KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO
DISKUSIJA DĖL NAUJAMIESČIO NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO PROJEKTO.
Dalyvauja Kultūros paveldo centras, Trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, KPD KTP, KAUET grupė.
ĮVYKUSIO 2013-04-08 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,
PROTOKOLAS NR.96
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: Virgilijus Kačinskas, Indrė Kačinskaitė, Viktorija Pimpytė, Laima Lisiukienė, Lina Buteikytė, Eugenijus Ivaškevičius.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
Trečiosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai: Vytautas Levandauskas, Vaidas Petrulis, Mindaugas Bertašius, Jonas Vaičenonis;
KPD vyriausioji specialistė Irena Linčiuvienė, VĮ „Lietuvos paminklai“ vadovo pavaduotoja Giedrė Filipavičienė, dr. Vytautas Petrušonis, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, KPD Kauno TP vyriausios specialistės Sabina Strazdienė, Vilija Skėrienė ir Irma Kiverytė, architektė Loreta Janušaitienė.
Spaudos atstovai : Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“)
Posėdžio pirmininkas: Rymantė Gudienė.
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
DISKUSIJA DĖL NAUJAMIESČIO NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO PROJEKTO. Dalyvauja Kultūros paveldo centras, Trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, KPD KTP, KAUET grupė.
Naujamiestis su naujomis vertybėmis
R.Gudienė: Įžanginį žodį tars Sabina Strazdienė.
S.Strazdienė: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas – juridinis dokumentas, kuriuo nustatomos kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės, reikšmingumo lygmuo ir teritorijos ribos, jeigu jos nenustatytos specialiuoju planu.
Kauno Naujamiesčio teritorija ir apsaugos zonos nustatytos specialiuoju planu, todėl šiuo atveju šie ir aktu nekoreguojami. VTA fiksuoja esamą situaciją – tai kas yra susiklostę istoriškai, autentiška ir yra vertinga, ką reikalinga išsaugoti kultūriniu, istoriniu, architektūriniu, urbanistiniu ir kt. požiūriais. VTA nereglamentuoja objektų ar teritorijos tvarkymo, statybos darbų, naudojimo ir tvarkymo reglamentų.
R.Gudienė: Perskaitysiu praeito KAUET posėdžio, skirto akto projektui, nutarimą.
Apsvarstę pateiktą KAUNO NAUJAMIESČIO VERTINGŲJŲ SAVYBIŲ PROJEKTĄ (pristato KULTŪROS PAVELDO CENTRAS), rekomenduojame atsižvelgti į pastabas:
1.1- Jokia naujamiesčio vieta: gatvė, išklotinė ar perspektyva nėra baigtinė vertybė, bet jos vystymui turi būti keliami aukšti kokybiniai reikalavimai (8 ekspertai).
1.2- Reikia skatinti miesto centrinės dalies tankinimą (6 ekspertai).
1.3- Išklotinių ir perspektyvų saugojimas tokiu neapibrėžtu būdu ir pateikiamas visai gatvei užkirs natūralų plėtros – rekonstrukcijos procesą mieste. Jas reikia vystyti, o ne saugoti. Reikėtų saugoti gatvių erdvinę struktūrą, o ne išklotines (6 ekspertai).
1.4- Manome, kad darbą reikia vystyti, labai aiškiai nustačius kriterijus ir tikslus, kurie leistų išsaugoti vertybes ir skatintų miestą vystytis (6 ekspertai).
1.5- Pagal laikmetį nustatyti pastato vertybę – architektūrinis rasizmas. Disonuojančių pastatų schemą reikia tobulinti, atsižvelgiant į architektūrą, o ne pastatų amžių. Tarybinis laikotarpis visiškai nevertintas, nors Kauno architektų sajunga yra keletą kartų išsakiusi savo poziciją įvairioms institucijoms (5 ekspertai).
1.6- Posesijinė struktūra, susiformavusi cariniu laikotarpiu, negali būti traktuojama kaip absoliuti vertybė (4 ekspertai).
1.7- Abejotinas pateikto darbo pobūdis – nėra aiškios sistemos, trūksta koncepcinio pagrindimo, nėra vertybių hierarchijos (4 ekspertai).
1.8- Reikėtų nustatyti būdą, kaip šiltinti paminklinius pastatus – rasti mechanizmą, kaip išsaugoti fasadų detales (4 ekspertai).
1.9- Naujamiesčio vertingųjų savybių projektas dar labai žalias, stinga grafinės informacijos, vizualinės medžiagos, urbanistinės nuovokos (4 ekspertai).
1.10- Nustatant urbanistinių fragmentų įtraukimą į vertingąsias savybes, reikia nustatyti tų savybių prigimtį – istorinę, architektūrinę, kultūrinę ir saugojimo tikslingumą (4 ekspertai).
1.11- Nereikėtų saugoti Žaliakalnio šlaitų želdinių, nes juos saugo aplinkosauga (4 ekspertai).
1.12- Svarbu išlaikyti Kauno charakterį : upių baseinai, žali šlaitai, aukštingumas, svarbūs pastatai. Charakterio sąvoka turėtų būti įtraukta (3 ekspertai).
1.13- Darbas neįrodo, kad Karmelitų ir geležinkelio stoties rajoną reikia įtraukti į naujamiesčio saugomą teritoriją. Čia galimi stambūs urbanistiniai kompleksai, konversija (3 ekspertai).
1.14- Manome, kad nustatytos vertybės turi būti tikslinamos, nagrinėjamos ir pristatomos atskirais kvartalais (3 ekspertai).
1.15- Jei saugosim pakrančių zoną, negalėsim įrengti jokių prieplaukų, nei prieigų (2 ekspertai).
1.16- Svarbu reglamente įvertinti savavališką langų iškirtimą ugniasienėse (2 ekspertai).
1.17- Istorinė medžiaga pateikta neprofesionaliai (komisija, J.Kančienė).
1.18- Manome, kad netikslinga saugoti stoties aikštę (komisija).
1.19- Projektas negali būti rengiamas, neatsižvelgiant į vykstančius planavimo procesus, patvirtintus planus (N.Stanionis).
1.20- Labai svarbūs skersinių Laisvės alėjai gatvių vaizdai į šlaitus (R.Palys).
1.21- Rengiant projektą, reikia vadovautis tarptautiniais paveldo, urbanistiniais dokumentais (V.Kuliešius).
1.22- KP departamente galėtų atsirasti kanalas, į kurį suplauktų mūsų pasiūlymai (A.Karalius).
