1.PASTATO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR ADMINISTRACIJOS REIKMĖMS GALIMYBIŲ STUDIJA. Parengė VšĮ „NPR“. Užsakovas – Kauno miesto savivaldybė.

2.GYVENAMASIS KVARTALAS SU VISUOMENINIAIS PASTATAIS BRASTOS G. 14. TECHNINIO PROJEKTO PASIŪLYMAI. Projektuoja „A.Kančo studija“. Užsakovas- UAB „Alterus“. Pristatomas pakartotinai.

ĮVYKUSIO 2008-12-10 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.40

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: VšĮ „NPR“ atstovė Rūta Kastanauskienė, recenzentas Kęstutis Zaleckis, Algimantas Kančas, Ignė Grigaliūnaitė, Tomas Petreikis.                                                                                                                                                                                               

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė, Loreta Janušaitienė, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Algimantas Miškinis, Rimvydas Palys, Ramūnas Raslavičius, Vladas Stauskas, Alvydas Steponavičius, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis. KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kauno meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Rimantas Mikaitis, Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkė direktorė Ona Balžekienė, savivaldybės administratoriaus pavaduotojas Valentinas Markevičius, urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, urbanistikos skyriaus atstovai: Saulius Lukošius, Ernesta Barzdžiukienė, Stasys Pūtvis.

Architektai: Saulius Juškys, Dalius Šarakauskas, Nerijus Stanionis, Rūta Preikšienė, Gustė Kančaitė.

Spaudos atstovai : Almantas Bružas („Statytbų pilotas“), Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“). Birutė Mačienė („ELTA Politikos skyrius), Kristina Karlonė (”Lietuvos ryto TV”), Diana Krapavickaitė (LNK), Gražvydas Meižys (LTV2), Modestas Patašius (“Laikinoji sostinė”), Laimutis Genys (“Laikinoji sostinė”).

 Posėdžio pirmininkas: Gintaras Balčytis.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1.PASTATO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS IR ADMINISTRACIJOS REIKMĖMS GALIMYBIŲ STUDIJA. Parengė VšĮ „NPR“. Užsakovas – Kauno miesto savivaldybė.

G.Balčytis: Šiuo atveju svarstome tik vienos įmonės darbą, kurio pagrindas- ekonominė-socialinė analizė. Nesu tikras, kad šio darbo nagrinėjinas- KAUET prerogatyva. Reikėtų ateityje problemą nagrinėti urbanistiniu aspektu.

A.Karalius: Aš manau, kad tai net labai strateginis klausimas. Viešoji įstaiga, atlikusi analizę, pateikė net 7 savivaldybei tinkamas vietas. Manau, mūsų svarstyme išryškės prioritetai, ir tai savivaldybei padės tolimesniame darbe. Puiku, kad savivaldybė pateikė šį klausimą ekspertų tarybai.

G.Balčytis: Prašome VšĮ „NPR“ atstovę Rūtą Kastanauskienę pristatyti analizę.

R.Kastanauskienė: Tai ekonominis- socialinis pagrindimas. Darbas susideda iš kelių pagrindinių dalių. Iš viso yra 53 pastatai, kuriuos savivaldybė valdo arba nuosavybės teise, arba pasitikėjimo teise, arba nuomoja. Pagrindinė problema tame, kad pastatai išmėtyti po visą miestą. Vidutinis pastatų amžius- 63metai. Tik nedidelis jų procentas rekonstruoti, nusidėvėjimo laipsnis didelis.

Savivaldybės problemos- vietos trūkumas, padaliniai išsklaidyti, trūksta vietos posėdžiams rengti, parkavimo sunkumai. Pateikėme pastatų finansinį įvertinimą.

Svarbiausi reikalavimai: pastato plotas – iki 20 000m2, sklypo plotas- apie 2,5ha, tolygus susisiekimas su miesto dalimis, automobilių parkavimo aikštelė – 350-430 vietų, reprezentacija (patalpos turi atitikti A klasės biurų reikalavimus). Svarbus vieno langelio aptarnavimo principo įdiegimas reikalauja pakankamo interesantų priimamojo.

Nagrinėjome 7 vietas:

• Esamo savivaldybės pastato vieta.
• „Pramprojekto“ pastatas.
• Nemuno sala.
• Juozapavičiaus pr. prie geležinkelio.
• Brastos g. Vilijapolėje prieš Kauno pilį.
• „Pergalės“ gamyklos vietoje (Kaunakiemio g.).
• Buvusi „Lituanikos“ teritorija Jonavos g. 3.

Pagal pastato plotą dvi vietos laikomos netinkamomis- Laisvės al.96 Ir Nemuno sala. Pagal pasiekiamumą geriausia vieta- Jonavos g. 3. Pagal automobilių parkavimo kriterijų- geriausios yra Brastos g., Jonavos g., Kaunakiemio g., Juozapavičiaus g.

