LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2017-03-22

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS IR GRETIMŲ TERITORIJŲ URBANISTINIO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS I ETAPO PRISTATYMAS.
Parengė MB “Martyno Marozo architektūra ir planavimas” ir MASH.

ĮVYKUSIO 2017-03-22  KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.134

 POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autoriai: Martynas Marozas, Živilė Šimkutė, Egidijus Kasakaitis.                                      

KAUET nariai: Neringa Blaževičienė, Gražina Janulytė- Bernotienė, Loreta Janušaitienė, Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Vaidotas Kuliešius, Jonas Minkevičius, Nerijus Stanionis, Alvydas Steponavičius, Antanas Tarnauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

KPD Kauno TP vyriausia specialistė  Rymantė Gudienė, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus architektė Kristina Krikštanaitė, PILOTAS.LT žurnalistas Almantas Bružas, architektai : Linas Tuleikis, Šarūnas Kiaunė, Vilija Skėrienė, Vainius Šalomskas.

Posėdžio pirmininkas: Nerijus Stanionis

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS IR GRETIMŲ TERITORIJŲ URBANISTINIO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS 1 ETAPO PRISTATYMAS. Parengė MB “Martyno Marozo architektūra ir planavimas” ir MASH.

 Ž.Šimkutė: Rimgaudo Miliukščio pastabos mus jau pasiekė. Jis rašo: „Norėčiau sužinoti galimybių studijos rengėjų, architektų ir urbanistų, (ne Kauno miesto administracijos) nuomonę, ar tunelio po Ąžuolų kalnu įrengimas padėtų spręsti jūsų teisingai įvardintas urbanistinės problemas (senamiesčio padalinimą į tris dalis, prarastas ryšys su Ąžuolų kalno papėde, gatvių siaurinimas ir pan.). Gal numatote kitą alternatyvą šių problemų sprendimui? “

J.Merkevičienė: Loreta Janušaitienė taip pat atsiuntė savo pastabas:

”Galimybių studijoje rašoma –„Tunelio po Ąžuolų kalnu įgyvendinimo Kauno miesto savivaldybė nesvarsto“, bet urbanistams, rengiant šį darbą,  manau visgi būtina nagrinėti galimybę įrengti tunelį. Beje, bendrojo plano paveldosauginėje dalyje tunelis pažymėtas, apie jį jau galvota ir tarpukariu, jis punktyru žymimas ir to laikotarpio planuose.”.

Ž.Šimkutė: Taip, tunelio idėją mes atmetėm, nes administracijos direktorius pareiškė, kad per artimiausius 10 metų ši idėja nebus vystoma.

Jau rengiamas antrasis galimybių studijos etapas, kuris bus pristatytas ekspertiniame susitikime balandžio 3d. Rengiant pimąjį etapą įvyko du susitikimai, bandant išsiaškinti vietos bendruomenių poreikius, įtraukiant verslininkų asociacijas, gyventojų atstovus, miestokūros ekspertus, gretimų teritorijų suinteresuotas grupes.

Koks bus ateities miestas? Miestas mažėja, rajonas auga. Darbo vietos koncentruotos tam tikrose vietose. Kurlink juda Kaunas? Daug perteklinių gatvių, didelis automobilių srautas. Dabar dėmesys koncentruojamas į automobilius, ar ir mes judėsim ta linkme? Mūsų nuomone, Kaunas turi būti tvarus miestas žmonėms, bet ne automobiliams. Kaip nukrauti eismą nuo senamiesčio? Yra du keliai: arba Kėdainių tiltas arba tunelis po Ąžuolų kalnu.

Taikant eismo modeliavimo sistemą, aiškėja, kad Kėdainių tilto dėka intregracija pagerėja. Jei bus įrengtas tunelis, mašinoms bus dar patogiau važiuoti į senamiestį, pravažiuojnatis srautas bus didesnis, negu dabar.

Ekspertiniame susitikime buvo klausiama administracijos direktoriaus, ką numato įgyvendinti miestas. Buvo atsakyta, kad tik Kėdainių trąsa bus įgyvendinama. Tunelio idėjos atsisakoma. Į tai mes ir orientuojamės.

