LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2015-11-25

KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDIS
1.  KAUET REGLAMENTO TOBULINIMAS
2. ARCHITEKTŪRINIŲ KONKURSŲ RENGIMAS – REALIJOS IR SIEKIAMYBĖ

ĮVYKUSIO 2015-11-25 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR. 127

POSĖDŽIO DALYVIAI:                                                                                                                                                                   

KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Gražina Janulytė- Bernotienė, Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Jonas Minkevičius, Meilė Nistelytė, Gintaras Prikockis, Lolita Rakevičienė, Nerijus Stanionis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė.

Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1. KAUET REGLAMENTO TOBULINIMAS.

 J.Merkevičienė: Pristatau naują KAUET narį vietoje atsistatydinusio Šarūno Kiaunės- Antaną Tarnauską.

R.Miliukštis: Praėjo beveik du mėnesiai, kai KAUETo sudaryta darbo grupė „Dėl Naujamiesčio specialiojo plano koncepcijos“  parengė raštus dėl Naujamiesčio specialaus plano koncepcijos.  Mano žiniomis raštas išsiųstas Kauno merui. Valstybinė paveldosaugos komisiją rašto negavo. Ar išsiųsti raštai kitoms institucijoms ? Darbo grupė rekomendavo apie esamą situaciją informuoti Lietuvos kultūros, Aplinkos, Ūkio ministerijas, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Valstybinę paveldosaugos komisiją, Architektų rūmus, Europos teisės departamentą prie LR teisingumo ministerijos, Vį „Lietuvos Paminklai“, seimo pirmininką ir ministrą pirmininką. Reikėtų patikrinti ar išsiųsti LAS KS laiškai minėtoms institucijoms.

J.Merkevičienė: VšĮ KAUET per savo gyvavimo laikotarpį nuo 2006m. turėjo du reglamentus. Antrasis jau eilę metų pildomas ir redaguojamas. Šį rudenį vienas iš dalininkų išsakė pastabas dėl KAUET reglamento: per lėta rotacija, nepakankamai konkrečiai apibrėžti svarstomi objektai, per ilgai vyksta visas svarstymo mechanizmas (kartu su paskelbimu.), todėl prieš dvi savaites el. paštu KAUET nariams buvo išsiųstas redaguotas reglamentas, papildytas dar ir konkrečiai apibrėžta svarstymui pristatoma medžiaga. Išsamūs pasiūlymai buvo gauti iš Rimgaudo Miliukščio, Gintaro Balčyčio, Vaidoto Kuliešiaus, Meilės Nistelytės, Guodos Zykuvienės. Į anksčiau atsiųstas Rimgaudo ir Gintaro pastabas atsižvelgiau, rengdama pakeitimus, o Meilė ir Vaidotas gal patys pristatys savo pasiūlymus po mano pasisakymo.

Siūlomą reglamentą visi gavote elektroniniu paštu, kopijos šiandien pateiktos visiems, nauji pasiūlymai išskirti kursyvu.

Paliesiu tik svarbiausius klausimus.

Punktas nr. 4 dėl rotacijos: Tarybą sudaro Architektų sąjungos Kauno skyriaus visuotinio susirinkimo metu išrinkti specialistai. Maksimalus dalyvavimo taryboje terminas- 2 kadencijos iš eilės. Jos sudėtį tvirtina ir keičia VšĮ ,,Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“ direktorius savo įsakymu.

Anksčiau dalyvavimo laikas nebuvo apibrėžtas, Asta Kiaunienė pasiūlė apibrėžti.

V.Kuliešius: Manau, tai profesinio autoriteto klausimas. Manau, kad tokių žmonių, kaip prof.J. Minkevičius mokslinės žinios, profesinis autoritetas ir sugebėjimas analizuoti bei vertinti architektūrą labai plačiu požiūriu suteikia KAUET veiklai akademinio brandumo, todėl kadencijų ribojimui nepritariu. Į KAUET nariai nėra skiriami įsakymu-jie siūlomi ir renkami, remiantis profesinio autoriteto kriterijumi.Visi LAS nariai laisvai gali siūlyti savo kandidatus į KAUET, jei dauguma pripažins jų profesinį autoritetą-jie taps KAUET nariais.

V.Merkevičius: Manau, čia svarbiausia kompetencija. Rotacija- gerai, bet nereikėtų dirbtinai riboti dalyvvavimo KAUET laiko.

