GYVENAMOSIOS PASKIRTIES (VIENO BUTO) PASTATO MOLĖTŲ R. SAV., ALANTOS SEN., GAIDAMONIŲ K. 3, PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI
Architektas – Aurimas Jusevičius, PV – Arūnas Porutis (MB Pastatų projektai),
2025-01-29
PROTOKOLAS NR.161
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projektą pristatė architektas Aurimas Jusevičius, PV – Arūnas Porutis.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Gintaras Čepurna, Loreta Janušaitienė (nuotoliu), Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Tomas Kuleša, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Rimgaudas Miliukštis, Nerijus Stanionis, Gintaras Prikockis, Vaidas Tamošiūnas, Linas Tuleikis.
Kiti dalyviai: Gintautas Strolys, Daiva Vanagaitė; architektai: Molėtų rajono vyr. architektas Gediminas Putvinskas (nuotoliu), Rūta Gabrilavičienė, Vainius Šalomskas; užsakovai: Ernestas ir Deividas Dranseikos (nuotoliu).
Posėdžio pirmininkas: Gintaras Prikockis
Posėdžio sekretorius: Jūratė Merkevičienė.
GYVENAMOSIOS PASKIRTIES (VIENO BUTO) PASTATO MOLĖTŲ R. SAV., ALANTOS SEN., GAIDAMONIŲ K. 3, PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI
Prikockis: Pradžioje norėčiau parodyti Molėtų rajono bendrąjį planą. Jei sklypas būtų priskirtas rekreacinėms vietovėms – funkcijos taptų įvairesnės.
Svarstyme nuotoliu dalyvauja Molėtų rajono vyr. architektas – norėtume išgirsti, kodėl delegavote projektą ekspertų svarstymui.
G.Putvinskas: Dėl architektūros kokybės ir kraštovaizdžio klausimų norėjau pasitarti. Molėtų savivaldybės požiūris į naujas investicijas yra teigiamas. Norėčiau draugiškos diskusijos su užsakovais ir projekto vadovu.
A.Jusevičius: Manau, kad kuo daugiau nuomonių – tuo geriau. Ūkininko sodybos statusas leidžia statyti tokios apimties pastatą.
Visi nuosavybės dokumentai atnaujinti ir sutvarkyti, miško teritorija yra perinventorizuota. Noriu išgirsti ekspertų pastabas.
Šios pilaitės kūrimo istorija prasidėjo 2021-22 metais. Idėją sugalvojo senelis ir anūkas. Esamas bokštas buvo pastatytas apie 1975 m. Jame įrengtą koplyčią užsakovai planuoja padovanoti Molėtų miestiečiams.
Apie pilaitės stilių svarstėm – buvo pristatyta daug eskizų. Koplyčia skirta seneliui, tą liudija tikro akmens apdaila. Kiti du bokštai skirti sūnums.
Esamojo gyvenamojo namo paskirtį keičiam į pagalbinio ūkio pastato, norim atstatyt daržinę. Tvenkinyje įveisėm žuvų. Planuojam pastatyt kapinaites.
Pilaitės grindis pakeliam virš žemės lygio, kad aplink galėtų tekėti upelis.
Pagrindinė pilaitės erdvė kyla per 2 aukštus.
Koplytėlės bokšto varpas atvežtas iš Vašingtono. Fasado apdaila – smiltainio akmuo, kampuose – plytų imitacija, languose – vitražai, ant arkų – lipdiniai. Komponuojami skirtingi tūriai.
Gal užsakovas norėtų tarti žodį?
E.Dranseika: Norisi Molėtų kraštui duoti kažką gero. Naują statybą stengiamės pritaikyti prie esamo bokšto. Tai mūsų šeimos žemės nuo 17 amžiaus. Komercijai jos naudoti neplanuojam, norim palikti 6 anūkams, kad neišsilakstytų.
A.Jusevičius: Tai bus visiems prieinamas objektas.
E.Dranseika: Koplytėlėje jau dabar vyksta mišios – miestiečiai gausiai dalyvauja. Šalia koplytėlės yra šventa vieta. Norim kuo greičiau įgyvendinti savo idėją.
KLAUSIMAI
R.Miliukštis: Ar tikrai koplytėlė veikia?
A.Jusevičius: Dabar ji apgriuvusi, neįteisinta, bet veikia.
R.Miliukštis: Ar galima būtų gyvenamąjį namą atskirti nuo koplytėlės?
A.Jusevičius: Tikrai reikėtų.
