DAUGIABUČIŲ GYVENAMOSIOS PASKIRTIES PASTATŲ BRASTOS G.28 KAUNE PAKARTOTINIS VIRTUALUS PROJEKTO PRISTATYMAS
Pristatė Algirdas Kaušpėdas, (UAB „JP Architektūra“)
ĮVYKUSIO 2020-05-04 – 2020-05-12 VIRTUALIAI
PROTOKOLAS NR.141
VIRTUALAUS POSĖDŽIO DALYVIAI:
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Janulytė-Bernotienė, Natalija Danielienė – Tsebrij, Loreta Janušaitienė, Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Aurimas Ramanauskas, Nerijus Stanionis, Dalius Šarakauskas.
Svarstymo sekretorė: KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
DAUGIABUČIŲ GYVENAMOSIOS PASKIRTIES PASTATŲ BRASTOS G.28 KAUNE PROJEKTO PRISTATYMAS
PASISAKYMAI
G.Balčytis:
Mano manymu, pasirinktas dabartinis krantinės užstatymo būdas ir jo pagrindu parengti sklypų detalieji planai nėra tinkamiausi šiai vietai vystyti. Jie tiesiog „užprogramuoja“ pirmame plane, netoli upės kylančius pernelyg masyvaus tūrio pastatus, disonuojančius su gamtine ir urbanistine aplinka. Nors numatytoji bendroji upės krantinė – žemoji promenada yra išlaikoma, tačiau sunku tikėtis, kad ši jungtis bus sėkmingai vystoma, nes nėra parengtas detalus teritorijos krantinės ir viešųjų erdvių prie upės projektas ir kiekvienas vystytojas projektuoja ir vykdo tik savo sumanytus sprendinius, kurie nebūtinai atititinka kaimynų ar bendruosius interesus.
Su UAB „Dviejų Grupė“ kolektyvu teko dalyvauti šios teritorijos užstatymo konkurse. Darbas buvo atžymėtas, dalyvavome pokalbiuose dėl tolesnių projektavimo darbų konkursinio darbo pagrindu, tačiau nebuvome pasirinkti tęsti darbo. Neturiu dėl to jokių priekaištų organizatoriams, tačiau nenorėdamas būti šališku ir vengdamas galimo interesų konflikto, pateikti darbo vertinimo negaliu. Galiu tik palinkėti autoriams kūrybingiau naudoti parengtus sklypo detaliojo plano sprendinius ir nepamiršti, kad unikali istorinė ir gamtinė situaciją reikalauja ir unikalių architektūrinių sprendinių.
Gražina Janulytė- Bernotienė:
Pirmajame svarstyme dalyvavau. Suformuotoms pirmojo svarstymo protokolu išvadoms ir rekomendacijoms pritariu.
Vieta Kauno miesto kraštovaizdžio atžvilgiu yra labai atsakinga. Todėl pirmo svarstymo metu išsakytas patarimas vertinti projekto koncepcija visuminiu – holistiniu požiūriu yra būtinas. Vieta yra svarbi tiek viešųjų erdvių struktūrinėmis jungtimis, tiek vizualiais ryšiais. Miestas, jo dalis – tai ne tik privataus investuotojo interesas- tai kuriamas ir visų Kauno gyventojų, svečių ilgalaikis materialus ir dvasinis turtas.
Tam kuriamos ilgalaikės miesto raidos vizijos, įvertinančios miesto dalių vertybinius santykius:
Kas ir kokiu būdu turi būti išsaugota, kas ir kokiu būdu gali būti vystoma. Deja, nors turime miesto dalių (Senamiestis) saugojimo taisykles, bet neturime apibendrintų urbanistinės strategijos principų, kaip formuoti naujų darinių, (tiek urbanizuotų, tiek landšaftinių) planavimą ir projektavimą.
Todėl Projekto autoriams buvo iškelti reikalavimai, viršijantys apibrėžtos užduotyje teritorijos rėmus. Buvo prašoma įvertinti visuminius miestovaizdžio aspektus:
- Neries kranto įvaizdis, kuris formuoja Kauno miesto vidines panoramas.
- Viešoji erdvė – miesto krantinė, kuri labai aktuali ne tik šių kvartalų gyventojams, bet ir visiems kauniečiams.
Architektūrinė projekto išraiška visada sietina su autorių saviraiška: projekto autoriai pateikia ekspertų tarybai tris architektūrinio sprendimo variantus. Manau, kad trečiasis variantas harmoningiausiai prisijungia prie jau pradėto vystyti kvartalo, tęsia pradėtą idėją, jai nekontrastuoja bei kuria vientiso užstatymo charakterį. Tai sudaro galimybes suformuoti vieningą miesto dalies Nemuno – Neries pakrantėse įvaizdį. Manau, kad pasirinkta kryptis teisinga, reikėtų ją vystyti.
Architektams rekomenduota viešąsias erdves išplėsti ne tik Neries užliejamojoje krantinėje, bet surišti pakrantės erdves su „intakais „ iš viršutinės teritorijos tersasos. Rekomendacijos liko neįgyvendintos,- tikėtina dėl Statytojo užduoties ir interesų. Struktūriškai apjungta viešoji teritorija bent koncepciniame siūlyme turi būti bendramiestinės reikšmės – ji sietina savo vaizdais į Kauno senamiestį, Nemuno ir Neries santaką, Žaliakalnio, „Brazilkos“, Aleksoto šlaitus..
Todėl viešosios erdvės plotis, funkcinė struktūra ir landšafto dizaino elementai turi pateisinti erdvės svarbą. Dviračių takų struktūra, atgaivintas vandens transportas, komercinio ir poilsio – laisvalaikio elementai padėtų ir miestiečiams, ir kvartalo gyventojams.
Rekomenduotina peržiūrėti ir gyvenamųjų namų patalpų projektavimą, atsižvelgiant į vaikų ugdymo įstaigų poreikį, paslaugas bei patalpas įvairioms amžiaus grupėms. Čia skandinavai turi puikią mokyklą – belieka tikėtis artimesnio bendradarbiavimo .
Natalija Danielienė- Tsebrij:
Šios pastatos – ne tik projektiniams pasiūlymams, bet ir KAUET-ui pamąstymui.
- Manyčiau, kad praktiškai visos praeito projektinių pasiūlymų svarstymo pastabos išlieka.
- Atkreipčiau dėmesį į tai, kad šiuo metu turime galiojantį žemės sklypo Brastos g. 28 detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-10-22 įsakymu Nr. A-3486. KAUET-ui pateiktais projektiniais pasiūlymais (PP) tarytum bandoma pasiekti maksimalius šio DP užstatymo parametrus, neatsiliepiant į miesto poreikius, kurie buvo užkoduoti ankstesniuose šios jautrios teritorijos planavimo dokumentuose.