A.Kiaunienė: Man atrodo, būtų gerai, jei atsirastų ir nauji žmonės. Išrenkami tie, kurie dalyvauja rinkiminiuose susirinkimuose. Jaunimas todėl ir neateina, kad renkami tik vyresni.

R.Gudienė: Architektų sąjungos kompetencijoje pateikti gerą ekspertų sąrašą, bet iš tų architektų, kurie susirenka konferencijoje.

G.Janulytė- Bernotienė: Tai ne jaunimo prerogatyva, jiems iki ekspertų dar toli. Tam reikia daug žinių ir patirties.

N.Blaževičienė: Gali būti ir jauni, bet tegu parodo savo pasiekimus. Pradžiai tegu įstoja į Architektų sąjungą.

  1. Minkevičius: Tapti KAUET nariu reikia autoriteto. Atlikti atitinkmus darbus- tai vienintelis kelias. Reikia argumentų, pagrįstų darbais.

J.Merkevičienė: Guoda Zykuvienė rašo, kad kandidatai turėtų būti skelbiami dar prieš ataskaitinę rinkiminę konferencija, LAS tinklapyje iš anksto paskelbti jų nuveikti darbai. Manau, pasiūlymas priimtinas.

Apie tarybos tikslą ir uždavinius- Meilė Nistelytė siūlo išbraukti visą 8 punktą.

M.Nistelytė: Mano nuomone, šiame reglamente sumaišyti viešosios įstaigos, kuri organizuoja ir svarstymus, ir rengia konkursus, veikla su tarybos veikla, kuri tik svarsto strateginius objektus. Jei svarstome tik tarybos reglamentą, tai reikėtų palikti tik tarybos veiklos tikslą- „projektų profesinį architektūrinį urbanistinį vertinimą“ir panaikinti visą 8 punktą, nes tai jau VšĮ veiklos sritis.

Ir vėlesniuose punktuose: 10- me ir visuose 9 punkto papunkčiuose reikėtų naikinti įrašus apie Kauno apskrities administraciją ir Kauno apskritį, nes KAUET steigėjas ir finansuotojas yra Kauno m. savivaldybės administracija, neįsipareigojusi rajonui.

9.1. reikėtų rašyti “ Kauno miesto bendrasis planas ir jo pakeitimai“.

9.5- „pagrindinėse miesto gatvėse ir jų įtakos zonose, svarbiose erdvėse projektuojami statiniai“.

9.10- reklama, mažosios architektūros formos, skulptūros, paminklai ir kiti panašaus pobūdžio projektai, dėl kurių kokybės įvertinimo kreipiasi atsakingas miesto savivaldybės administracijos atstovas;

(Pastaba : Priimti sprendimai „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-382 „Dėl skulptūrų ir paminklų statymo ir nukeldinimo Kauno miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-336 „Dėl Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos patvirtinimo“ pakeitimo .

Šie pakeitimai parengti, kad punkte nurodytų objektų nereikėtų teikti svarstyti VšĮ tarybai)

9.12- „nagrinėja miesto plėtrai svarbių teritorijų vystymo koncepcijas ir projektinius pasiūlymus VšĮ iniciatyva“.

R.Gudienė: 9 punkte vietoje Kauno apskrities viršininko reikėtų įrašyti “valstybines institucijas – KPD KTP”- „Taryba nagrinėja Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus, kitų institucijų (KPD KTP), organizacijų, asmenų prašymus ir teikia išvadas bei pasiūlymus dėl šių objektų:“

J.Merkevičienė: Buvo pasiūlymas punkte 9.2 „objektai, finansuojmai iš Europos sąjungos, savivaldybės lėšų“ nurodyti lėšų dydį.

9.3- „teritoriniai planavimo dokumentai

9.8- naikinti

9.9- „Senamiestyje, Naujamiestyje ir kituose NKV vietovėse naujai projektuojami ir rekonstruojami svarbūs (kokie) projektai „

9.12- naikinti.

Pereikim prie 13 punkto:”.Pasikeitus projektų rengimo ir derinimo tvarkai, tarybos nariai pagal sąrašą po penkis asmenis, turi peržiūrėti direktorės nurodytų objektų projektinių pasiūlymų medžiagą, pateiktą Kauno m. savivaldybės tinklapyje, ir pateikti pastabas iki viešo susirinkimo, jei tokių turi. Jei yra pastabų, projektas deleguojamas svarstymui į tarybą.”