Senamiestis- analizuojama teritorija. Dabar visas senamiestis padalintas į tris dalis.

Visiems analizuojamiems kvartalams būdingas posesijinis dalijimas ir perimetrinis užstatymas, kurį rekomenduojame atkurti neužstatytuose sklypuose.Ieškojom buvusių posesijų ir Stegiamojo seimo aikštėje kaip alternatyvų atsirasti perimetriniam užstatymui. Šiuo metu yra rengiamas tvaraus mobilumo planas, kartu ir dviračių spec. planas senamiestyje.

Viešoji erdvės išsaugojimas ir atskyrimas nuo gatvės buvo akcentuotas ekspertiniame susitikime. Ji svarbi ir vietos gyventojams, ir gimnazijai. Mokiniai išreiškė norą ant suoliukų aikštėje pietauti, ten pat galėtų atsirasti ir amfiteatras.

Aikštės istorija. Mūsų tikslas yra paversti aikštę gyvybinga. Turi veikti saugikliai, užtikrinantys viešos erdvės išsaugojimą.

Anksčiau buvo graži žalioji jungtis- prezidentūros parko tąsa iki Šv. Gertrūdos gatvės. Išnyko buvęs perimetrinis užstatymas.

Dabar čia esanti komercija gyvuoja prastai, nes gatvėse nėra pėsčiųjų. Galvojam ir apie gretimas teritorijas. Bandysim surašyt programą, koks galėtų būti užstatymas. Atsižvelgiam ir į dabartinę miesto programą. Suformulavus atspirties taškus, reikia generuoti užstatymo scenarijus su skirtingom implikacijom.

KLAUSIMAI

J.Kančienė: Iš kokių tyrimų išplaukia, kad P.Eimučio laiptai buvo svarbi arterija?

Ž.Šimkutė: Istoriškai tai buvo svarbi jungtis.

R.Palys: Gaila, kad mes užsimerkiam prieš tunelio idėją- reikėtų nagrinėti abi jungtis.

Ž.Šimkutė: Neaišku, kokia miesto pozicija automibilizacijos klausimu. Gal nereikės nei vienos naujos jungties.

N.Blaževičienė: Kokios būsimos perspektyvos? Ar įmanoma atstatyt perimetrinį užstatymą aikštėj?

Ž.Šimkutė: Eismo organizavimo priemonėm. Modeliuojam srautus pagal gautus duomenis. Jei ateity eismas bus dar mažesnis, gal vienos juostos galima bus atsisakyti.

 R.Palys: Ar gali sankryža tapti „T“ formos?

M.Marozas: Svarstom, ar neįmanoma to srauto reguliuoti kitomis priemonėmis.

L.Tuleikis: Tai tik darbo dalis. Kokios bus kitos dalys?

Ž.Šimkutė: Pirmas etapas- išanalizuoti esamą situaciją ir atspirties taškus- kaip sumažinti sankryžą. Išsiaiškinti, ar aikštė svarbi kaip viešoji erdvė.

Sekančiame – atgauti buvusį aikštės perimetrą. Aikščių Europoje analizė. Galime rekomenduoti vystyti tuos sklypus, kuriuose dabar yra parkingai. Verslininkai prašė paanalizuoti požeminių parkingų galimybes.

M.Marozas: Tai trečioji darbo dalis. Scenarijai rengiami. Dalį jau dabar galime apspręsti. Pereisim prie scenarijaus – kokios realios užstatymo ar neužstatymo galimybės. Tai svarbu, kad architektams dalyvausiantiems konkurse nebereikėtų spręsti transporto klausimų.

N.Valatkevičius: Miestas siekia, kad po konkurso galima būtų pasirinkti pasiūlymą techninio projekto rengimui.

G.Janulytė- Bernotienė: Kaip jūsų darbas siejasi su senamiesčio specialiojo plano eiga?

Ž.Šimkutė: Periodiškai susitinkam su Rymante Gudiene, gaunam iš jos posėdžių protokolus.