Siūlomos išvados dėl vietos administraciniam pastatui.

Netinkamos vietos:

• Esama savivaldybės vieta. Trūkumai- nepapakankamas plotas, transporto problema, sunkumai rekonstrukcijos metu.
• Nemuno sala. Trūkumai- nepapakankamas plotas, sunku įrengti parkavimo aikštelę, toli nuo viešojo transporto.
• „Pramprojekto“ pastatas. Po rekonstrukcijos plotas būtų vos tinkamas, nėra plėtros galimybių, nėra galimybių parkavimo aikštelei įrengti.

Tinkamos vietos:

• Jonavos g. Pliusai: vieta mieste, pasiekiamumas automobiliu, ypač viešuoju transportu. Pakanka ploto pastatui ir parkavimui. Minusai- sklypas per didelis.
• Brastos g. Vilijampolėje. Pliusai- vieta priešais senamiestį, pakankamai vietos pastatui ir parkavimui. Trūkumai: šalia Centro seniūnijos, nėra inž. tinklų, prastas pasiekiamumas visuomeniniu transportu.

Likusios dvi tinkamos vietos: Juozapavičiaus g. ir Kaunakiemio g.:

• Juozapavičiaus- prasta aplinka, prastas pasiekiamumas.
• Kaunakiemio- sklypas išnuomotas privatiems asmenims, per didelis, prastas pasiekiamumas.

Ekonominės analizės išvada- Jonavos g.3 yra labiausiai tinkama vieta savivaldybei pagal minėtus kriterijus.

1. Balčytis: Žodis suteikiamas merui.

A.Kupčinskas: Poreiks naujam savivaldybės pastatui yra akivaizdus. Dabar savivaldybės skyriai yra išmėtyti 15-oje vietų. Valdymo resursai naudojami neefektyviai. Reikėtų naujuoju pastatu padaryti kuo teigiamesnę įtaką miesto vystymuisi, ne tik pagerinti valdininkų darbo sąlygas. „Akrpoplis“ sudavė smūgį centro gyvenimui, todėl dabar ypač svarbi savivaldybės vieta.

Dabar tinkamas momentas pasiūlymams. Miesto taryba turėtų apsibrėžti tam tikras ribas, priimdama sprendimą. Mums svarbi architektų nuomonė, svarbu, kur bus tikrasis miesto „sitis“. Laisvės alėja ir senamiestis turi gyvuoti.

Ši studija buvo mums naudinga. Norėtųsi aktyvių diskusijų šia tema.

1. Balčytis: Dabar recenziją apie VšĮ „NPR“ analitinį darbą pateiks dr. Kęstutis Zaleckis.

K. Zaleckis:

Savivaldybės siūlomos vietos

Kadangi galimybių studijoje vertinti tik ‚taktiniai‘ savivaldybės administracijos naujojo pastato vietos parinkimo aspektai, kurių tokiam svarbiam objektui kaip savivaldybė tikrai nepakanka, būtų tikslinga darbą papildyti kompleksksiškesniais ir strategiškesniais kriterijais. Kadangi skaičiuojamieji metodai neleidžia įvertinti visų aspektų ir prognozuoti ilgalaikių pasekmių (kas pripažįstama ir studijoje), siūloma vietų vertinimą papildyti palyginamuoju metodu – pakanka palyginti vietas tarpusavyje, neieškant ‚mitinio‘ skaitmeninio objektyvumo.

Vertinamos šios studijoje nurodytos vietos:

Jonavos g. 3.

Brastos g. Vilijampolėje.

Juozapavičiaus g.

Kaunakiemio g.

Esama savivaldybės vieta Laisvės al. 96.

Nemuno sala.

Donelaičio g. 60 “Pramprojektas”

Siūlomi penki kompleksiški kriterijai:

1. Semantiškumo – kaip išskirtinio objekto statuso mieste atspindys. Kalbant apie vietą turi būti vertinama sąveika su esamais ar galimais semantiniais objektais bei aplinka-fonu papildymo o ne konkurencijos būdu. Galima remtis N.A.Salingaros modeliu, teigiančiu, kad žemiausiame hierarchiniame kompozicijos lygmenyje skirtingi objektai būdami šalia formuoja vientisą kompleksą, o panašus – konkuruoja. Aukštesniame hierarchiniame lygmenyje panašus objektai priešingai – sutelkia visumą. Pats savivaldybės pastatas gali tapti tiek funkciniu, tiek konvenciniu simboliu. Tokiu atveju:

• jam būtina kaip ir vizualiniam akcentui tam tikra aplinkinė neutrali erdvė;
• jeigu šalia atsirastų natūralūs (šlaitas, upė) ar istoriniai simboliai, jie tik sustiprintų savivaldybės pastato semantinį potencialą;
• pačiam pastatui tapti ikoniniu simboliu gana sudėtinga, tad panašaus miesto simbolio buvimas netolimoje kaimynystėje būtų pliusas;
• galimybė tapti konvenciniu simboliu sąlygojama reprezentatyvios visų miesto naudotojų grupių atžvilgiu vietos, greta dabar ar ateityje naudojamų viešų erdvių; svarbu pabrėžt, kad atsižvelgiant į gatvės kultūrą kaip vieną iš trijų esminių miesto gyvenimo požymių, gatvė ar jų tinklas taip pat laikytini vieša erdve, atskiriant jas nuo miesto gatvių-kelių;
• atitikimas tam tikroms archetipinėms urbanistinėm struktūrom, pvz.: Baltiškai ašinei vakarų-rytų mandalai, išdėstančiai svarbiausius funkcinius-kompozicinius centrus ant tam tikros ašies, o ne sutelkiant juos vienoje vietoje.

2. Papildomos naudos principas kaip maksimalios naudos siekio išraiška. Savivaldybės pastatas turėtų tapti stimulu gretimų teritorijų keitimuisi.
3. Minimalių pastangų principas kaip realistiškumo atspindys. Papildomas efektas turi būti pasiekiamas minimaliomis sąnaudomis. Pvz.: nagrinėjant kokybinio kanalizavimo reikalaujančias teritorijas, tikslinga koncentruotis į tas teritorijas kurioms užtektų mažesnio skaičiaus investicijų – sakykim tik savivaldybės pastato ar pastatų komplekso ir pan; derinantis prie esamos infrastruktūros (tik ne prie stotelių).
4. Nuoseklumo principas. Išsaugojimo ir nenaikinimo esančio teritorijų potencialo, pvz.: žalių teritorijų turinčių didelį rekreacinį, semantinį ir kompozicinį potencialą miesto centre.
5. Funkcinio ir kompozicinio židinių sutapimo – tai vienas iš esminių architektūrinės-urbanistinės paradigmos postulatų.
6. Tikslus vietų įvertinimas pagal nurodytus kriterijus reikalautų atskiros studijos, bet preliminariai ir apytiksliai vertinti galima ir dabar. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus:

• Labiausiai tinkama vieta pagal visus kriterijus: Jonavos g. 3. Savivaldybė stovėtų greta Neries ir Nemuno santakos, vietoje kurioje buvo pradėtas Kauno miestas; šalia pilies, netoli Rotušės. Pastatas padėtų atgaivinti merdintį senamiestį.
• Svarstytinos vietos galvojant apie tolimą miesto centro plėtros perspektyvą: Brastos g. Vilijampolėje; Juozapavičiaus g.; Kaunakiemio g. Tinkamiausia iš jų ko gero Vilijampolės vieta – išlaikanti semantinį ryšį su miesto istorija ir galinti tapti Vilijampolės atsigavimo pradžios ženklu. Juozapavičiaus prospekto vieta butų stimulas Šančių atsigavimui, tačiau jai stinga semantinio-istorinio lauko, ką kompensuotų gal tik vietos lokalizacija greta Nemuno. Ši vieta svarstytina galvojant apie savivaldybės pastatą, kurio simbolika mažiau siejama su istorija.
• Kalbant apie miesto centro atgaivinimą neatmestinos ir esama savivaldybės bei ‚Pramprojekto‘ vietos. Buvimas greta miesto sodo, Karo muziejaus, Laisvės alėjos, vienybės aikštės būtų svarus argumentas pagal didelę dalį vertinimo kriterijų. Visgi esamai vietai greta miesto sodo reiktų teikti pirmenybę lyginant ją su Vienybės aikšte – kad ir dėl geresnių ryšių su Laisvės alėja ir senamiesčiu; dėl tam tikro didesnio semantinio dominavimo lauko, nekonkuruojant su kitais objektais.
• Kaip mažiausiai tinkama gali būti nurodyta vieta Nemuno saloje.

Pateiktas siūlymas neprieštarauja galimybių studijoje pateiktiems argumentas, o juos tik papildo ir patikslina. Kaip jau minėta, galima sutikti su siūloma pirma vieta ir labai abejotinas kategoriškas atsiribojimas nuo vietų greta Vienybės aikštės ir Laisvės alėjos.

KLAUSIMAI

R.Palys: Kodėl nenagrinėjote “Respublikos” viešbučio vietos?

R.Kastanauskienė: Kokią medžiagą gavome iš savivaldybės, tokią ir nagrinėjome.

A.Kupčinskas: Anksčiau viešbučio savininkai rengėsi įrengti pastate viešbutį. Tik neseniai apsilankę, pateikė pasiūlymą pritaikyti pastatą administracinei funkcijai. Šios vietos niekas neatmetė, jos tiesiog nenagrinėjo. Viskas mūsų valioje.

Manau, kad Nemuno sala savivaldybei netinkama politiškai.

L.Tuleikis: Man parkavimo rodikliai atrodo įtartinai maži.

