Vertinimo komisija skelbia Administracinio pastato ir viešosios erdvės su požeminiu garažu statybos Jonavos g. 1F, Kaune architektūrinės idėjos ir projektavimo paslaugų pirkimo atviro konkurso preliminarią projektų eilę, skiriant:
I vietą – projektui devizu „Urbis Tabula“, surinkusiam 90,39 balus, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 9,82 balų, miestovaizdžio (K1) – 26,25 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 22,81 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 23,13 balų, tvarumo (K4) – 8,38 balų;
Projektą pateikė: Šarūno Kiaunės projektavimo įmonė; architektai – Asta Kiaunienė, Šarūnas Kiaunė, Gintarė Marozaitė, Vytis Obolevičius, Karolis Lasys.
II vietą – projektui devizu „Kalbantys akmenys“, surinkusiam 90,17 balų, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 9,84 balų, miestovaizdžio (K1) – 27,38 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 22,19 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 21,88 balų, tvarumo (K4) – 8,88 balų;
Projektą pateikė: UAB Cloud architektai; architektai – Jovilė Porvaneckaitė – Dagelienė, Andrius Vilčinskas, Kasparas Liškevičius, Antanas Dagelis, Ieva Motiejūnaitė, Agnė Zenkevičiūtė – Pažėrė
III vietą – projektui devizu „N/N“, surinkusiam 81,95 balų, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 9,82 balų, miestovaizdžio (K1) – 24,38 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 19,69 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 20,31 balų, tvarumo (K4) – 7,75 balų;
Projektą pateikė: MB SYRUSAS, veikianti pavadinimu “IMPLMNT architects”; architektai – Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Aurelija Kniukštaitė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė
IV vietą – projektui devizu „Prie juodo namo“, surinkusiam 71,83 balų, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 9,82 balų, miestovaizdžio (K1) – 21,75 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 16,88 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 16,88 balų, tvarumo (K4) – 6,50 balų;
Projektą pateikė: MB „MAMA architects“ pagal jungtinės veiklos sutartį su MB „Devyni plius“, architektai – Karolis Maciulevičius
V vietą – projektui devizu „Lietuvos istorijos labirintas“, surinkusiam 66,96 balų, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 9,82 balų, miestovaizdžio (K1) – 20,63 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 15,63 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 15,00 balų, tvarumo (K4) – 5,88 balų;
Projektą pateikė: UAB SRP projektas pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „313 architects“ , architektai – Justas Jankauskas, Gerinta Laniauskaitė, Andrius Mockaitis, Nojus Armonas, Justinas Žalys
VI vietą – projektui devizu „Summit“, surinkusiam 65,63 balų, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 9,82 balų, miestovaizdžio (K1) – 18,38 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 16,56 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 15,00 balų, tvarumo (K4) – 5,88 balų;
Projektą pateikė: UAB 2L Architects; architektai – Giedrė Kličienė, Magdalena Mróz, Geoffrey Eberle, Elena Paleckytė, Artūras Butkus
VII vietą – projektui devizu „Priepiliesprieneries“, surinkusiam 59,45 balų, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 9,82 balų, miestovaizdžio (K1) – 16,50 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 13,75 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 13,75 balų, tvarumo (K4) – 5,63 balų;
Projektą pateikė: architektas Tadas Sviderskas
VIII vietą – projektui devizu „Kanklės“, surinkusiam 57,95 balų, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 9,82 balų, miestovaizdžio (K1) – 15,75 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 13,44 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 13,44 balų, tvarumo (K4) – 5,50 balų;
Projektą pateikė: architektas Martynas Valevičius
IX vietą – projektui devizu „Pulsas“, surinkusiam 56,76 balų, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 10,00 balų, miestovaizdžio (K1) – 15,00 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 13,13 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 13,13 balų, tvarumo (K4) – 5,50 balų;
Projektą pateikė: UAB Aplan; architektai – Mantas Laukaitis, Diana Kirkliauskaitė, Arnas Budraitis, Milda Račkauskaitė
X vietą – projektui devizu „Miesto namai“, surinkusiam 56,01 balų, iš jų, kainos (K5) kriterijaus įvertinimas – 9,82 balų, miestovaizdžio (K1) – 14,63 balų, originalios ir vientisos architektūrinės idėjos (K2) – 12,50 balų, statinio erdvių struktūros ir patalpų funkcionalumo (K3) – 13,44 balų, tvarumo (K4) – 5,63 balų;
Projektą pateikė: MB Lavos projektai; direktorius Kristijonas Murauskas, architektas Osvaldas Jankauskas.
