ELEKTRONINĖS PERŽIŪROS
MARIJOS RADIJO /VILNIAUS G. 5, KAUNE/ PLANAVIMO IR UŽSTATYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI (pakartotinė peržiūra)
Statinio architektai: Dalia Paulauskienė, Aurimas Ramanauskas, Džiugas Karalius.
Užsakovas VŠĮ „Marijos radijas“
ĮVYKUSIOS 2015-07-20 – 2015-08-01,
NUOMONIŲ PATEIKIMAS IR IŠVADOS
Projekto autoriai: Dalia Paulauskienė, Aurimas Ramanauskas, Džiugas Karalius.
KAUET nariai: Vilius Adomavičius, Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Gražina Janulytė-Bernotienė, Loreta Janušaitienė, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Jonas Minkevičius, Lolita Rakevičienė, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
MARIJOS RADIJO /VILNIAUS G. 5, KAUNE/ PLANAVIMO IR UŽSTATYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI
Statinio architektai: Dalia Paulauskienė, Aurimas Ramanauskas, Džiugas Karalius.
Užsakovas VŠĮ „Marijos radijas“
Vilius Adomavičius:
Pritariu variantui “Tinkas”.
Gintaras Balčytis:
Aš negalėjau dalyvauti posėdyje, dėl ko atsiprašau, todėl nežinodamas “konteksto” labai nepeiksiu projektinių siūlymų, bet jų labai ir negirsiu, nes turiu abejonių:
– nemanau, kad tinkamiausias sprendimas sienai naudoti plytų mūrą – tai lyg aliuzija į senamiestį, tačiau, mano manymu, perdaug tiesmukiška. Gal vertėtų pagalvoti apie kitą medžiagą ar net sprendimą – gal nebūtinai plytos ir tinkas.
– pasirinktas fasado sprendimo kelias iš pirmo žvilgsnio neblogas, tačiau ilgiau patyrinėjus, pagalvoji, kad tai tiesiog plokštumų kompozicija. Raudonas “taškas” žiūrisi gerai, bet kažin ar ant detalės galima “statyti” ilgalaikį pastato sprendimą. Nelabai įdomus ir pastato “prilipinimas” prie esamos ugniasienės. Mano supratimu iki “tikro dalyko” Vilniaus gatvėje dar trūksta konceptualumo tik planiniame, tiek ir architektūriniame sprendime.
Koplyčios tūris ir kompozicija man pasirodė atsitiktinė, įnešanti papildomo chaoso į šiek tiek ir šiaip chaosinį urbanizmą.
Tikriausiai trikampis kiemelis įdomus, patinka, kad konceptualiai spalviškai vieningas, bet siūlyčiau paieškoti jo santykio tiek su pastatu (projektuojamu), tiek ir su kaimyninio sklypo kontekstu.
Linkiu autoriams sėkmės ir tikiu, kad pavyks.
Evaldas Barzdžiukas:
Pritariu.
Neringa Blaževičienė:
- Urbanistiniam sprendimui, tūrių, formos, plokštumų komponavimui iš esmės pritariu.
- Teisingai įvardinto stiklo, kaip grafikos elemento, išraiškai reikėtų suteikti grafikos ar originalių plastikos savybių, nes šiose kompozicijose jis “dirba” kaip eilinės struktūrinio stiklo vitrines, komponuojamos su mūro ir stogo plokštumomis. Rozetė… kaip akcentas, ženklas, mano nuomone, dar neatrado savo vietos ir mastelio.
- Pritarti plytų mūro ar tinkuotai fasado plokštumai lengviau būtų santykyje su kitomis detalėmis, būtent stiklo plokštumų sprendimais. Su plytų mūro siena mažiau tikėtina padaryti klaidą, tai būtų konformistiška, bet kontekstualu ir elegantiška. Švytinti, šviesi tinkuota plokštuma jau iš tolo labiau intriguoja, iš žmogiškojo rakurso darniai suskamba su gotikinio frontono grafika ir tuo pačiu traukia naujumu.
