1.DIDŽIŲJŲ PREKYBOS ĮMONIŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS. (Rengia UAB „Miesto planas“, pakartotinai pristato- Nerijus Stanionis)

2.AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS( (Rengia UAB „Miesto planas“,  pristato- Evaldas Barzdžiukas).

Abiejų projektų užsakovas- Kauno savivaldybė.

ĮVYKUSIO 2010-12-08 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.68

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: Nerijus Stanionis                                                                                                                                                

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Gintaras Prikockis, Dalius Šarakauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, architektas Vytautas Janušaitis.

Spaudos atstovai : Almantas Bružas („Statybų pilotas“), Vereta Rupeikaitė („Kauno diena“).

Posėdžio pirmininkas: Gražina Bernotienė

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1.DIDŽIŲJŲ PREKYBOS ĮMONIŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS. (Rengia UAB „Miesto planas“, pakartotinai pristato- Nerijus Stanionis)

N.Stanionis: Didžioji prekybos įmonė – tai mažmeninės prekybos objektas, kurio statinio (statinio komplekso) bendrasis plotas viršija 1000 kv.m.

Didžiųjų prekybos įmonių suskirstymas, pagal veiklos pobūdį:

1. Universalioji (daugiafunkcė) įmonė – tai įmonė, kurioje verčiamasi kelių prekių grupių (maisto produktų, namų ūkio, aprangos prekių, buities technikos, žaislų ir kt.) mažmenine prekyba ar greta mažmeninės prekybos verčiamasi ir kitos veiklos rūšimis (maitinimu, pramogų organizavimu, rekreacijos, biurų nuomos bei kitų paslaugų teikimu).

Universalių prekybos įmonių suskirstymas:

• Kasdieninio aptarnavimo – suteikia būtiniausių prekių asortimentą, gali būti ir mažesni nei 1000 kv.m bendro ploto prekybos įstaigos (pasiekiamumas 500 m).
• Epizodinio aptarnavimo – rajonų centrai, suteikiantis didesnį prekių, paslaugų asortimentą (pasiekiamumas 3 km).

2. Specializuotoji (vienafunkcė) įmonė – tai įmonė, kurioje verčiamasi vienos prekių grupės (statybinių ar ūkinių prekių, baldų, drabužių, buitinės technikos ar kitų prekių) mažmenine prekyba ir kitoms papildomoms veiklos rūšims (maitinimui, prekybai maisto produktais, pramogoms, paslaugoms ir kt.) skiriama ne daugiau kaip 10 procentų įmonės bendrojo ploto.

Koncepcija:

1. Universaliųjų prekybos centrų tolygi plėtra gyvenamuosiuose rajonuose:

1.1. Numatyti kasdieninio aptarnavimo prekybos objektų plėtrą nepakankamai aptarnaujamose miesto dalyse – Palemono, Amalių, Vaišvydavos, Rokų, Panemunės, Žemųjų, Aukštųjų Šančių dalis, Birutės, Kazliškių, Marvelės, Romainių.

1.2. Numatyti rajoninių prekybos centrų plėtrą, suteikiančią epizodinio aptarnavimo funkciją nepakankamai aptarnaujamose miesto dalyse – Palemono – Petrašiūnų, Panemunės – Šančių, Pietinės Vilijampolės – Romainių.

1. Specializuotų prekybos objektų plėtra komerciniuose, konvertuojamuose pramoniniuose rajonuose:

• Aktyvinti miesto centrą, skatinti Senamiesčio ir Naujamiesčio miesto dalyse specializuotų nedidelių prekybos objektų plėtrą.
• Sudaryti galimybę pramoninių teritorijų konversijai paupiuose, greta magistralinių gatvių pagrindiniuose įvažiavimuose į miestą. Prekybinių gatvių plėtra – Jonavos g., Raudonvario pl., H. ir O.Minkovskių g., R.Kalantos g., T.Masiulio g., Europos pr., Taikos pr.
• Didinti Kauno miesto, kaip regiono aptarnavimo centro vaidmenį. Paribio centrų plėtra – sudaryti galimybę neriboto dydžio prekybos centrų plėtrai greta pagrindinių miesto įvažiavimų.