R.Kastanauskienė: Parkavimo vietos buvo skaičiuojamos pagal reglamentą 1 vieta 35 žmonėms.

J.Kančienė: Kiek numatoma lankytojų?

R.Kastanauskienė: Lankytojų prognozės neturim.

A.Kančas: Ar analizėje buvo nagrinėti užstatymo dalykai?

R.Kastanauskienė: Tai daugiau ekonominė analizė.

A.Steponavičius: Vietoje šalia pilies aukštingumas reglamentuotas iki 3-4aukštų. Ar įsivaizduojate, kad tokia kompzicija galima? Gaila, kad nėra urbanistų ir kultūros paveldo pozicijos.

R.Kastanauskienė: Tai ekonominė analizė.

L.Janušaitienė: Kokį ryšį ši medžiaga turi su skelbiamu konkursu?

R.Kastanauskienė: Prieš skelbiant konkursą bus gautas įvertinimas, ar ekonomine prasme verta tą daryti.

G.Šinkūnas: Ar buvo prašoma atlikti modelių analizę?

R.Kastanauskienė: Buvo pateiktos vietos, kurias reikia išnagrinėti ekonominiu aspektu.

A.Kupčinskas: Urbanistinio vertinimo nebuvo. Mes tik galime skelbti nuomos konkursą mažiausia kaina. Nebuvo tikslo vertinti urbanistinių aspektų.

G.Balčytis: Atėjo pasisakymų eilė. Prašysiu pasisakyti glaustai apie ekonominį, o ne urbanistinį aspektą. Iš tiesų tai ne architektų-urbanistų sfera. Sunku priimti sprendimus, kai nėra centro vystymo studijos.

PASISAKYMAI

N.Blaževičienė: Manau, procesas turi prasidėti nuo idėjos, o ne nuo ekonominių skaičiavimų. Renkuosi esamos savivaldybės vietą. Savivaldybė galėtų įvaldyti visą kvartalą. Jei ne- reikia ieškoti prognozuojamos “sičio” vietos.

L.Janušaitienė: Savivaldybė- miesto simbolis. Semantinis simbolis Kaune – Prezidentūra. “Respublikos” viešbučio vieta tiktų dėl prestižo lygio. Tik po to turėtų sekti parkingų ir transporto pasiekiamumo dalykai. Manau, reikia vykdyti architektūrinę- urbanistinę analizę.

A.Kančas: Suprantu, kad šis svarstymas- tik pirmas žingsnis. Po to turėtų vykti teritorijos nagrinėjimas. Tinkamiausia vieta, mano manymu, yra miesto centre. Tai “Respublikos” viešbutis.

J.Kančienė: Atlikus socialinę- ekonominę studiją, ateis eilė urbanistinei analizei. Tada bus galima svarstyti, ką vardan ko aukoti, ieškoti kompromiso.

Savibaldybė = Rotušė, kuri visada buvo statoma miesto širdyje. Nereikėtų nuklysti į nuošales.

Manau, kad savivaldybė turėtų išlikti naujamiestyje. Visais atvejais pastatas turėtų išlikti miesto nuosavybe dėl objekto paveldinės reikšmės, semantikos. Svarstytina “Pramprojekto” pastato konversija, “Lituanikos” vieta. Jonavos g. plotas pakankamas, abejoju dėl galimybių įrengti antžeminį parkingą.

A.Karalius: Kaunas yra išsivaikščiojantis miestas. Taigi, savivaldybė= centras. Todėl savivaldybė ir istoriniu, ir funkciniu, ir tradicijų požiūriu turi būti centre, ne periferijoje. Ji svarbi kaip miesto bendruomenės simbolis ir reprezentacinis objektas, ir kaip plėtros katalizatorius.

Šiuo požiūriu geriausia vieta- Jonavos g. 3, nebloga- “Pramprojekto” pastatas, blogiausia- sala. Ji pernelyg iziliuota nuo bendruomenės, nuo visuomeninio transporto ir kt. Ji labiau tinkama rekreacijai, aktyviam poilsiui.

Bet kuriuo atveju, jei būtų statoma nauja savivaldybė, būtinas tiek jos, tiek gretimybių architektūrinis- urbanistinis konkursas.

V.Kuliešius: Manau, dvi vietos yra optimalesnės kitų atžvilgiu.

1.Siūlau plėsti savivaldybės pastatą dabartinėje vietoje, naudojant savivaldybės reikmėms visą kvartalą.

2.Pritaikyti “Pramprojekto” pastatą, jo plėtrai išnaudojant “Merkurijaus” sklypą.

Manau, savivaldybė turėtų likti Laisvės alėjoje.