J.Kančienė: Kokios paskirties buvo pirmasis bokštas?
E.Dranseika: Nežinau – jis nebuvo baigtas.
J.Kančienė: Ar jūs pasiūlėt tą vizualų įvaizdį?
A.Jusevičius: Veikiau tai kolektyvinis darbas, tokie objektai yra ir Prancūzijoj, ir Italijoj.
L.Tuleikis: Prašau papasakoti apie save.
A.Jusevičius: Aš esu inžinierius – konstruktorius, dirbau V.Gervės biure. Kembridže baigiau architektūrą, daug projektavau Anglijoje. Prieš 8 metus grįžau į Lietuvą. Turiu savo studiją, paskutinius 4 metus dirbu Birštono gatvėje.
L.Tuleikis: Pastatas turi derėti aplinkije, kurioje yra projektuojamas. Ar nekilo mintis pasidomėti, kokiuose namuose ta šeima iš tiesų gyveno?
A.Jusevičius: Pirmiausia reikia išsiaiškinti šaknis prieš pradedant veiklą. Alantos bažnyčioje vyrauja raudonų plytų akcentai. Užsakovo Ernesto verslas vystomas Amerikoje, todėl buvo siekta būtent tokio stiliaus.
N.Blaževičienė: Papasakokit, kaip jums pavyko įtakoti užsakovą.
A.Jusevičius: Man projektas arba įdomus arba ne.
N.Blaževičienė: Kokių dar buvo fantazijų?
A.Jusevičius: 5 metai – ilgas laiko tarpas, teko atkurt istoriją ir ją panaudoti.
A.Kiaunienė: Prašau papsakoti apie bokštų idėją. Kodėl pasirinkta 3 bokštų kompozicija? Jei jau yra koplyčia, ar reikia dar 2 bokštų?
A.Jusevičius: Trims vyrams reikia 3 bokštų, iš jų vienas – esamas dieduko.
A.Kiaunienė: Kokia terasos paskirtis, ji tokia milžiniška? Kas nuo jos matosi?
A.Jusevičius: Sudėjus lauko baldus ir skėčius tokio dydžio šeimynai terasos nebus per daug. Atsiveria labai gražus vaizdas.
R.Miliukštis: O jei terasa atsirastų ant stogo? Atsivertų gražus vaizdas.
A.Jusevičius: Tada nebeliktų šlaitinio stogo.
R.Miliukštis: Koks pastato stilius? Kelinti metai?
A.Jusevičius: Tiksliai nežinau – maždaug Alantos bažnyčios amžius.
J.Kančienė: Ar namo gyventojams patiks, kad žmonės į jų namus ateis melstis?
A.Jusevičius: Patiks. Ernestas Dranseika jau turi nedidelį dvarelį, ten rengia įvairius renginius.
G.Prikockis: Mes pastatų architektūrą turim vertinti pagal tuos kriterijus, kurie nurodyti Architektūros įstatyme – objektas turi būti prieinamas visiems.
A.Jusevičius: Būtinai, tai bus padaryta darbo projekte. Privažiavimas skirtas visiems, įėjimo į koplyčią durų anga – 110 cm.
G.Prikockis: Visi miegamieji antrame aukšte, o keltuvo nėra.
L.Tuleikis: Kokia situacija su leidimais? Kas tie esami pamatai?
A.Jusevičius: Bokštas yra įteisintas.
A.Kančienė: Tie esami mediniai pastatėliai – šeimos paveldas?
A.Jusevičius: Taip. Dvaro šeima neturėjo, bet herbą turi.
L.Tuleikis: Kas tie esami pamatai?
A.Jusevičius: Nelegaliai pradėta statyba.
L.Tuleikis: Pagal kokį projektą ir kada?
A.Jusevičius: Buvo pateikta dalis projekto ir užsakovas pradėjo statyt nelegaliai. Jau 2 metai pamatai stovi.
V.Tamošiūnas: Kaip suprantu šis pristatytas jūsų projektas yra tų pamatų įteisinimas. Ar buvo išimti reikalavimai?
A.Jusevičius: Taip.
V.Tamošiūnas: Ar šiuo projektu norit gauti statybos leidimą?
G.Prikockis: Svarstymui nepateikėt specialiųjų reikalavimų.
R.Gabrilavičienė: Abu Jūsų sklypai sujungti, o Jūs brėžiniuose to nerodote.