VERTINIMO KOMISIJOS KOMENTARAI KONKURSO PROJEKTAMS
Pastebėjimai dėl įvažos į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę
Konkursui pateiktuose projektuose analizuojant transporto eismo organizavimo sprendimus, komisija konstatavo, kad detaliojo plano sprendinys pagrindinį patekimą į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę numatantis iš Šv. Gertrūdos gatvės, iš karto už pėstiesiems skirtos M.Valančiaus gatvės tąsos, yra abejotinas. Šv. Gertrūdos gatve taip pat projektuojamas pagrindinis ir vienintelis autotransporto patekimas į Rotušės aikštę. Jau dabar piko metu šios gatvės atkarpa nuo Jakšto g. iki Jonavos g. būna užkimšta automobiliais, todėl, Šv. Gertrūdos gatvę pavertus vienintele įvažiavimo ir išvažiavimo į senamiestį trasa, patekimas į požeminę200 vietų automobilių stovėjimo aikštelę sukurs papildomas įtampas ir konfliktines situacijas. Todėl komisija siūlo koreguoti detaliojo plano sprendinius, surandant kitą vietą automobilių nusileidimui į šią požeminę stovėjimo aikštelę. Racionaliausia būtų įvažiavimą į formuoti iš Jonavos g. (pakrantės dalyje), ateityje jį jungiant su numatomais įvažiavimais į perspektyvines požemines automobilių stovėjimo aikšteles buvusio „Lituanikos “teritorijoje.
Atskyrus įvažiavimą į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę nuo pastato atsiranda galimybė šių dviejų objektų statybą vykdyti pakankamai savarankiškais etapais. Toks įvažiavimo vietos pakeitimas žymiai supaprastintų ir projektuojamo pastato pirmojo aukšto planavimo sprendinius.
1. Urbis Tabula
Autorių pasiūlytas pastatas turi stipriai išreikštą, vieningą ir išbaigtą architektūrinę idėją, pagrįstą inovatyviais ir šiuolaikiškais medžiagų, technologijų ir funkcijos sprendimais. Kuriamas atviro visuomeninės funkcijos pastato įvaizdis gerai dera vienoje svarbiausių Kauno miesto viešųjų erdvių. Pasirinkta skaidraus, permatomo pastato idėja puikiai tinka viešajai funkcijai. Projekto architektūriniai sprendiniai išskirtinai patrauklūs ir estetiški, pagrindinei pastato idėjai pajungti tiek eksterjero, tiek interjero sprendimai.
Pasirinkta ultramoderni architektūrinė raiška šviežiai derinama su kiek postmodernistiniais tūrio formavimo principais, fasado ritmika artima istorinių pastatų kompoziciniams principams. Vertikalus šiuolaikiniais principais sukonstruotų išorės piliastrų ritmas suteikia pastato tūriui solidumo ir reprezentatyvumo.
