KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO
1. PREKYBOS IR LAISVALAIKIO CENTRO „MEGA“ , ISLANDIJOS PL. 32, KAUNE, PLĖTROS KONCEPCIJA
Stadija: koncepcinis projektas ( užduotis būsimam techniniam projektui rengti )
Statinio architektai : Rolandas Palekas, Adelė DovydaviciūTė, Dalia Zakaitė, Alma Palekienė, Bartas Puzonas, Rasa Jasaitė (UAB „Paleko Arch Studija“)
Užsakovas: AB „Baltic Shopping Centers“.
2. SUSIRINKIMAS
įvykusio 2014-09-17 Kauno architektų namuose
PROTOKOLAS NR.114
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: Rolandas Palekas, Rasa Jasaitė.
KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Gražina Janulytė- Bernotienė, Jurgis Bučas, Gediminas Jurevičius, Saulius Juškys, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Gintaras Prikockis, Alvydas Steponavičius, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai: užsakovo „Baltic Red“ atstovai Paulius Medzevičius ir Tomas Banys, UAB “Viltekta” atstovas Martynas Bružas, architektai :Tautvydas Čaplikas, Saulius Mikštas; Edgaras Pščelovskis.
Spaudos atstovai : Jurgita Šakienė („Kauno diena“).
Posėdžio pirmininkas: Gediminas Jurevičius
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
PREKYBOS IR LAISVALAIKIO CENTRO „MEGA“ , ISLANDIJOS PL. 32, KAUNE, PLĖTROS KONCEPCIJA
Stadija: koncepcinis projektas ( užduotis būsimam techniniam projektui rengti )
Statinio architektai : Rolandas Palekas, Adelė DovydaviciūTė, Dalia Zakaitė, Alma Palekienė, Bartas Puzonas, Rasa Jasaitė (UAB „Paleko Arch Studija“)
Užsakovas: AB „Baltic Shopping Centers“.
G.Jurevičius: Šiandien pristatomas didelis, formuojantis miesto veidą kompleksas – seniai tokius svarstėm. Su šio objekto plėtra buvom susidūrę 2008m., kai britų kompanija „Chapman Taylor“ buvo pristačiusi Megos plėtros projektą. Šiandien džiugu matyti didelius poslinkius – matyt, pakito ir užsakovo vizija.
R.Palekas: Projektą pristatysim karttu su kolege Rasa Jasaite. Prekybos ir laisvalaikio centras Mega stovi ypatingame taške – dviejų pagrindinių regiono magistralių susikirtimo taške.
Trumpai peržvelkime „Chapman Taylor“ 2008m. parengtą medžiagą. Matyt, užsakovas rezultatais nebuvo patenkintas ir kreipėsi į mūsų firmą. Mes ėmėmės konceptualaus projektavimo. 2010m buvo parengtas DP, kuris rėmėsi britų sprendiniais. Buvo parengta privažiavimo kelių schema. Numatomas įrengti gatvės dublis.
Nuotraukoje puikiai matosi aplinka ir kontekstas. Darbą pradėjome nuo žodžių, įvertinome problemas. Aplinkotvarkos problemos. Komplikuotas ryšys su A1, nepatogi transporto schema sklypo viduje, jaukių išorės erdvių stygius.
Fasadai. Esama estetika labai daugiakalbė ir sudėtinga kaip solistų rinkinėlis, išskyrus „Senukų“ fasadą.
Problemos: sudėtinga kompozicija- per daug akcentų ir jie be hierarchijos. Iš to seka beveidiškumas. Siekiamybė – aiški, paprasta kompozicija, kur vyrautų vientisumas ir atpažįstamumas.
Pristatom konceptualias fasadų paieškas. Dešiniąją fasado dalį apjungiam vientisa siena – juosta- užuolaida, paliekam „Senukų“ fasadą. Bet vientisoje sienoje reikalingas plyšys. Plyšiai įsiterpia į uždarą plokštumą – pabrėžia pagrindinį įėjimą, įėjimą į Rimi. Į pagrindinį patekimą veda pėsčiųjų alėja, o priešais „Senukus“ projektuojama trikampė aikštė.
