PASITARIMAS DĖL KAUNO PILIES IR GRETIMŲ TERITORIJŲ SUTVARKYMO ARCHITEKTŪRINIO-URBANISTINIO KONKURSO,
ĮVYKUSIO 2011-03-16 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.71
KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Jonas Minkevičius, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Vladas Stauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Kristina Krištaponienė, Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Julija Zaleckienė, KPD Kauno TP vyresn. specialistė Loreta Janušaitienė, „Lituanikos“ atstovas verslininkas Ignas Grigaras, LAS KS atsakingoji sekretorė Snieguolė Surblienė, Mindaugas Bielskus, Artūras Noreika.
Posėdžio pirmininkas: Rimgaudas Miliukštis.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
E.Miliukštis: Šiais metais planuojame gauti lėšų Kauno pilies ir gretimų teritorijų sutvarkymo konkursui. Norėtume, kad LAS KS kartu su KAUET surengtų šį konkursą. Apie tai, kas jau nuveikta Kauno pilyje papasakos Julija Zaleckienė.
J.Zaleckienė: Jau pakeltas pietrytinis bokštelis su menamu tūriu ant pilies liekanų.
E.Miliukštis: Šiuo metu Kauno pilies teritorijoje kertami medžiai ir iš pilies į Vilijampolę, bei iš Vilijampolės į pilį atsiveria prarastų panoramų vaizdai. Vakar gavome Aplinkos apsaugos departamento pritarimą tolimesniam medžių šalinimui. Svarbus piliavietės pritaikant visuomenės poreikiams suformavimas. Atsiras tiltas, kuriuo reikalui esant, galės privažiuoti specialios paskirties mašinos. Bus formuojamas takas palei upę. Manau, numatomo konkurso teritorija turėtų apimti Santakos parką, pilies ir Lituanikos teritoriją. Norime su jumis pasitarti, kaip suformuoti užduotį konkursui ir kokia turėtų būti rengiamo konkurso forma- konkursas ar pleneras.
Pirmame etape buvo atlikti archeologiniai tyrimai- rastos požeminės erdvės, vėliau vėl užpiltos. Dabar jas galima būtų panaudoti. Manau teisinga kritika buvo, kad darbai buvo pradėti nuo bokšto pritaikymo, o turėjo būti atvirkščiai- nuo piliavietės. Tačiau taip gavosi, kad buvo skirti konkretūs pinigai pilies bokšto restauracijai ir pritaikymui. Todėl konkursas, nors ir pavėluotai, tiesiog būtinas. Savivaldybė konkursui numatė panašią sumą kaip ir Nemuno salos sutvarkymo konkursui. Gal yra manančių, kad konkurso nereikia?
E.Barzdžiukas: Prieš kelis metus buvo surengtas Lituanikos konkursas, kuriame dalyvavo žymūs architektai. Ši teritorija buvo nagrinėjama. Konkursą laimėjo japonai, kurie pasiūlė būtent šį (rodo schemą) kvartalų padalinimą. Ji buvo savivaldybei pateikta kaip planavimo schema ir jai pritarta. Užsakovai- savivaldybė ir privatūs asmenys. Dabar yra rengiamas šios teritorijos detalusis planas.
Didžiausia problema – transporto žiedas. Prietilčius projektuoja KOWI, bet savivaldybė galutinai neapsisprendė, ar bus tunelis, ar ne.
Šią išplanavimo schemą siūlome integruoti į bendrą struktūrą. Tai preliminari schema.
E.Miliukštis: Kokie teritorijos detaliojo plano rengimo terminai?
E.Barzdžiukas: Maždaug metai.
L.Janušaitienė: Teritorija dalinama į dvi dalis: su užstatymu ir be. KOWI projektuoja prietilčius, kreipėsi į KVAD dėl tunelio. KVAD darbus sustabdė, nes neturi aiškios nuostatos. Vilniaus specailistai mano, kad turi būti išsaugotos vertingosios savybės. Per tą laiką patvirtinta nauja senamiesčio teritorija. Barzdžiukas nesikreipė į KVAD dėl specialiųjų sąlygų.
Didžiausia problema tame, kad ne savivaldybės sprendiniai turi būti pirmi, o profesionalų analizė. Pirmiausia reikia analizuoti, tik vėliau organizuoti veiksmą.
Savivaldybės posėdžiuose svarstoma, kaip nukrauti transportą nuo senamiesčio.
G.Šinkūnas: Spec. planas turi atitikti viešinimo procedūroms.
