2025 m. spalio 10 ir 17 dienomis Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus patalpose vyko „Komercinių ir gyvenamųjų pastatų Jonavos g. 62, Kaune, architektūrinės idėjos ir projekto riboto dviejų etapų konkurso“ (toliau – konkursas) antrojo etapo darbų vertinimas.
- Vertinimo komisija:
pirmininkė – Gražina Janulytė Bernotienė, nariai – Gedeminas Barčauskas, Vytautas Danyla, Tadas Jonauskis, Mantas Michaliunjo, Nerijus Stanionis, Linas Tuleikis, Nerijus Valatkevičius, Gintautas Vieversys. - Antrajame konkurso etape buvo vertinami trys architektūriniai projektai, kurių devizai yra šie:
1. PAKOPAPOPAKOPOS
2. UŽUOVĖJA
3. LIMA CITY
- Projektai buvo vertinami pagal antrojo konkurso etapo konkurso vertinimo kriterijus:
Vientisa ir estetiška architektūrinė idėja. Darbo idėjos (koncepcijos) originalumas, vizualinis ženkliškumas, meninių priemonių darna ir kompozicinis vientisumas. Architektūrinės idėjos integralumas (K1). - Funkcionalios pastato struktūros kūrimas. Racionalus planinis sprendimas ir funkcinis-technologinis pagrįstumas, atitikimas užsakovo vizijai. Statybos ir kuriamos aplinkos kokybė (ergonomiškumas), ilgaamžiškumas. Sprendimų ekonomiškumas ir racionalumas.
Inovatyvumas (naujų technologijų, medžiagų, architektūrinių, urbanistinių sprendimų panaudojimas) (K2).
- Tvarumo principų taikymas socialiniu, aplinkosauginiu ir finansiniu požiūriu.
Aplinkos pritaikymas visiems visuomenės nariams – projektavimo visiems (universalaus dizaino) principų taikymas, užtikrinant žmonių srautų judumą ir projektuojamų objektų prieinamumą (pasiekiamumą) (K3).
|
Projektų devizai |
K1 kriterijaus balai |
K2 kriterijaus balai
|
K3 kriterijaus balai
|
Bendras įvertinimas |
PAKOPAPOPAKOPOS 44,44 30,22 6,66 81,32
UŽUOVĖJA 38,88 28,88 6,88 74,64
LIMA CITY 32,77 27,55 6,77 67,09
I vieta
projektas devizu PAKOPAPOPAKOPOS, surinkęs 81,32 balus. Architektai – Gustė Kančaitė, Tomas Petreikis, Ieva Šalomskienė, Karolis Vaikšnys, Danguolė Ručinskaitė.
Projektą pateikė – UAB „Kančo studija, direkorė – Gustė Kančaitė.
II vieta
projektas devizu UŽUOVĖJA, surinkęs 74,64 balus. Architektai – Dominykas Kalmatavičius, Martynas Brimas, Agnė Natkevičiūtė, Austėja Kizevičiūtė, Monika Šantaraitė, Audronė Dzingienė, Erdvilas Samuolis, Gintautas Natkevičius.
Projektą pateikė – UAB Architektų biuras Gintautas Natkevičius ir partneriai, direkorius – Gintautas Natkevičius.
III vieta
projektas devizu LIMA CITY, surinkęs 67,09 balus. Architektai –Tomas Kuleša, Irmantas Vienažindis.
Projektą pateikė – UAB Archas, direktorius – Gintaras Čepurna.
VERTINIMO KOMISIJOS PASTABOS IR REKOMENDACIJOS
Komercinių ir gyvenamųjų pastatų Jonavos g. 62, Kaune, architektūrinės idėjos ir projekto riboto dviejų etapų konkursas kuria gerą urbanistinių situacijų sprendimo praktiką Kauno mieste. Tokia praktika turėtų būti tęsiama, ypatingai – plėtojant svarbias miesto teritorijas.