Genplanas. Retas pirkėjas ateis čia pėsčias. Bus diegiama įprasta hipermarketų schema – eismas ratu. Genplane siūlom ištiesinti priekinę užstatymo liniją – nugriauti priestatą.
Alėja turi keletą sluoksnių – dangos, vanduo, želdiniai, lauko prekyba, suoliukai, apšvietimas.
Trikampė aikštė- 2 įėjimai, laisvesnė plastika. Sluoksniai- pėsčiųjų srautai, dangos, želdiniai, renginiai- nmatoma scena ir amfiteatriukai – kalvelės. Atvažiuojantį pirkėją dabar pasitiks viešoji erdvė. Abi žalios erdvės jungiamos su vidinėmis gatvėmis.
Pastatas. Pirmame aukšte numatoma prekyba. Ant stogo – sporto klubas su teniso aikštelėmis. Dešinėje pusėje nuo pagrindinio įėjimo – 3 lygių parkavimas, kuriame tilps iki 800 automobilių.
Projektuojant tokio dydžio prekybos kompleksą, neįmanoma sukurti išbaigto vientiso daikto, galima tik pakuotė. Megos įpakavimas arba fasadai susideda iš žingsnių. Čia labai svarbios briaunos. Visas fasadas susideda iš 3 plokštumų. Atsiranda karnizo linija. Pradžioje norėjom horizontalumo, po to perėjom prie pakilimų- nusileidimų.
Fasadų medžiaga norim jungtis prie „Senukų“ administracinio pastato. Siūlome fibrocemento plokštę segmentais arba klinkerio plytų, kaip „Senukų“fasade. Stiklai bus skaidrūs.
Mūsų koncepcija turėtų ypač išryškėti naktį. Siluetas atrodys judantis. Parkingo fasadas bus ažūrinis- už stiklo matysis rampa.
Interjeras. Bus naudojamos trys legendos- kelionė upe, oru, keliu.
Salelės. Griežtai vienodai sukomponuotos salelės apjungs visą žiedą.
Nuorodos planuojamos paprastos, reklaminiai stulpai pritaikyti video. Mūsų naujos dalies pasažas taps žemesnis, negu buvo anksčiau.
Lauko apšvietimas. Bus apšviesti fasadai, žemi lauko šviestuvai apšvies žalias salas.
Lauko nuorodos ir elementai. Bandėm pasiūlyti hierarchiją- pagrindinių firmų užrašai dideli ir spalvingi, mažesniųjų – balti ir mažesni, tvarkingai sukomponuoti.
Tūrinės Megos raidės keičia spalvą. Automobilių parkavimo segmentai turi savo spalvinį kodą ir numerį.
Pastato rodikliai. Sklypo planas- 157 395m2.
Užstatymo plotas-78415 m2.
Tankumas-50 %.
Aukštis -19m.
Parkavimo vietų skaičius- 2453 .
KLAUSIMAI
A.Steponavičius: Ar pranyko idėja statyti aukštą reklaminį bokštą?
R.Palekas: Susipažinom su atliktais tyrimais ir atsisakėm šios idėjos.
A.Steponavičius: Kiek vietų yra auto parkinge?
R.Palekas: 2140 vietų.
A.Steponavičius: Ar nagrinėjote parkingo apkrovimą darbo dienomis?
R.Palekas: Aikštelė užpildyta būna tik švenčių dienomis. Todėl siūlome 2453 vietų parkinge.
A.Steponavičius: Iš „Senukų“ dažnas pirkėjas išvažiuoja su stambiagabaritiniais pirkiniais vežimėliuose. Kaip sprendžiat šią problemą?
R.Palekas: Esam numatę trumpalaikio sustojimo juostą.
A.Steponavičius: Ar traukinukas galės judėti per promenadą?
R.Palekas: Vietos turėtų užtekti.
A.Steponavičius: Matau trūkumą, kad dabar visos kavinės koncentruotos vienoje vietoje. Ar neplanuojate to ištaisyti?
R.Palekas: Kol kas siūlome tik 2 kavines galuose. Gal ir įmanoma bus išdėstymą subalansuoti.
V.Merkevičius: Privažiavimas prie Megos vyksta viena juosta – tai sąsmauka, kur susigrūda visi automobiliai. Ar nagrinėjot šią problemą?
R.Palekas: Panagrinėsim kaklelio pralaidumo problemą.