Pirminiame sumanyme teritorijai, kurioje dabar yra sklypas Brastos g. 28, buvo nustatytas dvigubai mažesnis užstatymo tankis (ne 0,5, bet 0,25), 1,5 karto mažesnis užstatymo intensyvumas (ne 1,2, bet 0,8), 1,5 karto mažesnis pastatų aukštis (ne iki 30, bet iki 20 m). Buvo numatyta arčiausiai upės statomuose pastatuose numatyti komercinius pastatus (ar komercines patalpas pirmuosiuose aukštuose). Komercinių pastatų prieigiose numatyta formuoti visuomeninę erdvę, terasas, vasaros kavines (ir t.t.), atsiveriančias į formuojamą krantinę, upę, Senamiestį – ir tai nebuvo numatoma įrengti išskirtinai užliejamose teritorijose. Pastatų vieta buvo numatyta gerokai toliau nuo upės, nei numatoma dabar. Taip buvo nustatyta detaliajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-06 įsakymu Nr. A-1554 (visa teritorija turėjo adresą Brastos g. 16).
Čia geras (ir liūdnas) pavyzdys, kaip kažkada deklaruotos vizijos, duoti skambūs pažadai ir suteikti miestui lūkesčiai harmoningai užstatyti nepaprastai svarbią Kauno miestui teritoriją priešais Pilį, netoli Nemuno ir Neries santakos (visa tai aptarus KAUET’e), po gabalėlį nugrimzta į nebūtį, tarytum iškeliant tik vieną prioritetą – statytojo ekonominės naudos aspektą. Tenka apgailestauti, kad 2019 m. detalusis planas Brastos g. 28 nebuvo pristatytas KAUET-ui – gal tai būtų padėję pasiekti kitokių DP sprendinių, nei standartiniai, maksimaliai leidžiami Bendrajame plane.
- Bendros krantinės koncepcijos schema neįtikino.
- Pateiktuose PP pastatų vieta yra net arčiau upės, nei gretimame sklype Brastos g. 24. Vėl nenumatyta takų praėjimui, dviratininkams, visuomenijnių erdvių aukštutinėje terasoje, kur neužliejama teritorija. Pastatų konsolės ribojasi su ta sklypo dalimi, kurią ketinama perleisti miestui, taip dar bent 1 m sumažinant naudingą (?) ketinamos perleisti teritorijos plotą, nes 1 m būtina palikti pastatų priežiūrai. Projektuotojai ir statytojai turėtų suprasti, kad miestas, negalėdamas įrengti takų pėstiesiams (ir dviratininkams) ir viešųjų erdvių aukštutinėje terasoje, t.y., kai miestui paliekamas tik šlaitas (žolės pjovimui ir takų priežiūrai, o ne viešosioms erdvėms), ko gero negalės laikyti tokių PP patraukliu ir priimtinu variantu.
- Dėl pastatų estetikos ar pastatų planinės truktūros konkrečios išvados neteikiu, tik manyčiau, kad pirmo varianto stambūs pastatų blokai yra nuobodoki ir per didelių tūrių, o variantai su įmantriomis dirbtinai atrodančiomis stogų (ir aukštutinių aukštų) tūrio laužymo detalėmis taip pat nėra geriausias variantas
- Dar atkreipiu projektuotojų dėmesį į tai, kad:
1) Natūra 2000 teritorija (BAST) patenka į nemažą pietinę sklypo dalį (Neries upė ir dalis kranto teritorijos, kurioje net numatomos pastatų statybos). Nuoroda:
https://www.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=746fb96e18294df189f50a13d6c56f1a ;
2) siūlote sprendinį – baržą-kavinę, tai šiam objektui gali tekti numatyti prieplaukos vietą Bendrajame plane (beje, 2008 m. detaliajame plane toje teritorijoje buvo numatytas nedidelis uostelis – ar jis išlieka aktualus?), todėl esant tokiam poreikiui, prašyčiau kreiptis į Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl tokio sprendinio nustatymo Bendrajame plane;
3) netiksliai įvardinate funkcines zonas, nustatytas Bendrajame plane (jos pakeistos pagal nuo 2014 m. įsigaliojusius teisės aktus. Bendrojo plano korektūra patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-05-14 sprendimu Nr. T-196, ieškoti: www.tpdr.lt, TPD registro Nr. T00083427).
Papildomi pastebėjimai dėl pateiktų PP, nenumatančių galimybės įrengti aukštutinėje terasoje takų pėstiesiams (ir dviratininkams) ir viešųjų erdvių, neatitikimo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui, kurio aiškinamajame rašte išdėstyti svarbiausi natūralių simbolių (kurie yra ir svarbi miesto identiteto dalis) išsaugojimo ir integravimo į šiuolaikinį miestovaizdį urbanistiniai principai bei tvarkymo reikalavimai, leidžiantys užtikrinti ar didinantys jų skaitomumą. Antai 35 punkte aprašyta, kas yra Kauno miesto natūralūs simboliai – tai Nemuno ir Neries upės, santaka, Nemuno ir Neries slėnių šlaitai ir kt. 36. punkte aprašyti aukščiau paminėti principai, pateikiami: 1) upių pakrantėms; 2) vientisoms gamtinėms teritorijoms5; 3) upių slėnių šlaitams; 4) upių slėniams. Vieni iš tokių principų yra: “Upių pakrančių tvarkymo siūlymais siekiama formuoti pakrantės miestovaizdį”, “Upių slėnių šlaitų tvarkymu – neužstatant esamų žalių atkarpų ir ribojant esamo užstatymo intensyvumą – siekiama jų vizualinio dominavimo miestovaizdyje išsaugojimo. Siūlymais taip pat siekiama šlaitų viršutinės briaunos prieinamumo užtikrinimo. Upių slėniuose siūloma teritorijas tvarkyti bei naudoti išsaugant slėnio erdvės vientisumą.
Loreta Janušaitienė:
Autoriai pakartotinai pristato savo pasiūlymus dešiniajame Neries krante. Papildė sprendinių vaizdais iš svarbių apžvalgos taškų (vizualinės apsaugos pozonio požiūriu), peržvelgė ankstesnių konkursų, pasiūlymų, detaliųjų planų sprendinius, pateikė pėsčiųjų, dviračių srautus tarp Kėdainių ir Vileišio tiltų žemutinėje terasoje, pakoregavo krantinės pritaikymo sprendinius sklypo ribose, atsisakė tvorų-pakeitė žemaūgėmis gyvatvorėmis, peržvelgė krantinės pritaikymo galimybes tarp abiejų tiltų perspektyvoje bei pateikė tris architektūrinės raiškos variantus.