V.Kačinskas: Pristatėme raštišką atsakymą į pastabas. Dalis tarybos pastabų išeina už akto kompetencijos ribų. Tai 1, 27, 8, 13,1 6, 22 pastabos. Mes ruošiamės pristatyti akto projektą atskiromis kvartalų dalimis pagal teritorijos plano ribų brėžinius.
G.Prikockis: Tai bus labai sudėtinga – kiekvienoje vietoje bus smulkios pastabos. Manyčiau, kad reikia pristatyti labiau apibendrintus dalykus.
V.Kačinskas: Kaip galima pristatyti 50 išklotinių?
G.Prikockis: Manau, išklotinės – tai atskiras klausimas.
V.Kačinskas: Išklotinės pažymėtos plane – nuo to reikia ir pradėti.
R.Gudienė: Mes orientuojamės į labiau apibendrintą svarstymą, tuo labiau, kad vienas pagrindinių priekaištų buvo stuktūriškumo projekte stoka.
R.Palys: Gal reikėtų pradėti nuo atsakymų į pastabas?
V.Kačinskas: Iš 22 jūsų pastabų tiesiogiai aktą liečia tik 4.
R.Miliukštis: Buvo ir kitos pastabos, parengtos darbo grupės ir istorikų.
R.Gudienė: Siūlau pradėti nuo pastabų.
V.Kačinskas:“ 1.1- Jokia naujamiesčio vieta: gatvė, išklotinė ar perspektyva nėra baigtinė vertybė, bet jos vystymui turi būti keliami aukšti kokybiniai reikalavimai“. Tai nesusiję su su teisės aktų nustatytu vertingųjų savybių fiksavimu ir akto projekto sprendiniais. Paveldosauginiai dokumentai turi savo specifiką.
A.Karalius: Tai priimat mūsų pastabą ar atmetat?
V.Kačinskas: Paveldosaugos teisės aktai nustato, kad išklotinės elementai yra vertingosios savybės – tai baigtiniai dalykai. Aktas fiksuoja baigtines vertybes.
A.Karalius: Gal tą punktą galima būtų papildyti?
L.Tuleikis: Siūlau į pastabas atsakyti tokiu būdu: atsižvelgėt ar ne, jei taip – kur tai atsispindi.
V.Kačinskas: Akto metodika jau nusistovėjusi.
A.Karalius: Bet juk visa gatvė negali būti nejudinama vertybe.
M.Bertašius: Išklotinė susideda iš elementų. Bet jei visa išklotinė yra konstanta – tai jau nesusikalbėjimas. Kuo vadovautis akte?
V.Kačinskas: Dviprasmybės nėra, yra konkrečios taisyklės. Išklotinė nurodoma „nuo… iki“ su stogų danga, kaminais, vent. kanalais.
J.Kančienė: Ar du namai sudaro išklotinę?
V.Kačinskas: Taip. Kaip nurodyta nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše, patvirtintame kulūros ministro Arūno Gelūno, : išklotinė – vertingų savybių turinčių statinių, formuojančių gatvės (-ių) ar (ir) aikštės užstatymą, fasadų su stogais ir jų elementais (stogo danga, ugniasienėmis, kaminais, stoglangiais ir pan.) frontalinė projekcija.
R.Miliukštis: Akcentuojam šias sąvokas, nes bijom dviprasmybių.
L.Tuleikis: Jei ministras sukūrė blogą įrankį, jo negalima naudoti.
V.Kačinskas: Pastaba antra: „1.2 Reikia skatinti miesto centrinės dalies tankinimą.” Naujamiestis – Kultūros vertybių registre registruota kultūros paveldo vietovė, todėl tankinimas šioje teritorijoje tikrai bus ribojamas. Saugomą užstatymo pobūdį apibrėžia nustatyti morfotipai
A.Karalius: Omeny turime Naujamiesty išlikusias carines sodybinio užstatymo liekanas. Svarbu, kad jos nebūtų užfiksuotos ir nepatektų į reglamentą. Negalima saugoti tų kaimiškų struktūrų miesto centre.
V.Kačinskas: Jei teritorija bus įtraukta į registrą – jos tankinimas bus ribojamas. Kiekvienas morfotipas turi savo tankumą. Būtent morfotipas riboja tankumą. Akte tankumo procentų nėra. Kiekvienas laikotarpis yra savaip vertingas ir visus laikotarpius reikia respektuoti vienodai
A.Karalius: Tai labai svarbus miestui klausimas.
G.Prikockis: Autoriai sakė, kad nesutinka su tankinimu ir nereikia situacijos švelninti.
I.Kačinskaitė:. Rengiant Vertinimo tarybos akto projektą, buvo remtasi morfotipais, kurie pateikti N. Steponaitytės rengtame Naujamiesčio reglamente
R.Gudienė: Ar N.Steponaitytės darbas buvo ekspertuotas ir patvirtintas?
I.Kačinskaitė: Kiek žinoma, ne.
R.Miliukštis: Ar nėra galimybės morfotipus ir užstatymą nurodyti ne Vertinimo tarybos akte, o specialiajame plane, juos naudoti kaip pagalbinę medžiagą o ne įvardyti kaip vertingąją savybę?
V.Kačinskas: LR Kultūros ministro 2011-06-15 įsakymu Nr. ĮV-447 pateiktame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše (toliau – Aprašas) yra numatyta, kad rengiant kultūros paveldo vietovės Vertinimo tarybos aktą reikalinga įvardyti užstatymo tipus. KPC pateikia pasiūlymus, sprendimą priima Vertinimo taryba.
Pereikime prie trečios pastabos: „1.3- Išklotinių ir perspektyvų saugojimas tokiu neapibrėžtu būdu ir pateikiamas visai gatvei užkirs natūralų plėtros – rekonstrukcijos procesą mieste. Jas reikia vystyti, o ne saugoti. Reikėtų saugoti gatvių erdvinę struktūrą, o ne išklotines”. Vertinimo tarybos aktas rengiamas remiantis Aprašu. Jame numatyta, kad rengiant kultūros paveldo vietovės Vertinimo tarybos aktą reikalinga įvardyti išklotines. Tačiau kiek jų ir kur jos turi būti – diskusijos klausimas.
Ketvirta pastaba:“ 1.4- Manome, kad darbą reikia vystyti, labai aiškiai nustačius kriterijus ir tikslus, kurie leistų išsaugoti vertybes ir skatintų miestą vystytis”. Iš pradžių yra parengiamas Vertinimo tarybos aktas, nustatantis vertingąsias savybes, t. y. fiksuojantis esamą situaciją. Po jo bus patvirtintas specialusis planas – paveldotvarkos projektas, numatantis vystymo procesus.