E.Miliukštis: Procedūros nebuvo pažeistos. Pagrindinis klausimas- ar konkursas savalaikis, jei neišspręstos transporto problemos? Primenu, kad Pilies draugija išsireikalavo, kad vasarą būtų atlikti archeologiniai tyrinėjimai dėl galimai egzistavusio įstrižo tilto.
Kokia turėtų būti plenero ar konkurso apimtis?
V.Stauskas: Kaip bus pasiruošta Hanzos dienoms?
E.Miliukštis: Rangovai pradėjo vykdyti darbus. Išskyrus keliuką, visa kita iki Hanzos dienų turi būti atlikta- tai tiltas, teritorijos planiravimas, šlaitų suformavimas. Palei pilį numatytas tvirtas gruntas.
G.Prikockis: Kokius uždavinius turėtų spręsti konkursas?
E.Miliukštis: Nauji piliavietės pritaikymo sprendiniai.
Funkcija aiški- pirmiausiai pritaikoma miesto gyventojų poreikiams, taip pat svarbu patrauklumas Lietuvos ir užsienio turistams. Yra galimybė pritaikyti naujas erdves po žeme, jas panaudojant I pilies arecheologinių liekanų eksponavimui. Vis tik pagrindinė funkcija- pritaikyti visuomenės poreikiams.
L.Tuleikis: Neseniai svarstėm, kad konkusus turėtų organizuoti LAS, nes turi didesnį autoritetą.
Sprendžiant iš konkursų praktikos, konkursą verta organizuoti tada, kai žinomi dėmenys ir norimas rezultatas. Šiuo atveju- trūksta idėjų. Šiam uždaviniui spręsti labai tiktų „workshopas“. Naudojant šią priemonę, dokumentai būtų kaip išeities duomenys, bet neprivalomi. Tai galėtų būti kūrybinis pleneras. Nugalėtojų sprendiniai nebūtinai turėtų būti įgyvendinti.
Manau, kad konkurso idėja savalaikė. Pilies pritaikymas sukėlė rezonansą, todėl reikia viešų priemonių, kad profesionalai galėtų užimti tam tikras pozicijas. Reikėtų kviesti ir visuomenines organizacijas dalyvauti plenere. Manau, į konkurso ribas turėtų patekti santaka, piliavietė, pakrantės. Transporto klausimų iš viso nereikėtų spręsti. Negalima į vieną konkursą sukišti per daug užduočių. Tai turėtų būti bendra vizija, o ne ūkinių klausimų sprendimas.
Užduotis turi būti patraukli kūrybiškai ir kelianti apetitą kuo gausiau dalyvauti. Sąlygos turėtų būti laisvos.
V.Stauskas: Pritariu dėl plataus požiūrio. Ko reikia, turi pasakyti užsakovai. Ar mikro ar makro mastelyje? Transporto liesti nereikia. Ką dabar svarbiausia daryti, turėtų pasakyti užsakovas. Kauno pilis- seniausia Lietuvos pilis, todėl būtina pritraukti turistus. Manau, turizmo ir miesto reikmių santykis turėtų būti 50:50. Paskirtis yra labai svarbi.
G.Prikockis: Konkurso norėjosi anksčiau, bet ir dabar jį verta organizuoti. Piliavietės koncepcija neaiški. Man atrodo, kad nereikėtų užgriebti santakos ir Lituanikos teritorijų. Reikėtų spręsti arba piliavietės perspektyvą ir jos pritaikymą arba kartu su gretimybėmis. Galėtų būti du konkursai. Pati krantinė turi daug problemų. Tai didžiuliai darbai. Siūlau neišsiplėsti- neorganizuoti labai plataus konkurso.
E.Miliukštis: Gal galima neapibrėžti teritorijos ribų.
N.Blaževičienė: Nesu specialistė, bet įdomu būtų pamatyti, kas čia bus ateity. Gal geriau būtų pleneras. Aš už nagrinėjimą, analizavimą plačiausiame kontekste. Vėliau gal bus organizuotas lokalesnis konkursėlis. Nėra centralizuoto darbo- kažkas kažką projektuoja, o centro nėra. Siūlau kurti pilies ir jos aplinkos koordinacinį centrą, siekti, kad nauja komisija dirbtų atsakingai.
R.Raslavičius: Pritariu Lino idėjai. Bet ar bus sureaguota į plenero rezultatus? Toks būdas padėtų išaaiškinti vystymo kryptis. Pritarčiau platesnei teritorijai. Piliavietė ir jos panaudojimas turėtų būti užduoties centras.