Projekto sprendiniai, nors ir formuojami kontrasto aplinkiniams mūrams principu, pakankamai kontekstualūs tiek tūriu, tiek architektūrine raiška. Didelį tūrį išskaido horizontalūs lūžiai, nusklembta stogo plokštuma. Nors išsiskirdamas savo architektūrine kalba, medžiagomis, pastatas tvariai papildo Kauno senamiesčio urbanistinę struktūrą bei miestovaizdį, užtikrina jo vientisumą. Tinkamai organizuojama pastato funkcija. Racionaliai ir funkcionaliai išspręsti susisiekimo, privažiavimo, automobilių parkavimo, patogaus transporto ir pėsčiųjų judėjimo klausimai. Šiuolaikiški multifunkciniai pirmo aukšto sprendimai. Visi pastato fasadai palei šaligatvius įveiklinti (gyvi), statinys savo funkciniu išplanavimu puikiai susišneka su aplinkine urbanistine struktūra. Projekto sprendiniai neabejotinai užtikrins galimybes objektui tapti patogia darbo vieta viešojo administravimo paslaugų teikimui.
Viešoji erdvė virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės neperkrauta dangomis, stiprinamas natūralaus kraštovaizdžio įvaizdis.
Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad pastato idėja reikalauja jį įgyvendinti naudojant aukščiausios kokybės medžiagas, technologijas, išlaikant skaidrumą ir permatomumą, vizualinius interjero ir eksterjero ryšius. Bandymai supaprastinti fasado sistemų sprendimus, atsisakyti skaidrumo formuojant pastato vidaus erdves neišvengiamai reikštų konkurse pateiktos idėjos silpninimą.
2. Kalbantys akmenys
Pasirinkta šilta plytų mūro estetika, postmodernizmui būdingi tūrio formavimo principai gerai dera su Kauno senamiesčiui būdinga istorinių pastatų išraiška, vykusiai papildo Kauno senamiesčio urbanistinę struktūrą ir užtikrina jo vientisumą. Plyta – būdinga Kauno senamiesčiui medžiaga, jo savitumo dedamoji tiek panoramose, tiek ir detalėse. Projekto sprendiniai kontekstualūs tiek tūriu, tiek architektūrine raiška, tiek funkcijos organizavimu. Gerai išspręstas ryšys su planuojamu pėsčiųjų tiltu per Neries upę.
Projektas pasižymi išskirtine meninių priemonių darna ir kompoziciniu vientisumu, siūlomi viešųjų erdvių, aplinkos sprendiniai pasižymi aukšta kokybe ir užtikrins teigiamą poveikį objekto reprezentatyvumui ir įvaizdžiui. Pažymėtinas estetiškas ir funkcionalus, neperkrautas dangomis ir detalėmis erdvės, formuojamos virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, sprendimas. Integruoti akmenys landšafte sukuria netikėtą ir vizualiai įdomią, monumentalią atmosferą.
Valančiaus g. pusėje numatomas menų inkubatorius su kūrybinėms veikloms skirtomis erdvėmis. Tai pozityvus sprendimas, kuris įgalina pritraukti skirtingas socialines grupes ir sukurti papildomą kultūrinį akcentą šioje miesto dalyje.
Kartu pažymėtina, kad abejonių kelia kiek tiesmukiškos istorinių Kauno pilies elementų citatos – gynybinė siena, patekimas į bokštą, plytų kiauraraštis atkurtame bokšto tūryje, netgi piliai labai artima plytų spalva kuria klaidinantį kompleksiškumumo su pilimi įvaizdį. Naujasis pastatas tarsi bando apsimesti dar vienu atkurtu pilies elementu, tuo būdu menkindamas pačios pilies reikšmingumą miesto struktūroje ir panoramose. Arkos – Kauno architektūrai būdingi architektūrinės raiškos elementai, tačiau projekte kiek užsižaista jų gausa, jos pernelyg išryškintos, pernelyg dominuoja miestovaizdyje.
Tobulintini projekto funkciniai sprendimai. Ypatingai nepatogus patekimas automobiliams į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tobulinti funkciniai ir erdviniai plano sprendimai, abejotinas pagrindinio pastato holo – posėdžių salės nuleidimas iki pat požeminio lygio. Pagrindinis pastato įėjimas suplanuotas šiaurinėje pusėje, kas riboja jo prieinamumą iš pagrindinių miesto arterijų. Tai– neabejotinai keistini ir tobulintini projekto aspektai. Ypač su pilimi susiliejanti plytų mūro spalva.