Manyčiau, kad anksčiau buvusį teiginį, kad “Tarybos posėdžiai kviečiami du kartus per mėnes” reikėtų naikinti, nes paskutiniu metu, pasikeitus projektų delegavimo tarybos svarstymui tvarkai, objektų taip mažai, kad juos svarstome iš karto, be išankstinės eilės sudarymo.

G.Prikockis: Pritariu.

G.Janulytė- Bernotienė: Tuomet nereikia įvardinti svarstymo dienos bei laiko, kurie gali keistis, laikui bėgant. Gal neįvardinti ir vietos?

J.Merkevičienė: Bendru atveju posėdžiai vyksta Architektų sąjungoje, tik retais atvejais – užsakovo patalpose. Manyčiau, vietą reikėtų apibrėžti.

Smarkiai papildytas punktas 16.” Apie posėdžius ir svarstomus projektus visi Tarybos nariai, suinteresuoti savivaldybės tarnautojai, spaudos atstovai informuojami ne vėliau, kaip prieš 5 dienas iki posėdžio elektriniu paštu. Tuo pat metu LAS KS tinklapyje pasirodo informacija apie KAUET posėdį, visi LAS KS nariai informuojami el. paštu. Dieną prieš posėdį pakartotinai informuojami tarybos nariai. Ekstra atveju apie posėdį gali būti pranešama prieš tris dienas arba projektas svarstomas virtualiai. Jei tarybos nariai neturi galimybės dalyvauti, privalo apie tai pranešti VšĮ ,,Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“ direktoriui ne vėliau, kaip prieš 1 dieną iki posėdžio.

M.Nistelytė: Punktą 20.6 reikėtų skaidyti į du.

J.Merkevičienė: Siūlome konkrečiau apibrėžti pristatomą medžiagą punkte 23.2:

“SVARSTANT TERITORINIUS PLANAVIMO DOKUMENTUS:

Planavimo sąlygos

-Nagrinėjamos teritorijos bendrojo plano fragmentas su nurodytais reglamentais;

– saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų plano fragmentas (jeigu planuojamoji teritorija yra teritorijoje, saugomoje kraštovaizdžio, urbanistikos, architektūros ar paveldosaugos požiūriu);

-Esamos būklės brėžiny;

-Transporto ir pėsčiųjų eismo organizavimo schema (pateikiami visi privalomi planuojamos susisiekimo infrastruktūros techniniai parametrai, integruoti į planuojamą urbanistinę situaciją);

-Planuojamos teritorijos tūrinis- erdvinis sprendimas:

  1. a) projekto vizualizacija, perspektyviniai vaizdai konkrečioje aplinkoje, privalomose panoramose, gatvių išklotinėse, urbanistiniame-gamtiniame, kultūros paveldo kontekste, esamos situacijos tyrimai paveldosauginiu aspektu;

-Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinys ;

Ne vėliau kaip parą iki posėdžio pateikti skaitmeninę medžiagą: situacijos schemą, genplaną, kitus projekto esmę atskleidžiančius brėžinius ir schemas (pasirinktinai).Jeigu yra teikiami erdviniai pasiūlymai, pateikti tūrinį sprendimą atspindinčią medžiagą: 3-4 vizualizacijos arba maketo nuotraukas, gatvių išklotines; aiškinraštį (trumpą aprašymą).

Iliustracijos pateikti jpg formatu (rezoliucija ne mažiau kaip 200dpi, dydis iki 3 Mb), brėžiniai- jpg fprmatu (rezoliucija ne mažiau kaip 200 dpi, dydis iki 3 Mb) arba pdf formatu; aiškinraštis – doc arba pdf formatu.

G.Janulytė- Bernotienė: Gal toliau sekančią projektinių pasiūlymų ir techninio projekto medžiagą reikėtų apjungti į vieną poskyrį: vieni reikalavimai būtų skirti teritorinio planavimo dokumentams, kiti – pastatų projektams.

N.Stanionis: Pasiūlymas priimtinas.

