Architektė Apolonija Nistelienė-Gugaitė gimė 1925 rugpjūčio 6 d. Kaune, karo valdininko ir „Sargybos“ (blaivybės draugijos leidinio) redakcijos bendradarbio, lietuvių aukštaičių šeimoje. A. Nistelienė nuo 1932 m. mokėsi Kauno Jono Jablonskio mokykloje, nuo 1937 m. – Panevėžio Mergaičių gimnazijoje, kurią baigė 1943 m. 1944–1950 m. mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Architektūros fakultete, 1944–1948 m. Istorijos-filologijos fakultete, 1949–1951 m. Vilniaus universiteto Istorijos filologijos fakultete. Dirbo Šiaulių Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros skyriuje, Pedagoginiame institute, 1959 m. įkūrė „Dailės“ kombinato Šiaulių skyrių ir iki 1963 m. dirbdama dailininke akivaizdžiai pakėlė miesto mažosios architektūros ir miesto meninio apipavidalinimo lygį. Po to iki 1985 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriaus architekte. Lietuvos architektų sąjungos narė.
1950 m. baigusi Kauno Valstybinio universiteto Architektūros fakultetą (pirmąją tarybinę architektų laidą) buvo paskirta į Šiaulius, kur po karo sugriautuose Šiauliuose buvo pirma diplomuota architektė. A. Nistelienė Šiauliuose gyveno, dirbo, kūrė 40 metų. Tarp įžymių šiauliečių, kurių vardai ir darbai stipriai įsipynę į miesto kultūrinį gyvenimą ir jo istoriją, A. Nistelienei priklauso svarbi vieta.
Mirus vyrui 1993 m. grįžo į gimtąjį Kauną, kur gyveno ir dirbo daug jos kurso draugų. J. Putnai organizavus Kauno architektų sąjungoje senjorų klubą, tapo jo pirmininke ir aktyviai dalyvavo organizuojant architektų senjorų dalyvavimą įvairiuose architektų sąjungos renginiuose. Buvęs 1950-ųjų laidos draugiškas kursas A. Nistelienei grįžus į Kauną vėl aktyviai bendravo. Šiuo metu senjorų klubo neliko, nes visi išėjo anapilin. Visus senjorus architektus išlydėjusi ankščiau, š.m. rugsėjo 14 dieną Apolonija Nistelienė, palieka mus ir pati.
Nistelienė. Foto A. Dilys. Fotografijos muziejaus archyvas.
Suprojektavo daug gyvenamųjų namų, vaikų darželių, mokyklų, administracinių pastatų, parduotuvių, miesto Santuokų rūmų, kino teatrų, daugelio vaistinių interjerus..Apgynė istorinį 1963 m. Sukilėlių kalnelį nuo planuojamų aplink jį statyti daugiaaukščių namų, paragino, kad kalnelyje būtų atkurtas paminklas pagal pirmykštį jo vaizdą pagal jos išsaugotus paminklo rekonstrukcijos brėžinius, kas pažadino susidomėjimą šiuo mūsų istorijos objektu. Daug pastangų dėjo Kryžių kalną gelbėdama nuo jam gresiančių pavojų, kai sovietinė valdžia siekė šį unikumą užtvindyti, apželdinti – taigi vienaip ir kitaip jį naikinti ar bent menkinti jo reikšmingumą.
- Nistelienė buvo drąsi, įdomi, neordinarinė asmenybė. Aiškiai skyrė vertybes, visada akcentavo sąžiningumą ir vidinį padorumą.
Dar vienas A. Nistelienės visuomeninės veiklos baras – tai žymaus lietuvių filosofo Stasio Šalkauskio atminimo saugojimas, jo idėjų puoselėjimas ir sklaida. Atgimimo metais, būdama Kultūros fondo Šiaulių skyriaus tarybos narė, A. Nistelienė daug prisidėjo organizuojant Šiauliuose S. Šalkauskio premijos teikimą, laureatų pagerbimą ir garsinimą. Įspūdinga velionio vyro – poeto, vertėjo, eseisto Jono Vytauto Nistelio, sovietmečiu iš principo nesispausdinusio, kūrybinio palikimo tvarkymas ir leidyba. Turėdama gerą literatūrinę nuovoką iš didžiulio palikimo išrinko ir sudarė dešimt knygų. Su A. Nisteliene būdavo visada įdomu – platus jos kultūrinis akiratis, skvarbus gyvenimo ir žmogaus pažinimas. Visur jos dalyvauta, būta, pačios patirta, gausybė garsių žmonių pažinota. Draugystė su filosofo našle Julija Šalkauskiene, su rašytojais Jonu Mikelinsku, Bernardu Brazdžioniu ir kt. A. Nistelienė publicistiniuose straipsniuose, atsiminimuose papasakodavo ką nors netikėto, nebanalaus. A. Nistelienės gražių darbų sąvadas ilgas, vienam gyvenimui, vienam žmogui net, atrodo, nelengvai įmanomas. Per ilgus metus sukaupta daug dvasinių vertybių, ir ji turėjo ką papasakoti, prisiminti ar kitiems patarti. Veržliajai A. Nistelienei, kaip daugeliui mūsų, pristigo žmogiškųjų jėgų ir laiko resursų. Kaip atodūsis suskamba J. V. Nistelio poezijos eilutės: „Plačias erdves likimas davė, / o laiko taip mažai.“
Pagal 90-mečio proga 2015-08-10 Vytauto Kriaučiūno, Dalios Striogaitės, Valerijos Žilinienės publikaciją dienraštyje Šiaulių naujienos)