Vadovaujantis praeito posėdžio protokolo išvadomis, liko neatsakytas labai svarbus klausimas: pėsčiųjų ir dviračių judėjimo ryšys viršutinėje kranto dalyje, kur nėra užliejama ir atsiveria unikalūs vaizdai į Senamiestį. Tam mes rekomendavome atsisakyti butų pirmame aukšte ir numatyti viešo naudojimo funkcijas, kurios būtų naudingos ir vietos bendruomenei: kavinės, paslaugos (mini ofisai, meno studijos, užimtumo paslaugos mažiesiems, grožio salonai ar pan.).
Dėl architektūrinės – urbanistinės harmonijos jau esamo užstatymo kontekste: buvo atkreiptas dėmesys į laimeto 2012 m. konkurso „Mano krantas“ pakrantės ir urbanistines koncepcijos sprendinių realizaciją, kuri natūroje atrodo gan neblogai. Galimai dėl to, jog kranto pusėje buvo numatyti pavieniai „bokštinio tipo“ pastatai netaisyklingos formos, kurie lanksčiau įsilieja į kraštovaizdį, taip pat krantinėje buvo numatyta prieplauka. Rekomenduočiau į tai atkreipti dėmesį.
Architektūrinių variantų raiškos nekomentuosiu, palieku tai pačių autorių architektų atsakomybei.
Dėl krantinės viešo intereso siūlau KAUET raštu kreiptis į vystytojus ir savivaldybės atstovus su paskatinimu geranoriškai bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant abipusio naudingo ryšio: miestas – statytojui, statytojas – miestui, atitinkamai rekomenduojant miestui parengti krantinės vystymo viziją/specialųjį planą galimai architektūrinio konkurso keliu. Tokia abipusė pagarba ir investicija ateityje duos toli siekiančius rezultatus (vietos bendruomenei, miestelėnams, miesto svečiams).
Jolita Kančienė:
Neturint vieningos dešiniojo Neries kranto urbanistinės koncepsijos kiekvienas vystytojas-sklypo savininkas ją kuriasi individualiai, natūralu – siekdamas maksimalios naudos. Visi darnaus civilizuoto urbanizmo ieškojimai nugulė į archyvus (2008m patvirtintas “Naujasis Krantas” DP, 2012m urbanistinio -idėjinio konkurso siūlymai).
Šiuo atveju problema užprogramuota Detaliajame plane – naujai 2018m suformuotame tiesiog į upę “įbridusiame” sklype. Užstatoma vieta yra tiesiog priešais
Pilį, o dešiniojo kranto iškyšulys ją dar priartina prie Senamiesčio, todėl abipusis vizualinis ir semantinis ryšys įpareigoja itin atsakingiems sprendimams.
Teritorija yra Senamiesčio vizualinės apsaugos pozonyje. Tai reiškia, kad šioje
teritorijoje yra draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą
(NKPAĮ 11str. 6-2 punktas). Nei DP, nei projektiniuose pasiūlymuose (PP) šiu aspektu kvartalo užstatymas neanalizuotas, nagrinėta tik kaip ir ką matys projektuojamų namų gyventojai.
2014.04.10 patvirtintame Kauno savivaldybės teritorijos Bendrajame plane 2013-2023m (žr.PP – L.14), mano supratimu (gal klystu?), projektuojamo komplekso teritorijoje numatytos 3 funkcinės zonos: 1⁄2 sklypo – vidutinio užstatymo intensyvumo (ryškiai geltona), 1⁄4 – didelio <…> intensyvumo ir 1/4- – intensyvaus lankymo želdynų ir aikščių. Sklypo DP tokio zonavimo nebeliko.
Pirmajame pristatyme nedalyvavau, tačiau susipažinau su KAUET pastabomis ir joms pritariu. Antrasis pristatymas iš tiesų “išplėstinis’ (178 lapai), tačiau jame išlieka nespręstos svarbiausios problemos, kurias akcentavo KAUET – ty. išlieka viešo intereso nepaisymas. Projektuotojai teisūs, teigdami, kad tų klausimų sprendimas nėra jų pareiga, jog tai – Detaliuoju planu įteisinta užsakovo prerogatyva.
Projektutojai pateikia tik pastatų architektūros estetikos korektūras, kuriomis gan
mechaniškai atsako į pastabas dėl architektūrinės kokybės ir išraiškos. 3-sis variantas – sąlyginai ir santykinai – man atrodo geriausias.
Bendriems PP nepritariu dėl anksčiau KAUET išdėstytų priežasčių.
Vaidotas Kuliešius:
1. Neatsižvelgta į ankstesnio KAUET posėdžio protokole nurodytą ekspertų pastabą dėl rėmimosi nugalėjusia krantinės vystymo koncepcija, stokojama aiškios urbanistinės idėjos.
- Pateikta architektūrinė pastatų išraiška išlieka nepakankamos architektūrinės kokybės – pastatų proporcijos grubokos, tūriai beveik vienodo aukščio, pastatai yra per arti upės ir iš svarbaus apžvalgos taško nuo Kauno pilies susiprojektuoja į vientisą tamsų masyvą, neturintį išraiškingesnio silueto. Galbūt, visi kvartalo pastatai turėtų būti vizualiai nevienodi-jie projektuojami netoli Senamiesčio, kur nėra visiškai vienodų pastatų. Pavyzdžiu galėtų būti Rotermani kvartalas Talino senamiestyje.
- Viešos erdvės tarp upės ir užstatymo problema išlieka tinkamai neišspręsta.
Tai, manau, ne visai atitinka viešąjį interesą.
Asta Kiaunienė:
Vieta ypatingai atsakinga. Kaip ir pirmo svarstymo metu, pasigendu santykio su aplinka platesnės analizės – man rodos, svarbiausia, ne kaip šalia baigiamo statyti kvartalo atrodys nauji pastatai, bet kokia jų dermė su senamiesčiu, Kauno pilimi. Pritariu kolegų nuomonei, kad labai svarbus visos krantinės vaidmuo, nors ji ir yra privačiame sklype. Aiškus kodas privalo būti suformuotas jau dabar šiose pradėtose vystyti teritorijose, kad vystant gretimas teritorijas ateityje, būtų laikomąsi vieningų jungiančių sprendinių. Čia, manau, savo žodį turėtų tarti ir miestas, juk krantinės planuojamos dešimtmečiams.