”1.5- Pagal laikmetį nustatyti pastato vertybę – architektūrinis rasizmas. Disonuojančių pastatų schemą reikia tobulinti, atsižvelgiant į architektūrą, o ne pastatų amžių. Tarybinis laikotarpis visiškai nevertintas, nors Kauno architektų sajunga yra keletą kartų išsakiusi savo poziciją įvairioms institucijoms”. Apraše vertintiniems architektūrinio, urbanistinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms yra numatytas amžiaus cenzas – 50 metų. Apraše yra numatytos išimtys: objektai, neatitinkantys amžiaus cenzo vertintini, jeigu susiję su Lietuvos valstybingumui svarbiais įvykiais, yra mirusių autorių kūriniai, apdovanoti premijomis ir kt. Tačiau objektas turi papulti į išimtis.
I.Kačinskaitė: Prie vertingųjų savybių požymių turinčių pastatų nurodyti tie, kurių sąrašą pateikė Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyrius, sąrašas buvo suderintas su Architektų sąjunga. Atskirai sovietinis laikotarpis nevertintas.
G.Prikockis: Laisvės alėja kaip pėsčiųjų gatvė jūsų akte visiškai neatspindėta. Ar vertinta Laisvės alėjos kaip pėsčiųjų gatvės rekonstrukcija? Jos autorius miręs, rekonstrukcijos projektas premijuotas.
V.Kačinskas: Ji nėra įvardinta kaip pėsčiųjų alėja, bet išklotinės išlaikytos.
R.Gudienė: Jei įteisinsim alėją kaip pėsčiųjų gatvę – tai pakeis visą struktūrą.
J.Kančienė: Tuomet keičiasi visa aplinkinių kvartalų struktūra.
V.Kačinskas: „1.6- Posesijinė struktūra, susiformavusi cariniu laikotarpiu, negali būti traktuojama kaip absoliuti vertybė „. Tai priklauso nuo nustatyto morfotipo.
A.Karalius: Mes remiamės gyvenimiška patirtimi – gal galima formuluotę suminkštinti – saugoti tik perimetrinį užstatymą. Kvartalų vidurius galima būtų rekonstruoti – nereglamentuoti kvartalų vidaus užstatymo
V.Kačinskas: Jei apie vidų nešnekama, kyla abejonių.
R.Gudienė: Į šį darbą reikia žiūrėti kaip į projektą, prie kurio dar dirbsime su 3-ia komisija. Siūlau morfotipus svarstyti atskirai.
R.Palys: Jei vertinimo taryba tvirtins arba ne, ar gali atsirasti naujų idėjų?
V.Kačinskas: Iš patirties galiu pasakyti, kad urbanistai su rengėjais susitinka daug kartų.
„1.7- Abejotinas pateikto darbo pobūdis – nėra aiškios sistemos, trūksta koncepcinio pagrindimo, nėra vertybių hierarchijos“. Vertingųjų savybių hierarchija, pagal galiojančius teisės aktus, negalima. Nustatomas tik paties kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumas.
L.Tuleikis: Ar teisės aktai draudžia vertybių hierarchiją ar neįvardija? Jei nenurodyta, gal galima taikyti?
V.Kačinskas: Vertybinės hierarchijos teisės aktuose nėra.
„1.8- Reikėtų nustatyti būdą, kaip šiltinti paminklinius pastatus – rasti mechanizmą, kaip išsaugoti fasadų detales „. Tai su aktu neturi nieko bendro.
„1.9- Naujamiesčio vertingųjų savybių projektas dar labai žalias, stinga grafinės informacijos“. Akto projektas papildytas reikiama medžiaga.
„1.10- Nustatant urbanistinių fragmentų įtraukimą į vertingąsias savybes, reikia nustatyti tų savybių prigimtį – istorinę, architektūrinę, kultūrinę ir saugojimo tikslingumą“. Akto projekto rengimas reglamentuotas teisės aktų reikalavimais: vertinimo procesas susideda iš :
-amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros,
-reikšmingumo nustatymo,
-teritorijos apibrėžimo,
-reikšmingumo lygmens nustatymo.
Saugojimo tikslingumą apsprendžia vertingųjų savybių pobūdis, ar jų derinys. Jis bendras visam kultūros paveldo objektui. Jeigu manoma, kad reikalinga, jį galima papildyti.
V.Kačinskas: Aktai reglamentuoja tai, kas privaloma. Mes interpretuojame.
G.Prikockis: Ar turite argumentaciją, pagal kurią nustatote saugotinus pastatus?
V.Kačinskas: Mūsų specialistai nustato pagal istorinius planus.
I.Kačinskaitė: R.Miliukštis atsiuntė sąrašą pastatų, siūlomų įtraukti į registrą. Plane jie pažymėti šviesiai mėlynai. Išklotines formuoja esantys ir siūlomi pastatai.
R.Miliukštis: Sąrašas buvo tvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos.
V.Kačinskas: Gauta medžiaga yra pridėta.
I.Kačinskaitė: Buvo remtasi VĮ „Lietuvos paminklai“ surinkta medžiaga specialiojo plano rengimui, konsultuotasi su V. Petruliu.
V.Kačinskas: „1.11- Nereikėtų saugoti Žaliakalnio šlaitų želdinių, nes juos saugo aplinkosauga.“ Žaliakalnio šlaitų želdiniai iš vertingųjų savybių buvo išimti.
„1.12- Svarbu išlaikyti Kauno charakterį : upių baseinai, žali šlaitai, aukštingumas, svarbūs pastatai. Charakterio sąvoka turėtų būti įtraukta.“ Vadovaujantis Aprašu, naujos sąvokos nėra galimybės įtraukti. Į vertingąsias savybes buvo stengtasi įtraukti visa, kas charakteringa Kauno Naujamiesčiui.
„1.13- Darbas neįrodo, kad Karmelitų ir geležinkelio stoties rajoną reikia įtraukti į naujamiesčio saugomą teritoriją. Čia galimi stambūs urbanistiniai kompleksai, konversija.“ Akto projektas nesprendžia teritorijos ribų, nes jos patvirtintos spec.planu.