E.Barzdžiukas: Manau, kad lėšos konkurso organizavimui yra labai menkos ir svarbiausia yra nuspręsti, kaip jas prasmingai panaudoti. Gal tai tik piliavietės sutvarkymas? Lituanikos plenerui buvo skirta nepalyginamai daugiau…
J.Kančienė: Lituanikos teritorija – jau naujas požiūris. Gal piliavietę spręsti kartu su santakos iškišuliu? Plenerai paprastai būna su laisva programa ir be rezultatų. Tai lėšų išmetimas be naudos. Sąlygos neturėtų būti visai laisvos, užduotis turi būti suformuluota.
Loreta sakė, kad šiaurinė dalis buvo nuplauta, todėl galima būtų panaudot požeminius plotus.
E.Miliukštis: Įrengus naujas patalpas po žeme, jose galima būtų eksponuoti ir visų etapų pilies retrospektyvinius maketus.
L.Janušaitienė: Karaliaus idėja buvo atveri tuos urvus į vandenį.
J.Minkevičius: Svarbu aiškus požiūris į šią senamiesčio dalį nuo Ąžuolų kalno. Tai istorinė vieta- Kęstučio kariuomenė stovėjo šioje vietoje ir žvelgė į miestą. Vienas svarbiausių dalykų- piliavietės ir santakos apžvalga. Istoriškai tiltas buvo kitoje vietoje. Būtina išlaikyti senamiesčio panoramą. Barzdžiuko išplanavimo schema labai reikalinga- tai prieigų pasiūlymas. Projektavimo objektas- piliavietės priekinė aikštė. Uostus, manau, galima bus vėliau nagrinėti. Nemanau, kad ten įmanomas toks intensyvus judėjimas. Svarbu susitelkti į pakrantę, aplinką, santakos parką ir panoraminį vaizdą.
G.Šinkūnas: Siūlau koncentruotis į urbanistinius miestotvarkos klausimus, ką konkursantai turi išspręsti- paskirtį, naudojimo būdus ir intensyvumus. Šis konkursas padėtų visuomenei susitarti dėl piliavietės funkcijos.
E.Miliukštis: Buvo daug gerų pasiūlymų. Gal Lituanikos teritorijos ir nereikia nagrinėti, bet pakrantės teritoriją šiauriau Lituanikos, manau tikslinga įjungti. Lituanikos konkursas buvo surengtas labai profesionaliai, belieka tik mokytis. Mūsų biudžetas nedidelis, bet ir Nemuno salos konkursas turėjo tiek pat lėšų. Kadangi konkurse bus teikiami pasiūlymai Kauno pilies teritorijos sutvarkymui, tikiuosi pilietiškumo apraiškų.
L.Tuleikis: Noriu pabrėžti, kad jei duomenys nekonkretūs- konkursas nepavyks. Nenorėkim apgauti likimo. Tegu bus daug premijų, daug dalyvių, bus naujų idėjų.
J.Kančienė: Nereikia fantazijų. Turi būti konkreti nauda.
L.Tuleikis: O kokia Brastos konkurso nauda? Kokia Laisvės alėjos konkurso nauda?
N.Blaževičienė: Nekalbėkom apie tai, kaip apie baigtinį rezultatą. Reikia plataus požiūrio.
E.Miliukštis: Svarbu, kad rezultatu galima būtų remtis artimoje ir tolimoje ateityje.
L.Janušaitienė: Perkant paslaugą, ateinama su pavadinimu. Ar yra lozungas?
E.Miliukštis: „Pilies ir gretimų teritorijų sutvarkymo urbanistinis konkursas“.
S.Juškys: Kodėl pavadinime nėra žodžio SANTAKA? Manau, turėtų būti įtraukta. Santakos teritorija turėtų būti sutvarkyta taip, kaip Lituanikos. Plenerai- geras laiko praleidimas.
I.Grigaras: Akivaizdu, kad Lituanikos dirbtuvių rezultatas niekinis.
L.Janušaitienė: Tai netiesa, keičiasi tik juridinės sąlygos. Niekas nežuvo, reikia tik patikslinti sąlygas.
J.Merkevičienė: Kolegos išsakė įvairių nuomonių, vieningas požiūris į konkurso apimtį ir organizavimo formą nebuvo suformuotas. Kadangi LAS KS valdybos narių dalyvauja nedaug, nors visiems buvo pranešta, reikėtų informuoti ir juos. Pasitarsime, kaip tą įvykdyti. Ačiū už dalyvavimą.
Rimgaudas Miliukštis
Jūratė Merkevičienė