LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2010-11-17

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO (BP) PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMOS APTARIMAS 

ĮVYKUSIO 2010-11-17 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,

PROTOKOLAS NR.66

POSĖDŽIO DALYVIAI:                                                                                                                                                                 

KAUET nariai: Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Gintaras Prikockis, Vladas Stauskas, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kauno savivaldybės tarybos narys Raimundas Kaminskas, KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Kraštovaizdžio architektų sąjungos atstovas Regimantas Pilkauskas, LAS KS valdybos narys Arūnas Grigaitis, architektai: Ieva Kaušinienė, Julius Zonys, Migla Pelegrimienė, Sigitas Beiga, Nerijus Stanionis.

Spaudos atstovai : Birutė Mačienė (ELTA Politikos skyrius)

Posėdžio pirmininkas: Dalius Šarakauskas.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

J.Merkevičienė: Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano (toliau BP) planavimo darbų programą Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pristatė KAUETui spalio 20d. Buvo prašyta siųsti pastabas ir rekomendacijas BP programai. Gauti pasiūlymai buvo persiųsti visiems suinteresuotiems dalyviams, taip pat LAS KS rašras dėl BP.

D.Šarakauskas: Norėčiau pacituoti KETVIRTOJO LIETUVOS URBANISTINIO FORUMO, įvykusio lapkričio mėnesį, rezoliucijos ištraukas:

1.1. Racionalus žemės naudojimas teritorijų planavimo dokumentuose ir jų įgyvendinimas, viešojo intereso kūrimas: viešosios erdvės ir viešoji infrastruktūra, urbanistinės ir agrarinės infrastruktūros sandūra.

1.7.  Formuoti vieningą supratimą apie integruoto teritorijų planavimo svarbą ir jo dokumentų įgyvendinimą, ypač Bendrųjų planų. Į teritorijų planavimo procesą įtraukti ne tik miestų plėtra ar statybomis suinteresuotus architektus, bet ir žemės ūkio bei žemėtvarkos specialistus, planuojančius žemės ūkio plėtrą ir kultūrinio kaimiškojo kraštovaizdžio formavimą.

1.9.  Užtikrinti, kad urbanistinė plėtra padarytų kuo mažesnę įtaką nusausintos dirbamos žemės plotams, derlingajam dirvožemiui, žemės ūkio infrastruktūrai bei racionalių ūkių ugdymui.

Manau, kad tai vertingi pasiūlymai. Iš kolegų tarpo išsamiausius pasiūlymus pateikė Alvydas Steponavičius.

A.Steponavičius: 1.Programoje neišryškinta miesto urbanistinė specifika, probleminiai arealai, Didžiojo Kauno (Kauno įtakos regiono) reikšmė,miesto plėtros veiksmų seka. Nėra sakinio, kuriame aiškiai būtų apibūdinta Kauno vizija.
2.Programoje neįdėti saugikliai viešo paslaugų pirkimo konkursui nekompetentingų  projektavimo įmonių dempingo atvejams.
3.Programoje nenumatytas koncepcijos kūrimo etapas, kuriame dalyvautų miesto architektūrinė-urbanistinė visuomenė ne tik viešojo aptarimo bet ir kitų konkrečių veiklos formų būdu. Nereikėtų kartot situacijos, kuri susidarė Šiaulių BP rengimo metu.
4.Miesto BP turėtų būti pirminis dokumentas miesto plėtroje ,o ne minimi specialieji ar strateginiai planai.

Pristatysiu jums galimas Kauno plėtros vizijas:

 1.MIESTAS, GARSUS EUROPOS IR PASAULIO KREPŠINIO, LENGVOSIOS ATLETIKOS IR KITAIS ČEMPIONATAIS, HANZOS MIESTŲ ŠVENTĖMIS, MUGĖMIS, ČIURLIONIO IR VELNIŲ MUZIEJAIS, PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIAIS. DAUG PIGIŲ SKRYDŽIŲ KOMPANIJŲ ČIA SKRAIDINA NEBRANGAUS ALAUS IR SEKSO MĖGĖJUS.
2.MIESTAS, KURIAME SUTVARKYTOS, SUŽYMĖTOS MAGISTRALINĖS GATVĖS, LAISVĖS ALĖJOS IR VILNIAUS GATVĖS NAMŲ FASADAI. ČIA SAUGU.
3.MIESTAS, KURIAME SUTVARKYTOS VISOS GATVĖS, PRAVAŽIAVIMAI. JAME GYVENTI  PATRAUKLU,YPAČ ŽALIAKALNYJE,PANEMUNĖJE,ŠANČIUOSE.,,CHRUŠČIOVKĖS“