J.Merkevičienė: tuomet 23.2 antra dalis atrodytų taip:

SVARSTANT PASTATŲ PROJEKTŲ ARCHITEKTŪRINĘ DALĮ:

-Nagrinėjamos teritorijos (arba jos dalies) bendrojo plano fragmentas su nurodytais reglamentais;

– saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų plano fragmentas (jeigu planuojamas objektas yra teritorijoje, saugomoje kraštovaizdžio, urbanistikos, architektūros ar ar paveldosaugos požiūriu);

– esamos būklės schema, nurodant planuojamos teritorijos gretimybes;

– Planuojamo objekto tūrinis-erdvinis sprendimas:

  1. a) projekto vizualizacija: perspektyviniai vaizdai konkrečioje aplinkoje bei privalomose panoramose, gatvių išklotinėse, urbanistiame- gamtiniame, kultūros paveldo kontekste ir pan.
  • Sklypo planas, aplinkotvarka, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas;
  • Charakteringų aukštų planai;
  • Fasadai (tektonika, medžiagiškumas ir kt.)

-Patvirtintas teritorijos planavimo dokumentas

-Projektavimo sąlygų sąvadas -Urbanistinės situacijos schema;

-Gatvės išklotinės;

-Sklypo planas, aplinkotvarka, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas;

-Pastato aukštų planai;

-Fasadai (tektonika, medžiagiškumas ir kt.);

-Projektą galima papildyti vizualizacijomis su pastato vaizdu privalomose panoramose arba urbanistinaime- gamtinaime kontekste;

-Kita papildoma medžiaga (esamos situacijos nuotrauka, vizualizacijos, projektas gali būti demonstruojamas ekrane).

                 Ne vėliau kaip parą iki posėdžio pateikti skaitmeninę medžiagą: situacijos schemą, genplaną, kitus projekto esmę atskleidžiančius brėžinius ir schemas (pasirinktinai); tūrinį sprendimą atspindinčią medžiagą: 3-4 vizualizacijas arba maketo nuotraukas, gatvių išklotines; aiškinraštį (trumpą aprašymą).Iliustracijos pateikiamos jpg formatu (rezoliucija ne mažiau kaip 200dpi, dydis iki 3 Mb), brėžiniai- jpg formatu (rezoliucija ne mažiau kaip 200 dpi, dydis iki 3 Mb) arba pdf formatu; aiškinraštis- doc arba pdf formatu.

   V.Kuliešius: Manau, kad pastabų, pateiktų po šiais punktais, nereikėtų palikti- jos perteklinės. Gal reikėtų prašyti skaitmeninę medžiagą pateikti anksčiau- prieš kelias paras?

J.Merkevičienė: Iš praktikos galiu pasakyti, kad tai bus sunkiai pasiekiama- gal palikime parą.

Papildytas punktas 24: „24. Jeigu Tarybos narys tris kartus iš eilės neatvyksta į Tarybos posėdžius apie tai iš anksto nepranešęs, jis šalinamas iš Tarybos. Į jo vietą patenka sekantis pagal rinkiminės konferencijos sąrašą.”

PUNKTAS 27. Dėl mokesčio ėmimo antrą kartą. Mūsų reglamente buvo parašyta ir taikėm tą parktikoje, kad už antrą svarstymą ėmėm mokestį. Dabar gi Gintaras Balčytis parašė, kad mokėti reikėtų tik vieną kartą, nepriklausomai nuo svarstymų kiekio. Manau, pastebėjimas geras, nes ir taip posėdžių mažai, nereikėtų išbaidyti užsakovų.

V.Kuliešius: Norėčiau papildyti punktą 22. “Pasisakydami posėdžio metu tarybos nariai turi laikytis architekto etikos kodekso nuostatų. Jei pasisakydamas posėdžio metu tarybos narys pažeidžia etikos kodekso nuostatas, posėdžio pirmininkas nutraukia pasisakymą ir pareiškia jam įspėjimą. Jei tarybos narys pakartotinai pažeidžia Architekto kodekso nuostatas, pirmininkas suspenduoja jo dalyvavimą posėdyje. Už nuolat pasikartojantį Architekto etikos kodekso nuostatų pažeidimą tarybos narys šalinamas iš tarybos. “ Reikėtų apie tai pagalvoti.

J.Merkevičienė:   Ačiū Vaidui už pasiūlymą- pagalvosime. Norėčiau pasakyti keletą žodžių apie Guodos Zykuvienės pasiūlymus- iš esmės ji pritaria visiems pasiūlymams, išskyrus tai, kad KAUET rengtų architektūrinius konkursus, tai Architektų sąjungos prerogatyva.