3. N/N
Pastato architektūriniai ir urbanistiniai sprendiniai tiek tūriu, tiek architektūrine raiška nekontrastuoja su Kauno senamiesčio urbanistine struktūra, rami aikštės fasado kompozicija kuria foną pilies ir gretimiems istorinių pastatų tūriams, tačiau kiek nuobodokas, utilitarus tiek pastato tūris, tiek gatvių fasadai. Gatvių fasadai pakankamai utilitarūs, būdingi biurų pastatui, aikštės fasadas su daug uždarų plokštumų kiek kontrastuoja su senamiesčio aplinka, labiau primena muziejų ar kitą atviros funkcijos, bet ne miesto administracijai skirtą pastatą. Pastato eksterjerui pasirinktas dolomitas labai tinka pačiam pastatui, bet sunkiai priderinamas senamiesčio mūrų kontekste. Abejotina, nekurianti didelės pridėtinės vertės ant pastato siūlomos terasos funkcija.
Viešoji erdvė, nors ir pripildyta įvairių funkcijų, neturi būtent šios vietos charakterio. Toks jos sprendimas yra pakankamai universalus bei galimas bet kurioje kitoje erdvėje.
Profesionaliai suplanuota pastato vidaus struktūra. Labai vykęs pastato viešo naudojimo erdvių bei administracinių patalpų santykis, jų išdėstymas. Labai gerai išspręstas pirmo aukšto funkcinis ryšys su miesto viešosiomis erdvėmis, pilnai įveiklinti visi pirmo aukšto fasadai, efektyviai išnaudotos visos pastato patalpos. Kaip projekto trūkumas vertintinas patalpų uždarumas į didžiąją atvirą erdvę pilies link.
4. Prie juodo namo
Architektūrinių ir urbanistinių sprendinių poveikis Kauno Senamiesčio struktūrai, jo kompozicijai teigiamas, projekte siūlomo pastato tūris, architektūrinė raiška pakankamai kontekstualūs, tačiau labai abejotinas projekto erdvės kompozicijoje dominuojantis pats „juodo namo“ elementas. Kitokios apdailinės medžiagos tūris, nors įdomus savo sprendimu, tačiau kiek sugriauna paties objekto vizualinį vientisumą senamiesčio aplinkoje Šis simbolis tarsi ieško atsvaros pilies bokšto dominavimui erdvėje, taip priešpastatydamas naują pastatą piliai. Jis nei pakankami aiškus, nei pagrįstas, neturi aiškesnio turinio.
Viešosios erdvės virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės sprendimas turi aiškiai išreikštą rekreacinę nuotaiką. Ypač patraukliai atrodo prieplaukos – uosto pasiūlymas. Viešojoje erdvėje išlipimai iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės akcentuojami medžiais, kas menkina kultūros paveldo objektų apžvalgą. Naujoji aikštė neleistinai pratęsiama buvusio reikšmingo užstatymo vietoje, užsodinant medžiais suniveliuojama pagrindinio trakto į pilį ašis.
Pastato aukštų planai funkcionalūs, pritaikyti tiek visuomeninėms, maitinimo ar komercinės veikloms, tiek administracijai. Neblogai suplanuotas pirmas aukštas, kuris įveiklina visus pirmo aukšto fasadus. Pirmo aukšto trūkumas – nenumatytas ryšys tarp viešosios erdvės ir M. Valančiaus gatvės. Visuose kituose aukštuose trūksta universalesnio erdvių pritaikymo sprendimų. Projekto idėją menkina posėdžių salės sprendimas. Jos tūris yra formalus fasado sprendinys, nesusijęs su vidine funkcija (užima pusę salės)
5. Lietuvos istorijos labirintas
Pastato architektūrinė kalba atspindi šiuolaikinės architektūros tendencijas, pakankamai šilta, siejasi su bendra Kauno senamiesčio nuotaika, tačiau pilies dominuojamoje erdvėje išardytas perimetras, pastato architektūrinėje raiškoje naudojami aštrūs kampai, kintančios formos kontrastuoja su ramiu ir santūriu senamiesčio siluetu bei ramia pilies raiška. Autorių sumanytas U formos užstatymas, dar paryškintas vidinio kiemo daliniu atvėrimu, kuria neišbaigto kvartalo įvaizdį. Tai tik padidina pačios erdvės greta pilies neišbaigtumą.