MODERNIZUOTOS-TAI PUIKŪS PIGŪS BUTAI JAUNOMS ŠEIMOMS.
4.KAUNAS- UNIVERSITETINIS CENTRAS,KUR STUDIJUOJA VISO PASAULIO JAUNIMAS. STUDENTŲ BENDRABUČIAI CENTRE. LAISVĖS ALĖJOJE, SENAMIESTYJE DIENĄ NAKTĮ ŠURMULIUOJA MINIA,VEIKIA KAVINĖS, TEATRAI, MENO SALONAI.
5.KAUNAS-SVEIKATOS CENTRAS, MIESTAS-KURORTAS. PAKAUNĖJE, PRIE UPIŲ, MARIŲ- SANATORIJOS, REABILITACIJOS ĮSTAIGOS, POILSIO , VIP CENTRAI, JACHTKLUBAI.
6.KAUNAS-EUROPINIS AUTO, GELŽKELIO, ORO, JŪRŲ-UPIŲ TRANSPORTO CENTRAS, AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ, PRAMONĖS, LOGISTIKOS, BEMUIČIŲ ĮMONIŲ DISLOKACIJOS VIETA.

N.Valatkevičius: Alvydo siūlomas kelias klaidingas. Galiojančiame BP vizija yra, bet nėra strateginio plano. Dabar miestas turi strateginį planą- jame išdėstytos vizijos. Pagal galiojančius įstatymus vizijos- tai ne BP lygmuo. Turime laikytis taisyklių. BP uždaviniai turi atitikti miesto vizijas.

Strateginis miesto planas dabar yra tvarkomas. Praėjusios kadencijos politikai patvirtino startegiją ir vizijas tam tikram laikotarpiui (buvo numatyta Nemune pakelti vandens lygį, paleisti greituminį geležinkelį ir t.t). 1997-2003m. BP buvo rengtas be vizijos.

D.Šarakauskas: Siūlome įrašyti į BP užduotį įrašyti sakinį apie Kauną. Reikia nusistatyti prioritetus. Konstatuojame, kad

  • nėra sakinio apie Kauno viziją,

–       nėra etapo, kuriame dalyvautų visuomenė,

  • BP turi išplaukti ne iš spec. planų.

Strateginis planas neišsprendžia vieno sakinio BP.

R.Mikaitis: 2005m. patvirtinom strateginį planą, tuomet keitėm BP. Ir dabar reikia pirma keisti strateginį, po to- BP. O dabar strateginiame plane vizija apjungia visas minėtąsias- Kaunas ir sporto miestas, ir transporto, ir studijų centras.

A.Steponavičius: Kadangi turim tik 10 mln, reikėtų pasirinkti, kurią būtent viziją įgyvendinti pirmiausia.

D.Šarakauskas: Reikėtų atrinkti tai, ką galima išvystyti per 10m, ne per 100.

N.Valatkevičius: Reikia teikti pasiūlymus politikams, kad patvirtintų. 2005m strategijos planas apima 50 metų. Neišsikristalizavo pagrindiniai dalykai. Strategijos negalima įgyvendinti bendruoju planu. Praeitame BP strategija ir BP uždaviniai buvo suplakti į viena, dabar- išskirti.

BP tikslas- nėra vizija. Tikslas- sukurti miesto ateities viziją, kuri atitiktų strateginį planą. Problemą išskaidėme į dvi dalis.

R.Mikaitis: Nemanau, kad viziją reikia smarkiai keisti, bet priemones – būtina. BP ir strateginis planas turi derėti tarpusavy. Išbraukėme visiškai nerealius projektus.

E.Barzdžiukas: Mes sukuriam eilę vizijų. Ar BP rengėjams nebūtų paspirtis turėti informacijos apie prognozuojamas lėšas? Kiek miestas gali paaukoti savo vizijai įgyvendinti?

N.Valatkevičius: Tas projektuotojas, kuris laimės konkursą, pagal užduotį gaus ir biudžetą- realias apimtis.

R.Mikaitis: Šiuo metu iš miesto biudžeto nedaug galime padaryti. Laukiame 1 mlrd 300 mln europinių lėšų, dar yra privačios lėšos. Tokio pobūdžio lėšas sunku tiksliai prognozuoti.

