2025 m. birželio 13 d. įvyko „Komercinių ir gyvenamųjų pastatų Jonavos g. 62, Kaune, architektūrinės idėjos ir projekto riboto dviejų etapų konkurso“ (toliau – konkursas) pirmojo etapo viešas darbų aptarimas, po jo – vertinimo komisijos posėdis.
Konkursui buvo pateikti 8 architektūriniai pasiūlymai, kurių devizai yra šie:
1. TARP KALNO IR UPĖS
2. JUNGTIS
3. UŽUOVĖJA
4. PAKOPA PO PAKOPOS
5. ŽALIAS KIEMAS
6. KYLAM
7. LIMA CITY
8. SKLAITAS
(visi darbai – https://www.laskaunas.lt/naujienos/jonavos-g-62-konkurso-i-etapo-darbai/ )
Visi darbai atitiko konkurso sąlygas ir buvo priimti nagrinėti tolesniam svarstymui. Viešo projektų pristatymo metu darbus recenzavo architektai Loreta Janušaitienė ir Rytis Račiūnas, kurie pateikė išsamią analizę, akcentavo stipriąsias ir silpnąsias projektų puses, nagrinėjo funkcinių zonų išdėstymą, užstatymo principus, tankumą, aukštingumą ir kitus rodiklius, pateikė lyginamąją techninių – urbanistinių rodiklių lentelę.
Platus konkursinių pasiūlymų spektras atskleidė skirtingas urbanistines struktūras, požiūrį į kontekstualumą, funkcinius sprendimus bei santykį su aplinka. Viena iš pagrindinių šio konkurso vertybių – urbanistinių idėjų įvairovė demonstruoja ne tik architektų kūrybinį potencialą, bet ir leidžia kompleksiškai pažvelgti į teritorijos vystymo galimybes.
Analizuojant 1-o konkurso turo darbus komisija labiausiai vertino darbus ne kaip baigtinius sprendinius, bet idėjinio ar erdvinio sprendinių koncepcijas pateiktame projekte, kurios galėtų būti sėkmingai išvystytos 2-ame konkurso etape. Taip pat, komisija kritiškai vertino tuos konkurso dalyvių teiginius, kurie neatitiko realios situacijos.
Atliepiant I konkurso etapo konkurso sąlygų urbanistinio integralumo vertinimo kriterijų, svarbu buvo nustatyti, kaip nauja struktūra įsilieja į Kauno miesto urbanistinį audinį, kokį dialogą kuria su gamtine aplinka – šlaitu, Neries upe bei greta esančiais urbanizuotais kvartalais. Taip pat buvo vertinta, kaip šis kvartalas formuotų įvažiavimą į senamiestį bei jo sprendinių galimybės skatinti kokybinius pokyčiuis greta esamuose kvartaluose. Prioritetas buvo teikiamas tiems pasiūlymams, kurie geba kurti aiškų, struktūriškai pagrįstą ir kūrybiškai interpretuotą miesto fragmentą. Maketai padėjo suprasti, kaip projektuojami tūriai įsilieja į aplinką, kaip kuriama erdvinė hierarchija, o pasiūlymų skirtingumas išryškino konkurso, kaip kokybiško sprendimų atrankos būdo, svarbą.
Atliepiant funkcionalumo kriterijui, nagrinėtas pastatų tūrių išdėstymas, jų mastelio santykis su žmogaus veiklos poreikiais, kiemų erdvės kokybė, viešųjų ir privačių erdvių koncepcijos pagrįstumas, jungčių tarp atskirų funkcinių zonų sistema bei kvartalo vidaus gyvenimo scenarijų įvairovė. Tačiau, vertinant sprendinių funkcines schemas atsižvelgta į poreikį antrame konkurso etape koreguoti funkcinės paskirties proporcijas, kaip buvo įvardinta ir konkurso sąlygose.
Vertinimo komisija dėkoja visiems konkurso dalyviams už kūrybinius pasiūlymus. Po išsamios analizės ir diskusijos, susumavus balsavimo rezultatus, paaiškėjo trys daugiausiai balų surinkę projektai. Daugiausiai urbanistinio bei architektūrinio potencialo, galimo įgyvendinti 2-e konkurso etape komisija įžvelgė šiuose darbuose:
UŽUOVĖJA, PAKOPA PO PAKOPOS ir LIMA CITY.
Šie projektai surinko aukščiausius balus pagal pagrindinius vertinimo kriterijus:
- Urbanistinis integralumas (K1) – tai bendras pasiūlymo tinkamumas miesto struktūroje, santykis su aplinka, užstatymo vientisumas, kvartalo tapatumas.
- Urbanistinis funkcionalumas (K2) – tai pastatų paskirties aiškumas, jų tarpusavio ir su aplinka ryšiai, kiemų, aikščių, patekimo į pastatus logika ir aiškumas.
Šių trijų architektūrinių pasiūlymų autoriai/autoriniai kolektyvai kviečiami dalyvauti II etape, pateikti detalizuotas projektų versijas, atsižvelgiant į vertinimo komisijos pastabas, konkurso sąlygų ir patikslintus konkurso užsakovo reikalavimus, kurie bus pateikti atskirai.