P.Medzevičius: Ši problema jau išspręsta – patenkama jau į dvi juostas, po to – į trečiąją.
G.Prikockis: Parkingo ir želdynų santykis. Ar tai konceptualūs dalykai ar ekonominiai?
R.Palekas: Sklypas yra beveik pilnai užstatytas. Želdynų čia yra minimalus kiekis, bet realiai jie yra. Galėtų būti ir daugiau.
A.Steponavičius: Kaune mes įpratę prie gero ryšio tarp prekybos ir parkingų. Kaip iš jūsų daugiaaukščio parkingo bus patenkama į prekybos sales?
R.Palekas: Pirmasis parkingo lygis sutampa su antru prekybos lygiu. Patekimas tiesiogiai į antrą lygį. Iš kitų parkavimo lygių reikėtų leistis laiptais arba liftu.
A.Steponavičius: Ar bus tik du pandusai?
R.Palekas: Vienas pandusas skirtas pakilimui, kitas – nusileidimui. Gaisrininkai neturėjo pastabų. Techniniame projekte šie klausimai bus pilnai išspręsti.
G.Jurevičius: Ar iš trečiojo aukšto pirkėjai į prekybos sales galės patekti tik laiptais?
R.Palekas: Taip.
J.Bučas: Norėčiau sužinoti statybos teritorijos ilgį ir plotį.
R.Palekas: Nesu pasiruošęs atsakyti į šį lausimą. Manau, kad ilgis maždaug 700m. Vienas segmentas dydžiu panašus į Šilainių gyvenamąjį kvartalą.
J.Bučas: Čia turim vietovę, ne tik teritoriją.
N.Blaževičienė: Ar lankytojas bus priverstas aštuoniuke eiti iki galo?
R.Palekas: Taip, bet tame kelyje bus lūžiai ir skersiniai praėjimai.
G.Janulytė-Bernotienė: Kaip bus užtikrinami žmonių saugos reikalavimai?
R.Palekas: Esam sprendę šiuos klausimus, viskas bus pateikta TP.
PASISAKYMAI
E.Barzdžiukas: Noriu pagirti autorius dėl aiškaus, išsamaus ir visapusiško pristatymo. Koncepcija yra priimtina. Darbas labai profesionalus, abejonių kelia tik parkingo judėjimo schema, taip pat kaip ir išorinio judėjimo. Džiaugiuosi Kauno įvaizdžio gerinimu.
G.Janulytė-Bernotienė: Pateikta koncepcija yra labai priimtina:
– medžiaga pateikta konceptualiai ir metodiškai,
– apibendrintas pastato tūris – monolitas – yra priimtinas, estetiškas,
– vidinė schema suprantama, aiškiai skaitoma.
– labai priimtinas siluetas.
Taisytini dalykai:
1. Lauko parkavimo schema turi užtikrinti saugų pėsčiųjų patekimą į automobilius.
2. Mašinų parkavimas turi būti sisteminis ir užtikrinti prekių – pirkėjų srautus iš “Senukų” fligelio.
3. Iš centrinės dalies formuojama aikštė yra per raiški, ji neturi motyvuotos urbanistinės ašies.
4. Matau šiokią tokią prieštarą tarp naujai kuriamo stiklinio fasado ir stiklinių “Senukų”.
5. Labai ilgai važiuojant nesimatys Megos užrašo.
N.Blaževičienė: PLC “Mega” plėtros koncepcija pateikta profesionaliai, architektūrinis – erdvinis sprendimas suteikia teritorijai naują estetinę kokybę ne tik Kauno, bet ir viso regiono aspektu, užduodamas toną būsimiems pagrindinės LT magistralės apstatymo objektams. Funkciniai- technologiniai aspektai bus tobulinami ir sprendžiami TP rengimo metu. PLC plėtros koncepcijai pritariu. Siūlyčiau apdailos medžiagas papildyti “tautinėm” – moderniai panaudoti medį – tai būtų privalumas.