V.Kuliešius: Yra rengiamas Architektūros įstatymas, visos sąvokos ten bus apibrėžtos. Todėl manau, kad nereikia eikvoti daug energijos sąvokų apibrėžimui. Manau, turėtume svarstyti architektūrinę projektinių pasiūlymų dalį.

J.Merkevičienė: Bet buvo atvejis, kai mums buvo atsiųstas svarstyti projektas prieš pat leidimo išdavimą. Gal nereikėtų griežtai apsiriboti ti projektiniais pasiūlymais.

M.Nistelytė: Bendru atveju projektus reikėtų svarstyti rengimo eigoje arba koncepcijos stadijoje.

G.Janulytė- Bernotienė: Jau daug kartų kėliau mintį apie recenzentų reikalingumą ir reglamente jie nurodyti.

N.Stanionis: Manau, jie reikalingi svarstant bendruosius, specialiuosius ir kompleksinius planus. Gal tuo atveju recenzentų užmokesčiui galima būtų panaudoti ekspertų atlygį?

  1. Janulytė- Bernotienė: Taip pat ir paveldinius spec. planus.

J.Merkevičienė: Nemanau, kad įstatymiškai įmanoma tam panaudot tarybos narių atlygį. O lėšų recenzentų atlygiui neturime.

Atsižvelgus į pastabas redaguosiu KAUET reglamentą ir jį elektroniniu paštu persiųsiu.

M.Nistelytė: Papildytas ir redaguotas reglamentas turės būti tvirtinamas dalininkų susirinkime.

G.Prikockis: Akivaizdu, kad reglamento tobulinimas duos pozityvių rezultatų, o atskirus klausimus konkretizuosime elektroniniame lygmeny.

2.ARCHITEKTŪRINIŲ KONKURSŲ RENGIMAS- REALIJOS IR SIEKIAMYBĖ.

 G.Prikockis: Konkursų rengimo praktika Kaune nėra labai pozityvi. Priežastis norėčiau panagrinėti šiandienos pokalbyje. Kodėl Kauno architektūriniuose konkursuose toks nedidelis dalyvių skaičius?

Kviečiu kolegas pasisakyti apie mūsų architektūrinius konkursus, jų pliusus ir minusus.

G.Janulytė- Bernotienė: Manau, kad architektūriniai konkursai turi turėt realų pagrindą ir juos inicijuoti turėtų investitoriai. Tai ne architektų reikalas. Pvz. Rotušės aikštės sutvarkymo konkurso motyvacija buvo neaiški. Formalūs konkursai tampa priekaištu organizatoriams. Dažnai laimėtojų vizijos netinka projekto vystytojams. Paskelbus Dainų slėnio atnaujinimo konkursą, buvo gauta informacija iš savivaldybės, kad viso ąžuolyno, įskaitant Dainų slėnį, projektas jau rengiamas lygiagrečiai. Turėtų atsirasti iniciatyvus žmogus, dirbantis su investiciniais projektais- tai labai padėtų politikams. Pagrindinis trūkumas- investicijų planavimo stoka.

Konkursai, paskelbti tik dėl judesio- nesėkmingi. Dideli realūs objektai – visų konkursų pagrindas.

Anykščių architektūriniai konkursai įdomūs, realūs ir skaitlingi. Klaipėdoje įgyvendinta įdomi iniciatyva – miestui reikalingus pasiūlymus gauti studentų kursinių projektų pavidalu. Ir mes galėtume imtis įvairesnių formų idėjoms gauti.

E.Barzdžiukas: Pritariu Gražinai. Konkretaus realaus objekto pagrindu paskelbti konkursai būna skaitlingi. Savivaldybė pasirinko tokią politiką skelbti formalius konkursus tam, kad vyktų judėjimas.

Praktika rodo, kad privačių investitorių realūs konkursai pritraukia daug dalyvių.

N.Blaževičienė: Eugenijus Miliūnas yra sakęs, kad svarbiose miestui vietose turėtų būti rengiami architektūriniai konkursai. Kur tos svarbios Kauno vietos? Miliūnas eilę metų tvirtino, kad būtinas viso Savanorių prospekto konkursas, kuris nustatytų užstatymo liniją, dominantes ir t.t.