Įdomi augalais formuojamo labirinto ant požeminės automobilių stovėjimo aikštelės idėja, tačiau vis tik sudėtinga tokių elementų realizacija ir vėlesnė priežiūra.
Statinio vidus nepasižymi įdomesniais sprendimais. Galbūt šiek „gyvesnis“ konferencijų salės komponavimas. Kitais atvejais utilitariai dėstoma funkcija tiesiog seka formą
6. Summit
Vientiso tūrio, neišskaidytas pastatas nedaro neigiamo poveikio Kauno Senamiesčio urbanistinei struktūrai, jo kompozicijai, tačiau ir nekuria objektui reikalingo reprezentacinio įvaizdžio, apie pastatą neformuoja įvairesnių erdvių ir jų naudojimo scenarijų. Pastato –kvartalo tūris kiek stambokas aplinkinio užstatymo atžvilgiu. Pastato išvaizda pakankamai estetiška, tačiau klausimus kelia atskirų pastato detalių tikslingumas, funkcionalumas. Pastato išraiška menkai siejasi su pastato funkcija.
Viešosios erdvės virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės sprendimas neturi didesnio užtaiso, atitinka eilinio parko idėją su žaliosiomis salomis, kurios padalina erdvę į atskiras funkcines zonas. Nepriimtinas „kalvelių su medžiais“ sprendinys viešojoje erdvėje, taip pažeidžiama Kauno senamiesčio vertingoji savybė – lygus reljefas; šiuo sprendiniu suformuojama vizualinė tarša, sumenkinama Kauno pilies apžvalga. Laisvalaikio erdvės sprendimas ignoruoja pagrindinio kelio į pilį kryptį ir buvusias svarbaus Kauno senamiesčiui 46 kvartalo ribas.
Vidinė statinio struktūra įdomi savo multifunkciniu holu. Didelis šios vietos privalumas yra, kad jis yra tiesiogiai prieinamas iš išorės, todėl užtikrinama, kad jis liktų prieinamas naudojimui net ir uždarius likusią pastato dalį. Didelis pliusas šiai daugiafunkcinei erdvei – ji gali būti naudojama ir renginiams, tokiems kaip viešosios paskaitos ar net koncertai
7. PriepiliesprieNeries
Objekto tūrio kompozicija nepasižymi ypatingu originalumu. Pasinaudota teisingu, gana tradiciniu komponavimo principu – korpusai artimi gretimam užstatymui, formuojami dvišlaičiai stogai. Tačiau visuma labiau primena daugiabutį pastatą, nei reprezentacinį, išsiskiriantį savo originalumu objektą. Architektūrinių elementų motyvai- pasikartojantys trikampiai frontonai – jau kiek pabodę, ne kartą naudoti įvairiuose projektuose. Tai labiau pamario architektūrai charakteringi elementai. Nebūdinga Kauno senamiesčiui ir siūloma geltonų plytų apdaila. Projekto sprendimas gana tiesmukas, nesukuriantis architektūrinės intrigos. Pastato bendras tūris suformuoja gana masyvų įvaizdį, kontrastuojantį su senamiesčio aplinka. U formos užstatymas kuria neišbaigto kvartalo įvaizdį. Tai tik padidina pilį supančios erdvės neišbaigtumą.
Viešosios erdvės prie pastato kompozicija paremta literatūriniu tekstu apie kalavijo kirčius, kovų žaizdas ir randus, tačiau tai atmetus, lieka tik „kietas“ takų tinklas be aiškesnės funkcinės minties, dar keliantis ir prarasto mastelio įspūdį. Teigiamas genplano aspektas yra aiškiai išreikšta Pilies tilto ašis.