J.Bučas: Pristatymas logiškas – nuo visumos iki plytos. Čia mes turime vietovę, o ne tik teritoriją, todėl jai trūksta semantinio įprasminimo. Koncepcinis projektas tenkina užduoties reikalavimus būsimam techniniam projektui rengti. Centro teritorijos užstata įprasmina vietovę (setting) ir įgalina lankytojui suteikti ne tik komercinio pasitenkinimo džiaugsmą, bet ir malonios savijautos pojūčius. Manau, kad kuriamoje komercinėje vietovėje stinga ją įprasminančių semantinių ženklų, teikančių Kauno prieigoms išskirtinumo ir savitumo.
G.Jurevičius: Architektūrinei koncepcijai pritariu – ji išraiškinga ir teisinga. Labiau detalizuoti galima būtų “Rimi” ūkinio kiemo fasadą – spręsti papildomom uždangom, nes ūkinis kiemas nėra patrauklus. Pastato vidinės funkcijos pagerinimui reikėtų tobulinti aukštuminio automobilių parkingo struktūrą, įrengti reikiamose vietose liftus, travelatorius. Centro patrauklumas priklauso nuo jo patogumo.
S.Juškys: Sveikinu architektus, įveikus užsakovų sampratą ir suteikus Megai patrauklaus centro eksterjerą. Genplane parkingas nepilnai atsako į funkcinius reikalavimus, komplikuotas ir abejotinas daugiaaukštis parkingas komforto požiūriu. Abejotinas žalias plotas prie “Senukų”. Vidinė planinė struktūra išspręsta puikiai, kiek leido “priestato” statusas. Gal galėtų atsirasti reklaminė siena, dengianti ūkinius patekimus į Rimi iš vakarų pusės?
V.Kuliešius: Projekto koncepcijai pritariu. Siūlau atsižvelgti į šias pastabas:
1.Siūlyčiau pagalvoti apie esamo parkingo funkcinio -erdvinio scenarijaus keitimą, kad išvengti pėsčiųjų ir automobilių srautų susikirtimo -gal parkingą ( įgilintą arba dabartinėje altitudėje) dengti platforma, ant kurios vyktų dabar parkingo ploto sąskaita rengiami renginiai (sodininkų mugės ir pan.), arba kita lauko prekyba. Taip būtų humanizuota, įgautų daugiau gyvumo didžiulė automobilių stovėjimo aikštės erdvė.
2. Kelia abejonių tamsi apdaila, jos bus perdaug – reikėtų šviesios apdailos.
3. Manau, kad rekonstruojamo pastato siluetas per daug nuramintas, nes esamas administracinis pastatas iš tolimų perspektyvų neformuoja aiškaus silueto.
V.Merkevičius: Pateiktas pasiūlymas byloja apie meistrystę ir iš esmės yra priimtinas. Kelios pastabos:
– Būtinas įvažiavimo į parkavimo zoną sprendimas – dabar nuvažiavus nuo viaduko patenkama į 1 juostos “kakliuką”.
– Reikia išspręsti žmonių su fizine negalia ir stambiagabaričių pirkinių pakrovimo zonas, gal atitraukiant pravažiavimą.
– Siūlyčiau daugiau poilsio zonų su kavinėmis – tokių turėtų būti kiekvienoje saloje.
– Praėjimai į atviro parkavimo eiles gal galėtų būti įrengti po stogu, nes išėjus per centrinius įėjimus per lietų kelias gana tolimas.
– Sutruminti jungtis iš daugiaaukščio garažo iki prekybos zonų. Gal įrengti tarpines erdves su kažkokia funkcija?
– Siūlyčiau uždengti visus (net ir centrinį dviaukštį) tūrius naujos išraiškos fasadais.
J.Minkevičius: Atliktas didžiulis darbas, objektas milžiniškas. Šis kompleksas yra pačiame Lietuvos viduryje, nepriklauso tik Kaunui. Pristatytas objektas reprezentuoja tarptautinę funkcionalizmo – minimalizmo kryptį. Ji šluoja vietinę architektūrą, reprezentuodama kapitalizmą. Projektas visiškai neturi nacionalinio identiteto, trūksta savitumo. Teigiama pusė – demokratiškumas. Semantinis nacionalinis bruožas būtų super uždavinys.
G.Prikockis: Pritariu architektūrinei koncepcijai, patinka išraiškos santūrumas. Noriu išsakyti pastabas aplinkos formavimui:
– Matau nepatogumą pėstiesiems – jau dabar transportas kerta pėsčiųjų takus. Didėjant prekybos plotams ir apkrovimui, ši problema aštrės.