„1.14- Manome, kad nustatytos vertybės turi būti tikslinamos, nagrinėjamos ir pristatomos atskirais kvartalais.“ Buvo siūlyta pristatyti atskiromis kvartalų dalimis pagal teritorijos plano ribų brėžinius, tačiau eigoje buvo numatyta kitokia posėdžio darbo tvarka.
„1.15- Jei saugosim pakrančių zoną, negalėsim įrengti jokių prieplaukų, nei prieigų.“ Teritorijos ribų pakeisti negalime.
M.Bertašius: Visa betoninė K. Mindaugo pr. krantinė apibrėžta kaip saugoma – tai nonsensas.
V.Kačinskas: Šioje vietoje raudona linija žymima Naujamiesčio riba.
A.Karalius: Mes kalbam apie reglamentavimą, ne apie ribą. Tą ribą galima perkelti arčiau pastatų. Ši krantinė – didelis blogis. Ribą būtina perkelti- krantinę išskirti mėlyna linija – kaip nevertingą elementą.
V.Kačinskas: Tai parodyta tik panoramose. Ar siūlote krantinę pažymėti kaip nevertingą?
I.Kačinskaitė: Į šią pastabą buvo atsižvelgta – Nemuno upės vaga neįrašyta prie vertingųjų savybių.
R.Miliukštis: Kai kuriose panoramose ji palikta.
V.Kačinskas: „1.16- Svarbu reglamente įvertinti savavališką langų iškirtimą ugniasienėse.“ Tai ne akto kompetencija.
„1.17- Istorinė medžiaga pateikta neprofesionaliai.“ Medžiagą patikslinom. Posėdy dalyvauja istorinės dalies autorius Eugenijus Ivaškevičius.
E.Ivaškevičius: Esu dėkingas J.Kančienei už pastabas. Medžiagą papildžiau – vietoje buvusių 2 lapų dabar –11. Manau, kad suvokiant urbanistiką, būtina laikmečio mozaika.
J.Kančienė: Istorinė dalis išaugo nuo 2 psl. iki 8 psl. ir dar pablogėjo. Faktai dar daugiau apaugo komentarais ir nusmulkėjo. Dėstymo stilius – apybraižinis, pasakojamasis, kai turėtų būti konkretus, konstatuojamasis, t.y. faktografinis. Nesuprasta, kas yra svarbu, o kas – antraeiliška, menkavertiška miesto ar Naujamiesčio vystymosi atžvilgiu. Pastabos, pareikštos ankstesniojo svarstymo metu (žr. KAUET 2012-12-16 protokolą) tebegalioja ir dabar į jas sureaguota tik tiek, kad įtraukti kai kurie anuomet priminti faktai ir ištaisytos kai kurios elementarios klaidos.
Neatsižvelgta į ankstesnes pastabas dėl urbanistinių planų, esminių statybas reglamentuojančių įstatymų bei įgyvendintų urbanistinių sprendinių reikalingumo. Pasielgta netgi priešingai: išmesti buvę faktai apie 1847 m.(1871 m.), 1953-2006 m. planus. Istorinės medžiagos fragmentai atsidūrė prie 7.2.1.1- planinės struktūros sandaros ir 7.2.2.3- atvirų erdvių – aikščių. Jeigu pagal KPC metodiką taip turi būti, tai istorinėje dalyje tokie svarbūs faktai taip pat turi atsispindėti. Tačiau aš manau, kad tai neteisinga KPC pozicija. Tiek planinės, tiek tūrinės struktūros turi būti apibūdintos architektūrinėmis – urbanistinėmis charakteristikomis, o ne istorinėmis.
Apmaudu, kad antrą kartą pateikiama atmestinai parengta medžiaga ir gaišinamas mūsų laikas. Detalesnes pastabas pridedu atskirai.
E.Ivaškevičius: Medžiagą ėmiau iš portalų. Tai faktai apie Kauną.
G.Prikockis: Ar dabar pažymėta, kas yra Laisvės alėjos rekonstrukcijos autorius?
E.Ivaškevičius: Taip.
R.Palys: Nepaminėti svarbūs statiniai – uostai ir laivyba. Nėra pažymėti angarai, aviacijos gamykla.
V.Levandauskas: Akte nereikalaujama istorinės apybraižos – ne visi pateikti faktai susiję su Naujamiesčiu. Reikėtų apimtį sumažinti. Mūsų taryboje yra 3 istorikai. Saugojimui tie faktai nėta ypatingai svarbūs.
V.Kačinskas:“ 1.18- Manome, kad netikslinga saugoti stoties aikštę.“ Geležinkelio stoties aikštė nesiūloma laikyti vertingąja savybe – ją panaikinom.
„1.19- Projektas negali būti rengiamas, neatsižvelgiant į vykstančius planavimo procesus, patvirtintus planus.“ Tai teisės aktų bėda – jie neatsižvelgia į procesus. Vertinimo tarybos aktas nesusijęs su planavimo dokumentais – detaliaisiais planais. Tie procesai nesusieti.
R.Miliukštis: Perspektyvoje su Karmelitų bažnyčia Tilmanso salė yra už medžių – tame sklype jau svarstėme suprojektuotą objektą, o jūs siūlote įtraukti šią vietą į perspektyvą, kurios keisti negalima. Kaip bus sprendžiami tokie klausimai?
V.Kačinskas: Bus vertinama iš naujo. Imamas epizodas, einama į vertinimo tarybą ir keičiama. O liniją perspektyvoje galima patraukti, kad neapimtų minimos teritorijos.
A.Karalius: Jūs visko žinoti ir negalite. Siūlau fiksuoti perspektyvą sulig bordiūru.
G.Balčytis: Kokiais dokumentais remiantis nustatyta, kad ši perspektyva yra vertinga?
V.Kačinskas: Mes išfotografavome visą Kauną ir išrinkom vertingiausias perspektyvas.
I.Kačinskaitė: Šioje perspektyvoje dominantės – Soboras ir Karmelitų bažnyčia. Tai autentiškos struktūros fragmentas.
R.Gudienė: Šioje teritorijoje planuojame atstatyt turgavietę.
J.Bučas: Perspektyva yra tai, ko negalima užstoti.
A.Karalius: Turiu konstruktyvų patarimą – naudoti figūrinį rėmelį vietoj stačiakampio. Jis apimtų dešinę perspektyvos pusę.
V.Kačinskas: “1.20- Labai svarbūs skersinių Laisvės alėjai gatvių vaizdai į šlaitus.“ Sutinkame, kad perspektyvos į š laitus gali būti vertingosiomis savybėmis. Vertingąsias savybes papildysime skersinių Laisvės alėjai gatvių perspektyvomis į šlaitus.
