POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS ANTROJO PAMINKLO KAUNO SANTAKOJE PROJEKTAS ( Architektūrinę dalį pristatys Gintaras Prikockis ir Stasys Pūtvis, skulptūrą- prof. Czeslaw Dzwigaj)
ĮVYKUSIO 2010- 11-03 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE,
PROTOKOLAS NR.65
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projekto autoriai: prof. Czeslaw Dzwigaj, Gintaras Prikockis, Stasys Pūtvis.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vygintas Merkevičius, Gintaras Prikockis, Ramūnas Raslavičius, Alvydas Steponavičius, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
Kauno archivyskupas Sigitas Tamkevičius, kurijos kancleris Adolfas Grušas, vicemeras Algimantas Kurlavičius, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, KPD Kauno TP vyr. specialistė Loreta Janušaitienė, savivaldybės komunalinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys, kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Danutė Rūkienė, kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Jasaitytė, Kauno ceremonimeisteris Kęstutis Ignatavičius, skulptoriai: Robertas Antinis, Kęstutis Lamauskas, Mindaugas Jurėnas, tapytojas Gintautas Vaičys ir kt.
Posėdžio pirmininkas: Neringa Blaževičienė
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
G.Prikockis: Prieš popiežiui Jonui Pauliui Antrajam 1993m. atvykstant į Lietuvą kolega Stasys Pūtvis atliko vietos Kauno Santakoje, kur buvo numatyta mišių vieta, sutvarkymo projektą. Prieš keletą metų A.Kiaunienės parengtajame detaliajame plane, vieta buvo apibrėžta kaip esamas „lankymo atminimo kalnelis“, kuriam numatomas preciziškas tvarkymo būdas.
Nuotraukose rodomas Santakos kalnelis. Siūloma skulptūros statymo vieta yra aktyviame santykyje su pastatais. Kalnelis su skulptūra gali būti kartu ir altorius. Toks yra užsakovo J.E. Kauno archivyskupo pageidavimas. Veiksmas galėtų vykti šalia skulptūros. Kai sužinojome, kad skulpūra bus bronzinė, supratome, kad yra pavojus jai vizualiai pranykti tarp medžių lapų. Kilo mintis apie foninę sienutę – ji galėtų būti šviesi ir dekoruota bareljefu. Sienutė galėtų būti ištisinė 5.5m., atsirastų stacionari stoginė. Reikėtų prisirišti prie senųjų laiptų, kurie turi laiko ženklų.
Siūlome eilę paminklo pastatymo variantų: 1- me variante paminklas stovi be sienutės, kituose variantuose- su įvairaus dydžio fonine sienute. Pasiūlyme „A“ paminklas statomas tiesiai virš laiptų, sienutė siūloma tik už paminklo. Variantuose „B“ ir „C“ už paminklo siūloma horizontali (iki 5.6 m aukščio ) sienutė. Variantas „D“ nuo „C“ skiriasi tik laiptų sutvarkymu ir tuo, kad „D“ atveju skulptūra atitraukta nuo sienutės (iki 6,7m aukščio ). Skultūros aukštis visuose pasiūlymuose apie 3 m ir 1m aukščio pjedestalas. Skulptoriaus variantas – 4,5 m su pjedestalu.
Kaip aplinkos sutvarkymo elementą siūlome esamą vienuolyno sieną pratęti už paminklo. Taip galima atsiriboti nuo gretimų teritorijų.
KLAUSIMAI
A.Karalius: Ar numatytas naktinis paminklo apšvietimas? Ar bus pašviečiama nuo žemės ar pastatomi šviečiantys stulpai?
G.Prikockis: Apšvietimas būtinas ir geriau būtų nuo žemės. Nors apšvietimas iš apačios ne visada naudingas skulpūrai, gal geriau būtų stulpai. Kai atsiras skulptūra, šioje vietoje bus daugiau tvarkos.
A.Steponavičius: Ar buvo analizuota Santakos ateitis? Ar turime reikalą su svarbiu įvykiu?
G.Prikockis: Pagal santakos detalųjį planą santakoje numatomi bendro naudojimo želdynai ir parkas, amfiteatras, pliažai, šunų vedžiojimo aikštelės. Šis scenarijus neprognozuoja per didelio aktyvumo.
L.Tuleikis: Ar užduotyje buvo numatytos paminklo vietos paieškos?