Pateiktuose siūlymuose sklypas palnuojamas per daug uždaru principu, kaip eilinis daugiabučių kvartalas kažkur miesto pariby. Juk miesto centrui būdingi visai kitokie urbanistiniai planavimo principai, o ši teritorija neatsiejama su Kauno senamiesčiu, t.y., viešai lankoma, mylima miestiečių ir turistų traukos vieta. Manau, ir būsimi gyventojai šį kvartalą rinktųsi ne tik dėl įspūdingų vaizdų pro langus, bet ir dėl miestietiškos kultūros ir struktūros, o ne Šilainių miegamo rajono identiteto. Ši teritorija turi būti gyva, užpildyta žmonėmis. Sėdėti pakrantės kavinėje ir žiūrėti į senamiesčio panoramą kitame upės krante būtų nuostabu. Tikiu, kad, jei užsakovo suformuluotoje užduotyje ir nėra numatyta komercinių, visuomeninių erdvių, projektuotojai privalo pasiūlyti savo matymą ir gali įrodyti statytojui, kad vystomas projektas, turėdamas pirmuose aukštuose komercines, vuisuomenines erdves, bus žymiai patrauklesnis ir tikrai atsipirks komerciškai. Pasidairykim po kitus Europos miestus – Kopenhagą, Helsinkį, Stokholmą, Londoną, eilę kitų – ten vystomi projektai tokiose svarbiose miesto teritorijose tikrai kitaip. Kodėl vis dar laikome save nevertais šiuolaikiško kokybiško bendruomeniško gyvenimo? Kuriame jau naujai kartai, kurios gyvenimo būdas daug atviresnis, požiūris socialiai atsakingesnis.
Neatsiejant teksto išdėstyto aukščiau, autoriams siūlyčiau tobulinti pateiktą trečią variantą. Atkreipčiau dėmesį į detalių saiką. Mano manymu, kuo nauja architektūra bus saikingesnė, santūresnė, tuo harmoningiau skambės su svarbiausiu akcentu – Kauno Pilimi. Šioje vietoje nauji pastatai turi būti tik neutralus fonas. Jei autoriams pavyktų atrasti tokį sprendinį, tai būtų geros architektūros ženklas, taktiškas kultūringas susikalbėjimas su aplinka. Pasikartosiu, labai svarbu visiems parodyti, kas čia svarbiausias, o svarbiausia – senoji pilis!
Linkiu sėkmės čiame sudėtingame projekte.
Vygintas Merkevičius:
Pristatyme naujų sklypo užstatymo variantų nėra – skypo planas išliko identiškas. Pateikiami du nauji variantai – pirmo pristatymo variacijos, stengiantis stambius masyvius stačiakampius tūrius padaryti plastiškesniais – nusklembiant kampus (2 variantas), ar skaidant į du smulkesnius (3 variantas). Man piimtinesni antro varianto siūlymai, kurie yra labiau kontekstualūs su esamu „Piliamiesčio“ užstatymu. Vis tik manau – su pastatų estetika, užstatymo siluetu (labai tolygus) dar reikia padirbėti.
- Pateiktuose kai kurių pastatų planuose suskaičiavau net 9 butus, aptarnaujamus 1 liftu ir laiptine (sekcija). Net sovietmečiu vieną sekciją sudarydavo 3-4 butai. Tai jau panašu į bendrabučio tipo gyvenamuosius namus su keliolikos metrų ilgio koridoriais. Ar toks namo tipas tikrai tinka prestižiniam rajonui? Nes tokio tipo pastatai labai masyvūs, griozdiški, todėl nenuostabu, kad nesusitvarkoma su jo architektūra ir naudojamos gan formalios tūrių „minkštinimo“ priemonės.
- Nėra promenados pylimo viršuje. Esant potvyniui, takas prie upės gali būti užlietas, o nelikus praėjimui, praeviai ieškos kelio kvartalo kiemais.
- Keista, kad gyvenamajame rajone, kurį sudarys keliolika pastatų ir gyvens keli tūkstančiai žmonių nenumatyta jokia kavinė, krautuvėlė, paslaugos teikimo įstaiga. Šiame kvartale to taip pat nenumatoma.
- Tačiau svarbiausia neišspręsta problema išlieka – visos pakrantės nuo Viliampolės iki Kėdainių tilto sutvarkymo koncepcijos nebuvimas. Tuo naudojasi Statytojas – kaip ir Piliamiesčio kvartale, taip ir šioje užstatymo atkarpoje viešųjų erdvių praktiškai nenumatyta, jei neskaityti formalaus amfiteatro šlaite. Antrame pristatyme medžiaga pateikta kone 200 lapuose, tačiau tam neskirta jokio dėmesio. Akivazdu, kad miesto valdžia tam neskyrė dėmesio. Tam turėtų būti parengtas pakrantės, kaip miesto viešosios erdvės, sutvarkymo projektas ir Statytojai turėtų investuoti į jo įgyvendinimą.
Rimgaudas Miliukštis:
DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ KOMPLEKSO BRASTOS G. 28A, KAUNAS antrame papildytame pristatyme į daugumą 2019-12-04 posėdžio KAUET ekspertų pastabų atsižvelgta, tačiau dalis pataisymų ir papildymų atlikta formaliai:
- Pateiktuose bendroje teritorijos vystymo vizijoje ir formuojamų viešųjų erdvių tęstinumo brėžiniuose, neišpręsti bendros krantinės (Promenados tarp Vileišio tilto ir projektuojamo Kėdainių tilto), panaudojimo miesto reikmėms klausimai. Šio sklypo krantinė yra tik dalis visos promenados, todėl jos aukštis ir plotis neturėtų kisti.
- Projektuojamus pastatus siūlau atitraukti toliau nuo upės, suformuojant nors minimalaus počio viršutinę terasą miesto servitutiniam naudojimui, taip būtų ištaisytos klaidos padarytos detalaus plano sprendiniuose.
- Viršutinėje terasoje, nuo daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso Brastos g. 24, nutrūksta galima susisiekimo trasa, naudotina ir miestiečių reikmėms (Žiūr. brėž 84, 85, 122 ).
5.Siūlau pirmuose namų aukštuose, pietinėje kvartalo pusėje, įrengti komercines patalpas miestiečiams. Iš pateiktų sprendinių varijantų siūlau vystyti antrą, pastatus atitraukiant nuo upės pusės.
- Ginant viešą interesą, miestui netenkant svarbių pakrantės jungčių, siūlau KAUET-ui kreiptis į miesto administraciją, (Urbanistikos skyrių, administracijos direktorių) ir Kauno miesto merą.
Rimvydas Palys
Pradžioje įvardysiu, į kuriuos praeito posėdžio punktus autoriai atsakė arba neatsakė, o po to dar parašysiu papildomai kai kuriuos bendrus savo pastebėjimus. Šiaip tai įdėta daug pastangų ir perteklinės medžiagos, bet rezultatas labai šiaip sau. Iš esmės sprendimo koncepcija nepasikeitė.
Praeito svarstymo pastabos:
1.1.Būtina visos teritorijos nuo Kėdainių iki Vilijampolės tiltų, tos atkarpos krantinės ir viešųjų erdvių bendra vystymo koncepcija. Uždaviniai sprendžiami tik sklypo viduje, ryšys su kontekstu paliekamas savieigai.
Mano nuomonė – kad beveik neatsakyta.
1.2. Kauno miesto savivaldybė turėtų inicijuoti specialųjį šios teritorijos planą, kuris būtų privalomas visiems vystytojams.