„1.21- Rengiant projektą, reikia vadovautis tarptautiniais paveldo, urbanistiniais dokumentais.“ Rengiant Vertinimo tarybos akto projektą buvo laikytasi visų LR galiojančių teisės aktų. LR patvirtinti teisės aktai negali prieštarauti ratifikuotiems tarptautiniams teisės aktams.
„1.22- KP departamente galėtų atsirasti kanalas, į kurį suplauktų mūsų pasiūlymai.“ Ne mes sprendžiam tokias problemas.
G.Prikockis: Gal pradėkime pristatymą nuo panoramų ir perspektyvų.
V.Pimpytė: Pradėkim nuo Žemaičių gatvės perspektyvos.
G.Balčytis: Norėčiau sužinoti, kuo vertingas vieno aukšto namelis kairėje pusėje?
V.Kačinskas: Kaunui būdingas šokinėjantus aukštis.
G.Prikockis: Mūsų darbo grupė buvo vakar susirinkusi ir aptarė pateiktą medžiagą. J. Bučas įvertins perspektyvas.
V.Kačinskas: Visos mūsų perspektyvos turi akcentą ir formantes.
G.Prikockis: Taip pat labai svarbu apžvalgos taško pasirinkimas – jis turi būti charakteringas.
G.Balčytis: Perspektyvoje nr. 2 kažkodėl išmetat Žemprojekto tūrį.
V.Kačinskas: Pastatytas vėliau, negu prieš 50 metų.
R.Miliukštis: Ar galės šioje perspektyvoje Soboro dešinėje atsirasti naujas Gražinos Janulytės projektuotas pastatas?
V.Kačinskas: Negalės, jei išlys iš už medžių.
A.Karalius: Į perspektyvą neįtraukiamas Žemprojektas, dešinėje tolumoje pastatus užstoja medžiai. Kairiosios pusės irgi beveik nesimato.
V.Petrulis: Žemprojektas projektuotas 60- aisiais metais, tai jau daugiau negu prieš 50 metų.
A.Kančas: Siūlau mažinti perspektyvų skaičių.
R.Miliukštis: Gal galima būtų tą perspektyvą išmesti?
R.Palys: Perspektyvos turi pabrėžti tai, kas yra charakteringa Kaunui. Žemprojektas irgi Kauno savastis.
V.Kačinskas: Toliau pristatome Aušros tako perspektyvą. Tai perspektyva į dominantę.
R.Gudienė: Manau, kad yra daug vertingesnių perspektyvų.
V.Pimpytė: Sekanti – Laisvės alėjos perspektyva.
G.Balčytis: Kodėl šia perspektyva sustabdot pastatų pirmame plane dešinėje aukštingumo augimą?
R.Miliukštis: Šios vietos aukštingumas buvo nagrinėjamas keliuose architektūriniuose konkursuose.
A.Karalius: Ką realiai sako perspektyvos? Saugo vaizdo charakterį, kad nebūtų dviprasmiškų traktavimų. Reikia pasirinkti, ką saugom – ar žalią šlaitą, ar karnizo liniją – ne viską.
V.Kačinskas: Perspektyva nėra tolygi išklotinei.
G.Prikockis: Kauno Naujamiesčio dominantė – Soboras. Tą vaizdą reikia pateikti iš keturių gatvių – tai atspindės miesto charakterį. O šitas kadras skirtas saugoti 4 pirmame plane esantiems pastatams – tai nėra pilnai išreikšta idėja.
V.Kačinskas: Esmė tame, kad perspektyva labai ilga.
N.Blaževičienė: Pati įspūdingiausia Soboro replika yra iš senamiesčio.
V.Pimpytė: Toliau – Parodos ir Donelaičio gatvių sankryža.
A.Kančas: Tai išklotinė, o ne perspektyva. Kairėj pusėj vieno aukšto namelis nebūdingas Kaunui, neturėtų būti saugomas.
A.Karalius: Reikia naudoti grafines priemones pabrėžti objektą – Prisikėlimo bažnyčią.
V.Kačinskas: Perspektyva turi būti kadruota pagal teisės aktą. Kiekvienas perspektyvos namas nėra aprašytas. Man atrodo, kad kairės pusės užstatymas būdingas Naujamiesčiui.
G.Prikockis: Jūs tą darbą atliekat ne kaip laisvas žmogus, o kaip ekspertas. Aš teigiu, kad perspektyvos kairioji žalia pusė nėra būdinga Kaunui. Turi būti atrinkti svarbiausi taškai.
V.Pimpytė: Toliau – Laisvės alėjos perspektyva į Soborą nuo šlaito.
R.Gudienė: Kodėl dešinėj pusėj nėra Reisono projektuoto namo? Kuo vertingas dešinėje medinis namelis?
A.Karalius: Klaida, kad nėra perspektyvų į šlaitus, nėra Kauko laiptų, perspektyvų, kurios baigtųsi Nemunu. Nereikia nukelti į perspektyvas to, kas saugoma išklotinėse.
V.Kačinskas: Išklotinės su šlaitais bus.
- Bučas:. Kauno Naujamiestį būtina vertinti kaip viešojo pažinimo ir pagarbos istorinę vietovę ir suprasti kaip tausojamojo naudojimo asociatyviąją erdvę, bet ne kaip konservacinę ar konservacinio prioriteto teritoriją. Tai ne tik Caro miestas – tvirtovė ir ne tik Kauno , bet atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės tautiškumo funkcionuojantis istorinis simbolis. Šios vietovės vizualioji vertė nėra menkesnė už fizinę. Holistinė (asociatyvioji ir malonios savijautos) – už fizinių elementų sumą, o kraštovaizdinė – ne mažesnė už istorinę vertę. Šioje vietovėje konservacinio maksimumo nuostatos privalo būti keičiamos restauravimo ir rekonstrukcijų optimumu. Miestovaizdžio cirkoraminio ir panoraminio vertinimo siūlymus, susijusias su senamiesčio observacine erdve arba perspektyvų refleksiniais sektoriais ar išklotinių prasminiais segmentais negalima vertinti pagal ilgio ar gylio parametrus, neįvertinus visų sudedamųjų, kaip viseto, vizualiosios raiškos.