V.Stauskas: Turiu kelis pasiūlymus:

6.1. -Išanalizuoti ir pateikti Kauno m. ribų plėtrą ne tik Kauno rajono, bet ypač ir Kaišiadorių rajono sąskaita. Šiaurinės Kauno marių pakrantės, lygiagretės autostradai, ypač svarbios Kauno miestiečių rekreacijai, turizmui, vandens sporto bazių plėtrai.

6.2. – Įvesti naują poskyrį:

6.2.7. Vizualinis-estetinis miestovaizdžio organizavimas. Miesto panoramų apžvalgos trasų ir realiai įrengtinų vietovių dislokacija kauniečių, Respublikos ir užsienio turizmo aspektais. Dviračių trasų sistemos korektūra.

Dar 3 skyrių papildyčiau sakiniu: “miesto erdvės organizavimas, siekiant suderinti visuomeninius ir miesto gyventojų interesus”. Labai svarbus socialinis uždavinys.

Siūlau 5 skyriuje reikia išryškinti koncepciją. Kitus dalykus galima kelti į priedus.

V.Kuliešius: Programoje reikėtų atsižvelgti į Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją, kurioje teigiama, kad tik kokybiška architektūra ir urbanistika daro miestus įdomiais, atraktyviais, pritraukia turistus, gyventojus ir verslą. Išvada-reikalingi profesionalų konkursai. Tai ne vien kraštotvarka ar žemėtvarka. Turi būti urbanistinė vizija. Lietuvos teritorijų planavimo įstatymas atsiriboja nuo urbanizmo, lieka vien procedūros. Koncepcinėje stadijoje Architektūra ir Urbanizmas yra pagrindiniai dalykai, kitaip aplinkos kokybės nepasieksim. Vien skaičiavimais remtis nepakanka.

N.Valatkevičius: Manau, kad tai nėra BP tikslai ir uždaviniai.

D.Šarakauskas: Primenu, kad posėdžio formatas nėra toks, kai vieni puolinėja, o kiti atsimušinėja.

R.Pilkauskas: Didžiausia mūsų miestų plėtojimo problema yra miestų statybų santykio su gamta suderinimas. Prieš planuojant miestą, reikėtų parengti miesto žemių naudojimo planą arba kitaip vadinamą kraštovaizdžio planą. Jame būtų išskirtos miesto statyboms tinkamos žemės ir statyboms netinkamos (slėniai, šlaitai). Jas būtina pažymėti BP, kad būtų išvengta tokių nesusipratimų kaip Kleboniškyje. Netinkamose statybai teritorijose reikėtų kurti įvairius želdynus žmonių poilsiui ir gamtos pusiausvyrai palaikyti.

Būtų gerai, jei į planavimo procesą būtų įtraukti įvairių sričių ir pakraipų specialistai, kurie parengtų savas miesto plano sprendinių sampratas, o jas lydėtų užsakomosios ekspertizės, vėliau skelbiamos spaudoje ir internete. Visuomenė susipažintų su įvairiais požiūriais į miesto ateitį, įgytų realų galimumą pasisakyti šiais klausimais, jos dalyvavimas būtų visavertis, neformalus.

N.Valatkevičius: Pasiūlymas geras, bet reikėtų kreiptis ne į Urbanistikos skyrių, o į įstatymų leidėjus. Šios programos užsakovas – Kauno m. savivaldybė, rengėjas- UAB “Urbanistika”.

D.Šarakauskas: Kolega Linas Tuleikis laiko Valatkevičiaus elgseną posėdžio metu negeranoriška ir nenuteikiančia bendram darbui. Reikėtų susitelkti ties tuo, kas mums, Kauno architektams yra svarbu. Siekti, kad planas taptų būtent Kauno BP.

G.Prikockis: Nesu labai įsigilinęs į šią problemą, bet manau, kad kolega Steponavičius teisus, išskirdamas prioritetinį tikslą 10-čiai metų. Turėtų būti aiškūs etapai ir konkretus jų įgyvendinimas. Programą turi apsvarstyti politikai ir apsispręsti. Praeito BP kaitaliojimai rodo strategijos nebuvimą. Tai turėtų būti BP 10-čiai metų be jokių pakeitimų.