Pastato vidaus struktūra paprasta, perimetrinė, nepasižymi jokiomis atraktyviomis erdvėmis. Ne pats geriausias ir konferencijų/posėdžių salės sprendimas patalpinant ją rūsyje. Šv. Gertrūdos g. fasadas lieka neaktyvus, apžvalga į pilį ir santaką uždaryta laiptinių. Tokia funkcinio sprendimo strategija sukuria ryškius kontrastus tarp intensyvios veiklos patalpų ir neįtrauktų į urbanistinį kontekstą pastato dalių
8. Kanklės
Autorių pasiūlytas masyvus, modernios raiškos, pakankamai aktyvių formų tūris kontrastuoja su aplinkiniu miestovaizdžiu. Tūrių architektūrinė išraiška kiek nuobodoka, atsikartojanti net trijuose fasaduose. Abejotinas suprojektuotos U formos tinkamumas pageidaujamai funkcijai, kelia erdvės optimalaus organizavimo problemas. Laisvo planavimo principais formuojamas pastato tūris ne suvaldo, o priešingai, padidina erdvės prie pilies atsitiktinumo, neišbaigtumo įspūdį. Pastato vakarinėje pusėje į pilį atkreiptuose fasaduose numatytos laiptinės trukdo išnaudoti vaizdų į pilį potencialą.
Viešosios erdvės sutvarkymas idėjiškai gana tiesmukas. Abejotina, ar turgaus funkcija ties tokio tipo pastatu pati tinkamiausia.
Pastato funkcinė struktūra neapsižymi atraktyviu sprendimu. Tai daugiau tradicinio, formai pritaikyto funkcinio sprendimo pavyzdys. Valančiaus gatvės fasade suplanuoti ofisai ribos šios pastato dalies aktyvumą. Komercinės patalpos numatytos tik vakarinėje dalyje, tai ženkliai sumažina pastato patrauklumą pagrindinėje pėsčiųjų gatvėje naujo tilto ir Valančiaus g. ašyje
9. Pulsas
Projekto idėja nėra itin originali. Tūrio kompozicija suformuota nepavojingu, gana tradiciniu keliu – korpusai artimi gretimam užstatymui, dvišlaičiai stogai. Tačiau visuma neturi jokių išskirtinių bruožų, nepabrėžia, kad tai reprezentacinis išskirtinis objektas ypatingoje Kauno miesto vietoje. Autorių suprojektuotas U formos užstatymas kelia funkcines problemas, kuria neišbaigto kvartalo įvaizdį, dar labiau sustiprinamą dalinai atvėrus į aikštę vidinį pastato kiemą. Tai tik padidina erdvės greta Kauno pilies neišbaigtumą. Panaudoti mažesnio nuolydžio šlaitiniai stogai kiek kontrastuoja su aplinka. Pasirinkta pastato architektūrinė kalba sunkiai dera su vieša pastato funkcija.
Viešojoje erdvėje prie pastato kuriamas takų tinklas be aiškesnės minties – tai kelia klausimų dėl jų panaudojimo ir patrauklumo, viešosios erdvės funkcijos taip pat nėra detaliau išvystytos.
Pastato plano struktūra paprasta, formuojama perimetrinio užstatymo principo, nepasižymi jokiomis atraktyviomis erdvėmis.
10. Miesto namai
Vientisa tūrio kompozicija ir fasadų estetika konfliktuoja su senamiesčiui būdinga architektūrine raiška, kontrastuoja su urbanistinio audinio masteliu. Šių principinių trūkumų neatperka autorių siūlomas šiuolaikiškas daugiafunkcio patalpų naudojimo principas, estetiški ir funkcionalūs pastato vidaus erdvių sprendimo pasiūlymai.
Galutinės konkurso projektų eilės patvietinimas numatomas kovo 17 d.