G.Prikockis: Ne- užduotis buvo konkreti. Ši vieta siejasi su popiežiumi taško prncipu.
L.Tuleikis: Siūloma sienelė faktūrizuota. Kokie sienelės apdailos sumanymai?
G.Prikockis: Tai užduotis naujai kūrybinei erdvei. Gal baltas betonas, gal šviesus akmuo. Būtinai dailininko (ų) darbo.
N.Valatkevičius: Ar neplanuojate retinti medžius už paminklo?
G.Prikockis: Šioje vietoje auga uosialapiai klevai. Manome, kad gamtinėje aplinkoje skulptūrai bus geriau, negu urbanizuotoje struktūroje, nors spalvinį konfliktą reikėtų prognozuoti. Manau, kad medžiai kaip fonas turėtų išlikti.
G.Balčytis: Kokia jūsų nuomonė dėl stadiono likimo ryšium su šiais pokyčiais?
G.Prikockis: Miestiečiams būtų naudinga, jei stadionas būtų renovuotas. Manau, kad stadionas gali likti, nes aktyvių varžybų beveik nėra.
G.Balčytis: Manau, kad sutvarkius stadioną, jį reikėtų apšviesti.
N.Blaževičienė: Ar buvo diskutuota dėl paminklo formos, išraiškos būdų?
G.Prikockis: Skulptorius buvo pirminis. Kai mus pakvietė, skulptorius jau dirbo.
G.Janulytė: Ar raudonai pažymėta teritorija turi konservacinį statusą?
G.Prikockis: Detalusis palnas dar nepatvirtintas, matyt, jį galima koreguoti.
J.Venckūnas: Kodėl skulptūra pasukta nugara į dienos šviesą? Ar kryptis buvo nagrinėta? Ar atsižvelgta į tai, kad bronza susiniveliuos su lapija?
G.Prikockis: Skulptūra atsukta veidu į vakarus. Rytinė šviesa paminklui nėra pati aktualiausia.
S.Tamkevičius: Jaučiuosi pagrindiniu šio projekto kaltininku. Popiežius Jonas Paulius II 1993m. pirmą kartą istorijoje aplankė Lietuvą ir daug prisidėjo prie blogio imperijos griūties. Santakos parke popiežius aukojo mišias, stovėdamas ant kalnelio. Istorinė vierta yra ten, kur jis stovėjo. Manau, kad skulptūra galėtų stovėti gamtos fone, sienelė nebūtina. Arba būtų tik kaip fonas pačiai skulptūrai, ne tokia masyvi. Galima būtų perkelti laiptus, o gal galėtų būti dveji laiptai- vieni vestų prie paminklo, kiti- prie mišių.
L.Tuleikis: Ar su kuo nors diskutavote dėl vietos?
S.Tamkevičius: Pradžioje tik su dvasiškiais, vėliau- su architektais.
J.Kančienė: Kaip Jūs įsivaizduojate šią vietą ne pamaldų metu?
S.Tamkevičius: Šis kalnelis man- sakrali vieta. Dabar ant laiptų dažnai sėdi jaunimas. Manau, kad šią vietą reikėtų geriau prižiūrėti- įrengti prožektorius ar kameras.
N.Blaževičienė: Ar seniai vyksta diskusijos šia tema?
S.Tamkevičius: Prieš pusantro mėnesio prasidėjo, gal kiek anksčiau. Svarstėme, gal reikia statyti paminklą tada, kai Jonas Paulius II bus paskelbtas palaimintuoju, bet nusprendėme, kad atidengti paminklą arteinančiais metais per Hnazos dienas būtų stiprus akcentas.
G.Balčytis: Kaip vertinate stadiono likimą?
S.Tamkevičius: Šį stadioną prisimenu nuo 1955m. Tada tai buvo seminarijos daržas. Manau, kad tai rekreacinė, o ne sporto zona. Jei ji taps aktyvaus sporto zona- teritorija praras savo funkciją. O toks kaip dabar, manau, stadionas gali likti. O kalbant apie paminklo pasirinkimą, visada maniau, kad tai turi būti tik skulptūra.
Dzwigaj: Daugumą klausimų, kuriuos dabar girdėjau, užduodavau sau pats. Buvo apspręsta konkreti paminklo vieta ir tai, kad skulptūra turi būti realistiška. Todėl paminklas turi būti apžiūrimas iš visų pusių.