A.Miškinis: Miestų istorinės raidos dėsningumų požiūriu naujoji miesto savivaldybė turėtų būti naujoje vietoje, o ne senamiestyje, prie pilies. Grįžti į pradinį centrą- nepriimtina. Manau, kad miestą reikėtų atverti į upes, todėl siūlau Nemuno krantinę vystyti labiau kompleksiškai. Siūlau savivaldybę statyti prie Nemuno.

R.Palys: Atliktas naudingas darbas. Manau, kad miesto savivaldybė turėtų likti naujamiestyje, galėtų pasislinkti link upės (prie Nemuno, ties sala, saloje, “Respublikos” viešbučio vietoje). Ji turėtų būti naujame “sityje”. Sala- “auksinė žemė”. Neatmetu šios vietos. Reikia stengtis prijungti centrą prie upės. Reikia panagrinėti “Respublikos” viešbučio vietą.

“ Lituanikos” vietoje savivaldybė netinka, nes tai bus nemažas tūris, prieštaraujantis senamiesčio masteliui. Vakare ši vieta bus mirusi.

R.Raslavičius: Išreiškiant objektyvią nuomonę, reikėtų vertinti visas galimas arba perspektyvias vietas, ne tik pateiktas ekonominėje analizėje. Joje dėmesys sutelktas ties ekonominio vertinimo kriterijais. Pagrindiniais kriterijais būtų laikytini miesto centro urbanistinio vystymosi aspektai, miesto įvaizdžio bei objekto kaip traukos centro aspektai.

V.Stauskas: Siūlau smarkiai sumažinti tarnautojų savivaldybėje skaičių. Manau, kad dabartinės savivaldybės vieta- puiki. Ji naujamiestyje, Laisvės alėjoje. Siūlau išsaugoti pastatą su jo funkcija. Antra vieta- Žaliakalnyje, Savanorių pr. prie buitinio centro”Juzė”.

A.Steponavičius: Nueitas vienas trečdalis kelio. Šį klausimą turėtų spręsti visos visuomeninės organizacijos. Grįžti į senamiestį neįmanoma, nes mastelis bus per stambus. Vienybės aikštėje savivaldybė vargiai tilps. Galima būtų priartinti savivaldybę prie Nemuno ir įkurdinti “Pero” kvartale.

Atliktoji galimybių studija nepakankama šiam uždaviniui išspręsti. Būtinas urbanistinės miesto raidos planas, nustatantis ateities “city” vietą šioje grandinėje: pilis- rotušė-prezidentūra-?

Galimybės:

1.Vienybės aikštė arba esama vieta.

2.Panemunių “city”( “Respublikos” viešbutis, Pergalės gamykla, Juozapavičiaus pr.).

G.Šinkūnas: Pateiktai analizei nepritariu, nes nepagrįstas vertinamų vietų pasirinkimas. Siūlau studijos medžiagą panaudoti urbanistinio konkurso sąlygų rengimui.

Manau, esant reikalui statyti naują savivaldybės pastatą, tikslinga jį dislokuoti miesto centrinėje dalyje- naujamiestyje (zonoje ties naująją sporto arena ir geležinkeluio stotimi).

L.Tuleikis: Pasigendu socialinių tyrimų bei labiau socializuotos užduoties iš savivaldybės pusės. Nereikia svarstyti vien to, ko reikia miesto administracijos pastatatui, kad jis patogiai funkcionuotų, bet ir ką toks statinys galėtų duoti miestui (kokius plėtros impulsus), jei atsirastų vienoje ar kitoje vietoje. Senamiestyje galėtų atsirasti didelė struktūra, jei tai būtų ne tik administracinė citadelė, bet ir visuomeninė funkcija.

G.Balčytis: Gal norėtų pasisakyti savivaldybės atstovai?

S.Lukošius: Pagrindinis kriterijus- urbanistinės aplinkos kaita. Šalia galėtų būti Kongresų rūmai. Dabar analizė papildyta “Respublikos” viešbučio vieta. Tai vienas iš lengviausiai įsisavinamų objektų. Nepaprastai atraktyvus “auksinis trikampis”. Puikus kompleksas galėtų įsikurti “Pergalės” gamyklos sklype. Tai pati geriausia vieta, patogus susisiekimas. Palaikau pastangas ten modeliuoti savivaldybę.

G.Balčytis: Tuo svarstymą ir baigsime. Džiugu, kad darbai jau vyksta. Ekonominiai skaičiavimai- svarbi proceso dalis. Toliau turėtų sekti urbanistinės situacijos nagrinėjimas. Svarbu suvokti, kad pasirinktoji vieta bus centrinis miesto taškas artimiausius 50 metų.