Mano nuomone, šiuo klausimu niekas nenuveikta.
1.3.Architektūrinė išraiška gana grubi, monotoniška, sprendiniai stokoja miestiškumo ir individualumo. Tūriai per daug agresyvūs ir per arti vandens. Reikėtų siekti aukštesnės ir architektūrinės ir urbanistinės kokybės, nes projektuojama labiausiai prestižinėje Kauno vietoje.
Mano nuomone, beveik nieko geresnio nepasiūlyta ypač pirmame variante.
1.4.Viršutinė promenados dalis turi būti atvira miesto gyventojams. Čia galėtų atsirasti kavinės, komercija.
Mano nuomone, to nepadaryta.
1.5.Šlaitas niekad negali būti laikomas viešąja erdve. Šlaito santykis su apatine dalimi kelia klausimų.
Mano nuomone, neišspręsta.
1.6. Svarbiausia yra kvartalo apžvalga iš senamiesčio ir kito Nemuno kranto, o ne vaizdai iš kvartalo. Planuojama teritorija patenka į Kauno senamiesčio vizualinį pozonį ir kvartalo perspektyvos iš nurodytų taškų yra būtinos.
Mano nuomone rodomuose vaizduose iš senamiesčio ir iš kito kranto siūlomas kvartalas aiškiai per grubus, aukštingumas per didelis, nedera su aštriastogiais piliavietės pastatais, juos užgožia, per daug išlenda link upės. Nesiderina ir estetiškai.
1.7.Šio sklypo krantinė yra tik dalis visos promenados, todėl jos aukštis ir plotis neturi kisti.
Mano nuomone, apatinėje terasoje iš dalies bandyta išspręsti.
1.8.Siūloma inicijuoti diskusijas dėl butų dydžių……….
Mano nuomonė. Manyčiau, kad tai nėra ypatingai svarbus klausimus.
1.9.Manome, kad dirbtinis krioklys šioje vietoje yra perteklinis.
Mano nuomone, teisingai atsisakyta krioklio.
1.10.Sprendimas aptverti kvartaliuką tvora yra urbanistiškai nepriimtinas.
Mano nuomone, kaip supratau, autoriai tvoros neatsisakė.
1.11.Neužmiršti, kad krantine turės pravažiuoti spec. transportas. Numatyti dviračių ir pėsčiųjų judėjimą.
Mano nuomonė. Kvartalo ribose, ypač svarbioje viršutinėje terasoje šis klausimas visai nesprendžiamas.
1.12.Projektuojant tokiose svarbiose vietose reikėtų rengti architektūrinius konkursus ar kūrybines dirbtuves.
Mano nuomone, šiuo klausimu niekas nedaroma.
1.13.Negatyvu, kad visi pastatai tos pačios tipologijos.
Mano nuomone, net nespręsta.
1.14.Stilobatas galėtų baigtis komercinėmis patalpomis atsuktomis į upę.
Sprendimuose tokio klausim nematyti.
1.15.Labai svarbu siekti krantinės laiptavimo, kad būtų nugriautas 8 metrų šlaito įvaizdis.
Mano nuomonė. Išskyrus kelias pakopas apačioje, šlaitas paliktas kaip buvo, todėl manau, į šį klausimą neatsakyta.
Gerbiant autorių įdėtą darbą, panagrinėsiu atskirai pateiktų vizualizacijų, pasiūlymų tvarka.
- Siūlomi 4 tūriai einantys vienas paskui kitą. Siūloma erdvinė kompozicija visiškai nesiderina su piliavietės kvartalo erdvine kompozicija ir yra aiškiai per arti vandens ir užkerta viršutinei promenadai.
- Siūlomi tarsi ekranai į miestovaizdį per visus 5 aukštus, atrodo naiviai ir ne mastelyje. Be to, antro eilės ekranai atsimuša į priešais būsimus tūrius.
- Ekranų iškėlimas per 2 aukštus – dar vulgariau, grubiau ir naiviau.
- Siūlomi 5 ir 6 aukščių tūriai aiškiai per masyvūs, atrodo grubiai ir gožia tiek senamiestį, tiek pilies kvartalą.
- Tūrių prasukimas yra kažkoks palaidas, mikrorajonų tipo sprendimas.
- Siūlomi tūrių prasilenkimai sudaro grubias konsoles ir labiau primena žaislinių kaladėlių kompoziciją, kuri maksimum tiktų 2-3 aukštų pastatams.
- Pateiktose 1 varianto vizualizacijose matomi vienodo tipo grubūs dideli tūriai, vienodo tipo įžūlios konsolės. Ypač nehumaniškas vaizdas tarp piliavietės ir šitų naujų tūrių, nes vietomis susidaro prastumdyti 7 aukštai. Paskutinėje vizualizacjoje matosi didžiulės stiklinės beveidės dėžės, kurios savo tūriu nedera prie aštriastogių piliavietės formų, beveik iškildamos virš jų ir prieš senamiestį. Prie tokių tūrių nuo vandens galėtų būti daugiausiai 3 aukštai, tada piliavietė ir šie pastatai sudarytų siluetų harmoniją. Todėl šiam variantui iš esmės nepritariu. Antrame pasiūlyme erdvinė kompozicija piliavietės atžvilgiu šiek tiek geresnė. Vis tiek per arti upės. Siekiant sumažinti tūrių masę tikslinga juos neskaidyti, nes tai dirbtina, o iš esmės juos mažinti. Tuo sumažinant bendrą kvartalo kvadratūrą. Siūlomi tūrių stogų aukštėjimas link upės, o po to staigus nusklembimas nelabai naudingas, nes bendras aukštingumas vis tiek per didelis. Be to, tipologiškai vienodi sprendiniai daro kvartaliuką nuobodų ir savo formomis nesuderinti su piliavietės formomis.
Kai kurie tūriai prilygsta 8 aukštų namams ir būdami vienodos estetikos, dar labiau blogina vaizdą iš senamiesčio.
Iš vidaus kvartalinių erdvių, rodomų vizualizacijose, penkiaaukštės pasukinėtos dėžės atrodo itin vulgariai ir antihumaniškai.
129 psl. paveikslėlyje parodytas 8 aukštų tūris visiškai užgožia erdvę priešais pastatytus piliavietės penkiaaukščius. Bendrai vaizdas kaip prie Draugystės parko.
Kaip minėjau, mažinant bendrą aukštingumą ir atitraukiant nuo šlaito bei surandant miestietišką, bet „nepalaidą“ struktūrą ir išsprendžiant viršutinės promenados klausimą.
Trečiame pasiūlyme jau matosi užuomazgos į galimą neblogą pastatų architektūrą. Gal tai galėtų tapti kūrybinės krypties gaire. Tačiau, žinoma, kaip minėjau, mažinant bendrą aukštingumą, atitraukiant nuo šlaito ir sudarant miestietišką, bet „nepalaidą“ struktūrą, išsprendžiant viršutinės promenados klausimą.