Manau, kad architektūriniai konkursai turi būti rengiami, bet reikia aiškios konkursų strategijos miesto geografijos, konteksto, istorijos ir kitais aspektais.

J.Kančienė: Tokiais formaliais architektūriniais konkursais kuriama iliuzija, kad mieste vykdoma architektūrinė politika. Juk jau prieš paskelbiant 30ha teritorijos prie Lakūnų plento panaudojimo konkursą buvo aišku, kad šioje teritorijoje niekas nebus daroma. Tebevykstant Dainų slėnio atnaujinimo konkursui visi kalbėjo apie ten savivaldybės jau numatytus eskalatorius. Nėra objektų, nėra investitorių- nėra gerų konkursų.

Manyčiau į tokius formalius konkursus reikėtų įtraukti studentus.

A.Kiaunienė: Didžiulis nusivylimas konkursais. Dabar yra realios investicijos su konkrečiais objektais numatytais Žaliakalniui, bet miestas nesiruošia skelbti architektūrinio konkurso. Tai nėra privaloma, bet tai vienintelis teisingas kelias ir laiko pakanka. Gaila, kad vienos tiesos deklaruojamos, o kitos įgyvendinamos.

V.Kuliešius: Architektūriniai konkursai reikalingi viešo intereso aspektu, privatūs užsakovai turėtų derinti savo interesus su visuomeniniais. Konkursų rengimas taip pat bus apibrėžtas naujame Architektūros įstatyme, atsiras pataisa Viešųjų pirkimų įstatyme.

V.Merkevičius: Svarbu, kad konkursiniai darbai turėtų realią tąsą. Manau, kad savivaldybės kaip užsakovo užduotis konkursui yra būtina. Konkursus planuoti reikėtų žymiai anksčiau- metai prieš konkursą, kad prasidėjus naujiems metams galima būtų rengti sąlygas ir planuoti konkursų (jei bus du) vykdymo grafiką taip, kad abu nevyktų vienu metu.

R.Miliukštis: Manau, kad konkurso sėkmė priklauso nuo objekto parinkimo. Iki šiol VšĮ KAUET konkursus organizavo tik savivaldybės objektams. Yra dvi konkursų rūšys: idėjiniai ir realūs (paremti investicijomis). Idėjiniai konkursai – tai profesionlumo trenažas. Abejojau, ar reikalingas Dainų slėnio konkursas. Gaila, kad konkursai galimi tik savivaldybės teritorijose.

Konkursų objektus galima būtų siūlyti, išstudijavus 2014-2020 m. investicinius planus. Prašytume tuos planus pristatyti KAUETui, tuomet galėtume patarti, kuriems objektams rengti konkursus.

Gaila, kad konkursai rengiami neprofesionaliai- užsakovas nepateikia programos.

J.Minkevičius: Konkursų reikia, net jei jie nerealūs- jie turi auklėjamąją reikšmę. Tai papildoma galimybė kilti profesiniais laiptais. Sveikinu bet kokį konkursą. Dėl motyvacijos- architektas kaip kareivis savo profesijos ribose. Manau, KAUETas turėtų skatinti architektus kuo gausiau dalyvauti. Pasyvūs architektai- tai materialistinės idealogijos pasekmė. Taip yra prarandamas idealistinis pagrindas ir išduodama architekto profesija.

M.Nistelytė: Konkursus planuoja politikai, ne urbanistai. Lėšos yra įtraukiamos į biudžetą. Manau, kad 30 ha teritorijos prie Lakūnų plento panaudojimo konkurso lėšos geriau galėjo būti skirtos analizei. Labai efektyvūs gali būti klauzūriniai konkursai- kaip buvo parkingų išdėstymo Kauno centre konkursas.

Su politikais bėda ta, kad nėra jokio tęstinumo. Ateina nauja valdžia su savo nauja politika.

G.Prikockis: Mano įsitikinimu, konkursas- pagrindinis būdas generuoti idėjas ir vienintelis kelias jauniems architektams gauti užsakymus. Archsąjungai ir KAUETui reikėtų svarstyti, kaip į konkursus įtraukti realius objektus ir kaip tą atlikti iš anksto. Galima būtų parengti žemėlapį “svarbios miesto vietos” ir paviešinti tarp investitorių. Reikėtų inicijuoti tokio žemėlapio rengimą. Taip būtų keliamas prestižas.

