymas, viešųjų erdvių tinklas ir susisiekimo sistema. Analizuota teritorijos problematika, atlikti matavimai. Paraleliai vykdyti susitikimai su vietos interesų grupėmis ir miestokūros ekspertais.

Preliminarios analizės išvados ir rekomendacijos buvo pristatytos dviejų susitikimų metu. Pirmasis susitikimas vyko vasario 22 d. su miestokūros ekspertais ir lokaliomis interesų grupėmis, antrasis – vasario 23 d. su analizuojamos teritorijos gyventojais.

Pirmojo galimybių studijos etapo naujienlaiškyje pateiktas sąrašas atspirties taškų, kurių pagrindu bus pradėti formuoti teritorijos vystymo scenarijai. Generuojant atspirties taškus buvo atsižvelgta į analizės išvadas, ekspertų, lokalių interesų grupių ir gyventojų pastebėjimus. 

SSA GS_naujienlaiškis_Nr. 1

Antrasis galimybių studijos etapas: galimų teritorijos vystymo scenarijų generavimas. Vystymo scenarijai apims susisiekimo sistemos vystymo gaires, viešųjų erdvių tinklo stiprinimo gaires bei galimo teritorijos erdvinio vystymo programą bei preliminarius techninius parametrus.

Generuojant skirtingus scenarijus bus analizuojamos sprendinių erdvinės kiekybinės ir kokybinės implikacijos, identifikuojamos su scenarijaus vystymu susijusios problemos ir galimybės.

Galimybių studiją Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos užsakymu ruoš Martyno Marozo vadovaujama MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ (MMAP), bendradarbiaudama su Roterdame įkurtos konsultacinės strateginio planavimo įmonės „MASH Studio“ VOF urbanistais architektais iš Kauno (Ž. Šimkute ir E. Kasakaičiu). MMAP yra architektūros ir planavimo kompanija, kuri specializuojasi ties sudėtingais dizaino ir planavimo projektus, kai tradicinių vystymo modelių nepakanka ir būtinas gilesnis visuomenės įsitraukimas. Šiuo metu MMAP aktyviai dirba prie KTU studentų miestelio vystymo strategijos ir valdo  Vilniaus Neries krantinės Vilniuje regeneracijos procesą. 2016 m. „MASH Studio“ paruoštos galimybių studijos pagrindu šiuo metu yra rengiamas Kauno koncertų centro tarptautinis architektūrinis konkursas.

 

Įrašo navigacija

Komentavimas baigtas.