O pristatytame projekte paminklo iš nugaros nematome. Turistai paminklą pasieks, eidami iš pilies griuvėsių, Pranciškonų bažnyčios, gal kurijos kiemo, tęsdami turistinį maršrutą. Tai bus atsikvėpimo vieta. Statyti skulptūrą ant kalnelio – ne pats geriausiais pasirinkimas. Ji paskęs žalumoje, nors skulptūra bus masyvi. Paminklas turi sakralinį elementą, todėl svarbu, koks scenarijus numatomas stadione. Paminklui labai svarbus apšvietimas. Iš patirties žinau, kad estetizuota vieta neprovokuoja brutalių veiksmų. Dėl to ši kompozicija reikalauja pakylėjimo. Su sienele efektas būtų didesnis, bet, manau, bus per didelė invazija. Iš ekspertų tikimės gerų impulsų, kurie padės išspręsti šią problemą. Dominantei reikalinga supanti aplinka, kad ji būtų apžiūrima iš visų pusių.
Pateiktas skulptūros modelis, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas. Visa skulptūra turėtų būti 4,5m aukščio.
L.Tuleikis: Bronza pranyksta medžių lapijoje, ar galima kita medžiaga?
- Dzwigaj: Galvojau apie šviesų akmenį- tai galėtų būti granitas. Bet tai nebūtų labai įtaigus sprendimas. Jis taip pat susiniveliuotų su aplinka. Aš matau skulptūrą šioje medžiagoje. Jei kurčiau ją Italijioje- būtų balta. Pradėjus intensyviai dirbti dabar, galima būtų baigti paminklą gegužės gale.
G.Balčytis: Ar skulptūra jau baigtinė, ar autorius dar galėtų keisti skulptūros koncepciją?
- Dzwigaj: Pradžioje buvo 5-6 koncepcijos. Pirminiai pasiūlymai labai skyrėsi nuo dabartinio modelio. Tai tik kelias, kuriuo siūlau eiti. Svarbu koncepcija, ne detalės.
PASISAKYMAI
L.Tuleikis: Nepritariu šiai vietai. Šioje vietoje paminklas tampa pompastišku objektu, o Jonui Pauliui II tai nebūdinga. Jis pasižymėjo paprastumu ir kuklumu, buvimu tarp žmonių. O čia jis stovės išaukštintas ant pjedestalo, ryškiai atskirtas nuo žmonių. Ir pjedestalas turėtų būti labiau apibendrintas. Manau, kad šiai skulptūrai reikia kamerinės erdvės. Tik vieną paminklą popiežiui mačiau didelėj sutvarkytoj aikštėj, kiti – tarp žmonių.
Nėra lietuviškesnio popiežiaus už Jono Pauliui II ir manau, jo apsilankymą Kaune įamžinti būtina.
A.Steponavičius: Man atrodo, kad laiminančio popiežiaus įvaizdis puikus. Pritariu šiai vietai, skultūra man taip pat patinka. Gal tik nereikia tokio masyvaus fono.
J.Merkevičienė: Ekspertas Gediminas Šinkūnas prašė perduoti jo nuomonę: „ Paminklas popiežiui Kaune yra labai svarbus įvykis ir reikia jį visais būdais skatinti. Pritarčiau pasiūlymui be foninių sienučių. Siūlau visom priemonėm padėti ir palaikyti kurijos iniciatyvą.“
R.Raslavičius: Prieš įamžinant popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Kaune atminimą, reikėjo atlikti išsamią vietos analizę (ir jos tinkamumą tokio tipo skulptūrai) bei motyvuoti skulptūrinės kompozicijos meninę išraišką ir priemones- ar tokioje erdvėje geriau tiktų bareljefas, atminimo lenta ar koplytstulpis.
Akivaizdus funkcinis parko stadiono ir besiformuojančios sakralinės atminimo vietos konfliktas. Siūlomos foninės sienos esamoje vietoje visiškai nepriimtinos.
V.Merkevičius: Skulptūra labiau tinkama kamerinei- urbanizuotai erdvei. Todėl architektai bando kurti foną ir apriboti didelę erdvę. Ši vieta pristatytai skulptūrai nėra tinkama. Popiežius ten stovės vienišas ir liūdnas didelėje tuščioje erdvėje.