Turiu pasiūlymų žiuri darbui: kiekvienas žiuri narys turėtų raštu išdėstyti savo nuomonę ir ją paskelbti viešai, nes labai trūksta apibendrinančios informacijos. Konkursas baigiasi ir idėjos dingsta užmarštyje. Tą medžiagą galima būtų išanalizuoti ir panaudoti.

Dažnai plenerai veiksmingesni, negu konkursai.

L.Rakevičienė: Su privačiais investitoriais ir konkursais būna paprasčiau. Du šiemetiniai konkursai buvo suorganizuoti Žaliakalnyje ir Aleksote- ten, kur bus panaudojamos realios investicijos. Tai realios teritorijos, bet visiško tikslingumo trūksta. Reikėtų tampresnių ryšių su tais, kas rengia sąlygas.

Buvo siūloma mieste nustatyti svarbias vietas ir jas įtakoti. Tai būtų svarbi pagalba.

Pozityviai vertinu darbo grupės prie mero sudarymą- vieta, kur galima sužinoti miesto aktualijas.

J.Kančienė: Svarbu svarstyti opias miesto vietas.Galima būtų inicijuoti Karaliaus Mindaugo prospekto tvarkymo viziją.

R.Gudienė: Manyčiau, kad reikėtų inicijuoti Marijos radijo pastato konkursą- apie tai buvo kalbama KAUET posėdžiuose ir akivaizdu, kad be konkurso sprendinio nerasime.

N.Stanionis: Aš už konkursus- tai demokratiška forma, atkreipia visuomenės dėmesį. Privatūs konkursai vyksta normaliai, o savivaldybės inicijuoti- stichiškai, nes politikai renkami 4 metams ir tęstinumo nėra. Tas vyksta ir valstybės, ir savivaldybių lygmeny. Situacija chaotiška ir sunkiai sprendžiama. Reikia siūlyti miesto svarbių vietų žemėlapį politikams ir savivaldybės tarnautojams- reikia rodyti iniciatyvą.

A.Kiaunienė: Šiuo metu rengiami stadijono rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai, jie pristatyti KPD KTP. Reikėtų prašyti KPD KTP, kad siūlytų inicijuoti konkursą. Objektas būtų “Daugiafunkcinio S.Dariaus ir St.Girėno sporto centro, sveikatinimo, kultūros ir užimtumo komplekso rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai” .

Laiko yra pakankamai, galėtų įvykti rimtas konkursas. Pradžiai galėtume prašyti, kad tuos projektinius pasiūlymus, parengtus “Kauno plano”, pristatytų KAUETui.

G.Prikockis: Ar yra kitų pasiūlymų? Ar visi pritaria Astos pasiūlymui? Matau, kad visi pritaria pasiūlymui prašyti šiuos projektinius pasiūlymus pristatyti KAUET- tai atsispindės nutarime.

NUTARIMAS

2.Aptarus ARCHITEKTŪRINIŲ KONKURSŲ RENGIMO REALIJAS IR SIEKIAMYBĘ, nutarta:

2.1-. Kreiptis raštu į savivaldybę su prašymu pristatyti KAUETui Daugiafunkcinio S.Dariaus ir St.Girėno sporto centro, sveikatinimo, kultūros ir užimtumo komplekso rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus.

2.2- Konkursų objektus galima būtų siūlyti, išstudijavus 2014-2020 m. investicinius planus. Prašome tuos planus pristatyti KAUETui, tuomet galėtume patarti, kuriems objektams rengti konkursus.

2.3- Reikia parengti žemėlapį “svarbios miesto vietos” ir paviešinti tarp investitorių ir poltikų. Būtina inicijuoti tokio žemėlapio rengimą.

2.4- Architektūriniai konkursai turi būti rengiami, bet reikia aiškios konkursų strategijos mieste geografijos, konteksto, istorijos ir kitais aspektais.

2.5Architektūriniai konkursai turi turėt realų pagrindą – tada bus skaitlingi ir sėkmingi.

2.6- Konkursai turėtų būti planuojami iš anksto, numatant programą, formas ir vykdymo grafiką.

2.7- Po kiekvieno konkurso reikalingas konkurso aptarimas, jo vertinimas ir visos medžiagos viešinimas , tame tarpe recenzentų ir žiuri narių nuomonių.

 Gintaras Prikockis

Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.