PASISAKYMAI
G.Prikockis: Prašyčiau pirmiausia atkreipti dėmesį į Architektūros kokybės vertinimo kriterijus: atiktis darnaus vystymosi principams, urbanistinis integralumas, santykis su paveldėtomis vertybėmis, aplinka visiems, sprendinių ekonomiškumas, inovatyvumas, funkcionali struktūra, vientisa architektūra ir estetika.
Rajono vyr. architektas prašė mūsų padiskutuoti apie pristatomo projekto architektūrinę raišką.
N.Blaževičienė: Projektiniai sprendiniai prasilenkia su kokybiškos architektūros ir darnios aplinkos kūrimo siekiu. Autorių ir užsakovo siekis “kurti protėvių palikimą”, “atkurti dvaro pilaitės jausmą” neturi aiškaus pagrindo. Kurti šeimos istoriją derėtų įkvėpimo ieškant autentiškoje, teritorijos, rajono aplinkoje – tarp Anykščių ir Molėtų.
Nepriimtinas atskirų detalių komplektavimas iš viso globalaus pasaulio, nes tai nėra teisingas kelias nei profesionalumo, nei etikos prasme, siekiant vientisos architetūrinės idėjos ir estetikos, susietos su konkrečia vieta. Reikia kurti jausmą. Pilaitė ir plytų imitacija – nederami dalykai – medžiagos turi būti tikros.
G.Čepurna: Pateikti projektiniai pasiūlymai nebūdingi šiai teritorijai, tai senos pilies imitacija, rekomenduočiau ieškoti šiai vietai būdingos architektūrinės išraiškos. Kelia abejonių pateikta svarstymui medžiaga – apimtis per maža, neišsamus aiškinamasis raštas, nėra architektūrinio projektavimo sąlygų. Tuo labiau, kad sklype jau prieš du metus įrengti pamatai, kuriems pastatyti turėjo būti parengti darbo brėžiniai. Manau, pasirinktas neteisingas kelias – siūlau ieškoti šiai teritorijai būdingos architektūros, o ne kitų šalių.
J.Kančienė: Architektūrinėje išraiškoje matomas noras su(si)kurti romantišką senovę, istoriją – tokią, kurios nebuvo – svetimą. Tai „pseudoistorizmas. Nėra jokio kontekstualumo – nei laikmečio, nei vietos požiūriu. Tai svetimkūnis. Svetimų šalių įvairių laikmečių detalių naudojimas nepriimtinas. Jei užsakovas nori pasitarnauti Lietuvai – siūlyčiau įsigyti esamą dvarą ir jį prikelti gyvenimui.
R.Miliukštis: Gal sklypo paskirtį pakeisti į rekreacinę – būtų daugiau galimybių, nors dabar sklypas nepatenka į rekreacinę teritoriją. Kapinės negali būti taip arti gyvenamojo namo, gal orientuoti arčiau koplyčios.
Siūlyčiau atskirti gyvenamąjį namą nuo koplyčios. Projekte pateikti du sklypai, ar darbai bus vykdomi tik viename?
Neaiškus architektūrinis stilius, neatitinka laikmečio. Smiltainio akmens plytų imitacija kampuose nepriimtina.
Neaišku, kodėl nebuvo pasirinkti pirminiai įvairių stilių eskizai, kurių architektūra daug aiškesnė ir priimtinesnė.
T.Kuleša: Autorių siūloma architektūrinė koncepcija grindžiama istorinės stilistikos pavyzdžiais, neįvardijant regiono. Toks autorių pasirinkimas nėra grindžiamas būdingos architektūros pavyzdžiais. Siūlomas apie 800 m2 pastatas yra didžiulio tūrio, suprojektuoti 3 bokštai. Toks architektūrinis sprendinys turės ženklų poveikį teritorijos vizualiniam identitetui. Siūloma architektūrinė koncepcija iš esmės nedera esamo Molėtų krašto landšafte.
A.Kiaunienė: Tikiu tuo nuoširdžiu pasakojimu. Nesu nusiteikusi prieš dvaro tipo pastatus, kurie skirti šeimai, jie gali atsirasti ir čia. Nepriimtina architektūrinė išraiška ir tai, kad statom naują, o imituojam seną. Nepriimtina didžiulė terasa. Labai graži istorija ir gražus noras – susitelkti, bet tą daryt reikia lietuviškai, o ne angliškai ar prancūziškai. Lietuvos landšafte tokia architektūra svetimkūnis. Reikėtų pastudijuoti esamus Lietuvos dvarus, to laikmečio regiono architektūrą.
