Skelbiame 2026 birželio 22 d. vykusio Daugiabučių gyvenamųjų pastatų Drobės g. 23, 23a, 23b, 23c, 23d, Kaune, architektūrinės idėjos ir projekto riboto dviejų etapų konkurso I-ojo etapo vertinimo komisijos rezultatus. I Konkurso etapo tikslas – numatyti urbanistinę struktūrą, funkcinį zonavimą, pateikti planuojamos teritorijos užstatymo idėją, erdvių formavimo principus (urbanistinę koncepciją). Darbus vertinimo komisija vertino pagal du konkursi sąlygų vertinimo kriterijus, buvo sudaryta projektų eilė balų mažėjimo tvarka. Dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse, skelbiame patekusius į II-jį jo etapą projektų devizus ir komisijos rekomendacijas tolesniam projekto vystymui.
DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ PASTATŲ DROBĖS G. 23, 23A, 23B, 23C, 23D, KAUNE, ARCHITEKTŪRINĖS IDĖJOS IR PROJEKTO RIBOTO DVIEJŲ ETAPŲ KONKURSO I ETAPO VERTINIMO KOMISIJOS REKOMENDACIJOS
Projektas devizu Miestelis 2.0
Erdvinės struktūros formavimo principais, kvartalų dydžiais ir proporcijomis, tūrių skaidymu, architektūrine raiška projektas sėkmingai ieško ir sėkmingai randa kontaktą su Šančių užstatymo masteliu, kartu užduodamas ir priimtiną pokyčių scenarijų. Urbanistinė struktūra ir užstatymas akivaizdžiai gyvenamojo charakterio. Kvartaluose numatyti jaukaus dydžio, konkrečios namų grupės namo bendruomenėms skirti kiemai, aiškiai atskirtos viešos ir privačios erdvės kuria saugią aplinką gyventojams ir srautų koncentracijos vietose – gatvių perimetre – sudaro sąlygas atsirasti ir funkcionuoti komercinėms paslaugoms. Autorių pasiūlyta pakankamai smulkaus mastelio šilta architektūrinė kalba puikiai dera su planuojamoje teritorijoje esančiu paveldo objektu ir pratutina vietos charakterį. Projektas kiek nepelnytai nusisuko, pasitraukė nuo tik epizodiškai naudojamo Šančių geležinkelio, pagrindinę viešąją erdvę bando kurti suformuodamas platesnę, išliekančiam sandėliui lygiagrečią gatvę, kurią sąlyginai bandoma vadinti „aikšte“. Šioje „aikštėje“ stengiamasi sukoncentruoti viešąsias funkcijas. Tačiau ši, nuo pagrindinių Šančių susisiekimo koridorių nutolusi, ir dar, jaukių proporcijų neturinti, erdvė, turi labai mažai galimybių tapti lankytojų traukos vieta. Jos orientracija atrodo atsitiktinė, siekdami erdvei sukurti aiškesnes ribas, autoriai kiek dirbtinai numatė nedidelius paviljonus abiejose aikštės pusėse. Erdvės proporcija labiau artimesnė plačiai gatvei, nei aikštei. Tobulinant projektą, siūlytina geležinkelį vertinti ne kaip taršos šaltinį, o kaip vieną iš teritorijos atraktyvumo elementų.. Konkurso komisija rekomenduoja būtent greta geležinkelio, pietinėje planuojamos teritorijos išklotinėje koncentruoti viešąsias funkcijas, palei geležinkelį įrengti aiškų pėsčiųjų ryšį ir taip išnaudoti paties geležinkelio ir apie jį esančios atviros erdvės teikiamas galimybes. Prognozuotina, kad laisva erdvė greta geležinkelio gali tapti svarbia viso rajono viešąją erdve ir todėl nėra tikslinga nuo jos atsiriboti, tarsi atsukant „nugarinę“ projekto pusę. Patraukus vieną iš kvartalėlių arčiau geležinkelio, ties išliekančiu sandėliu atsiranda galimybė suformuoti didesnę, labiau kvartalo gyventojams skirtą viešąją erdvę, kurioje vis tik siūlytina turėti labiau lokalias, tik nedidelės aplinkinės teritorijos +aptarnavimui skirtas funkcijas. Kartu, patraukus užstatymo liniją arčiau geležinkelio, įgaunama galimybė suformuoti aiškesnį ‚geležinkelio perimetrą“. Siūlome labiau paanalizuoti ryšius, apsvarstyti galimybes dėl gatvės ir pagrindinio įvažiavimo į sklypą perkėlimo į vakarinę kvartalo pusę.