VERTINIMO KOMISIJOS IŠVADOS
(projektai išdėstyti jų pateikimo konkursui tvarka)
- TARP KALNO IR UPĖS
Projektas demonstruoja pastangas prisiderinti prie aplinkinės struktūros mastelio. Tūrinė kompozicija aiški, tačiau stokojama urbanistinės raiškos išbaigtumo Jonavos gatvės išklotinėje. Pramoninės architektūros asociacijos suteikia projektui charakterio, bet vidinių gyvenamųjų erdvių planavimui trūksta racionalumo, funkcinių ryšių aiškumo ir kokybiško privatumo. Projektui trūksta išgrynintos urbanistinės idėjos ir stipresnio architektūrinio identiteto.
- JUNGTIS
Tai projektas su urbanistine logika ir pagarbiu santykiu su Žaliakalnio struktūra. Kuriamas ryšys tarp kalno ir upės yra istoriškai motyvuotas ir urbanistiškai paveikus. Projektas pasižymi erdvine įvairove ir žmogiško mastelio siekiu, tačiau dėl per didelio struktūros fragmentavimo trūksta bendro vizualinio identiteto.
- UŽUOVĖJA
Pasiūlymas pasižymi aiškiai atskirtomis funkcinėmis zonomis, patogiomis 2-ojo etapo pakoreguotos programos išpildymui, darniai respektuotas istorinės Jonavos gatvės užstatymas, nuo senamiečio pusės gražiai formuojantis įtraukius vartus į kvartalo vidų o kvartalo vidaus erdvių struktūra kuria nenuobodų kvartalo scenarijų. Pasiūlymas suformuoja savo išore vientisą kvartalą su galimybe kurti gyvą pulsuojančią kokybišką viešąją erdvę. Gyvenamųjų pastatų kiemams trūksta privatumo (neišnaudotas šlaito artumo potencialas), jų aukščiai galėtų turėti daugiau artumo Žaliakalnio užstatymui.
4. PAKOPA PO PAKOPOS
Projektas turi gana išsamią istorinę situacijos analizę. Tai kiek netikėtas, kūrybiškai drąsus pasiūlymas, konceptualiai reaguojantis į vietą, leidžiantis sukurti išskirtinę architektūrą. Projektas geba architektūriškai artikuliuoti šlaito ir upės santykį, o tūrių komponavimas savitai atsiliepia į vietos identitetą ir siūlo išskirtinį kvartalo ženkliškumą. Vertinimo komisija itin palankiai įvertino šio darbo architektūrinę išraišką, kontekstualų mastelį. Funkcinių ryšių vietomis trūksta aiškumo, nėra pakankamai išreikštas patekimas į kvartalo vidų nuo senamiesčio pusės, siūlome atkreipti dėmesį į vidinės viešosios erdvės insoliaciją, tačiau projekto bendras urbanistinis integralumas ir koncepto stiprumas ir šio darbo tobulinimo potencialas nulėmė patekimą į antrą etapą.
- ŽALIAS KIEMAS
Tai racionaliai suplanuotas projektas su aiškia struktūra ir galimybe tiksliai tobulinti sprendinius. Toks požiūris vertintinas kaip pragmatiškas, tačiau pasiūlymui trūksta architektūrinio išskirtinumo. Siūlymui trūksta orginalumo. Atrodo kaip monofunkcinis kompleksas. Per didelė vidaus erdvė, gyvenami namai neturi privatumo.
- KYLAM
Pasiūlymas remiasi įdomia metafora – šlaito motyvas išreiškiamas tūrine kompozicija ir stogų forma. Ši idėja suteikia projektui vizualinio patrauklumo. Tačiau funkcinė logika išlieka neišbaigta – kvartalo planinė struktūra fragmentiška, tūrių paskirtys – nepakankamai aiškios. Vertintinas kaip idėjiškai įdomus, bet nepakankamai konkurencingas pagal kompleksinius vertinimo kriterijus.
- LIMA CITY
Tai antras projektas su išsamia istorine vietos ir situacijos analize, pagrįsta projekto sprendiniais, kuriais siekiama harmoningo šios miesto dalies tęstinumo. Projektas pasižymi aiškiu tūrių struktūrų išdėstymu, erdviškai siekiančiu kalbėtis su Žaliakalnio šlaitu. Siūlome paieškoti kiek aiškesnio pėsčiųjų funkcinio ryšio su upe, santykyje su šlaitu pirmenybė turėtų būti skirta gyvenamąjai funkcijai. Nors pastatų mastelis kiek per grubus aplinkiniame kontekste, sprendiniai pasižymi lengvai perskaitomu sumanymu, išpildymo nuoseklumu ir racionaliu funkcinės struktūros išplėtojimu. Komisija įvertino, kad tai projektas, turintis potencialo tapti akcentu, su sąlyga, kad bus kuriamas aiškesnis kontrastas tarp žemųjų ir aukštųjų tūrių, skersiniai šlaitui tūriai bus smulkesnio mastelio, taip koreguojamas funkcinių paskirčių santykis.
- SKLAITAS
Sukurta aukštos kokybės subtili kompozicinė struktūra. Šis projektas detaliai nurodo erdvių paskirtis, detalizavo mažosios architektūros priemonėmis jų panaudojimo galimybes, veiklas. Projektuojamų pastatų mastelis kontrastuoja su Žaliakalnio šlaitų užstatymu.