2.GYVENAMASIS KVARTALAS SU VISUOMENINIAIS PASTATAIS BRASTOS G. 14. TECHNINIO PROJEKTO PASIŪLYMAI. Projektuoja „A.Kančo studija“. Užsakovas- UAB „Alterus“. Pristatomas pakartotinai

G.Balčytis: Pradėkime nuo praeito svarstymo pastabų:

1. Būtina pakrantės juostos (krantinės) įrengimo ir sutvarkymo koncepcija (11 ekspertų).
2. Siūlome pritaikyti pakrantės juostą viešajai funkcijai, numatyti privažiavimus prie jos (10 ekspertų).
3. Kvartalo užstatymas per monotoniškas, erdvės tarp pastatų nehumaniškos (9 ekspertai).
4. Per didelis kvartalo užstatymo intensyvumas ir aukštingumas (6 ekspertai).
5. Būtina pateikti kvartalo vidaus erdvių sprendinius (želdiniai, vaikų žaidimo aikštelės ir kt.) (6 ekspertai).
6. Būtų naudinga patikrinti butų insoliaciją, pateikti erdvių pjūvius (3 ekspertai).
7. Siūlome pirmus gyvenamųjų namų aukštus pritaikyti bendro naudojimo patalpoms (3 ekspertai)

8.Rekomenduojame pateikti kvartalo vizualinę analizę nuo Senamiesčio, kitos Nemuno pusės (3 ekspertai).

Prašau A.Kančą pristatyti projektą, pradedant nuo pastabų.

A.Kančas: Pradėkime nuo pakrančių sutvarkymo. Siūlome dvi koncepcijas. Pirma koncepcija. Pakrantė dalinama ruožais:

1. Žalia pakrantė. Upės vandens altitudė –20.50, pirmo aukšto grindų – 27.20. Skirtumas tarp upės ir piormo aukšto grindų-7m. Toks vandens lygio svyravimas kartą per šimtą metų pateiktas hidrologų ir turime jo laikytis. Žalia pakrantė neturi aiškiaia suformuotos krantinės. Pievoje numatomas skulptūrų parkas, žaidimų, sporto aikštelės.
2. Geltona pakrantė– urbanizuota. Projektuodami, rėmėmės Malmės krantine, kur naudojami akmenys.
3. Įlanka– laivų prieplauka. Pagal statistinį potvynį vanduo pakyla 2,6m. Siūlome kavines, viešo naudojimo patalpas- formuojame mini uostą. Krantinė terasuota.
4. Krantinė prie aikštės nulaiptuota.

Mišri krantinė- dalinai urbanizuota. Laisva- šlaitas su parku.

Antra koncepcija:

1 Natūrali pakrantė su pliažu ir žaidimų aikštele.

2.Urbanizuota.

3.Prie prieplaukos – viešos erdvės. Vasarą pastatomi tentai.

4. Bendra aikštė.

Pravažiavimai naudojami tik aptarnavimui. Prieplauka- intensyvaus eksploatavimo zona.

Bandysiu atsakyti į 3,4,5 pastabas. Palei krantinę esančių gyvenamųjų namų pirmuose aukštuose yra siūloma įrengti kavines viešam naudojimui. Aukštingumas, intensyvumas priimti pagal patvirtintą detalųjį planą. Bet dalį pastatų sužeminom nuo 9 iki 5 aukštų, taip sumažindami abu parametrus. Insoliaciją patikrinom. Aukštingumas žemėja link upės.

Pastatai yra dinamiški, naudojame kintančių erdvių principą. Žalios erdvės baigiasi skirtinga urbanistine perspektyva (prie Jurbarko gatvės). Vidinėse kvartalo ervėse parkavimo nėra. Tai rajono plaučiai, ryšys su krantine. Aktyvi zona persikelia į krantinę.

KLAUSIMAI

R.Miliukštis: Kur atvažiavęs žmogus gali palikti mašiną?

A.Kančas: Prie prieplaukos.

G.Šinkūnas: Dviračių takas krantinėje yra numatomas miesto planuose. Ar jis yra jūsų pasiūlyme?

A.Kančas: Galimybė dviračių taką įrengti yra.

N.Blaževičienė: Kokio aukščio monolitinės sienos?

A.Kančas: Jos stiklinės iki 3 m aukščio.

L.Tuleikis: Kvartalą aptarnauja 3 gatvės. Ar jos baigiasi akligatviaias? Kokia gatvių pabaigos koncepcija?

A.Kančas: Akligatvio gale turėtų būti galimybė apsisukti. Kelio galas baigiasi 3 m aukščio viršutinėje trasoje.

A.Steponavičius: Ar galima gatvėje parkuoti mašinas?

A.Kančas: Taip.

L.Tuleikis: Kaip bus realizuota žalia zona, po kuria bus parkingas?

A.Kančas: 50 cm augalinis sluoksnis, medžiai sodinami vazonuose.

G.Šinkūnas: Ar pritaria žemės savininkai jūsų siūlomai ekvatorijai?

A.Kančas: Tie dalykai numatyti detaliajame plane. Kalbėjome su užsakovais. Realizuojant šį užmanymą, turėtų būti derinami privatūs ir vieši interesai.