– Parkingas kaip automobilių laukas be želdinių yra labai nepatrauklus, nehumaniškas reiškinys. Mega statytojų traktuojama kaip pramogų ir komercijos centras. Esu įsitikinęs, kad tik želdiniai gali suteikti automobilių laukams humanizmo.
N.Stanionio rašytinė nuomonė: “Pritariu pateikto projekto sprendiniams:
– funkciniam sprendimui – manau judėjimas ratu ir papildytos funkcijos suteiks prekybos centrui patrauklumo;
– žalių erdvių kūrimui greta įėjimų;
– pastato eksterjero sprendimams;
Pateikti projekto sprendiniai neatitinka patvirtinto detaliojo plano sprendinių:
– eismo organizavimo principai, t.y. nėra detaliajame plane nurodyto apvažiavimo kelio, pateiktame projekte visas transportas nukreipiamas per „Megos“ automobilių stovėjimo aikštelę; realizavus pateikto projekto sprendinius, nebus galimybės įrengti apvažiavimo kelio;
– pastatas nežymiai netelpa į detaliajame plane nurodytą užstatymo zoną;
Pateiktame projekte trūksta informacijos:
– nenurodytos automobilių stovėjimo aikštelių, prekių iškrovimo vietų apsaugos zonos iki gyvenamųjų sklypų šiaurinėje pusėje; detaliajame plane šios automobilių stovėjimo aikštelės vietų skaičius mažesnis;
– nenurodytos viešo transporto stotelės, nenurodyta, kaip prie didžiausio Kaune prekybos centro bus galima atvykti miesto viešuoju transportu;
Projekte siūlyčiau koreguoti:
– daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės eismo organizavimo principus: automobilių vietų išdėstymo kryptį, palikti daugiau erdvės aukštuose greta įvažiavimų į pandusus, nenumatyti parkavimo vietų, kur manevruodami automobiliai uždarytų visos aikštelės išvažiavimą ar įvažiavimą, nenumatyti įėjimų prie posūkių;
numatyti išilgai visu pastato ilgiu platų praėjimą pėstiesiems;”
A.Steponavičius: Žaviuosi R.Paleko kūryba, neabejoju, kad darbą jis atliks gerai. Turiu kelias pastabas:
– daugiaaukščio parkingo schema dar netobula- trūksta rampų – dublių, liftų į prekybos vietas;
– trūksta “genius loci”- ženkliškumo;
– “Senukų” prekių kelias į parkingus – tolimas. Reikėtų aukoti žalią niekam nereikalingą plotą parkingams.
– Megos nuorodos iš magistralių turėtų būti sprendžiamos šioje koncepcijoje. Manau, kad kompozicijai trūksta bokšto;
– dalis želdinių galėtų atsirasti ant stogo kartu su kavine prie pagrindinio įėjimo.
G.Jurevičius: Malonu pirmą kartą šiais metais pritarti projektui. Visi ekspertai palankiai įvertino išsamų ir konceptualų pristatymą ir profesionalią architektūrą. Išsakytas pastabas- pagrindinai dėl daugiaaukščio parkingo išplanavimo ir lauko parkingo – rasite posėdžio nutarime. Dėkoju autoriams už puikų darbą.