Atliktas darbas nemažas, bet aplinkotvarkos, tame tarpe miestotvarkos, požiūriu – beveik bergždžias. Įvardyta net 10 vertinamųjų pozicijų, pradedant elementine apskaita ir baigiant kraštovaizdžiu. Kiekvienoje pozicijoje rasime tokį pat paveldo objektą, kuris skelbiamas – reikia saugoti. Čia paveldas visų pirma turi būti sunormintas, o perteklinio paveldo to paties pobūdžio objektui privaloma parinkti papildomas naudojimo funkcijas. Šis darbas nėra konceptualus ir sistemiškai apdorotas. Jis tampa perteklinio paveldo gamykla, kurios produkcijos fizinėmis, finansinėmis ir legitiminėmis išgalėmis vargu ar bus įmanoma išsaugoti.
Saugojimo apimtys nepagrįstos naudojimo fizinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis galimybėmis nei kiekybiniu, nei kokybiniu, nei rinkodaros požiūriu. Jokie urbostruktūros ar morfotipų ir kvartalų užstatos pokyčiai neįvertinti. Europos šalių Istorinių urbanistinių kraštovaizdžių tvarkybos praktikoje miestovaizdis pateikiamas per vizualiųjų dimensijų raiška kaip cirkoraminis regimasis objektas iš fiksuotų konkrečių regyklų observaciniais panoramų ar silueto sektoriais, išryškinant perspektyvų, vaizdų dominantes, subdominantes, akcentus, nurodant saugomus (legitiminius) ar sugotinus (neregistrinius)erdvinius planus (pirmas, antras, trečias) ir jų reikšmines charakteristikas.
Vertinimo tarybos pateiktame Akto projekte tas pats objektas skelbiamas saugoti panoramos, silueto, perspektyvos, vaizdo, išklotinės sudėtyje be atžvalgos į objekto ar vietovės būklę ir jo fizinių bei vizualiųjų charakteristikų panaudos galimybes laiko tėkmėje ir konkrečioje vietoje. Reikmė saugoti neginčytina. Tačiau noras saugoti, galimybės saugoti, saugojimo prasmė ir reikšmė šiame darbe neįvertinta. Čia tautiškumo išsaugojimo ir atkūrimo aspektai ypač svarbūs. Šiuo požiūriu Vertinimo tarybos akte Naujamiesčio vizualioji kultūrinė vertė tarsi paraštinė. Pagal turinį ir prasmę Aktas skirtas ne saugojimo veikos motyvacijai , bet saugojimo reikmės teigimui. Reikia turėti viltį, kad minėtos spragos neliks šleifu Specialiojo plano paveldotvarkos ir paveldonaudos dalyse.
PASISAKYMAI
A.Karalius:1 Fiksuojant Naujamiesčio vertingąsias savybes, svarbiausia sureguliuoti optimalų balansą tarp objektyvių paveldinių verčių ir šiuolaikinių poreikių tenkinimui būtinų pagerinimų Naujamiestyje;
- Išimti iš saugomų panoramų ir užstatymo struktūrų Nemuno pakrantes, nes jos suformuotos sovietmečiu ir yra absoliučiai nefunkcionalios, neestetiškos ir trukdančio akva – urbanistinei Kauno gyvensenai;
- Saugomose perspektyvose fiksuoti (tekste ir grafiškai) tai, kas yra saugoma būtent tos perspektyvos vaizde (pvz. bažnyčia ir erdvė greta jos; žalias šlaitas; Nemuno erdvė; kt. vertingas objektas ašyje.);
- Sudaryti sąlygas kvartalų greta Laisvės al. vidaus struktūrinei rekonstrukcijai, apibrėžiant, kad saugomas yra tik „perimetrinis užstatymas“;
- Istorinės kvartalų stuktūros saugojimas (įskaitant sodybinį užstatymą kvartalų viduje) in corpore – taptų tų kvartalų amžinu vegetavimu;
- Įvardinti tarpukario architektūrą (jos propaguotus erdvės formavimo principus, užstatymo pobūdį ir charakterį) kaip esminę vertybę ir sektiną projektavimo principą;
- Įvardinti iš Naujamiesčio matomų dominančių apžvalgą (taškus, trasas): Prisikėlimo bažnyčia, Saulės gimnazija, žali šlaitai.
V.Kuliešius: 1. Vertingiausia Naujamiesčio savybė – prieškario architektūros fenomenas, kurio vystymąsi nutraukė sovietinė okupacija. Tai turi būti pabrėžta.
- Pritariu prof. Bučui – miestas tvirtovė ar besivystantis miestas – reikia apsispręsti. Manau, be abejonės, besivystantis miestas.
- Būtinas transporto problemų sprendimo galimybių numatymas – šiame dokumente nesimato prielaidų jas spręsti (sunkiai įmanomas esamos kvartalų vidaus struktūros pritaikymas šiuolaikinėms reikmėms).
- Būtina vertinti tarybinio laikotarpio ir šiuolaikinės architektūros objektus pagal architektūrinės kokybės kriterijus, o ne pagal carinio užstatymo principus. Vertinimo metodikos problema išlieka – juk ir nemažai vertingų prieškario modernistinės architektūros pavyzdžių pastatyti kitokiais urbanistiniais metodais, negu carinis užstatymas (atsitraukimas nuo perimetrinio užstatymo linijos, kelių posesijų sujungimas, aukštingumas ir pan.). Tuo tarpu pripažinti tarybinio laikotarpio ir šiuolaikinės architektūros pavyzdžiai laikomi neturinčiais architektūrinės vertės.
R.Miliukštis: Rengiant Naujamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą matosi žymi pažanga. Pridėta grafinė medžiaga, planuose pažymėti kultūros paveldo objektai ir teritorijoje esantys vertingų savybių požymiu turintys objektai. Kiek prastesnė situacija su nurodytomis saugomomis perspektyvomis, išklotinėmis, panoramomis. Manau, pateiktas perspektyvas reikėtų peržiūrėti, dalį jų atmetant ir papildant tikrai vertingomis Kauno Naujamiesčio perspektyvomis, kurias sąlyginai pavadinčiau „Atvirutėmis“, siūlyčiau KAUET-o ekspertams dalyvauti šiame procese. Manau reikia apibrėžti, kas perspektyvose saugoma – ar jų visas vaizdas sustabdomas ir negali keistis. Neturėtų būti dviprasmybės naudojantis vertinimo tarybos patvirtintu aktu, ruošiant laikinuosius apsaugos reglamentus, projektavimo sąlygas ir projektuojant. Gal vertėtų šiuos klausimus (perspektyvų, išklotinių, panoramų vertės nustatymą) spręsti kitame etape – rengiant Naujamiesčio specialiojo plano – paveldotvarkos projektą. Paskirtas recenzentas, turėdamas daugiau laiko, galėtų pareikšti profesionalesnes pastabas dėl vertingųjų savybių.