Antrojo konkurso etapo sprendimai yra labiau detalizuoti ir atitinka papildytus reikalavimus bei vertinimo komisijos pateiktas pastabas konkurso dalyvių projektams. Šie sprendimai ne tik atspindi šiuolaikinius architektūrinius, urbanistinius principus, bet ir siekia sukurti tvarią ir harmoningą gyvenamąją aplinką.
Esamas užstatymas Jonavos gatvės atkarpoje yra chaotiškas ir nedarnus, todėl konkurso dalyvių pasiūlyti sprendiniai uždavė naujus scenarijus ir principus šios teritorijos vystymui. Konkursas parodė, kad ši netoli senamiesčio ir Neries upės esanti miesto dalis turi didelį potencialą būti puikiai panaudota tiek gyvenamajai paskirčiai, tiek įvairioms komercinėms funkcijoms. Šiuo didelio užmojo projektu, kurio pirmas etapas – architektūrinis konkursas – pradedama kurti miestietiška, atvira ir draugiška žmonėms aplinka, galinti tapti atskaitos tašku gretimiems sklypams ir skatinti bendruomenės sąveiką. Vadovaujantis įvykusio konkurso rezultatais, Kauno miesto savivaldybės administracija galėtų inicijuoti ir nustatyti greta esančių teritorijų vystymo principus, užtikrinančius harmoningą urbanistinę plėtrą.
Svarbu sujungti atskiras teritorijas pėsčiųjų ir dviračių takais, numatyti urbanistinės struktūros principus, išlaikant ryšius su šlaitu ir upe. Taip pat reikėtų formuoti Jonavos gatvės, kaip miesto komercinio radialo, veidą, siekiant sukurti patrauklią ir funkcionalią viešąją erdvę.
Kuriant naujas erdves, būtina atsižvelgti į socialinę integraciją, įtraukiant įvairias bendruomenes ir užtikrinant, kad naujos funkcijos atitiktų gyventojų poreikius. Taip pat labai svarbu orientuotis į tvarumo principus, kurie padėtų užtikrinti ilgalaikę šios teritorijos gerovę.
Teikdama išvadas, Komisija atkreipia dėmesį, kad visuose projektuose yra trūkumų, taisytinų dalykų, kurie turėtų būti koreguojami kitose projektavimo stadijose.
Projektas devizu PAKOPAPOPAKOPOS
Komisija konstatavo, kad projektas pateikė labiausiai įtikinamą sprendimą šiai vietai, pasižymintį išbaigtu konceptualiu urbanistinio ir architektūrinio vystymo scenarijumi. Šis projektas išsiskiria idėjos konceptualumu ir struktūra Kauno miestui būdingais statmenais ryšiais šlaitams ir upei. Vienok, komisijos iki galo neįtikino, ar šis užstatymas siejasi su autentiškais Kauno Naujamiesčio ir Žaliakalnio bei artimųjų teritorijų užstatymo morfotipais. Projekte numatyti principai, kuriuose siūloma statyti mažesnius pastatus prie šlaito, kurie harmoningai derėtų su natūralia aplinka ir sodybinio užstatymo namais, o didesni pastatai būtų statomi prie gatvės, kas formuotu miestietišką charakterį. Numatomos erdvės yra išsamiai detalizuotos, o sukurtas scenarijus pasižymi tinkamu masteliu. Vis tik, gyvenamosios zonos lauko aikštelės turi būti labiau pritaikytos vaikų bei kitų socialinių grupių laisvalaikio ir poilsio poreikiams.
Projekte nurodyti architektūriniai sprendimai stikliniu plokštumų, peraukštėjimų nevisiškai atitinka galimos realybės ir galimo galutinio pastato vaizdo. Stiklinių oranžerijų gausa šį darbą daro vieną iš sudėtingiausių ir brangiausiaI realizuojamų. Abejonių kelia pastatų insoliacija, kai teigiama, kad bus užtikrintas dviejų valandų nepertraukiamas apšviestumas, ypatingai, gyvenamosios paskirties dalyje, nors tūris labiau pasuktas į šiaurės pusę ir dominuoja šešėlis. Todėl komisija mano, kad projektas turėtų būti tobulinamas, siekiant didesnio tvarumo ir funkcionalumo. Būtina tikslinti žaliųjų terasų scenarijus (bendras ir privatus naudojimas), svarbu užtikrinti, kad projektas būtų ne tik estetiškai patrauklus, bet ir praktiškas bei pritaikytas ilgalaikiam naudojimui, taip kuriant tvarią ir gyvybingą miesto aplinką.