R.Palys: Ar galutinaime rezultate aikštėje matote viešą erdvę ar sklypą su statiniais?

M.Marozas: Pasiūlysim tris alternatyvas.

J.Kančienė: Man atrodo, kad neverta gaišti laiko, kuriant užstatymą, nes čia visada buvo pelkė, vėliau- viešoji erdvė.

N.Valatkevičius: Ar atkūrus rinką, bus patenkinti aplinkiniai gyventojai? Tai sudėtingas klausimas.

R.Gudienė: Ar jums pavyko rasti miesto viešosios erdvės apibrėžimą?

N.Valatkevičius: Tai miesto erdvė, į kurią piliečiai gali patekti bet kuriuo paros laiku.

N.Blaževičienė: Dalis parkų nakčiai užrakinami.

G.Janulytė- Bernotienė: Ar miestas turi viziją, kad šioj vietoj turi vykti miesto plėtra?

N.Valatkevičius: Viską šioje aikštėje reikia keisti, nes viskas nyksta. Anksčiau šioje vietoje buvo numatyti požeminiai parkingai. Mūsų vizija yra turėti viziją.

L.Tuleikis: Gal yra žinoma, kad politikai ar verslininkai turi čia savo interesų?

Ž.Šimkutė: Yra ir verslo, ir politikų, ir mokyklos, ir „Kauno vandenų“ interesų.

N.Balževičienė: Man atrodo toje aikštėje nėra jokio veiksmo.

M.Marozas: Gyventojai sako, kad aikštė labai aktyvi. Realiai- vos keli žmonės per dieną. Norint išlaikyti viešą erdvę, reikėtų vystyt papildomą komercinę ar kultūrinę veiklą, gyvenamąją funkciją.

Ž.Šimkutė: Susitikimo metu verslininkai išreiškė konkrečius pasiūlymus. Norint pritraukti jaunas šeimas, siūlom gyvenamą funkciją.

N.Valatkevičius: Ar patyrėt spaudimą iš konkrečių verslo grupių?

Ž.Šimkutė: Maironio gimnazija norėtų sporto salės.

PASISAKYMAI

N.Valatkevičius: Retai taip gerai pateikiama medžiaga, kaip matėm šiandien. Linkiu sėkmės.

A.Steponavičius: Kiekvienas urbanistinis projektas prisideda prie sėkmingos miesto raidos. Jau vien dėl diskusijų galimybės. Energingai savivaldybei gera proga suprasti miestelėnų nuomonę, pasirinkti optimalius sprendinius.

Puikus darbo prologo tekstas – bus siekiama apžvelgti ne tik gretimas teritorijas, bet ir miesto viešųjų erdvių problematiką. Bendrauta su miestokūros, verslo, gyventojų atstovais. Pateikta plati urbanistinių galimybių paletė.

Tačiau nepateikti realiausi, priimtiniausi 1 etapo pasiūlymai. Nepasakyta, ko neturėtų būti: gyv. būstų dėl taršos, biurų – dėl jų pertekliaus.

Nėra miesto viešųjų erdvių urbanistinės struktūros įvertinimo. Jų apimtis – 6 km.įrengtų pėsčiųjų traktų, Akropolio ir Megos didcentrių, salos ir kitų parkų kiekis atitinka 1-1,5mln miesto poreikius. Jų priežiūra ir vystymo prioritetai- svarbiausias savivaldybės uždavinys.

Klaidos atspirties taškų tekste: Kaunas – greitai besivystantis miestas (gyventojų tendencingai mažėja); svarbu aikštėje greitai suformuoti sklypus; nagrinėtina gyv.būsto statyba; pagrindinis senamiesčio transportas- tranzitinis; Kėdainių tiltas- svarbiausias miestui; propaguojama Park and Ride sistema, o siūlomos požeminės ir daugiaaukštės autoaikštelės; Kaune trūksta galerijų (esamos bankrutuoja, muziejai tušti).