N.Blaževičienė: Be visų ypatingų Kauno Naujamiesčio savybių viena iš esminių – santykis su dominantėmis, nesančiomis Naujamiesčio teritorijoje. Todėl projekte turėtų būti įvardijamos kaip saugotinos visos perspektyvos Prisikėlimo bažnyčios vizualine kryptimi iš Mickevičiaus g., Vienybės aikštės ir kt. O taip pat Vizbaro pilaitės perspektyva iš Vytauto g., visos skersinės gatvės upės ir šlaitų kryptimi tai pat įvardijamos kaip saugotinos – neužstatomos mažosios architektūros, reklamos ar kitais statiniais.
Objektai įrašomi į Kultūros vertybių registrą ir niekas neprisiima atsakomybės juos išlaikyti. Tokiu būdu jie pasmerkiami sunykimui. Pagrindinė dominantė – Prisikėlimo bažnyčia. Bet kuri perspektyva į ją turi būti saugoma. Pvz., perspektyva iš Vienybės aikštės. Tai periferinės dominantės buvimas Naujamiestyje.
A.Kančas: Kas bus su parengtais DP? Tai iššauks koliziją. Būtina įvertinti DP, ypač centrinėje dalyje. Naujamiestyje visi kiemai baisūs – sodybinio užstatymo liekanos. Visuose kvartaluose aukštingumas – vertingoji savybė. Reikia palikti tai, kas tikrai vertinga. Kaunas baisiausias savo vidiniais kiemais, kurie neturi būti saugomi, o rekonstruojami. Vertinimo tarybos akte turi atsispindėti parengti detalieji planai. Esu už užstatymo tipų siaurinimą. Svarbu saugoti tai, kas vertinga ir palikti laisvę tvarkyti, kas nevertinga.
G.Prikockis: Vertinimo taryba turėtų nuosekliai peržiūrėti saugotinus pastatus. Pristatyta labai daug visiškai saugotinų išklotinių -aiškiai per daug. Jei jau saugomi pastatai – ar reikia saugot dar ir išklotines? Stogų būklė yra labai bloga. Todėl siūlau mažinti išklotinių kiekį. Svarbiausias išklotines išskyriau į dvi dalis: su stogais ir be. Pritariu Bučui, kad darbe trūksta konceptualumo, nėra įrašyti svarbiausi dalykai – teritorijos genius loci. Reikia aiškiai įvardinti tarpukario laikotarpio svarbą ir savitumą – tuo Kaunas skiriasi nuo kitų miestų. Miesto augimas akte irgi turi atsispindėti. Darbe pateiktos 3 dominantės: Soboras, šv.Kryžiaus bažnyčia ir geležinkelio stotis. Stotis tikrai negali būti dominantė, neaišku ir dėl bažnyčios. Nesuprantama, kodėl neįtraukta Prisikėlimo bažnyčia. Pasigendu svarbiausių Kaunui charakteringų dalykų. Vienintelė Naujamiesčio dominantė yra Soboras.
R.Palys: Naujamiestyje labai svarbus skersinių gatvių tinklas, iš kurių matosi Nemunas ir Žaliakalnis. Kaunui reikia didelių pokyčių – keisis Karmelitų rajonas, Gertrūdos gatvė, vystysis vidiniai kiemai. Smetoninė architektūra uždėjo karkasą ant carinių pagrindų, mes turim uždėti karkasą ant sovietinio pagrindo.
Siūlau vertingąsias savybes papildyti Fryko laiptais, laipteliais ties banko tarnautojų namu, skelbimo stulpais, ties Stumbro fabriku esančiais šulinių dangčiais, Ožeškienės/ Donelaičio g. esančia baliustrada su atramine sienute ir vaza, išlikusiais autentiškais įvažų vartais, Donelaičio g. išlikusia ketaus šviestuvo atrama, Karinių oro pajėgų vartais, prie Tilmansų fabriko esančiais vartų stulpais su bumbulais, tašytų akmenų bordiūrais, grotelėmis apie medžius. Reikia įvertinti atviras erdves prie Lydos gatvelės, prieš Čiurlionio ir Karo muziejų, parterį priešais Karinių oro pajėgų būstinę, nedidelį parterį Miško g., taką nuo Teatro g. link Nemuno.
Šio darbo tikslas – padėti vystytis Kauno miestui, žinant ir išsaugant miesto vertingąsias savybes (būtent padėti vystytis, o ne stabdyti), todėl viso Naujamiesčio ribų apibrėžimas kaip vientisos saugomos teritorijos stabdo teisingą miesto vystymąsi.
Galima teigti, kad Rusijos imperijos urbanistinis architektūrinis palikimas, be abejo, davė miestui tam tikrą , nors ir provincialų ženklą (pvz. stačiakampis gatvių tinklas padėjo sėkminga „nutūpti“ moderniai prieškario architektūrai).
G.Balčytis: Akivaizdu, kad projekto rengėjų ir architektų požiūriai skirtingi. Rengėjams svarbi istorinė tėkmė, mums svarbi miesto elgsena urbanistiniu- architektūriniu aspektu. Jei saugotini tipai fiksuojami kaip konstanta, bus kuriamas muziejaus statusas – apynasris miesto vystymui. Tą rodo išklotinės, kurios visos saugotinos, nors jas kuria pastatai, neturintys vertingųjų savybių.
Mano supratimu, projekte visiškai netyrinėta vietovė urbanistiniu ir architektūriniu požiūriu, visos pastangos sudėtos į formalų istorinį amžiaus cenzą: jei senas- tai geras ir jo keisti negalima. Darbas užkoduoja konfliktines situacijas, kurios atsiras, norint vykdyti bet kokias veiklas ir statybas šioje teritorijoje. Man atrodo, kad toks darbas, koks yra pristatomas, neturi jokios prasmės, nes nėra jokios realios koncepcijos, kas ir kaip turi būti saugoma, kokios meninės ir kitokios vertės esamame urbanistiniame kontekste. Negalima apibrėžti beveik visų gatvių išklotinių kaip saugomų, nes dauguma jų nėra suformuotos. Toks siūlymas verčia abejoti autorių kompetencija. Pateiktos perspektyvos visiškai nemotyvuotos, nes neparodo išskirtinių tiriamo objekto savybių.