Tačiau įvertindamas tai, kad skulptūra kuriama konkrečios vietos įamžinimui, manau, kad ji čia gali būti. Bet reikėtų vengti atraminių sienučių, fono, pompastiškų laiptų. Tur būt, monumento architektams svarbesnis uždavinys būtų prieigų, takų, tereno sutvarkymas- aplinkinės erdvės formavimas.
A.Karalius: Manau, kad bronza tokiai skulptūrai yra tinkama medžiaga. Skulptūrai esminių pastabų neturiu. Kritikuočiau pernelyg aktyvų ir suskaidytą postamentą. Jis galėtų būti artimesnis aplinkai. Skulptūros aukštis- 4,5m tinkamas.
Nereikėtų stengtis „privatizuoti“ visos Santakos erdvės šiuo projektu, išlaikyti erdvės demokratiją.
Adekvačiai spręsti parterį. Stadionas šalia popiežiaus yra kurioziškas. Jį galima stumti arčiau santakos ir renovuoti. Parteris galėtų būti plastiškai, dendrologiškai pajungtas objektui.
Vertėtų skulptūrą šiek tiek pasukti į į pietus, o foninius medžius grupuoti įkypai, kad jų frontas skendėtų šešėlyje. Spręsti naktinį apšvietimą.
Foninės sienos iš esmės nepriimtinos, nes per agresyvios, aktyvios, pompastiškos.
Vieta istoriškai fiksuota ir paminklo dislokacija yra tinkama. Laiminantis popiežius rekreacinei erdvei suteiks patrauklų dvasinį matmenį.
J.Kančienė: Netinkama arba vieta, arba skulptūra. Didžiulėje aikštės erdvėje skulptūra atrodys menka, vieniša. Skulptūros realizmas, detalizavimas labiau tinkamas kamerinei aplinkai. Juk popiežius susitikinėjo su žmonėmis ir kitose vietose. Problematiškas yra ir liks aikštės sakralumo ir sporto santykis. Dėl fono, kurio mastas prilygsta 2-jų aukštų namui, pritariu skulptoriaus ir vyskupo nuomonei.
A.Kančas: Manau, kad ši vieta yra duotybė. Mūsų patirtis, ieškant vietų paminklų statymui, prasta. Didelė siena už paminklo perdaug pompastiška, neaišku, kaip elgtis aplinkui. Siūlau statyti paminklą su pylimu, formuoti padą, foną skulptūrai formuoti augalais. Nemanau, kad skulptūrą reikėtų statyti ant ašies. Mišios gali vykti šalia paminklo. Norėtųsi, kad tiek pati skulptūra, tiek postamentas būtų labiau apibendrinti.
S.Juškys: Suprantamas ir gerbtinas noras įamžinti popiežiaus apsilankymą Kaune. Bet paminklo- skulptūros statymas Santakoje yra labai komplikuotas. Pati Santakos erdvė buvo ir yra vieta, kur renkasi didelės žmonių masės į įvairaus pobūdžio renginius, nebūtinai sakralinius. Jeigu būtų pasirinkta kitokia įamžinimo koncepcija- ši vieta galėtų tikti. Pasirinktas klasikinis skulptūros modelis turėtų stovėti klasikinėje- urbanizuotoje, kamerinėje aplinkoje. Nieko keisto, kad paminklo architektams kyla noras urbanizuoti paminklo pastatymo vietą laiptų ir sienučių pagalba. Nežinoma, ar skulptorius yra pastatęs bent vieną darbą gamtoje.
N.Blaževičienė: Suprantamas dvasinės bendruomenės noras ir pastangos nešti dvasingumo akcentus į miesto viešąsias erdves. Skulptūros autorius gerai jaučia kontekstą ir vietos estetizavimo poreikį. Pritariu popiežiaus Jono Pauliaus II atminimo įprasminimui Santakos teritorijoje, bet kartu matau poreikį „sukurti“ monumento lokalizavimo vietą naujomis priemonėmis,tereno zonavimu,horizontalia grafika, neprisirišant prie esamų kalnelio gerbūvio statinių. Skulptūrai formuoti naują kontekstą bei siekti sukurti kamerinę, sakralizuotą erdvę, derančiame santykyje su skulptūra. Nepritariu foninių sienų formavimui. Manau,kad šiuo atveju, skulptūra derėtų žaliajame fone šioje vietoje, turinčioje antrąjį, architektūrinio silueto planą ir būtų teigiamas aspektas,jei vizualiai ištirptų iš tolimesnių perspektyvų.