NUTARIMAS
1. Pristatytam projektui PREKYBOS IR LAISVALAIKIO CENTRO „MEGA“ , ISLANDIJOS PL. 32, KAUNE, PLĖTROS KONCEPCIJA ( Statinio architektai : Rolandas Palekas, Adelė Dovydaviciūtė, Dalia Zakaitė, Alma Palekienė, Bartas Puzonas, Rasa Jasaitė (UAB „Paleko Arch Studija“). Užsakovas: AB „Baltic Shopping Centers“) pritarti. Tolesniame darbe rekomenduojame atsižvelgti į pareikštas pastabas:
1.1 Lauko parkavimo schema turi užtikrinti saugų pėsčiųjų patekimą į automobilius. (7 ekspertai)
1.2 Būtina tobulinti aukštuminio automobilių parkingo struktūrą . (5 ekspertai)
1.3 Projekte trūksta semantinio įprasminimo. (3 ekspertai)
1.4 Siūlome numatyti išilgai visu pastato ilgiu platų praėjimą pėstiesiems. (2 ekspertai)
1.5 Abejotinas žalias plotas prie “Senukų”. (2 ekspertai)
1.6 Labiau detalizuoti būtų galima “Rimi” vakarinį- ūkinio kiemo fasadą – spręsti papildomom uždangom, gal reklamine siena .(2 ekspertai)
1.7 Reikia išspręsti žmonių su fizine negalia ir stambiagabaričių pirkinių pakrovimo zonas, gal atitraukiant pravažiavimą. (2 ekspertai)
1.8 Megos nuorodos iš magistralių turėtų būti sprendžiamos šioje koncepcijoje.(2 ekspertai)
1.9 Siūlytume daugiau poilsio zonų su kavinėmis. (2 ekspertai)
1.10 Parkingas kaip automobilių laukas be želdinių yra labai nepatrauklus, nehumaniškas reiškinys.(G.Prikockis,V.Kuliešius)
1.11 Būtinas įvažiavimo į parkavimo zoną sprendimas – dabar nuvažiavus nuo viaduko patenkama į vienos juostos “kakliuką”.(V.Merkevičius)
1.12 Projekte nenurodytos viešojo transporto stotelės; realizavus pateikto projekto sprendinius, nebus galimybės įrengti apvažiavimo kelio (N.Stanionis).
Gediminas Jurevičius
Jūratė Merkevičienė
2.SUSIRINKIMAS
J.Merkevičienė: Trumpai priminsiu praeitą susirinkimą. A.Karalius pristatė savo pareiškimą, kviesdamas kolegas pasirašyti ir atsistatydinti iš KAUET, bet išskyrus autorių, niekas daugiau nepasirašė. Visi ekspertai pasisakė už tai, kad KAUETas yra reikalingas ir turėtų gyvuoti toliau. Dalius Šarakauskas ir Gražina Janulytė- Bernotienė pasisakė už tai, kad į Mero pasisakymus prieš KAUETą reikėtų sureaguoti.
Šiandien, prieš pradedant aptarinėti reagavimo priemones į mero pasisakymus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad KAUETui nebuvo pristatytas joks Mero tekstas, jokia nuoroda į interviu. Mes taip ir likom nesusipažinę su tekstu ir turim svarstyti tai, ko nežinom. Kitavertus, mūsų santykiai avivaldybe yra įtempti po to, kai viešųjų pirkimų tarnyba nutraukė kongresų rūmų konkursą neskelbiamų derybų būdu. Kauno savivaldybė viešiesiems pirkimams iškėlė teisminę bylą. Situacija yra įtempta ir mums nepalanki. Bet koks negatyvus neapgalvotas pareiškimas gali išklibinti tą trapią pusiausvyrą. Ar mes tikrai siekiam, kad savivaldybė nutrauktų KAUET ir KAFe finansavimą? Jei ne, prieš priimant skubotus sprendimus, reikėtų pagalvoti apie rezultatus. Mąstykim strategiškai, apie esmę, o ne asmenines nuoskaudas.
G.Janulytė-Bernotienė: Jokių asmeniškumų čia nėra. Gaila tik, kas mes taip žemai kotiruojami. Kodėl mūsų rezultatai nėra tokie, kokių visi laukia?
Perskaičiau mūsų įstatus. LAS yra vienas iš dviejų mūsų steigėjų. KAUET veiklos ataskaita turi būti duota konferencijoje. Ji turėtų žadinti diskusiją, kaip tobulinti KAUET darbą. Aš asmeniškai manau, kad gal reikėtų gražinti į aptarimus recenzentus.
G.Prikockis: Perskaitysiu Gražinos laišką:
“Atviras laiškas Kauno Merui.
Siekdami miesto architektūrinių procesų kokybiškumo, atvirumo ir profesionalumo, o taip pat prisiimdami asmenininę atsakomybę už sąžiningą, profesionalų ir geranorišką darbą KAUETe, deklaruojame, kad nesutinkame su savivaldybės atstovų ir kai kurių asmenų, įmonių bei organizacijų metamais kaltinimais dėl neprofesionalios ir neetiškos KAUETo veiklos.