- Atitrauktas stogo karnizo sprendimas šioje situacijoje pateisinamas ir nėra formalus.
Gražina Janulytė-Bernotienė:
- Urbanistinė komplekso struktūra priimtina. Visų pagirta trikampė aikštė ir jos santykis su gotikiniu frontonu – atradimas. Bet vystomas aštuonkampės koplyčios varijantas erdviškai disonuoja, šis tūris per daug suskaldytas. Privalu pateikti platesnį urbanistinį kontekstą – dėl santykio su istorinimis gretimybėmis patikrinimo. Trūksta teritorijos analizės ir gatvės išklotinės brėžinio. Foto perspektyvoje statinio dalių komponavimas yra per daug suskaldytas, ir tai gali parodyti gatvės išklotinė.
- Pateikti fasadų eskizai – mūras ir tinkas. Pritarčiau tinko, atliekamo tradicinėmis technikomis varijantui. Piešinys gražus maketo foto.Yra pavojus, kad skaidriai pateikiamos stiklinio fasado plokštumos pietiniame fasade dienos metu taps medžiagiškom -tūriškom dėl šviesos atspindžių. Todėl gali pasirodyti per didelė senamiesčiui – o čia tikrai pagelbės kerminis tūrinis ženklas. Negaliu pasakyti, kad fasadai atrodo jau atrasti, bet tikiu, kad autoriai tęs ir tobulins projektą.
Loreta Janušaitienė:
1.Urbanistiniam sprendimui iš esmes pritarčiau (nors pirmame posėdyje maketo II-variantas atrodė patrauklesnis); vertinu naujo užstatymo atsitraukimą nuo esamo pastato, trikampį kiemelį, siūlomą užstatymo aukštį.
Nepritariu siūlomai naujai “aikštei” šalia katedros apsidos – tai urbanistinis svetimkūnis istoriškai susiklosčiusiame urbanistiniame audinyje šioje teritorijoje.
- Aš esu ne prieš stiklo/mūro plokštumas, tačiau kompozicija nerasta, kiek mechaniška, ne vientisa su naujų tūrių semantika, apskritimo intarpas – atsitiktinis.
- Išlieka problema dėl raudonos gatvės fasado spalvos – bus sunku derinti su senuoju raudonų plytų pastatu, juolab, jog pasiūlymuose buv. “Karčema” parodyta ne plytų, o balta, ne objektyviai. Gal tiktų “Corten” tipo apdaila?
- Nepritariu atsitiktinei koplyčios 8-kampei formai šiame pasiūlytame moderniame urbanistiniame audinyje (priimtinesnis buvęs II-as maketo var.);
- Privalu pateikti istorinį- urbanistinį kontekstą su esamo sklypo ribomis, įvažiavimais, servitutais – pakartoju savo pastebėjimą.
Dar pastaba – PP sprendiniai saugomose vietovėse paprastai pateikiami pagal PTR.
- Dėl viešo intereso: būtų nuostabu, jog pirmame aukšte zona, atsiverianti į trikampį kiemelį būtų vieša (kavine su skaitykla, ar audio/video pasiklausymais, viešais renginiais ar panašiai, kaip Ryšių kiemelyje ar kt. Tuomet kiemelis įgautų pilnavertę prasmę. Be to, būtinai išnaudočiau susiformavusį įdirbį dėl lauko kavines Vilniaus g. perimetre ties pagr. fasadu, susiejant su vidiniu kiemeliu taip “įdarbinant” jį.
Maža patalpa – naivu, tuomet geriau visai nedaryti.