G.Bernotienė: Tvyro įtampa tarp miesto ir santakos erdvės, gal ji ir pozityvi. Skulptūrai trūksta partero. Adekvačios vietos skulptūrai perkelti nėra, todėl uždavinį reikėtų spręsti plačiau. Siūlyčiau praplėsti pylimą ir projektuoti laiptus iš šono, vengti ašinės kompozicijos. Gal foną galėtų formuoti želdiniai, o ne betoninės sienutės. Labiausiai problematiška- priešakinė erdvė. Manau, kad rekreacinės paskirties zona galėtų išlikti, kitą erdvės dalį prijungiant prie paminklo įtakos zonos. Pristatyto skulptūros modelio postamentą reikėtų tobulinti.
G.Balčytis: Pristatomo projekto svarba milžiniška. Sienutės už skultūros atsiradimas nepageidautinas, nes ardo erdvę ir atskiria miestą. Bet skulptūra susilieja su fonu ir vizualiai pranyksta. Reikėtų keisti aikštyno struktūrą, priderinant jo funkciją prie būsimos situacijos, gal būt, pastumti tolyn. Gal šioje vietoje galėtų atsirasti aukštas šiuolaikinis obeliskas, kuris tarnautų fonu skulptūrai?
L.Tuleikis: Kaune yra daug autentiškų vietų, kur pabuvojo popiežius. Paminklas galėtų stovėti ir ten, nebūtinai santakoje.
R.Antinis: Skulptūros fonas nesurastas ir neišspręstas. Ta pati problema iškilo ir statant Gedimino paminklą Vilniuje- žalių medžių fone skulptūra pranyksta. Iš nugaros skulptūra taip pat neapžiūrima. Matysis tik siluetas. Skulptūros siluetas neryžtingas, pjedestalas nereikalingas. Siluetas turi būti įdomus ir ženkliškas iš įvairių rakursų. Siluete turėtų persipinti keli ženklai. Pristatytame skulptūros modelyje ryški horizontalė ir vertikalė- tai pozityvu. Reikia ieškoti santykio tarp sakralumo ir demokratiškumo.
L.Janušaitienė: Pasiūlymas paveldosauginiam režimui neprieštarauja. Jei reikės projektą derinti, jis turės būti pristatytas miesto visuomenei. Tai labai vieša erdvė, pamėgta tiek jaunimo, tiek pagyvenusių žmonių.
Asmeniškai manau, kad netikęs santykis tarp paminklo ir aplinkos. Įprasminimas gali turėti ir kitas formas. Pritariu Antiniui- svarbu siekti demokratiškumo ir sakralumo darnos.
N.Valatkevičius: Popiežius Jonoas Paulius II mišias laikė būtent šioje vietoje, todėl kitose vietose įpasminti šį įvykį nėra galimybės. Pritariu tiems, kurie siūlo aplinką skulptūrai formuoti dendrologinėmis priemonėmis. Esamas stadionas neatitinka jokių standartų. Sporto aikštynus galima koreguoti, plėsti- galėtų atsirasti teniso kortai. Reikėtų tvarkyti dangas, praėjimus ir t.t.
J.Venckūnas: Smagu, kad Kaune atsiras rimta skulptūra. Tik gaila, kad labai skubama. Palaikau Tuleikio nuomonę- vieta kelia abejonių- rudenį ir žiemą čia tuščia. Statydami tokioje atokioje vietoje vienišą paminklą, reikiamos pagarbos neparodysime. Reikėtų neskubant, atsakingai kurti tokią svarbią kompoziciją.
K.Lamauskas: Nereikia skubėti- svarbu išdiskutuoti, koks turi būti paminklas, kurioje vietoje. Kas finansuos paminklo statybą- bažnyčia ar miestas?
S.Tamkevičius: Skulptūrą finansuos kurija, tikimės, kad aplinkos sutvarkymą- savivaldybė.
- Jurėnas: Kodėl Lietuvos menininkai nebuvo pasirinkti skulptūrai kurti?
S.Tamkevičius: Kai formavome aikštę Šiluvoje, buvo reikalinga popiežiaus skulptūra. Ieškojom autoriaus, kuris būtų susidūręs su tokio pobūdžio darbais. Taip susipažinome su profesorium C.Dzwigaj. Tai ir nulėmė mūsų pasirinkimą.