Kviečiame atvirai diskusijai, kuri suteiktų Kauno miesto Urbanistinės ir Architektūrinės plėtros dalyviams išsakyti savo lūkesčius./Amžinųjų ir laikinųjų lūkesčių sąrašas/
Diskusija galėtų vykti LAS KS ataskaitinio susirinkimo metu, kuriame savo nuomonę išsakytų:
– LAS KS nariai
– KAUET nariai
– Savivaldybė / meras
– Savivaldybė / architektas
– Paveldo atstovas
– Kiti
Privalėtų būti paruošiamoji diskusija Kauno dienraštyje ir Pilote /internetu/. “
G.Jurevičius: Ar jūs nepagalvojate, kad kelinti metai žudome gerus projektus?
G.Prikockis: Kongresų rūmų konkurso sustabdyme negatyvu buvo tai, kad mes tą procesą sustabdėme skundu į valstybinę instituciją.
G.Janulytė-Bernotienė: Nebūtų buvę jokių kongresų rūmų – neapsigaukit. Būtų toks pat rezultatas kaip su Rotušės aikštės konkursu.
G.Prikockis: Gedimino pasisakymas labai tiesus, skirtas mums, dirbantiems KAUETe.
N.Blaževičienė: Su Saulium dalyvavom konkurse Klaipėdoje – buvo puikūs recenzentai. Gal ir KAUETe būtų gerai dirbti su recenzentais. Bet, aišku, už jų darbą turi būti mokama.
G.Janulytė- Bernotienė: Gal mes galėtume atsisakyti atlygio ir už tas lėšas galima būtų samdyti recenzentus? Žinoma tik svarbiems objektams.
J.Merkevičienė: Nežinau, ar tą įmanoma įvykdyti, kai įstatuose numatytas ekspertų darbo apmokėjimas. Pasidomėsiu.
PASISAKYMAI
E.Barzdžiukas: Ką mes galim spręsti, būdami mokamais ekspertais. Aš asmeniškai atlygio nenorėčiau- ne dėl to ateinu. Ateinu todėl, kad noriu padėti projekto autoriui, tuo pačiu – savo miestui.
Manau, kad KAUET struktūra turėtų išlikti. Žmogus, kuris atlieka organizacinį darbą, yra būtinas. Reikėtų tik siekti aukštesnės aptarimo kultūros ir etikos.
N.Blaževičienė: Nemanau, kad klubinė veikla būtų tinkama. Tada mūsų nutarimai būtų visai niekam nereikalingi. Sovietiniais laikais architektūrinės tarybos gyvavo visuose projektavimo institutuose ir buvo labai reikalingos. Tokia turėtų būti ir mūsų taryba.
J.Bučas: Gaila, kad mes svarstymų metu ne patariam, o patys projektuojam. Mes neturime atsakomybės, neatiduodam pagarbos naudojimo užtikrinimui. O dažnai nežinom ir teorijos. Būtina pasidomėti tuo, kas vyksta svetur. Šiandieninė aktualija – funkcijų apjungimas. Mano nuomone, mūsų darbas yra patarti, o ne nurodinėti.
G.Jurevičius: Man atrodo, mes panašūs į visuomeninę organizaciją.
S.Juškys: Dėl kongresų rūmų konkurso istorijos kalti mes patys – tai mūsų neapsižiūrėjimas, neįsigilinimas į sąlygas. Manau, kad mes – KAUETas- esam šiek tiek reikalingi. O kaip į mus kas žiūri – man tai visai nesvarbu. Žvilgsnis iš šalies visada reikalingas.
G.Janulytė-Bernotienė: Manau, kad miesto vyriausias architektas privalo dalyvauti kiekviename mūsų posėdyje. Juk mūsų įstaiga įsteigta kaip pagalba jam.
V.Kuliešius: Kitose Europos šalyse – pavyzdžiui, Prancūzijoje, tokios tarybos yra įteisintos įstatymu arba valstybinių institucijų sprendimais (Austrija,Olandija,Didžioji Britanija). Olandijoje yra tokia pareigybė, kaip valstybės vyriausias architekta kuris konsultuoja valstybės institucijas stambių projektų architektūrinės kokybės klausimais. Tarybos, turinčios patariamąjį balsą, padeda siekti architektūrinės kokybės. Toks ir mūsų uždavinys. Architektūrinė taryba negali pakeisti demokratiškai išrinktos valdžios institucijų, kurių sprendimai yra privalomi.Taip pat manau, kad KAUET neturėtų virsti klubu.
