MARIJUS PREISAS

Architektą MARIJŲ PREISĄ (www.preisas.com ) kalbina menotyrininkės Simona Čižikaitė ir Brigita Rėbždaitė

Kokie dėstytojai ar praktikuojantys architektai formavo Jūsų požiūrį į kūrybą?
Pirmas ir turbūt svarbiausias autoritetas studijų metais (1989-1994 m., VGTU) buvo V. J. Dičius, vėlesniuose kursuose – A. Dineika. Taip pat jauni praktikuojantys dėstytojai – R. Palekas, G. Kuginys, S. Kuncevičius, G. Čaikauskas. Po studijų įtaką darė architektai, su kuriais teko dirbti – tai A. Kančas bei kiti: V. Minkevičius, V. Mikėnienė, B. Gurskienė.

Ar studijų metu Jums teko klausyti kursų apie kultūros paveldą?
Taip, buvo nedidelis „Paveldosaugos ir architektūrinio restauravimo“ kursas, taip pat kitose specialybinėse disciplinose (berods Rimanto Buivydo) buvo nagrinėjama šiuolaikinė architektūra istorinėje aplinkoje. Problematika buvo kitokia, tada mums buvo įdomus modernios ir istorinės architektūros santykio (dialogo) paieškos klausimas.

Ar architektūros paveldas neriboja Jūsų, kaip architekto, kūrybinės laisvės?
Tikrai neturėtų, nelabai įsivaizduoju kas yra absoliuti kūrybinė laisvė, architektūra negali būti savitikslė, priešingai – reagavimas į aplinką, taip pat ir į paveldo architektūrą, didina jos vertę. Kitas dalykas – neaiškus projektavimo tokioje aplinkoje reglamentavimas, skaidrumo trūkumas.

Kokią įsivaizduojate šių dienų architektūrą istorinėse miestų vietose? Kaip tinkamai suderinti  paveldo ir šiuolaikinės architektūros interesus?
Manau, kad tai architektūra, turinti išliekamąją vertę, pritaikyta šių dienų poreikiams, gali būti moderni tačiau jautri… Vienos teisingos formulės nėra. Svarbu taip pat talentingas architektas bei išpruses užsakovas.

Nemažai Kauno senamiesčio pastatų yra labai prastos būklės. Kokie sprendimai, Jūsų nuomone, padėtų juos atgaivinti?
Taip, Kaune yra daugybė prastos būklės ir apleistų pastatų. Per 20 metų miestas prarado beveik 30 procentų gyventojų, mažėja veiklių, kuriančių aplinką žmonių… Čia daugiau ekonominiai veiksniai lemia, trūksta investicijų, darbo vietų. Nemaža paskata prasidėjusiam senamiesčio atgaivinimui buvo „Ryanair“ skrydžių bendrovės atėjimas, galbūt europinių vėžių atvedimas iki Kauno būtų dar vienas stiprus postūmis.

Jau keletą metų netyla kalbos, ar reikia Kaunui aukštuminių pastatų. Kokia Jūsų nuomonė? Kuri vieta labiausiai tiktų jų statyboms?
Na, yra patvirtintas specialusis planas, nemanau, kad ten pasiūlytos vietos prie Geležinkelio tilto ar Savanorių prospekte būtų blogos, gerai, kad yra neužkirsti keliai tokiai galimybei, bet taip pat nematau miesto potencialo tokiam vystymuisi.

Per pastarąjį šimtmetį visuomenės pagarba kultūros turtams gerokai sunyko – kokias išeitis siūlytumėte?
Klausimas, kaip pakelti visuomenės architektūrinį išprusimą turbūt labiau tiktų švietimo ar kultūros ministerijai. Geras pavyzdys – Architektūros fondo entuziastų organizuojamos architektūrinės dirbtuvėlės vaikams.

Koks yra Jūsų požiūris į pramoninės architektūros paveldą? Pvz., tušti ir apleisti stovi  ,,Kauno mėsos kombinatas“, ,,Kauno radijo gamykla“, ,,Vilko“ kailių gamykla, ,,Lituanica“, ,,Drobės“ fabrikas Šančiuose, ,,Pieno centro“ sandėliai – ką būtų galima su jais daryti?
Madingas žodis konversija tiktų tikrai ne visoms jūsų išvardintoms vietoms, gal išskirtiniai būtų Pieno centro sandėliai, turintys istorinės architektūros aurą ir esantys patrauklioje vietoje, kur galima būtų pritaikyti esamus pastatus. „Lituanikos“ ar Kauno radijo gamyklos vietoje galėtų atsirasti kitos (visuomenės) paskirties nauja architektūra. Pramoninėse teritorijose galėtų būti vystoma gamyba.

Kokios architektūros (stiliaus) name Jūs gyvenate?
Ekonomiškai-moderniame.