Manau, Steigiamojo seimo, aikštės konkursas – dar vienas bereikalingas. Aikštė neturi urbanistinės kraujotakos- patogiai nepasiekiama nei ratuotiems, nei pėstiesiems, nei dviratininkams. Jei savivaldybei reikia vietos lokaliam objektui- tesato kieme. Tuo tarpu neužstatytų erdvių būsimam, ateity augsiančiam Kaunui- neįkainuojama. No nonsere (nepakenk) principas čia tinka. Kaip ir Ž.Šančių Lidlo, Griunvaldo gatvės pavertimo pėsčiųjų Akropolio prieiga, Krepšinio muziejaus Santakos parke statyboms. Aikštę galima bandyti gaivinti laikinais statiniais- cirko, atrakcionų, mugių, alaus ir kebabų paviljonais. Lažinuosi- bankrutuos.

Aikštę ir gretimybes geriau palaikyti sutvarkytas, bet neužstatytas ateičiai.

N.Blaževičienė: Priėmus sprendimą dėl užstatymo, atsirastų praktinis aikštės panaudojimas. Siūlau perimetrą formuoti kokiam nors verslui. Dykra negali stovėti viduryje miesto.

Palaikau A.Steponavičiaus nuomonę, kad sklypas turi vertę, kuri šiai dienai neturi adekvačios ir aiškios urbanistinės koncepcijos potencialių investuotojų aplinkoje.  Gal būt ši galimybių studija ir pasiūlys optimaliausią idėją.

Nereikėtų atsisakyti idėjos aikštės teritoriją naudot laikiniems statiniams.Galėtų būti ir laikini statiniai iš statybinių struktūrų kaip Paryžiuje generuojamas užstatymas pabandymui.

G.Janulytė- Bernotienė: Dėl studijos eigos:

– būtina išnagrinėti esamą situaciją,

-sunku nustatyti realius vystymo scenarijus, esant dabartinei politinei- ekonominei situacijai,

– tikėtina, kad visi scenarijai gali būti įgyvendinti arba ne.  Todėl reali situacijos raidos analizė- ateities reikalas.

Konkursą skelbti per anksti.

J.Kančienė: Man pasirodė, kad tai tyrimas vardan tyrimo. Manau, kad J.Jablonskio gatvės perimetrą galima būtų atstatyti. Analizuojant galimybes – gal ten galima būtų rasti vietos pastatyti skulptūroms. Realybė – viešoji erdvė ir jos sprendimo būdai.

A.Kiaunienė: Manau, kad konkursas reikalingas. Man atrodo, kaip tik labai gerai, kad situacija bus taip smulkiai išnagrinėta.

V.Kuliešius: 1. Abejotina Kėdainių tilto konstanta  – poveikis kraštovaizdžiui bus radikalus ir uždaroma Nemuno perspektyva.

2.Tunelis išspręstų dirbtinės Šauklių gatvės problemą, nes ši gatvė dirbtinai padalina senamiestį.

  1. Aikštės užstatymas turėtų būti laikino pobūdžio.
  2. Neįvardinta aikštės pasiekiamumo iš Laisvės alėjos problema.
  3. Konkursas būtinas, nes tai geriausia priemonė rastis originaliems sprendimams.

J.Minkevičius: Pristatytas darbas metodiškai sutvarkytas ir sukuria pagrindą projektavimui. Ši vieta labai problemiška. Darbas turi būti koncentruotas į prioritetus.

Kėdainių tiltas užgožia gražiausią miesto panoramą. Prioritetinis transporto ryšys su naujamiesčiu.

Aš už konkursus – jie visada naudingi. Galimybes reikia išnaudoti. Panagrinėkim galimybių potencialą, naudingą ateičiai. Gal susikurs svarbus visuomeninis centras, juk gyvenimas nuolat siūlo naujus sprendimus.

J.Merkevičienė: Paskaitysiu Rimgaudo Miliukščio atsiųsto vertinimą:

„Politinė, ne urbanistinė ar architektūrinė, problema dėl  aikštės pavadinimo. Miesto tarybos  sprendimas priimtas skubotai,  neatsižvelgiant į vietos urbanistinę raidą,  ir  urbanistų nuomonę.  Pagrindiniai 1920 m. Steigiamo seimo įvykiai vyko dabartinėje Maironio mokykloje, rotušės aikštėje, katedroje, miesto teatre ir sodinant ąžuoliukus prie 9 forto. Užstatymas šioje aikštėje galimas, gal net būtinas, tačiau apie tai kaip spręsti šią dvigubą problemą, galimybių studijoje pasiūlymų nemačiau.