Kaune yra daug neišnaudotų teritorijų. Miesto plėtra į pašalius vyksta chaotiškai. Gyvenimas tuoj vyks nebe mieste, o šalia jo. Plėtrą būtina planuoti, apimant LEZą ir oro uostą Tai Kauno konkretybės, jas reikia spręsti miesto BP. Jei nebus strategijos, gyvenami rajonai dygs kur papauola- pvz. Vilijampolėje. Tam, kad koncertų rūmai atsirastų tinkamoje vietoje, tai turi būti numatyta planavimo užduotyse. Siūlau rekomenduoti politikams programoje numatyti lėšas konkursams, konferencijos ir t.t.

Pritariu Vaidotui Kuliešiui , kad svarbu priambulėje įvardinti architektūros svarbą.

N.Blaževičienė: Kaip vieną iš BP rengimo aspektų išnagrinėti ir siūlyti transporto ir logistikos infrastruktūros vystymą.

Tarp kitų plėtros aspektų numatyti siekį, kad :

  • Miestas būtų tvarkomas išplečiant jo teritorijų VARTOJIMĄ (ne plečiantis, bet intensyvinant) siekiant parduoti A lygio paslaugas ( EU turi ateiti iš užsienio per vartojimą ir mokesčius)
  • Numatyti perspektyvines programas, siekiant Karmėlavos oro uostą panaudoti Kauno interesams.Tai būtų greitojo susisiekimo su Vilniumi realizavimas, siekiant užtikrinti lėktuvų ir
  • keleivių SRAUTĄ, sudarant oro uostui galimybę vystytis ir plėstis bei užtikrinti REGULIARIUS skrydžius, nes pelningai aviakompanijų veiklai Kaunas yra nepakankamas. Taip pat plėtoti krovinių oro transportu pervežimą.
  • Mieste transportą organizuoti taip, kad būtų galimybė važiuoti ne tik Rotušės aikšte bet ir Laisvės alėja, kur transporto judėjimo būdas ir tikslas būtų ne kažkur važiuoti/nuvažiuoti, bet į Laisvės alėją ATVAŽIUOTI ir būti… iki ryto.

R.Gudienė: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys (toliau KPD Kauno TP) atkreipia Bendrojo plano (toliau BP) rengėjų dėmesį į Kauno miesto planą, kurį paveldėjome nulemtą geografinės,- Lietuvos valstybės geografinio centro, situacijos bei 2 upių santakos suformuoto užstatymo pobūdžio. Kauno miesto panoramas bei siluetą taip pat lėmė 2 didžiausių Lietuvos upių slėnio kraštovaizdis. Šias pagrindines Kauno planą lemiančias ir miesto savitumą pabrėžiančias aplinkybes reiktų toliau vystyti ir plėtoti.

Kultūros paveldo prasme mes pasauliui galime būti įdomūs dviem aspektais:

1). Puikiai (lyginant su kitais Europos miestais) išlikusiu KAUNO TVIRTOVĖS paveldu.                                                                                         2). Kaunui tapus laikinąja sostine, vienu metu koncentruotai atsiradusiu to meto europinio lygio TARPUKARIO ARCHITEKTŪROS palikimu.

3). Turistų ir miesto svečių nuolat lankomu Senamiesčiu su viena didžiausių viduramžių miestų aikščių- ROTUŠĖS AIKŠTE.

Todėl būtina kuo skubiau rengti buv. Kauno Tvirtovės liekanų specialųjį planą. Siūlome šį spec. planą integruoti naujai rengiamame BP.

Pagrindinis rizikos faktorius, lemiantis paveldo išlikimą,- šiandieninė transporto situacija Kauno mieste. Būtinas nuodugnus moksliniais pagrindais grįstas transporto situacijos mieste tyrimas, parengtų sprendinių aptarimas su visuomene ir privalomos korektūros BP.

Prisimintinas bei turėtų atsispindėti BP Kauno kaip pramonės miesto paveldėtas įvaizdis. Pritartume BP išplėtoti upių miesto idėją. Būtinai reiktų apsispręsti, kur bus akcentuojamas XXI a. Kauno centras. Kaune yra 5 dvaro sodybos, įregistruotos LR kultūros vertybių registre: Aukštosios Fredos, Marvos, Linkuvos, Tirkuliškių, Romainių dvarvietės, kurios galėtų tapti turistinių trasų objektais.