N.Blaževičienė: : Aš asmeniškai tikėjausi pasiūlymų ir diskusijų ir apie kitas Jono Pauliaus II atminimo įprasminimo formas- kurios galėtų būti simbolinis altorius, stela, koplyčia ir t.t.
Reziumuosiu ekspertų nuomones: 7 pritarė pasirinktai vietai ir skulptūrai, 6 abejojo dėl vietos ir skulptūros santykio.
Veiksmas vyksta labai dideliu tempu, tema mūsų svarstymui nauja, vieningos nuomonės nėra. Kaip jūs manote, ar atsižvelgiant į tai , kas čia buvo aptarta ir pasiūlyta, reikia balsavimo dėl tolesnės šio projekto eigos ?
A.Karalius: Manau, kad ekspertai turėtų pamatyti galutinį sprendimą. Manau, kad reikėtų balsuoti, ar pritariama pristatytam projektui ar reikia pristatyti pakartotinai, atsižvelgus į rekomendacijas.
J.Venckūnas: Motyvacija labai rimta. Gal tai galėtų būti super modernus, šiuolaikiškas paminklas?
R.Gudienė: Gal būtų tikslinga surengti architektūrinį konkursą ?
L.Tuleikis: Manau, kad reikia tiesiog gero sprendimo.
N.Valatkevičius: Tikiu, kad Gintaras Prikockis sugebės pasiūlyti tą sprendimą.
J.Kančienė: Vieno žmogaus pasirinkimas visada abejotinas.
A.Kurlavičius: Dėl aplinkos sutvarkymo galima būtų konkursą surengti.
A.Kančas: Nereikia jokio konkuso. Konkurso rengimas tik ištemps laiką.
N.Blaževičienė: Balsavimui siūlau dvi nuomones:
1.Nepritarti. Prašyti pristatyti pakartotinai, atsižvelgus į išsakytas pastabas.
2.Pritarti pristatytam projektui.
Kas balsuoja už 1-ą pasiūlymą- nepritarti?
Balsavo: „už“- 9.
N.Blaževičienė: Kas už tai, kad pritarti projektui?
Niekas nebalsavo „už“.
N.Blaževičienė: Kas susilaikė?
Susilaikė 1 ekspertas (A.Kančas).
N.Blaževičienė: Dėkojame autoriams ir užsakovams ir laukiame patobulinto pasiūlymo. Sėkmės.
NUTARIMAS
- Pateiktam projektui POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS ANTROJO PAMINKLO KAUNO SANTAKOJE PROJEKTAS ( architektūrinę dalį pristato Gintaras Prikockis ir Stasys Pūtvis, skulptūrą- prof. Czeslaw Dzwigaj) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareiktas pastabas:
1.1-Foninės sienos už skulptūros iš esmės nepriimtinos- per agresyvios, aktyvios, pompastiškos (9 ekspertai)
1.2-Jeigu būtų pasirinkta kitokia įamžinimo koncepcija- ši vieta galėtų tikti. Pasirinktas klasikinis skulptūros modelis turėtų stovėti klasikinėje- urbanizuotoje, kamerinėje aplinkoje (6 ekspertai)
1.3-Vieta istoriškai fiksuota ir paminklo dislokacija yra tinkama. Laiminantis popiežius rekreacinei erdvei suteiks patrauklų dvasinį matmenį (5 ekspertai)
1.4-Tiesiog reikia sukurti skulptūrai vietą- parterį, erdvę, tereną ir horizontalią aplinkos grafiką. Parteris galėtų būti plastiškai, dendrologiškai pajungtas objektui (5 ekspertai)
1.5-Reikėtų motyvuoti skulptūrinės kompozicijos meninę išraišką ir priemones- gal tokioje erdvėje geriau tiktų bareljefas, atminimo lenta, koplytstulpis ar moderni kompozicija (4 ekspertai)
1.6-Pateiktos skulptūros pjedestalas turėtų būti labiau apibendrintas (4 ekspertai)
1.7-Akivaizdus funkcinis parko stadiono ir besiformuojančios sakralinės atminimo vietos konfliktas (4 ekspertai)
1.8- Siūlome praplėsti pylimą, vengti ašinės kompozicijos. Foną skulptūrai geriau formuoti dendrologinėmis priemonėmis (3 ekspertai)
1.9-Esamą stadioną galima stumti arčiau santakos ir renovuoti (2 ekspertai)
Neringa Blaževičienė
Jūratė Merkevičienė