V.Merkevičius: Nerijus Valatkevičius mums siunčia svarstyti tuos projektus, dėl kurių likimo nori pasidalinti su mumis atsakomybe. Ateinu čia padėti, kuo galiu.
J.Minkevičius: Profesiniai ir etiniai dalykai sudėtingi. Mes galim tik patarti, ir su tuo reikia susitaikyti. Lemiamo žodžio mes neturim. Lemiamais momentais reikėtų pasakyti konkretų žodį. Jei neturim tvirtos pozicijos, proceso įtakoti negalim. Mūsų užduotis – dirbti draugiško profesinio patarimo lygmenyje. Jei mūsų nuomonė bus pagrįsta, mūsų autoritetas augs. Architektūra – įstatymiškai neapibrėžtas dalykas. Galim remtis tik savo intelektu ir geranoriškumu. Mūsų uždavinys – spręsti esminius dalykus.
G.Prikockis: Pagrindinė bėda- KAUETas neturi atsakomybės, tai neturi ir svorio. Manau, kad mūsų tikslas – patarti miesto architektui. Tai esmių esmė. Nerijus Valatkevičius deleguoja tuos objektus, kurie jam atrodo reikalingi. Ir seniūnijų architektams turėtume padėti išspręsti diskutuotinus klausimus. Gaila tik, kad susidarė tokia situacija, kad seniūnijų architektai visai nevaikšto į KAUET posėdžius. Manau, tai dėl ambicijų, nes nutarėm, kad tarnautojai, susiję su projektų derinimu, negali būti renkami į KAUET. Šitą klausimą reikėtų spręsti- tai labai svarbu.
G.Janulytė-Bernotienė: Noriu nubrėžti gaires konferencijai. Mūsų tikslas – patiems pasitikrinti, ar sugebėsime pasirengti – išsiaiškinti, gal reikėtų pakoreguoti reglamentą, apklausti – gal yra nepatenkintų projektus pristačiusių autorių.
E.Barzdžiukas: Manau, būtina siekti korektiškumo ir nepaversti svarstymo politine tribūna. Čia mes užsiimam tik architektūra ir urbanistika.
G.Prikockis: Gaila, kad nežinom architektų – tarnautojų vizijų.
N.Blaževičienė: Yra ir bendradarbiaujančių su KAUET tarnautojų. Pvz. Natalija Danielienė – Tserbiy pati atsiuntė daugiabučio namo, kuris jos manymu, neturėtų toje vietoje atsirasti, projektą. Taip dirba atsakingi tarnautojai. O juk Natalija net ne architektė.
G.Prikockis: Konferencijoje dalykinis darbas vykti negali. Manau, reikia prieš konferenciją išrinkti 1-2 žmones, kurie problemas paruoštų konferencijai. Labai gera mintis ataskaitinėje – rinkiminėje konferencijoje iškelti KAUET problemas. Galėtų ir savivaldybės atstovai pristatyti savąsias. Dėl Gražinos rašto – nežinau, ar jis reikalingas. Tai būtų lyg kvietimas bendradarbiauti, užtikrinantis abiejų pusių geranoriškumą. Anksčiau kalbėjom, kad miestas neklauso patarimų strateginiais klausimais. KAUET turėtų aktyviau reaguoti į miesto gyvenimą. Reikėtų svarstymuose kelti profesionalumo lygį. Kas galėtų prisidėti prie KAUET problemų iškėlimo ir parengimo? Gal be Jūratės tai galėtų būti Gražina ir Vaidas? Jei niekas nepriešataruja, manau, reikėtų pasikviesti Meilę Nistelytę, gal Lolitą Rakevičienę, Rymantę Gudienę ir sužinoti jų lūkesčius. LAS turi artimiau bendradarbiauti su KVADu. Gražina siūlė į ataskaitinę konferenciją pakviesti merą, o aš manyčiau, kad vietoje to galėtume konferencijoje priimti Gražinos tekstą apie bendradarbiavimą kaip rezoliuciją.
Gintaras Prikockis
Jūratė Merkevičienė