Bendros išvados:
- Bendras projektuojamo kvartalo pastatų tūris ir aukštis yra per didelis.
- Dar nepavyko atsikratyti sovietmečio mikro rajonų tipo padriko pastatų išdėstymo ir tuo nesukuriant miestietiškos struktūros.
- Estetikos užuomazgų galime pastebėti 3 pasiūlyme, tačiau estetinės dermės su piliavietės kvartalu dar nerasta.
- Užstatymo linija nuo kranto neatitraukiama ir nesprendžiama ištisinė pakrantės gatvelė-promenada.
- Nėra gero ryšio su apatine terasa.
- Nenumatyta viešos paskirties patalpų nuo upės pusės.
- Pageidautina pasiūlyti bent apytikres gretimų teritorijų užstatymo vizijas ir galimas jungtis su projektuojamu kvartalu.
- Rekomenduojamas aukštingumas pagal krantą – 3- aukštai, palaipsniui aukštėjant iki Brastos gatvės.
Gintaras Prikockis:
Pirmajame svarstyme neturėjau galimybės dalyvauti. Susipažinau su pirmojo svarstymo protokolu ir ekspertų rekomendacijomis. Teko dalyvauti rengiant pačią pirminę šios teritorijos viziją, architektų plenere, architektūriniame, dabar jau baigiamos realizuoti teritorijos, konkurse. Taigi, vieta man gerai pažįstama ir suprasta.
Vieta labai atsakinga . Patys svarbiausi dalykai , kuriuos galima sieti su viešuoju interesu , šioje vietoje yra du :
- Neries kranto įvaizdis, kuris formuoja Kauno miesto vidines panoramas.
- Viešoji erdvė – miesto krantinė, kuri labai aktuali ne tik šių kvartalų gyventojams , bet ir visiems kauniečiams.
Apie įvaizdį:
Dabartinis baigiamas vystyti Kaustos kvartalas „ Piliamiestis“ savo raktinį įvaizdį surado architektūrinio konkurso darbuose. Galima teigti, kad architektūrinio konkurso kelias pasiteisino. Reikia tikėtis, kad ir gretimos teritorijos bus vystomos su tokiu pat dėmesiu. Architektūrinė projekto išraiška visada sietina su autorių saviraiška. Šioje situacijoje, kai projekto autoriai pateikia ekspertų tarybai tris architektūrinio sprendimo variantus, leidžiu sau rinktis. Manau, kad trečiasis variantas harmoningiausiai prisijungia prie jau pradėto vystyti kvartalo, tęsia pradėtą idėją, jai nekontrastuoja bei kuria vientiso užsatatymo charakterį.
Pritariu trečiam variantui ( pasiūlymui). Per daug nesigilindamas į detales, manau, kad tai autorių profesinės savigarbos reikalas sukurti savo vardo vertą architektūros kūrinį.
Apie viešąją erdvę – miesto krantinę.
Pateiktas sprendimas viešąją krantinę palikti tik sezoniškai užliejamoje teritorijoje, žemutinėje terasoje, švelniai tariant yra tik dalinis sprendimas. Ši vieta turtinga savo vaizdais į Kauno senamiestį, Nemuno ir Neries santaką , Žaliakalnio, „Brazilkos“ , Aleksoto šlaitus. Visi senamiesčio bažnyčių bokštai iš šios vietos suvokiami kaip vienis, kaip Kauno savastis. Šie vaizdai per daug brangūs, kad galėtų būti „privatizuoti“ ir uždaryti nuo visuomenės. Manau , kad būtų labai neteisinga atimti iš kauniečių galimybę visais metų laikais grožėtis šiais vaizdais. Pakrantėje, apatinėje ir viršutinėje terasose turėtų būti sukurtos visiems kauniečiams skirtos erdvės, takai, pasivaikščiojimų promenados.
Čia slypi dar viena problema – tai butai pirmajame aukšte. Įrengiant butus pirmajame aukšte, betarpiškai prie viešosios erdvės, prognozuojamas viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas ateityje. Vienintelis kelias – betarpiškai greta krantinės, pirmąjame aukšte įkurdinti komercines ar kitas patalpas, skirtas tenkinti viešąjį interesą.
Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, su visa pagarba autorių kolektyvui, negaliu pritarti pateiktiems projektiniams sprendiniams. Pilnai įsitikinęs teigiu, kad viršutinėje terasoje turi būti pėsčiųjų promenada, dviračių takas, skirti viešam naudojimui. Kas gali būti šio dalyko finansuotojas, ar YIT Lietuva ar Kauno savivaldybė, negaliu pasakyti. Tai priklausys nuo to, kam labiau rūpi viešieji kauniečių interesai.
Ne veltui YIT Lietuvos internetiniame puslapyje, straipsnyje „Vizitine Kauno kortele tampančiam Piliamiesčiui – įvertinimas už darnią plėtrą” randu tokius žodžius – “Plėtojant kvartalą, pasirūpinta aplinkai draugiška infrastruktūra – Neries pakrantėje nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, nuo kurių atsiveria senamiesčio panorama.”
Tikiu, kad YIT Lietuva ir projekto autorių kolektyvas ras tinkamiausią sprendimą. Tikiuosi , kad skandinaviškas jautrumas aplinkai ir visuomenės poreikiams suveiks ir Kaune.
Aurimas Ramanauskas:
Po pirmojo pristatymo buvo parengtas protokolas su ekspertų pastabomis. Projekto autoriai pristatymo medžiagoje atsako į pateiktas pastabas, daugeliu atveju pastabas priimdami ir projektą pataisydami, arba pateikia argumentus dėl savo sprendinių. Matematiškai lyg atrodytų, kad projektas sutvarkytas ir viskas dabar puiku. Bet ar taip yra? Ar pateikta architektūra įkvepia, ar tai būtų architektūrinis įvykis, kurį norėtųsi eiti žiūrėti, analizuoti?
Mano nuomone, autoriai kiek pasimetę dėl architektūrinės išraiškos ir nebeaiški jų pačių pozicija – o ką jie nori pasakyti? Kokią jie architektūrą nori pasiūlyti? Kai autorius abejoja, tos abejonės dar stipriau persiduoda ir visiems aplinkui: galima taip, galima kitaip, o kaip reikia?
Siluetų „apipjaustymas“ šiek tiek suminkština santykį su jau esamais daugiabučiais, tačiau kartu viskas kažkaip susiniveliuoja, atsiranda monotonija. Patys siluetai ir proporcijos gan nemaloniai rėžia akį, viskas monotoniška ir mechaniška. Visi 4 daugiabučiai dabar vienodi – galbūt viršutinės dalys galėtų būti skirtingos, jų siluetai, taip atsirastų individualumo ir kito mastelio. Taip pat siluetą galima pasiekti ne tik šlaitiniais stogais yra ir kitų sprendimų.