Galimybių studijoje teisingai teigiama, kad: – „Kauno senamiesčio urbanistinė struktūra yra suardyta dėl intensyvios susisiekimo sistemos plėtros; senamiestis yra padalytas į tris dalis, sunaikinta dalis istorinio kvartalo užstatymo, prarastas ryšys su teritorija Ąžuolų kalno papėdėje, sunykusi jungtis P. Eimučio laiptais su benediktinu vienuolynu; dešinys posūkis iš Šv. Gertrūdos g. į Gimnazijos g. suprojektuotas 1975 metais ir atspindi modernistinio planavimo principus, kai  susisiekimo struktūros planavimas aklai rėmėsi gatvių profilių standartais ir siekiu atskirti automobilių ir pėsčiųjų srautus…..“.

Tačiau būtinas aiškumas, kaip bus sprendžiamos šios problemos, ar vis tik bus grįšta prie ankstesnių sprendinių įrengti tunelį apie 300 m po Ąžuolų kalnu. Tai išspręstuų daugelį dabartinių ne tik senamiesčio, bet ir viso miesto problemų. Gal  yra alternatyva šioms problemoms spręsti. Fragmentiskai tai jau buvo padaryta (pvz. Gertrūdos g. dalies prie Valančiaus g. atstatymas, panaikinant buvusią troleibusų trasos užapvalinimą).

Priimtini siūlymai po seimo aikšte įrengti požeminį parkingą. Beje 1974 m. Kauno senamiesčio regeneracijos projekte, buvusioje turgaus aikštėje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė

Primenu, kad nepavyko išspręsti aktualių urbanistinių ir transportinių problemų rengiant konkursą „Steigiamo seimo aikštės sutvarkymas, pastatant paminklą A.Mackevičiui“.

Šiuo metu nustatomos senamiesčio vertingosios savybės, senamiesčio specialusis planas dar neruošiamas.“

R.Palys: Analizė ir studija yra reikalingi. Ta vieta beveik neišsprendžiama. Laisvės alėja visiškai neturi pabaigos. Galima būtų palei dešinį šlaitą pravažiuoti liestine. Tuomet Šv.  Gertrūdos gatvę galima būtų išvaduoti nuo mašinų- ji taptų Laisvės alėjos tąsa iki pakrantės.

Transporto mazgas iki šiol neišspręstas, konkursui dra ne laikas.                                                      

N.Stanionis: Manau, darbas atliktas išsamiai, metodiškai, tai geras pagrindas konkurso organizavimui. Šiame darbe didžiausia problema – suderinti transporto ir viešosios erdvės gretimybes, užstatymą. Nagrinėjama Birštono, Gimnazijos, ŠV.Gertrūdos sąnkryža yra viso Kauno miesto transporto organizavimo sprendinys, kartu su Kėdainių tiltu, galimu tunelio po Ąžuolų kalnu, Savanorių prospektas ir t.t. Siūlau nekeisti Kauno miesto bendruoju planu nustatytų miesto transporto sprendinių, nes tai neleidžia šio darbo apimtis, koncentruotis į sankryžos tobulinimą. Jūs turėtumėt nagrinėti ir eismo organizavimo priemonėmis žiūrėti ką šioje vietoje galima pakeisti, nesumažinant sankryžos pralaidumo ir svarbiausia nesukeliant neigiamų pasekmių viešajam transportui. Manau, kad nagrinėjamoje teritorijoje galimas užstatymas su visuomeninę, kultūrinę funkcija, kartu su viešaja erdve.

