IN MEMORIAM AUDRYS KARALIUS (1960 – 2025)
Audrį galima apibūdinti įvairiai, bet viską, ką darė, jis darė būdamas visiškai laisvas. Jis mylėjo daug ką, bet labiausiai – laisvę, dėl jos buvo pasiryžęs padaryti bet ką, paaukoti viską.
Ir paaukojo save. Susidegino ant Laisvės laužo. Viską darė labai nuoširdžiai, dėl mūsų visų, darė taip, kaip suprato. Ne visiems tai patiko, bet dabar, jam išėjus, daug kam patiks vis labiau ir labiau – tokie mes, žmonės, pradedame vertinti tik netekę,
Netekome Architekto – didžio architekto, nes architekto pareiga būti viso ko priekyje. O jis visą laiką buvo priekyje, ir šaukė mus visus kartu su juo eiti į šviesą, ragino atsikratyti to, kas neleidžia mums būti šviesoje.
Daug kaip galima pavadinti Audrį. Jis buvo ir plunksnos architektas, ir kritikas, ir romantikas, ir mokytojas. Bet labiausiai jis buvo archiektas – kunigas, todėl, kad nuolatos būrė architektų cecho parapiją.
O paskutiniu metu su užsidegimu triūsė ties išėjusių architektų atmintimi. Taip, jis konspektavo Rimą Palį, dar spėjo surengti jo parodą, sukurti filmą ….
Bet mes nespėjom pasirūpinti Audrio Karaliaus atmintimi iki jam išeinant.
Dabar tai padaryti sunkiau, bet teks.
(tekstas Lino Tuleikio)