A.Kuliešius: Siūlyčiau pastudijuoti Architektūros įstatyme nurodytus architektūros kokybės kriterijus. Mano nuomone, tokia estetika kelia asociacijas su valstybių į rytus nuo mūsų architektūros pavyzdžiais.
Jei čia dvaro niekada nebuvo, nereikėtų remtis Anglijos ar Amerikos pavyzdžiais, įkvėpimo reikėtų semtis Molėtų krašte (pavyzdžiui, iš koplytėlių skelto akmens sienomis, ar medinės architektūros objektų, Molėtų apylinkių kraštovaizdžio). Galima eiti ir postmodernistiniu keliu, bet ne kurti imitacinio istorizmo naujadarus. Manau, po kelių metų tokia estetika gali atrodyti keista ir gal būt net komiška.
Reikėtų panagrinėti, kaip pastatas atrodys, atvažiuojant keliu. Pateikti vizualizacijas iš būdingų taškų, su esama aplinka, esamo aplinkinio kraštovaizdžio visuma.
Reikėtų kurti jausmą, o ne tiesmuką vaizdą, to siekti taupesnėmis priemonėmis.
V.Merkevičius: Nepriimtina pastato planinė kompozicija. Reikėtų ieškoti lietuviškų dvarų statybos principų tarp esamų vietinių pavyzdžių. Pažiūrėjus į esamų Lietuvos dvarų struktūrą matosi, kad jie visi turi bendrą vardiklį – siūlau panagrinėti Lietuvos dvarus ir pasinaudoti medžiaga projektuojant.
Nepriimtina pastato tūrinė kompozicija su trimis bokštais. Tik anksčiau statytas bokštas turi semantinę prasmę – jis ir turi likti akcentu.
Medžiagos turi būti tikros ir kokybiškos – ne imitacijos.
Keltuvas į antrą aukštą būtinas.
Patarčiau spręsti modernesnėmis priemonėmis. Svarbu tai, kas artima, modernu, tvaru. O jūs pasukot į labai svetimą Lietuvai estetiką.
N.Stanionis: Matau jūsų nuoširdumą ir tikėjimą, jums pristatant projektą, bet sprendiniuose to nesimato. Man asmeniškai atrodo, kad imitacija yra nepriimtina. Nepriimtinas pats principas – naujai projektuoti „seną“ pastatą.
V.Tamošiūnas: Pateikta medžiaga nepilnos apimties. Nematau idėjos – tik fantazijas ir statybos įteisinimą.
Nereikia kurti praeities imitavimo būdu. Tai netinka šiai vietai – pasakų namelis, sukurtas kompiuteriu. Juokinga, kai pamatai, kad pamatai jau įrengti.
Siūlau kurti šio laikmečio dvarą, kuris išliks kaip šio laiko architektūra.
Pateikti sprendiniai nepriimtini – koreguoti būtina.
L.Janušaitienė (nuotoliu): Projekto architektūrinis stilius yra pseudoistorizmas ir galimai kičas. Rekomenduočiau kurti charizmą, bet ne formų kratinį, naudoti galimai solidžias medžiagas, bet žaisti plokštumomis (siena – vitrina), pasidairyti kaip dirbo A.Rossi, R.Venturi, kurie postmodernizmu istorinius elementus interpretavo savo epochos požiūriu. Taikyti abstrakčias „bokšto“, “arkos”, „galerijos“ savokas, bet nedėlioti tiesmukai formų kratinio. Užsakovui rekomenduoju paskelbti užsakomąjį nedidelį konkursą, gal rezultatas būtų kokybiškesnis.
L.Tuleikis: Pristatytas projektas siekia įteisinti neteisėtai pradėtas statybas sklype, todėl pristatyti sprendiniai neturi pagrindimo, kuris būtų paremtas vietos analize, aplinkos kultūrinėmis šaknimis, bet gimė dėl atsitiktinių, nors ir labai asmeninių statytojui aplinkybių.
Iš principo toks kelias galimas, jei jis būtų meistriškai suvaldytas ir suvestas į harmoningą pavidalą, ko šiuo atveju visai nėra.
Tai ne architektūros kūrinys, o įvairių istorinių ir geografinių stilių asorti.
Čia nėra pagarbos nei šeimai, nei vietovei. Du bokštai – prižiūrėtojai – visai sugadina kompoziciją.
Dvaras valdo ūkį, formuoja erdvę. Svetimas detales sėkmingai panaudoti yra labai sunku. Dvarvietėse balti kampų apvadai atsirado su slaviška estetika.