BP privalu nužymėti šios dienos situaciją – įregistruotų NKV Kultūros vertybių registre teritorijas. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais, paruošti BP pakeitimų poveikio registruotom nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms analizę, parengtą KPD atestuoto eksperto.

M.Pelegrimienė: Strategija ir vizija yra būtinos. Strategija galimai didesne apimtimi turi ateiti į BP. Siūlau nustatyti vizijų ir strategijų prioritetus.

V.Merkevičius: Pagrindinis miesto BP vystymo šūkis turėtų būti “gyvenimo Kauno mieste gerinimas”, kuris apimtų tiek strateginius, tiek miesto planavimo uždavinius.

Pagrindinis uždavinys- miesto erdvių, patogių gyventi, dirbti, ilsėtis, kūrimas; miesto tankinimas, pramonės teritorijų konversija; upių ir jų pakrančių panaudojimas.

BP darbų užduotyje turėtų būti nurodytos būtiniausios strateginės kryptys.

Pristatytoje BP darbų užduotyje yra labai daug bendrų frazių, tinkančių bet kokiam miestui. Reikėtų išryškinti tik Kaunui būdingas specifines sritis ir vystymo kelius.

E.Barzdžiukas: Teko susipažinti su Norvegijos patirtimi. Ten Strateginis planas numatomas 12-ai metų. Vėliau įnešamos pataisos, pagal kurias koreguojamas BP. Politikai kasmet jį peržiūri. Būtų pozityvu palikti galimybę ir kitiems prisidėti prie koregavimo.

G.Šinkūnas: Keletas naujojo bendrojo plano reikmės motyvų:

Dabar galiojančio bendrojo plano galiojimas formaliai baigsis 2013 metais;

Dabar galiojančio Kauno m. bendrojo plano sprendinių aprašymas paraidžiui neatitinka kai kurių po jo patvirtinimo įsigaliojusių teisės aktų. Todėl jo naudojimas formaliuoju būdu yra keblus. Kita vertus gyvenimas rodo, kad detaliojo planavimo darbai mieste sėkmingai vyksta ir toliau;

Nuo 2003m. miesto plėtra iš esmės vystėsi fragmentiškai, t.y. ne pagal bendrąjame plane numatytus urbanistinės plėtros prioritetus, atspindėjusius sisteminį požiūrį į miesta;

Koks galėtų būti naujasis Kauno bendrasis planas:

„B“ varijantas – Galėtų būti formalus dokumentas su detaliąjam planui būdingu sprendinių aprašymu, leidžiančiu vengti miesto teritorijų detalesnio planavimo. Iš esmės toks yra dabartinis bendrasis planas, kurio galiojimo laikotarpiu mieste beveik nevyko stambių teritorijų detalusis ar specialusis planavimas;

„A“ varijantas – Arba galėtų būti miesto plėtros urbanistinės/architektūrinės politikos konstanta ir pagrindinius jos įgyvendinimo būdus įteisinantis dokumentas, užkertantis kelią formaliems urbanistiniams sprendimams ir palengvinantis viešųjų, gyventojų ir įmonių iniciatyvų relizaciją, bet reikalaujantis modernesnio ir skaidresnio administravimo. Pavyzdžiui tokios kokybės yra siekta, rengiant Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą.

Kokia galėtų būti bendrojo plano sudėtis:

Idealiu atveju, kuriam teoriškai yra visos sąlygos, bendrojo plano reglamentai turėtų būti maksimaliai kompleksiški. Mieste rengiant detaliuosius planus jų rengėjai privalo nustatyti planuojamos teritorijos paskirtį, būdą, pobūdį, užstatymo intensyvumą, tankį, aukštingumą. Pirmieji 3 nustatomi pagal bendrąjį planą. Likusiųjų apibrėžtis iš esmės yra laisvoje planavimo proceso dalyvių valioje. Taigi aiškiai matyti, kad formuojant miestovaizdį, siekiant urbanizacijos pusiausvyrų ir siekiant nustatyti kiekvienos iniciatyvos poveikius ir jų socialinę kainą, bendruoju planu būtina reglamentuoti teritorijos aukštingumą, tankį ir intensyvumą, taip pat pastatų paskirtį ir naudojimo intensyvumą. Tam tikra dalis šių jau yra įgyvendinta – Vilniaus miestui jau prieš 10 metų yra parengti teritorijų aukštingumo, tankio ir intensyvumo specialieji planai, Lietuvoje galioja aukštybinių pastatų ir didžiųjų prekybos centrų sklaidos specialiųjų planų rengimo taisyklės. Taigi belieka šiuos įtraukti į bendrojo plano planavimo užduotį.