Linkėčiau autoriams kantrybėms ir dar padirbėti ieškant optimalaus varianto.
Nerijus Stanionis:
Projektinius sprendinius siūlyčiau koreguoti, tobulinti, manau, kad būtų galima labiau atsižvelgti į miesto, viešuosius interesus, taip pat manau būtų galima ieškoti kitų architektūrinių sprendimų:
- Viso kvartalo struktūroje numatyti statmeni pravažiavimai, vidinės gatvelės statmenos upei. Statmenos upėms gatvės – Kaunui būdingas elementas, pro kurį matomas kitas krantas, vanduo. Projekto sprendiniai kuria uždarus kvartalus, uždaras gatveles. Vizualizacijose matomos tvoros, kuriamas maksimaliai izoliuotas gyvenamasis kvartalas. Tačiau pravažiavimai, praėjimai statmeni upei turėtų būti skirti ir miesto gyventojams, tai atitiktų rodomus ryšius schemose. Tai atitiktų viso kvartalo anksčiau parengtas koncepcijas.
- Projektuojama bendro naudojimo teritorija prie vandens negalės funkcionuoti visu metu laiku, nes tai potvyniu užliejamas takas. Tuo pačiu ir kažkuriuo metu neveiks visa krantinė, visa rodoma rekreacinė, sporto ir komercinė krantinės dalis. Turėtų būti taip pat projektuojamas pėsčiųjų, dviračių takas viršutinėje terasoje, kuris užtikrintu praėjimą visais metų laikais potvyniu metu. Bendrame viso kvartalo detaliajame plane takai numatyti ir prie vandens, ir viršutinėje šlaito dalyje.
- Architektūrinė išraiška gana grubi, monotoniška, sprendiniai stokoja miestiškumo ir individualumo. Tūriai per daug agresyvūs ir per arti vandens. Reikėtų siekti aukštesnės ir architektūrinės, ir urbanistinės kokybės, nes projektuojama labiausiai prestižinėje Kauno vietoje.
Dalius Šarakauskas:
Dėl urbanistikos
Problemos šaknys glūdi sklypo detaliajame plane, kur statybos zonos riba užbrėžta nuo pat šlaito briaunos. Detaliojo plano rengėjas nematė būtinybės palikti pėsčiųjų – dviračių taką viršutinėje terasoje. Gal neturi dviračio, gal urbanistinės nuovokos, gal pilietinės pozicijos. Tačiau planuotojo klaida ar ydingas požiūris savaime nėra privalomas sektinas pavizdys, o detalusis planas neįpareigoja daugiabutį namą būtinai statyti ant pat statybos zonos krašto. Tai jau sklypo vystytojų ir projektuotojų pozicija. Labiau gal vystytojų, architektai šioje akistatoje palikti be jokių kozirių.
Todėl būtina parengti Kauno paupių bendrai, ar atskiroms teritorijoms atskirai, nežinau, savivadybės lygmens susisiekimo komunikacijų specialųjį planą – aukštesnio lygmens planavimo dokumentą, kuris nustatytų bendras taisykles ir neliktų vietos lokalioms interpretacijoms ir architektai savo projektuojamose atkarpose privalėtų tų taisyklių laikytis, nereikėtų kliautis investuotojų geranoriškumu. Bent rezervuoti koridorius, palikti galimybę gal miestui kartu su investuotoju, o gal tik miestui vystyti savo insfrastruktūrą, viešasias erdves pagal poreikį.
Manau, kad KAUET’as turi visas galimybes ir pareigą kreiptis į miesto atsakingas institucijas, kad toks dokumentas ar dokumentai būtų parengti.
Dėl architektūros
Iš pateiktų trijų varijantų rinkčiausi trečią, kaip minkščiausią, bet kartu ir, deja, ganėtinai beveidį, tik pratesiantį anksčiau pastatytą kvartalą. Nesu tikras, kad tokia be galo ilga monochominės (stiliaus prasme) architektūros atkarpa tikrai gerai. Norėtųsi, kad kiekvienas autorius, bendroje darnoje visgi parodytų savo idvidualumą.
Butų nomenklatūros nenagrinėjau – tai investuotojų prerogatyva. Nesigilinau ir į gerbūvio ar STR’ų dalykus. Yra PV.
Bet užstatymą NEABEJOTINAI BŪTINA PATRAUKTI nuo šlaito briaunos, paliekant vietos promenadai. Kaip spręsti pirmus aukštus – ar traukti tolyn ir daryti butus, ar kitaip tuos butus atriboti, ar visai nedaryti butų pirmame aukšte – jau vystytojo nuožiūra. Žinoma, galimybė įrengti promenadą palaikančias patalpas paslaugoms tikrai būtų siekiamybė. Ir skersiniai ryšiai nuo Brastos gatvės turi būti išlaikyti.
Dėl pateikimo
Vargu, ar tikrai reikia tiek begalo daug iliustracinės ir edukacinės medžiagos, juolab, kad iš galybės pateiktų viešųjų erdvių pateiktų paveikslų nei vienas negalėtų būti igyvendintas šiame projekte dėl viešosioms erdvėms palikto ruožo reljefo ir siaurumo.
NUTARIMAS
1.Apsvarstę pakartotinai prisatytą DAUGIABUČIŲ GYVENAMOSIOS PASKIRTIES PASTATŲ BRASTOS G.28 KAUNE PROJEKTĄ (UAB „JP Architektūra“) rekomenduojame tolesniame darbe atsižvelgti į KAUET ekspertų pastabas:
11-. Būtina visos tertorijos nuo Kėdainių tilto iki Vilijampolės tilto, tos atkarpos krantinės ir viešųjų erdvių bendra vystymo koncepcija. (10 ekspertų)
VšĮ KAUET privalo kreiptis į miesto savivaldybę dėl būtinybės parengti Kauno paupių bendrai, ar teritorijoms atskirai, savivadybės lygmens susisiekimo komunikacijų specialųjį planą – aukštesnio lygmens planavimo dokumentą, kuris nustatytų bendras taisykles ir neliktų vietos lokalioms interpretacijoms ir architektai savo projektuojamose atkarpose privalėtų tų taisyklių laikytis, nereikėtų kliautis investuotojų geranoriškumu. Bent rezervuoti koridorius, palikti galimybę gal miestui kartu su investuotoju, o gal tik miestui vystyti savo insfrastruktūrą, viešąsias erdves pagal poreikį.
Viešosios erdvės plotis, funkcinė struktūra ir landšafto dizaino elementai turi pateisinti erdvės svarbą.