L.Tuleikis: Darbas geras – daug diskusijų, analitinės medžiagos. M anyčiau, mieste turi būti ypatingai prestižinių rezervinių vietų, skirtų svarbiems viešiems objektams. Šį kartą realus poreikio iš apačios nėra. Viešame gyvenime yra realus poreikis biurams – atsirastų komerciniai subjektai. Įveiksmintose vietose bet koks sprendimas bus priimtas teigiamai, šiuo atveju priešingai. Tokioje vietoje konkurso keliu įmanoma rasti unikalų sprendimą. Architektai visada yra politikų išnaudojami. Mums reikia išnaudot tuos atvejus, nes patys svertų neturime.

Jums reikės pasirinkti prioritetus, nuspręsti dėl gyvenamos statybos.

R.Gudienė: KVAD o apribojimų šioje vietoje beveik nėra: užstatymas galimas, į žemę kastis galima, vieša erdvė turi likti, aukštingumas neribojamas.

Ž.Šimkutė: Mūsų prioritetas- kurti gyvybingą miestą. Mes tikim, kad mūsų procesas teisingas.

N.Stanionis: Kai dirbau SĮ „Kauno planas“, net nebuvo skaičiuojmai mašinų srautai. Nei  paskutiniame BP nėra srautų skaičiavimo. Manau, kad analizės rengėjai turi nagrinėti tik pačią sankryžą, visa kita – jau miesto problemos.

M.Marozas: Iš eismo policijos paėmėm video medžiagą srautų skaičiavimui ir gauti rezultatai ženkliai skiriasi nuo pateiktų miesto bendrajame plane. Mūsų miestuose smarkiai per daug asfalto. Manau, mūsų aptariama sankryža galėtų būti ir „T“ formos. Siūlom piestiesiems ir dviratininkams pridėti viešosios erdvės, o automobiliams palikti tik tiek, kiek būtinai reikia.

L.Tuleikis: Tunelis reikalingas sujungti 2 senamiesčio dalis. Mūsų visuomenėje automobilizacijos mažinimas vyksta labai lėtai.

J.Kančienė: Ką mes išloštume, jei atstatytume aikštės kampą?

Ž.Šimkutė: Norint atkurti perimetrinį užstatymą, reikėtų atkurti ir kampą.

R.Palys: Manau, kad reikia žiūrėt kūrybiškai ir laisvai, ir neprisirišti prie to stataus kampo.

R.Stanionis: Visų nuomonės išsakytos. Ačiū regėjams. Apibendrinimai bus pateikti protokole.

NUTARIMAS

Išklausę  STEIGIAMOJO SEIMO AIKŠTĖS IR GRETIMŲ TERITORIJŲ URBANISTINIO VYSTYMO GALIMYBIŲ STUDIJOS 1 ETAPO PRISTATYMĄ (Parengė MB “Martyno Marozo architektūra ir planavimas” ir MASH),  tolimesniame darbe siūlome atsižvelgti į šias rekomendacijas:

1.1- Darbas atliktas išsamiai, metodiškai, teisingai.(5 ekspertai)

1.2- Konkursas būtinas, nes tai geriausia priemonė rastis originaliems sprendimams.(4 ekspertai)

1.3-  Steigiamojo seimo aikštės konkursas – dar nesavalaikis.(4 ekspertai)

1.4- Neužstatytų erdvių būsimam, ateity augsiančiam Kaunui – neįkainuojama. (3 ekspertai)

1.5- Abejotina Kėdainių tilto konstanta  – poveikis kraštovaizdžiui bus radikalus ir uždaroma Nemuno perspektyva. (3 ekspertai)

1.6- Tunelis išspręstų dirbtinės Šauklių gatvės problemą, nes ši gatvė dirbtinai padalina senamiestį .(2 ekspertai)

1.7- Neįvardinta aikštės pasiekiamumo iš Laisvės alėjos problema. (2 ekspertai)

1.8- Priėmus sprendimą dėl užstatymo, atsirastų praktinis aikštės panaudojimas. Siūlau perimetrą formuoti kokiam nors verslui.  (2 ekspertai)

1.9- Siūlau nekeisti miesto bedrojo plano sprendinių, nes tai ne šio darbo apimtis, koncentruotis tik į sankryžos tobulinimą eismo organizavimo priemonėmis. (N.Stanionis)

Nerijus Stanionis

Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.