G.Šinkūnas: Kur galėtų pastatyti automobilį rytą atvažiavęs žvejys?

N.Stanionis: Juridiškai visa pakrantė yra įteisinta bendrajam naudojimui. Parkingą galima įrengti prietilčio zonoje. Prie kavinių pagal reglamentą turėtų atsirasti privažiavimai.

PASISAKYMAI

L.Tuleikis: Man patinka planinis ženkliškumas- aiški orientacija, piešinys. Stambūs ofiniai tūriai nepakankamai elegantiški silueto prasme. Gera idėja aptraukti stambius tūriu tinklu, o prastumtų langų sprendimas jau pabodęs. Krantinės sutvarkymas neblogas. Būtina vieša parkavimo zona kvartale. Bendriems sprendiniams pritariu, gerai, kad prie krantinės kuriama kavinių zona.

G.Šinkūnas: Techninio projekto pasiūlymamas nepritariu dėl per didelio užstatymo intensyvumo ir aukštingumo. Atstumai tarp pastatų didesni net Dainavos m/r. Parametrai turėtų būti žymiai mažesni. Kategoriškai nepritariu aukštesnių, nei 30m pastatų statybai projektuojamame sklype.

A.Steponavičius: Ryški pažanga. Turime koncepciją, kurią reikia įteisinti. Dviračių takas iki Lampėdžių būtinas, o pliažų rengti kol kas negalima dėl vandens užterštumo. Manau, pakrantė turėtų būti viešesnė, o užstatymo intensyvumas smarkiai sumažintas- siūlau pašalinti iš kompozicijos vieną pastatų „dešrą“, tuo pagerinant insoliaciją. Projektui pritariu su šiomis pastabomis.

R.Raslavičius: Projektui pritariu. Pakrantės pasiūlymai geri, viešas parkavimas turėtų būti minimalus. Didokas užstatymo intensyvumas, jį reikėtų mažinti, spręsti vidinių kiemų perspektyvas upės link, kvartalo siluetui padėtų 9 aukštų pastatų žeminimas.

R.Palys: Bendras detalusis tarp Brastos g., Nemuno ir abiejų tiltų – labai blogas: jokio ryšio su upe, tipiškas sovietinis išplanavimas, nevykusios abi aikštės, prieplaukos vieta neturi emocinio- erdvinio ryšio su kvartalu.

A.Kančo projekte matosi iš esmės geri poslinkiai. Siūlau mažinti aukštingumą prie upės, labiau ieškoti silueto, vengiant „Šilainių“ įspūdžio. Krantinėje siūlau daugiau privažiavimų, mažų parkingų. Pati pakrantė- per plati.

A.Miškinis: Pirmos eilės statybos komplekso kompozicija yra priimtino lygio su išlyga, kad reikėtų pagalvoti apie Neries išklotinę: ar pastatai projektuojami galu į krantinę kaip sovietmečiu ar galimas kitoks išklotinės sprendimas.

Kitos komplekso dalies planavimas kol kas chaotiškas ir tobulintinas.

V.Kuliešius: Teigiami poslinkiai- įdomus krantinės sprendimas, visuomeninių patalpų įrengimas pakrantėje po platforma.

Abejotini sprendiniai- kvartalo erdvės siauros ir ilgos, tūriai monotoniški, spalva per niūri. Siūlau, kuriant pastatų architektūrą, remtis A.Kančo kolektyvo plenero idėjomis, padidinti butų, iš kurių matosi upė, skaičių. Reikėtų sumažinti aukštingumą ir padidinti atstumus tarp pastatų iki norminių. Žodžiu, sprendinius reikėtų humanizuoti.

A.Karalius: Brastos g. projekte krantinės ruožas lieka nesuformuotas. Pateikti sprendiniai labiau tinka užmiesčiui- tai esminis trūkumas.

• Viešajai funkcijai krantas nepritaikytas, nes 1-me aukšte siūlomas dviaukštis garažas.
• Pateiktas kranto ir kvartalo pjūvis rodo „Šilainišką“ dehumanizuotą vandens fronto užstataymą, upės potencialo neišnaudojimą.
• Formalus gretimų sklypų kranto tvarkymas yra kaimynų neaprobuotas ir kol kas neturi realaus pagrindo.
• Aukštos krantinės iki alt. 27.00 netinkamos. Distancija iki vandens per didelė, nėra jokio kontakto su vandeniu.

Projektas Kauno krantui nepriimtinas ir nevisuomeniškas. Nepritariu kategoriškai.

L.Janušaitienė: Sveikintina, jog pagaliau autorius pateikė pakrantės sutvarkymo koncepciją. Žinoma, tai dar tobulintinas pasiūlymas. Pritariu pakrantės įvairovei: vietomis paliekamas natūralus nuolydis, vietomis namai sukeliami ant cokolių kaip konsolės. Tai įdomus požiūris. Šiek tiek primena Hamburgo naujų krantinių užstatymą.