Projektas devizu Kilpinė
Projekto autoriai kuria miestietišką, Šančiuose vykstančias erdvinės struktūros transformacijas atspindinčią ir gaires pokyčiams platesnėje teritorijoje brėžiančią, dinamišką gyvenamojo kvartalo erdvinę struktūrą. Šios struktūros kompozicija pagrįsta egzistuojančiais ryšiais, nėra monotoniška, siūlo įdomias vidinių erdvių perspektyvas. Kompozicijos centru tampa greta išlikusio kultūros paveldo objekto – sandėlio formuojama trikampė aikštė, papildomai akcentuojama apvalios formos pastatu. Toks pastatas provokuoja, kuria intrigą, tarsi tęsia pramoninio paveldo temą, tačiau vis tik lieka kiek dirbtinis. Planuojamoje teritorijoje formuojama aiški ir logiška viešų ir privačių erdvių sistema, kvartalų erdvės jaukaus mastelio. Trikampėje aikštėje koncentruojamos komercinės funkcijos, pats apvalusis pastatas numanomas negyvenamosios paskirties. Pažymėtina, kad ši aikštė nutolusi nuo pagrindinių Šančių susisiekimo koridorių, ir turi labai mažai galimybių tapti lankytojų traukos vieta. Siūlytina jai kurti labiau kvartalo gyventojams skirtos viešosios erdvės scenarijų, pagrindines komercines funkcijas koncentruojant arčiau geležinkelio. Ieškant naujo funkcinio trikampės aikštės charakterio, tikslinga pagalvoti apie gyvenamąją (co-livingas ir pan.) funkciją apvaliam namui. Vertinant rajono kontekste, erdvė prie geležinkelio daug matomesnė ir svarbesnė nei naujoji erdvė kvartalo viduje. Viešajai erdvei palei geležinkelį pasiūlyta racionali turgaus idėja, pritraukianti daugiau žmonių ir daugiau veiklų. Vertinant šios erdvės reikšmę ir ateities perspektyvas, tikslinga kvartalo užstatymą traukti arčiau geležinkelio, lygiagrečiai geležinkeliui kurti pėsčiųjų ryšius, formuoti „geležinkelio perimetrą“. Tobulinant projektą, siūlytina geležinkelį vertinti ne kaip taršos šaltinį, o kaip vieną iš teritorijos atraktyvumo elementų.. Abejotina, ar tikrai reikia transporto eismo per vidurį kvartalo. Jei keičiasi trikampės aikštės funkcija, tai, galbūt, nėra prasmės leisti iki šios erdvės privažiuoti automobiliams. Dėl eismo scenarijaus numatoma galimybė įrengti tris rampas į požeminį parkingą, kas leidžia lengviau planuoti etapiškumąManytina, kad reikia paieškoti geresnio projektuojamų namų santykio su aplinkiniu užstatymu šiaurės rytų pusėje.
Projektas devizu Druska
Projekto erdvinė struktūra kuriama ieškant sąsajų su teritorijoje buvusiu užstatymu. Didesniais tūriais bandoma akcentuoti nugriautų sandėlių vietas, tačiau tai daroma formaliai ir erdvėje tai bus sunkiai suvokiama ar net išvis nesuvokiama. Sovietinių sandėlių stovėjimo vietos akcentavimo idėja atrodo kiek dirbtina, ypač nekontekstualus į vidinę erdvę įspraustas sunkus stambaus mastelio pastato tūris. Būtina pagalvoti apie tūrių išdėstymo keitimą, realiau vertinant didesniųjų tūrių poveikį kiemų erdvėms, patalpų insoliacijai ir pan. Teritorijos skaidymas kvartalais priimtinas, tačiau unifikuota išdidinto mastelio pastatų kalba, neįdomus bejausmis ritmas, tikėtina, nesukurs jaukių gyvenamųjų erdviųStiprioji projekto pusė – aiškiai formuojamas užstatymo perimetras palei geležinkelį. Reiktų dar labiau jį akcentuoti, numatyti galimybes įvairių funkcijų kūrimuisi „geležinkelio perimetre“, atrasti scenarijų viešosios erdvės palei geležinkelį naudojimui. Tobulinant projektą, siūlytina geležinkelį ir viešąją erdvę greta jo vertinti kaip vieną iš teritorijos atraktyvumo elementų..Nepakankamai išplėtotas viešos erdvės greta išsaugomo sandėlio scenarijaus, stinga atidesnio pagarbaus požiūrio kultūros paveldo pastatui, pateikta rekonstravimo interpretacija iki galo neįtikina. Ši viešoji erdvė vertintina labiau kaip skirta kvartalo gyventojams, o bendramiestines funkcijas siūloma sutelkti labiau į perimetrą ir pietryčių kampą.Kvartalėlis šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje užtikrina sklandų santykį su aplinkiniu užstatymu, teisingas sprendimas yra tūrio augimas link geležinkelio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kas rytinėje pusėje projektuojama gatvė „yra už sklypo ribų ir tokio sprendimo realizavimui būtų įmanomas tik gavus kaimyninių sklypų savininkų pritarimą. Siūlytina jį perkelti į užsakovo valdomą sklypą.