Jolita Kančienė:
Iš esmės pateiktas tik vienas fasado sprendinys su dviem povariančiais: baltas su raudonu skrituliu ir baltas – raudonas. Įdomu, ar jokių kitų minčių nekilo, ar atrinktas ilgų ieškojimų geriausiais variantas? Estetika pabrėžtinai „dizainiška“, primena P. Mondriano kompozicijas. Kodėl gi ne? Tačiau iš maketo nuotraukų sunku spręsti, kuris variantas geresnis. Praeitą kartą lyg kalbėjome (?), kad reikia vizualizacijos (koliažinės) su naujojo pastato įkėlimu į natūrinį fotovaizdą. Maketo nuotraukose matome ne plotmių, o tūrių ir masių santykius, tad pasakyti, kuri išklotinė atrodys gražiau yra gan keblu. Juolab, kai spalvinis sprendimas derintas tik prie vieno-šoninio, ty. „raudono“ Karališkosios karčemos (iš tiesų tai buvo klebonija) fasado. „Užmiršta“, kad visas šis pastatas yra raudonų plytų… Kaip Vilniaus gatvės išklotinėje atrodytų toji raudona plokštuma: didelė (užima vos ne pusę fasado!) ir buka (aklinai lygį), tačiau aktyvi (raudona!). Ji tarsi butaforinė. Tikriausiai tai konceptuali karčemos mūro repriza… Kaip ji derintųsi prie pačios karčemos raudono masyvo? Šio varianto nėra net fasadinės maketo nuotraukos, tik iš rakursų…
Baltajame (tinko) variante dominuoja raudonasis skritulys. Lygšiol jis buvo Japonijos simbolis (saulės diskas). Fasadas taip pat primena šios šalies vėliavą, taigi neša ir skleidžia klaidingą informaciją… Ar yra koks ryšys tarp Marijos radijo ir Japonijos? Iš kokios medžiagos būtų daromas baltasis stogas (betonas, skarda?)?
Manau, reikėtų vystyti variantą su raudonomis plytomis – paieškoti proporcijų, kitų galimų variacijų, įvertinti santykį su karčemos mūru.
Vaidotas Kuliešius:
Mano nuomone, pateiktuose pasiūlymų variantuose fasadų skaidymo mastelis per stambus. Aklina siena ties Karališkąja karčema trukdys Karčemos frontono apžvalgai, einat Vilniaus gatve.
Vygintas Merkevičius:
- Geresnis “tinkuotas” variantas – vien dėl kontrasto gotikiniam pastatui. Pastato sienos nebūtinai turi būti “tinkuotos” ir šviesios. Siūlyčiau pabandyti betono, gal net tamsių spalvų, apdailą. Žodžiu, turi būti kuo modernesnis savo apdaila, todėl “mūro” nenaudočiau iš principo.
- Kiemas galėtų būti grįstas raudono klinkerio trinkelėmis, manau, to pakaktų išreikšti “jungtį” su gretimu pastatu.
- O štai stogas turėtų būti raudonas ar rudas – kiek teko matyti Kauno senamiesčio panoramas iš viršaus – keletas pilkų (matyt, sovietmečiu dengtų skardinių stogų) gerokai disonuoja su likusiais. Aišku, čerpė nėra moderni medžiaga, bet naudojant skardą reikėtų paieškoti spalvos ir faktūros (nebūtinai Rannila Classic).
- Dar “užkliuvo” perspektyvinio pastato (tuo pačiu ir koplyčios) pastatymo kryptis – kodėl lygiagrečiai, kodėl nepasukus, kaip gretimi pastatai – būtų gražus trapecinis kiemas.
Rimgaudas Miliukštis:
Urbanistiniams sprendiniams pritariu.
Abejonės:
- dėl koplyčios formos,
- dėl gatvės fasadų, bendra kompozicija panaši – dalis stiklinio fasado, dalis kitaip. Turint omenyje, kad senamiestyje, Vilniaus gatvėje dar nėra sąlyginai didelių stiklinių plokštumų, gal vertėtų dar…
Jonas Minkevičius:
Pastato vieta – išskirtinė, funkcija – ypatinga, todėl reikalavimai turėtų būti maksimalūs. Kartelę – iki aukščiausio lygio! Kūrybai galimybė – puiki. Turėjo būti konkursas. Kodėl jo nebuvo?
Projektas kažkodėl „nufutbolintas“ nuo vieno autoriaus kitam. Visiškas mūsų abejingumas, ar elementaraus reiklumo išnykimas?
