Šių metų lapkričio 13 d. netekome iškilios asmenybės, charizmatiškos ir intelektualios pedagogės, malonaus ir tiesiog nuoširdaus žmogaus, architektės, humanitarinių mokslų daktarės, docentės Neringos Dičiuvienės.
Neringa Dičiuvienė gimė 1931 m. balandžio mėn. 15 d. Ukmergėje Lietuvos kariuomenės pulkininko – leitenanto Juozo Listopadskio šeimoje. Architektūros mokslus baigė 1955 m. Kauno politechnikos institute (dabar KTU). Tais pačiais metais Neringa susituokė su architektu Vytautu Dičiumi, o po dviejų metų susilaukė dukrytės Dalios. 1956 – 66 m. N. Dičiuvienė dirbo Miestų statybos projektavimo instituto (MSPI) Kauno filiale architekte, o nuo 1969 m. pradeda pedagoginę – mokslinę veiklą. 1969 – 71 m. Neringa dėstė architektūros studentams Kauno politechnikos institute (KPI), o nuo 1971 m. iki 1987 m. – Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar VGTU) Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedroje (dabar Urbanistikos katedra). 1971 m. apgynė disertaciją tema „Rajono aptarnavimo faktoriaus reikšmė mažo miesto vystymui LTSR rajonų centrų pavyzdžiu“. Neringai Dičiuvienei suteiktas architektūros mokslų kandidato laipsnis , o 1975 m. – docentės pedagoginis – mokslinis vardas.
Kūrybinės – projektinės veiklos aktyviuoju periodu Kauno MSPI pagal Neringos (kartu su kolegomis) parengtus projektus yra pastatyti gyvenamieji mikrorajonai Kaune: Demokratų gatvės (1962 – 65), Neries krantinės (1965), Taikos pirmasis (1967) ir antrasis (1970), parengtas Taikos gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projektas (1964). Vėlesniuoju periodu Neringa kartu su kolegomis parengė Kupiškio raj. Lėvens marių pakrančių sutvarkymo projektą (1983), Varėnos raj. Viečiūnų centro ir daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo detalųjį planą (1992), Druskininkų miesto – kurorto vystymo koncepciją – bendrąjį planą (1997) ir kitus projektus.
Mokslinės – pedagoginės veiklos periodu Neringa yra parašiusi 15 mokslinių straipsnių Lietuvos miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių urbanistinio vystymo problematika, aptarnavimo kompleksų, aikščių architektūrinio formavimo, kontekstualumo, istorinės raidos ir kitais aspektais. Kartu su VGTU Urbanistikos katedros kolegomis yra parengusi reikšmingų mokslo – tiriamųjų bei taikomųjų darbų. Šalies ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir seminaruose N. Dičiuvienė skaitė mokslinius pranešimus įvairiais gyvenamųjų vietovių vystymo metodologiniais klausimais.
Sukauptą architektūrinės – projektinės veiklos bei mokslinio darbo patyrimą Neringa Dičiuvienė sumaniai ir nuosekliai sugebėjo perduoti būsimiems architektams. Docentė vadovavo studentų kursiniams projektams, diplominiams darbams, skaitė paskaitas. Neringa buvo labai mėgstama studentų. Buvę jos mokiniai mylimą dėstytoją įvardija kaip vieną geriausių ir ryškiausių architektūros su urbanistine pakraipą Mokytojų Lietuvoje. Ji savo šiltu betarpišku bendravimu ir aukšta erudicija sužadindavo jaunimo kūrybinius gebėjimus, pasitikėjimą savo jėgomis, meilę architekto profesijai. Savo aukštą profesinę kompetenciją bei išskirtines komunikavimo savybes Neringa veiksmingai panaudojo puoselėdama savo studentuose urbanistinės ir gamtinės aplinkos darnaus formavimo principus, optimalių ir tvarių sprendimų tarp istorinės atminties išsaugojimo ir modernaus respektavimo galimybių paieškas.
Nueitas garbingas, prasmingas ir ilgas gyvenimo kelias. Visada Neringą prisiminsime kaip energingą, elegantišką, malonią ir gražių manierų damą, įdomią ir inteligentišką pašnekovę, nuoširdžią patarėją, jautrią kolegę bei vertinančią šeimą, mylinčią žmoną, mamą, močiutę. Būtent tokia Neringa išliks mūsų atmintyse. Ilgėsimės Tavęs, Neringa. Užjaučiame, guodžiame ir palaikome Neringos artimuosius, netekusius paties brangiausio žmogaus.
Neringa Dičiuvienė amžino poilsio atguls Kauno Petrašiūnų kapinėse Listopadskių šeimos kapavietėje.
Lietuvos architektų bendruomenė