Siūlau projektą supaprastinti, apibendrinti.
G.Prikockis: Rytų Lietuvoje, Molėtų krašte dvarai nebuvo prabangūs, daugiausiai mediniai. Neogotikinių pilių nebuvo. Šiai vietai būdingi neoklasicistiniai arba mediniai dvarai – šiuo keliu reikia ieškot vietos savitumo ir atsilaikyti prieš užsakovo norus. Būtų prasminga architektui su užsakovu pervažiuot aplinkinius dvarus ir vėliau apibendrint patirtį. Suprantame, kad užsakovas nori “senoviško” namo – bet su elektra, normaliais negirgždančiais laiptais. Užsakovas nori romantikos, bet šiuolaikiškos su nostalgija, o ne tikros senovės.
Reziumuosiu mūsų ekspertų pasisakymus:
Vienbalsiai kritikuota, kad nėra vientisos architektūros, vietoj to- architektūrinių detalių rinkinys.
Reikia ieškoti vietos dvasios, išanalizavus tos teritorijos būdingus pastatus – sukurti idėją, kuri būtų pagrįsta vietos tradicijomis ir savitumais.
Neaišku, ar iš tiesų reikia tų kapinėlių, nes visai netoli yra egzistuojančios kapinės, ar produktyvu kurti kapines? Gal toj koplytėlėj galėtų atsirasti vieta urnoms?
Dvare reikėtų atkreipti dėmesį į žmonių su negalia poreikius – irengti keltuvą į antra aukštą.
Daug kas kritikavo kompoziciją su 3 lygiaverčiais bokštais – matyt koplyčios bokštas turėtų dominuoti. Linkiu projekto autoriams atsižvelgti į pastabas ir pateisinti lūkesčius.
NUTARIMAS
Apsvarsčius pristatytus GYVENAMOSIOS PASKIRTIES (VIENO BUTO) PASTATO MOLĖTŲ R. SAV., ALANTOS SEN., GAIDAMONIŲ K. 3, PROJEKTINIUS PASIŪLYMUS, siūlome projektuojant atsižvelgti į ekspertų pastabas:
1.1- Vienbalsiai kritikuota, kad nėra vientisos architektūros, vietoj to- architektūrinių detalių iš viso pasaulio įvairių laikmečių rinkinys. (13 ekspertų)
1.2- Kurti šeimos istoriją derėtų įkvėpimo ieškant autentiškoje, teritorijos, rajono aplinkoje (11 ekspertų)
1.3- Nepriimtinas pats principas – naujai projektuoti „seną“ pastatą imitavimo keliu. ( 8 ekspertai)
1.4- Siūloma architektūrinė koncepcija iš esmės nedera Molėtų krašto landšafte. (7 ekspertai)
1.5- .Siūlome atkreipti dėmesį į Architektūros kokybės vertinimo kriterijus (4 ekspertai)
1.6- Nepriimtina pastato tūrinė kompozicija su trimis bokštais. Tik anksčiau statytas bokštas turi semantinę prasmę – jis ir turi dominuoti. (4 ekspertai)
1.7- Kelia abejonių pastato planinė kompozicija. Reikėtų ieškoti lietuviškų dvarų statybos principų tarp esamų vietinių pavyzdžių ( 4 ekspertai)
1.8- Pilaitė ir plytų imitacija – nederami dalykai – medžiagos turi būti tikros (4 ekspertai)
1.9- Reikėtų kurti jausmą, o ne tiesmuką vaizdą. Siūlome to siekti taupesnėmis priemonėmis (4 ekspertai)
1.10- Galima būtų eiti postmodernistiniu keliu, bet ne imitacinio istorizmo ( 3 ekspertai)
1.11- Kelia abejonių pateikta svarstymui medžiaga – apimtis per maža, neišsamus aiškinamasis raštas, nėra architektūrinio projektavimo sąlygų (3 ekspertai)
1.12- Dvare reikėtų atkreipti dėmesį į žmonių su negalia poreikius (2 ekspertai)
1.13- Siūlytume atskirti gyvenamąjį namą nuo koplyčios ir įvertinti realų kapinaičių poreikį.(2 ekspertai)
1.14- Jei užsakovas tikrai nori pasitarnauti Lietuvai – siūlyčiau įsigyti esamą dvarą ir jį prikelti gyvenimui (J.Kančienė)
Pirmininkas G.Prikockis
Sekretorius J.Merkevičienė