Kaip galėtų būti rengiamas bendrasis planas:

Kaip rodo patirtis sudėtingų teritorijų planavimo darbų sėkmę garantuoja reguliarus ir aiškus planavimo proceso kordinavimas ir atsakomybių bei įgaliojimų pasiskirstymas tarp planavimo organizatoriaus (savivaldybės administracijos) ir rengėjo. Paslaugą perkančiai organizacijai iš anksto traktuoti paslaugos tiekėją visiškai atsakingu už visą planavimo proceso eigą tiek tikslo, tiek finansine prasme būtų labai pavojinga. Tai patvirtina daugelio savivaldybių administracijų patirtis, kuomet formaliai planavimo darbai yra atlikti, bet dėl nepatenkinamos kokybės jų negalima panaudoti arba planavimo procesas sustoja dėl viešinimo klaidų ar nepakankamos imties. Pagal tai galima teigti, kad aktyvus planavimo organizatoriaus dalyvavimo intensyvumas ir gebėjimas planavimo procese yra tiesiogiai proporcingas plano kokybei. Pagal galiojančius įstatymus bendrasis planas yra miesto teritorijos naudojimo visuomeninės sutarties įgyvendinimo programa ir reglamentas. Teisės aktai numato teisę kiekvienam visuomenės nariui dalyvauti šios „sutarties“ parengime. Esu įsitikinęs, kad architektų-urbanistų nuomonės atsakomybė šiame procese turėtų būti lemiamai reikšmingiausia. Labai svarbus siūlymų nuoseklumas ir plano rengimo proceso terminų paisymas.

Siūlau programoje akcentuoti BP proceso viešinimo metodus ir intensyvumą, naudojant technines priemones.

BP rengimo procesą Kauno m. savivaldybė išskirstė į etapus. Toks būdas yra progresyvus ir sudaro sąlygas planavimo procese aktyviau dalyvauti visuomenei, atitinkamai kelti BP kokybę. Šių metų pradžioje savivaldybės administracija paskelbė konkursą atlikti BP parengiamųjų darbų programą. Laimėjo UAB “Urbanistika”. Pagal konkurso sąlygas ši paslauga jau turėjo būti atlikta. Praeitame posėdyje ši programa buvo pateikta svarstyti. Bet lieka neaišku, ar ši programa- tai anksčiau minėtos paslaugos rezultats. Ar ji jau parengta ir pateikta savivaldybei? Pateikta programa yra nepakankamos apimties.

N.Valatkevičius: Mes išskaidėm BP rengimą į du etapus, siekiant kokybės. Antras etapas – perteklinis. UAB “Urbanistika” iki galo darbo dar neatliko. Jau surinkta monitoringo medžiaga. Laimėjęs projektuotoja gaus pilną medžiagos paketą.

Iš pateiktų pasiūlymų išskirčiau Regimanto Pilkausko, kurį reikėtų įtraukti į programą. Kitų rekomendacijų įtraukti nematau realių galimybių- ir oro uostas, LEZas priklauso Kauno rajonui, su kuriais ryšiai miesto BP numatyti. Mes tikimės iš jūsų naujų minčių.

Visi laukia, kad savivaldybė duotų projektuotojams konkrečią užduotį. Išanalizuokite esamą būklę ir pasiūlykite sprendimą. Įvertinę visų BP rengėjų klaidas, bandome jas šalinti.

R.Mikaitis: Man patiko, kad buvo paliestas prioritetų klausimas. Pozityvus pasiūlymas įtraukti oro uostą ir LEZą į miesto BP. Bėda ta, kad šios teritorijos dabar priklauso rajono savivaldybei. Reikia įvertinti rajono BP sprendinius ir į juos atsižvelgti. Numatoma savivaldos reforma, kada prie miesto bus prijungtos aplinkinės teritorijos. Tik terminas neaiškus, bet reikia tam prijungimui ruoštis.

N.Blaževičienė: Neįmanoma, kad KAUETas kažką nuspręstų. Tai galėtų atlikti suformuota darbo grupė už atitinkamą atlygį.