Bet greičiausiai autoriai nejaučia miesto charakterio. Nepritariu tokiam darbui kaip neturinčiam koncepcijos bei argumentuotos vertybių skalės.
J.Kančienė: Visos pasiūlytos perspektyvos netinkamos, nes į jas patenka ir nevertingi statiniai. Saugoti perspektyvą, kurią reikia suvokti užmerkus vieną akį- t.y. eliminuojant ją gadinantį ar menkinantį „teršalą“ yra neteisinga. Prisikėlimo bažnyčia gražiausiai (Naujamiesty) atrodo iš Vienybės a. – Daukanto g., tačiau pirmame plane atsiduria Miestprojektas. Pašto „atvirukinis vaizdas“ yra iš J.Kanto g-vės, tačiau kairėj (vakaruose) lenda mokyklos sovietinis priestatas, jau nekalbant apie šiuo metu viską uždengiančius kioskus. Galbūt reikia nurodyti tik apžvalgos taškus, iš kurių vertingasis objektas būtų gerai matomas, regėjimo lauke neatsirastų naujų konkuruojančių statinių.
L.Tuleikio raštu pateiktos pastabos: “Visus apribojimus akte formuoti tik ten, kur nekyla jokio prieštaravimo. Vietose, kur jie kyla – palikti laisvę (nereglamentuoti). Pastato Totorių g. 14 kieme tarpukariu sukurta unikali erdvė – o jos išsaugimas nereglamentuojamas. Pateiktos nekokybiškos perspektyvų nuotraukos- fotografuota vasarą, kai gausūs želdiniai užmaskuoja perspektyvas formuojančius vertingus statinius”.
V.Levandauskas: Baiminausi nesutarimo tarp dviejų jėgų: saugojimo ir plėtros. Atsirado supratimas ir peraugo į konkrečius pasiūlymus. Naujamiestis mums svarbiausias dėl modernios tarpukario architektūros, bet ir carinė turi teisę į išlikimą. Sovietmečio architektūra paliko ir planavimo pėdsakus, reikia įtraukti ją į saugomųjų sąrašus.
Istorinę medžiagą reikėtų išgryninti, bet tai lemiamos reikšmės neturi.
Problemos: 1.Išklotinių atsisakyti negalėsim, nes visų pastatų negalėsim surašyti į registrą. Bandysim ieškoti galimybių nesaugoti nusidėvėjusių stogų ir pan.
2.Kvartalų vidaus struktūra ir morfotipas. Taryboje turim tik vieną urbanistą, kviesim KAUET urbanistus į pagalbą.
Pasiūlymų lauksime per Sabiną Strazdienę.
G.Prikockis: Pasiūlėm savo Naujamiesčio schemą, į kurią įtraukėm Karo muziejaus sodelio išklotinę.
G.Filipavičienė: Rengiant analogišką aktą Vilniuje, vertinimo taryba 2 paskutinius mėnesius dirbo labai intensyviai. Aprašyti miestą yra labai sudėtinga.
Kritinės pastabos buvo išsakytos teisingos – svarbiausia yra miesto charakteris. Sunkiausia surasti raktą. Vilniuje panoramas atrinkome labai griežtai. Vertinimo tarybos laukia sunkus kelias. Istorikų ir architektų požiūriai skiriasi. Reikia peržiūrėti kiekvieną kvartalą, išklotinę, pastatą. Tai labai rimtas dokumentas. Tačiau jį galima koreguoti. Rengiant specialųjį planą, gali iškilti naujų faktų, tuomet bus teikiama Vertinimo tarybai patikslinti vertingąsias savybes.
Mes labai laukiam Kauno naujamiesčio akto. Siūlau deleguoti dalį KAUET narių į vertinimo tarybą.
R.Miliukštis: Kada sulauksim paveldotvarkos projekto?
G.Filipavičienė: Šiemet bus parengta koncepcija, kitais metais – projektas. Mes Vilniuje dirbom su savivaldybės taryba. Taip buvo paprasčiau priimti sprendimus.
NUTARIMAS
1.1-Aptarus pakartotinai pristatytą KAUNO NAUJAMIESČIO NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS AKTO PROJEKTĄ (pristatė Kultūros paveldo centras), rekomenduoti atsižvelgti į pastabas:
1.1 – Kritikuotina konceptuali nuostata – Kauno Naujamiestis nėra galutinai susiformavęs, tai besivystantis organizmas.
1.2 – Kritikuotina konceptuali nuostata – Naujamiesčio teritorija susideda iš dviejų aiškių dalių (vertės požiūriu) – tai centrinė dalis ir vadinamasis Karmelitų priemiestis.
1.3 – Vertingųjų sąvybių ( pastatų ) sąrašas neargumentuotai išplėstas. Į sąrašą įtraukti visi rengėjų nuomone “gražūs” pastatai, nepateikti ekspertiniai vertinimai. Į šį sąrašą siūlome traukti tik Kauno savivaldybės patvirtintus objektus.
1.4 – Urbanistinė sandara nesuvokta, nusmulkinta ir pereita prie paminklotvarkos projekto turinio, nepateikta pilna medžiaga. Tai neabejotinas stabdis Naujamiesčio kokybinei plėtrai. Subjektyviai nustatytas saugotinas aukštingumas. Saugomų pastatų ir kultūros vertybių aukštingumas – natūraliai apribojamas per KPD išduodamas sąlygas, laikinuosius reglamentus ir kitus urbanistinius dokumentus. Nesaugomų pastatų kiemuose, kurių didelę dalį sudaro tarybiniai silikatiniai pastatėliai, aukštingumas neturėtų būti saugomas kaip vertybė. Urbanistinė saugoma sandara turi atsispindėti viename ar keliuose brėžiniuose, kuriuose būtų galima suvokti Naujamiesčio visumą.
1.5 – Vizualinis panoramų, perspektyvų ir išklotinių vertinimas – atsitiktinis, paremtas subjektyviais vertinimo kriterijais.
1.6 – Nesuvokta urbanistinių dominančių esmė.
1.7- Įstoriniai faktai apie visą Kauną pateikti be galo plačiai ir padrikai.
1.8 – Foto fiksacija turi apimti tik konkrečius pastatus, akte įvardintus vertingosiomis Naujamiesčio savybėmis.
1.9 – Grafinė dalis išskaidyta per gausybę A3 formato brėžinių, kuriose neįmanoma suvokti visumos.
Rymantė Gudienė
Jūratė Merkevičienė