1.2-Iš praeito posėdžio pastabų įvykdytos šios:
-projektuotojai papildė sprendinių vaizdais iš svarbių apžvalgos taškų (vizualinės apsaugos pozonio požiūriu),
-peržvelgė ankstesnių konkursų, pasiūlymų, detaliųjų planų sprendinius,
-pateikė pėsčiųjų, dviračių srautus tarp Kėdainių ir Vileišio tiltų žemutinėje terasoje,
-pakoregavo krantinės pritaikymo sprendinius sklypo ribose,
-atsisakė tvorų – pakeitė žemaūgėmis gyvatvorėmis,
-peržvelgė krantinės pritaikymo galimybes tarp abiejų tiltų perspektyvoje
– pateikė tris architektūrinės raiškos variantus.
1.3-Visos esminės praeito projektinių pasiūlymų svarstymo pastabos išlieka:
1.3A- Nėra pėsčiųjų ir dviračių judėjimo ryšio viršutinėje kranto dalyje, iš kur atsiveria unikalūs vaizdai į Senamiestį. Tai užtikrintų praėjimą visais metų laikais ir potvyniu metu. Bendrame viso kvartalo detaliajame plane takai numatyti ir prie vandens, ir viršutinėje šlaito dalyje.(9 ekspertai)
Būtų labai neteisinga atimti iš kauniečių galimybę visais metų laikais grožėtis šiais vaizdais. Pakrantėje, apatinėje ir viršutinėje terasose turėtų būti sukurtos visiems kauniečiams skirtos erdvės, takai, pasivaikščiojimų promenados, kad nenukentėtų viešasis interesas.
Projektuotojai ir statytojai turėtų suprasti, kad miestas, negalėdamas įrengti takų pėstiesiams (ir dviratininkams) ir viešųjų erdvių aukštutinėje terasoje, t.y., kai miestui paliekamas tik šlaitas (žolės pjovimui ir takų priežiūrai, o ne viešosioms erdvėms), ko gero negalės laikyti tokių PP patraukliu ir priimtinu variantu.
.Kauno m Bendrojo plano aiškinamajame rašte rašoma, kad “siūlymais taip pat siekiama šlaitų viršutinės briaunos prieinamumo užtikrinimo. Upių slėniuose siūloma teritorijas tvarkyti bei naudoti išsaugant slėnio erdvės vientisumą.”
1.3B- Neįgyvendintos rekomendacijos atsisakyti butų pirmame aukšte ir numatyti viešo naudojimo funkcijas, kurios būtų naudingos ir miestiečiams, ir vietos bendruomenei: kavinės, paslaugos (mini ofisai, meno studijos, užimtumo paslaugos mažiesiems, grožio salonai ar pan.). Įrengiant butus pirmajame aukšte, betarpiškai prie viešosios erdvės, prognozuojamas viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas ateityje. Vienintelis kelias – betarpiškai greta krantinės, pirmąjame aukšte įkurdinti komercines ar kitas patalpas, skirtas tenkinti viešąjį interesą. Tik tokiu būdu ši vieta taps gyvu traukos centru miestiečiams kaip kituose Europos miestuose. (10 ekspertų)
1.3C- Pateikta architektūrinė pastatų išraiška išlieka nepakankamos architektūrinės kokybės – pastatų proporcijos grubokos, tūriai beveik vienodo aukščio, pastatai yra per arti upės ir nuo Kauno pilies susiprojektuoja į vientisą tamsų masyvą be išraiškingesnio silueto. Architektūrinė išraiška, monotoniška, sprendiniai stokoja miestiškumo ir individualumo, o projektuojama prestiziškiausioje Kauno vietoje- tiesiai priešais Kauno pilį . Projektinius sprendinius siūlytume koreguoti, tobulinti, labiau atsižvelgti į miesto, viešuosius interesus ir semantinį bei vizualinį ryšį su senamiesčiu.(9 ekspertai)
1.3D- Pateiktuose planuose net 9 butai yra aptarnaujami 1 liftu ir laiptine (sekcija). Tai panašu į bendrabučio tipo gyvenamuosius namus su keliolikos metrų ilgio koridoriais. Ar tokia tipologija tikrai tinka prestižiniam rajonui?
Rekomenduotina atsižvelgti į vaikų ugdymo įstaigų poreikį, paslaugas bei patalpas įvairioms amžiaus grupėms. Čia skandinavai turi puikią mokyklą – belieka tikėtis artimesnio bendradarbiavimo (2 ekspertai)
1.4- Statmenos upėms gatvės – Kaunui būdingas elementas, pro jas matomas kitas krantas, vanduo. Projekto sprendiniai kuria uždarus kvartalus, uždaras gatveles. Vizualizacijose matomos tvoros, kuriamas maksimaliai izoliuotas gyvenamasis kvartalas. Tačiau pravažiavimai, praėjimai statmeni upei turėtų būti skirti ir miesto gyventojams, būtų sukurta miestietiška sruktūra, tai atitiktų ryšius, rodomus schemose, bei anksčiau parengtas viso kvartalo koncepcijas. (2 ekspertai)
1.5 –Trečiasis variantas harmoningiausiai prisijungia prie jau pradėto vystyti kvartalo, tęsia jo idėją, nekontrastuoja bei kuria vientiso užsatatymo charakterį. Šio kvartalo pastatai turėtų būti neutralus fonas Kauno piliai, todėl linkėtume išraiškai santūrumo ir saiko. Visgi norėtųsi, kad kiekvienas autorių kolektyvas bendroje darnoje parodytų savo idvidualumą. Siūlome projektą vystyti šia kryptimi, atsižvelgiant į anksčiau pateiktas pastabas dėl architektūros. (6 ekspertai)
1.6.- Antro varianto siūlymai atrodo labiau kontekstualūs su esamu „Piliamiesčio“ užstatymu. Su pastatų estetika, užstatymo siluetu (labai tolygus) dar reikia padirbėti (2 ekspertai)
1.7- Trūksta platesnės analizės su senamiesčiu ir Kauno pilimi.(A.Kiaunienė)
1.8- Pasiūlytam sprendiniui – baržai-kavinei- gali tekti numatyti prieplaukos vietą Bendrajame plane todėl, reikėtų kreiptis į Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl tokio sprendinio nustatymo Bendrajame plane (N.Danielienė- Tsebrij).
1.9- Siūlome įgyvendinti YIT Lietuvos internetiniame puslapyje, straipsnyje „Vizitine Kauno kortele tampančiam Piliamiesčiui – įvertinimas už darnią plėtrą” žodžius: “Plėtojant kvartalą, pasirūpinta aplinkai draugiška infrastruktūra – Neries pakrantėje nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, nuo kurių atsiveria senamiesčio panorama.”
Posėdžio sekretorė Jūratė Merkevičienė
PRIEDE – KAUET raštas Kauno miesto savivaldybės administracijai „Dėl viešųjų erdvių išvystymo Kauno miesto upių pakrantėse“