N.Valatkevičius: Paviršutiniškai perskaičius programą, atrodo, kad viskas paprasta. Niuansai išaiškės vėliau. KVADas paruoš sąlygas ir dėl jų derėsis. Yra pasiūlymas- kad kuo daugiau žmonių galėtų dalyvauti BP rengimo procese- žaliųjų, kraštovaizdžio architektų ir t.t.

G.Prikockis: Kas rengia architektūrines- urbanistines sąlygas?

N.Valatkevičius: Urbanistikos skyrius.

D.Šarakauskas: Grįžom prie to, nuo ko pradėjom. Programa turi būti suformuluota taip, kad nekiltų klausimai. Mes pateiksime savo teiginius, kuriuos siūlome panaudoti BP rengime. Iš kitos pusės žinome, kad kas neprivaloma, niekada nedaroma.

J.Kančienė: Jei oro uostas yra kitos savivaldybės teritorijoje, veiksmai turi būti koordinuojmai.

D.Šarakauskas: Manau, kad laikas reziumuoti. Balsavimui siūlau du teiginius.

  1. BP programos pildyti nereikia.
  2. BP programą pildyti reikia.

Balsuokime- kas už 1 teiginį?

Niekas nebalsavo.

D.Šarakauskas: Kas už 2 teiginį?

Balsavo: “už”- 11 ekspertų.

D.Šarakauskas: Taigi nutarta pateikti pasiūlymus programos papildymui. Sėkmės visiems.

NUTARIMAS

Šią savaitę vykusio KAUET posėdžio metu buvo išsakytas pastebėjimas, kad planavimo organizatorius varžomas viešųjų pirkimų įstatymo ir negali į bendrojo plano užduotį įtraukti papildomų darbų.

Tačiau, planavimo užduoties parengimas ir tikslų formulavimas yra visiškoje planavimo organizatoriaus ar jo pasirinkto rengėjo nuožiūroje. Tikslai neturi prieštarauti įstatymams, tačiau bendrųjų planų taisyklėse numatyta, kad planavimo organizatorius gali numatyti papildomus darbus nenurodytus taisyklėse (tai sėkmingai daro kitos savivaldybės), Todėl užduotis, bet kuriuo atveju yra tokia, kokios jos nori planavimo organizatorius, viešųjų pirkimų įstatymas šioje vietoje planavimo organizatoriaus neriboja (tol kol konkrečios užduotys neriboja konkurencijos).

Taigi Užduotys turi būti formuluojamos konkrečiai Kauno miestui, t.p. galėtų būti privalomai įtraukiamas profesionalios architektūrinės visuomenės dalyvavimas tam tikruose planavimo etapuose.

Aptarus KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO (BP) PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMĄ, nutarta pateikti pasiūlymus ir rekomenduoti BP programos rengėjams į juos atsižvelgti :

1.TEIGINIAI

1.1- Reikėtų vienu – dviem sakiniais konkretizuoti Kauno viziją ;

1.2- Numatyti privalomą koncepcijos kūrimo etapą, kuriame dalyvautų miesto architektūrinė-   visuomenė ne tik viešojo aptarimo, bet ir kitų konkrečių veiklos formų būdu.

1.3-Ypatingą dėmesį atkreipti į Bendrojo plano sprendinių nagrinėjimą platesniame- Kauno regiono kontekste.

1.4- Atskiroms, jautrioms teritorijoms galėtų būti užduodami du parametrai (reglamentai)- nuo… iki.

1.5- Siūlome akcentuoti strategijos ir poreikių hierarchiją.

1.6-Rekomenduojame išskirti šias problemas:

-miesto cento koncepcija, tame tarpe Laisvės alėja, Savanorių pr.,

-viešosios erdvės ir žalieji plotai,

-transportas ir jo prioritetai,

-upių politika, pakrantės,

-Kauno tvirtovės liekanos, turizmo infrastruktūra,

-vietų svarbiausiems miesto objektams rezervavimas (Filharmonija, Kongresų rūmai ir t.t),

-nestatybinių teritorijų nustatymas.                                                    

2.TIKSLAI:

2.1-Gyvenimo kokybės gerinimas.

2.2-Miesto optimizavimas, efektyvesnis esamų teritorijų panaudojimas.

2.3-Fizinės miesto plėtros į gretimas teritorijas stabdymas.

2.4-Architektūrinės ir urbanistinės  kokybės užtikrinimas (Leipcigo tvariųjų  Europos miestų chartija).

3.- Prašome KAUETui pristatyti BP urbanistines sąlygas.

Dalius Šarakauskas

Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.