Projektas devizu UŽUOVĖJA
Architektūrinė kalba remiasi šiuolaikinio industrinio sttiliaus idėja, kuri savo šalnimis siejasi su Kauno tarpukario modernizmo paveldu. Projekto privalumas – vientisos architektūros daugiasluoksnė estetika, aiškiai projektuojamos funkcinės dalys ir erdvės, atskiriančios administracinius ir gyvenamuosius pastatus. Ši struktūrinė diferenciacija užtikrina, kad kiekviena funkcija turės atitinkamą jai pritaikytą aplinką. Fasadų medžiagos parinkimas tvarios architektūros principais, kuria natūralumo įspūdį. Tvarumo principų taikymas yra pakankamas, tačiau būtinas jų patvirtinimas (konstrukciniai sprendimai) sekančiuose projekto etapuose. Tai vienas iš darbų, kuriame logiškiausiai suplanuotas statybos darbų etapiškumas. Tačiau, komisijos nuomone, numatoma administracinės dalies erdvė pasižymi formalumu ir savo masteliu turi daugiau pretenzijų į viešą aikštę, nei į jaukų vidinį kiemą. Gyvenamieji pastatai projektuojami netoli patrauklaus žalio šlaito, tačiau jų kiemų erdvėms trūksta privatumo. Pastatų perstūmimas ir laiptavimas suteikia originalumo projektui, tuo pačiu, atsiranda realizavimo sunkumų. Atvaizduojamos projekto architektūrinės detalės, stiklinių plokštumų mastelis, laiptavimai, komisijos nuomone sunkiai galės būti realizuojami, todėl projektas detalizuojant turėtų kažkiek keistis. Vienas iš trūkumų – funkcinio ryšio su Neries krantine nebuvimas, taip pat aikštės insoliacija, kai didelę laiko dalį ji bus šesėlyje.
Projektas devizu LIMA CITY
Komisija mano, kad projektas antrame etape nebuvo pakankamai patobulintas, neišgryninta idėja. Kompleksui trūksta vizualinio ženkliškumo, tačiau jis pakankamai integraliai įsilieja į miesto struktūrą, ryšiais su gamta (kalva, upe) suformuojamas praregimumas tarp pastatų, atkuriamos ir įveiklinamos jungtys/gatvelės/takai. Pastatai šlaito link kinta nuo griežtų miesto tūrių formų į artimesnes bioninėms. Išlaikomi kvartalui būdingi tūriai, tačiau erdvių masteliai, atskirų zonų paskirtis galėtų turėti aiškesnį sudalinimą, atskyrimą. Komisija mano, kad urbanistinė struktūra privalėtų būti tobulinama. Sklype projektuojama daug kietų dangų, mažai augmenijos, medžių. Komercinių pastatų struktūra priimtina, gyvenamųjų pastatų vidaus erdvių koridorinė sistema nėra patraukli, nedetalizuoti, formalūs „žali“ stogai.
Projekto privalumas – jo investicinis saugumas, užtikrinantis ekonomišką pastatų eksplotavimą. Pažymėtina, kad šiame darbe bene labiausiai detalizuoti fasadų sprendiniai, vitrinų/langų/durų skaidymai, kas apeliuoja į artimiausius realizacijai sprendinius. Suplanuoti saugūs pėsčiųjų ir transporto ryšiai su aplinkiniais kvartalo/miesto objektais, gero apšviestumo viešos erdvės. Vertinant šio komplekso paskirčių zonavimą, rekomenduotina abu artimesnius šlaitui pastatus numatyti dominuojančios gyvenamosios paskirties. Skirtinga projektuojamų pastatų stilistika, fasadų ir jiems naudojamų medžiagų įvairovė suprantama kaip skirtingos autorystės principas.