Projektas svarstomas jau ketvirtą kartą. O rezultatas?
Siūloma nauja aikštė už katedros apsidės negali būti priimtina dėl istorinės urbanistinės struktūros suardymo, nesuteikiant ypatingų privalumų.
Fasado problemos išlieka. Žvelgiant konceptualiai – pateiktas neišradingas, banalus, tarsi sovietinio tipo stambiaplokštis sprendimas, paremtas kraštutiniu geometriniu schematizmu, agresyviai įsiveržiančiu į subtilią senamiesčio aplinką. Stambios, aštrios plokštumos išsišoka savo masteliu, pritrenkia spalva, demonstruoja šaltą, tuščią pozą, visai SVETIMĄ EMOCINIAM MENINIAM IR KULTŪRINIAM Marijos radijo kaip semantinio ženklo turiniui.
Čia klausimo esmė – mūras, ar tinkas?
Be to, jei detaliau panagrinėsime, einant pro šalį, tikriausiai bus žymiai užstotas šedevrinis frontonas.
Kadangi, jau nekalbant apie anksčiau minėtas aplinkybes, kelintą kartą svarstant, esminės kūrybinės pažangos nematyti, manyčiau, lieka tik vienintelė išeitis – atviras, tegul ir vėliau, konkursas fasadui / kaip Renesanso šedevrai/ suprojektuoti.
Senamiesčio išskirtinis istorinis, urbanistinis ir meninis kontekstas negali būti paliktas be jį praturtinančio adekvataus naujo kūrybinio originalumo žymės.
Reikia pasitikrinti, ar iš tikrųjų tik toks mūsų kūrybinis potencialas, ar tik tiek esame verti?
Lolita Rakevičienė:
Tinkuotam baltam variantui Vilniaus g. fasade pritariu.
Siūlau vengti dviprasmiškų simbolių fasado plokštumoje (raudonas taškas baltame fone).
Nerijus Stanionis:
Projektiniams pasiūlymams pritariu.
Siūlyčiau tinkuotos sienos variantą, bet ne baltą. Man atrodo, balta spalva išklotinėje per aktyvi.
Alvydas Steponavičius:
Linkiu sėkmės. Man geresnis kontrastuojantis gotikai varijantas.
IŠVADOS
Peržiūrėję MARIJOS RADIJO /VILNIAUS G. 5, KAUNE/ PLANAVIMO IR UŽSTATYMO PROJEKTINIUS PASIŪLYMUS (Statinio architektai: Dalia Paulauskienė, Aurimas Ramanauskas, Džiugas Karalius, Užsakovas VŠĮ „Marijos radijas“), darome išvadas ir siūlome į jas atsižvelgti tolimesniame darbe:
1.1 – Urbanistinė komplekso struktūra priimtina (9 ekspertai).
1.2 – Manome, kad aklinai fasado plokštumai nereikėtų naudoti raudonų plytų mūro- geriau tinkas ar kita medžiaga, kontrastuojanti su Karčiamos architektūra (9 ekspertai).
1.3 – “Rozetė” kaip ženklas dar nerado savo vietos ir mastelio (5 ekspertai).
1.4 – Fasado kompozicija dar nerasta, reikėtų tęsti paieškas (4 ekspertai).
1.5 – Privalu pateikti platesnį urbanistinį kontekstą – dėl santykio su istorinėmis gretimybėmis patikrinimo (3 ekspertai).
1.6 – Koplyčios tūris ir forma moderniame audinyje atrodo atsitiktiniai (3 ekspertai).
1.7 – Atsiverianti į trikampį kiemelį vidaus erdvė turėtų būti vieša (L.Janušaitienė).
1.8 – Pateiktas neišradingas, banalus, tarsi sovietinio tipo stambiaplokštis sprendimas, paremtas kraštutiniu geometriniu schematizmu, agresyviai įsiveržiančiu į subtilią senamiesčio aplinką. Vienintelė išeitis – atviras konkursas fasadui suprojektuoti. (J.Minkevičius).
Jūratė Merkevičienė