Pritariu, jog būtinai turi būti numatytas atitinkamas parkavimas svečiams, norintiems patekti į pakrantės zoną, kavines. Būtinai turi būti numatytas dviračių takas.

Visos šios teritorijos juridinis statusas turi garantuoti galimybę svečiams laisvai į ją patekti.

Architektūros idėja idomi plane, netgi primena senamiescio prie upės užstatymo principus, tačiau tūryje- matyti, jog jis per intensyvus. Rekomenduočiau 3-5 a. užstatymą, kad pastarasis nepavirstų antrąja Šilainių tragedija.

Kelia įtarimą insoliacijos skaičiavimai ir psichologinis gyventojų komfortas, kai langai taip arti vienas priešais kitą.

N.Blaževičienė: Man patinka, kad yra visa krantinės užstatymo koncepcija. Aš už kompaktiškumą ir ilgą užstatymą. Gale kvartalo matomas vanduo yra pozityvu. Pritariu patobulinto varianto tolimesniam vystymui, neatsisakant siaurų kiemų užstatymo principo, bet pastatų siluetai upės kryptimi galėtų būti terasuojami. Neaiškus kranto terasos (viešosios erdvės) išvystymas. Būtina cokolinės dalies detalizacija.

 

G.Balčytis: Daugelis ekspertų projektui su išlygomis pritarė. Du ekspertai buvo griežtai prieš. Daug pagyrimų sulaukė pakrantės sprendimas. Man atrodo, negalime autorių smerkti už tai, kad nesuderino sprendimų, kuriuos darė mūsų prašymu ne savo sklype. Į dviračių takų problemą bus atsižvelgta. Dalis ekspertų pasisakė už intensyvumo ir aukštingumo mažinimą, privažiavimų ir parkavimo problemų sprendimą. Bendras siluetas atrodė geresnis pradiniame variante. Mums svarbu šį kelią patvirtinti arba ne. Šimtaprocentinio pritarimo nebūna. Niekas neabejoja, kad krantinė skirta viešam naudojimui, tik trūksta aiškesnių privažiavimų miesto žmonėms. Projekto autoriai, matyt, galvoja kitaip. Manau, esminiai komponavimo principai teisingi- aukštingumas link upės žemėja, pastatai stovi į upę galu.

R.Miliukštis: Ta viešoji erdvė kai kuriose vietose yra privatūs sklypai. Manyčiau, kad projekte reikėtų parodyti parkavimo aikšteles, antraip niekas neprivers jų įrengti. Svarbu sukurti galimybes invalidams ir privažiavimui prie kavinių.

G.Balčytis: Siūlau atkreipti autorių dėmesį į šias pastabas:

-Pakrantė turi būti vieša.

-Turi būti parodyti privažiavimai ir viešo parkavimo vietos.

-Pirmieji gyvenamų namų, esančių prie upės, aukštai turi būti skirti viešajai paskirčiai.

-Siūlome sumažinti intensyvumą ir spręsti silueto problemas.

Balsuokime. Kas už tai, kad pritarti projekto vystymui, atsižvelgus į šias ekspertų pastabas?

Balsavo: „Už“ – 7 ekspertai.

G.Balčytis: Kas prieš?

Balsavo: „Prieš“ –2 ekspertai.

G.Balčytis: Kas susilaikė?

Balsavo: Susilaikė–1 ekspertas.

 NUTARIMAS

 Pateiktam projektui GYVENAMASIS KVARTALAS SU VISUOMENINIAIS PASTATAIS BRASTOS G. 14. TECHNINIO PROJEKTO PASIŪLYMAI (projektuoja „A.Kančo studija“, užsakovas- UAB „Alterus“, pristatomas pakartotinai) pritarti, atsižvelgus į ekspertų pareiktas pastabas:

 

2.1-Neabejotina, kad pakrantė turi būti vieša (vieninga nuomonė)

2.2- Pirmuosius gyvenamų namų, esančių prie upės, aukštus būtina skirti viešajai funkcijai (vieninga nuomonė)

2.4- Siūlome sumažinti   užstatymo intensyvumą (6 ekspertai)

2.5- Rekomenduojame spręsti silueto problemas (4 ekspertai)

2.6- Manome, kad būtų tikslinga mažinti aukštingumą (4 ekspertai)

2.7 -Rekomenduojame parodyti privažiavimus iki pakrantės ir viešo parkavimo vietas (3 ekspertai)

KAUET yra įsitikinusi, kad į šias pastabas būtina atsižvelgti ir tikisi, kad projekto autoriai, gavę tam tikrą tarybos pasitikėjimą, tai įvertins savo projekte. Priešingu gi atveju, šis kūrybinis kolektyvas KAUET pasitikėjimą praras ir ateityje jų pažadais nebus tikima.

Gintaras Balčytis

Jūratė Merkevičienė