 

Didžiųjų prekybos įmonių reglamentavimas:

Eil. Nr.	Miesto dalies morfotipas	Leistinas maksimalus plotas	Kiti
1	Perimetrinis (Naujamiestis)	5000	kultūros vertybių apsaugos reglamentai
2	Gyvenamųjų sodybinio užstatymo pastatų	2000
3	Gyvenamųjų mažaaukščių pastatų	5000
4	Gyvenamųjų daugiaaukščių pastatų	15000
5	Laisvo užstatymo	–

 

1986m. Bendrajame plane buvo pateikta tokia gradacija:

1.Prekybos įmonės, suteikiančios kasdieninį aptarnavimą- 5 min. pėsčiomis ribose.

2. Prekybos įmonės, suteikiančios epizodinį aptarnavimą- 15 min. pėsčiomis ribos.e

3.Periodinio aptarnavimo prekybos įmonės, esančios miesto centre.

Toks prekybos įmonių išskyrimas teisingas ir dabar, ir tenkina aptarnavimo poreikius. Dabartinėje schemoje matome, kad rajoninių centrų potencialus trūkumas yra Šančiuose, Panemunėje, Vilijampolės pietuose, Romainiuose, Kaniukuose.

Periodinio aptarnavimo struktūra yra Savanorių pr., Pramonės pr., Veiverių pl. Atliktas tyrimas dėl smulkių- nuo 400m2 prekybos ploto įmonių išdėstymo.

Dabar perskaitysiu praeito svarstymo pastabas ir bandysiu į jas atsakyti.

1.1-Prekybos centrų išdėstymas ir jų kiekis nėra pakankamai argumentuotas (9 ekspertai)

1.2-Neatsižvelgta į gerąsias miestietiško gyvenimo tradicijas, kai įvairovę kuria smulki prekyba, kitaip miestas tapts nuobodžiu didžiųjų centrų konglomeratu. Miesto centre reikia išryškinti Kauno specifiką (pvz.pasažai) (7 ekspertai)

1.3-Kyla abejonės dėl tokio didelio stambių centrų poreikio per ateinančius 10m. Manome, kad didelių centrų jau pakanka (6 ekspertai)

1.4-Būtina didžiųjų prekybos centrų santykio su smukliąja prekyba analizė ir subalansavimas. SP sprendiniuose galėtų būti nurodytos smulkios (iki 1000m2) prekybos zonos, jų ryšys su gyvenamomis zonomis, taip pat – prekybos plotų kvotos stambiems ir smulkiems prekybos objektams (5 ekspertai)

1.5-Sprendinius reikėtų ruošti, remiantis realiu gyventojų tankumu, transporto srautų dydžiais ir didžiųjų centrų poreikiu (5 ekspertai)

1.6-Būtina siekti verslo ir visuomenės interesų balanso (5 ekspertai)

1.7-Dėstant prekybos centrus susieti miesto ir Kauno rajono poreikius (4 ekspertai)

1.8- Mieste yra pramonės paskirties teritorijų deficitas, todėl pramonės Taikos pr. zonoje konversijai į komerciją nepritariame (4 ekspertai)

1.9-Centrus išdėstant abipus svarbių magistralių laukuose, iškreipiamas miestovaizdis, netausojamas aplinkinis landšaftas, didieji centrai neįsijungia į miesto gyvenimą, tampa užmiestiniais ( 4 ekspertai)

1.10-Abejonę kelia centrų gausa, ypač rytinėje miesto dalyje prie šiaurinio ir rytinio aplinkelių (2 ekspertai)

1.11-Antimonopoliniais tikslais didžiųjų prekybos įmonių plėtrą Kaune įšaldyti 10 metų ir leisti atsitiesti smulkiai ir vidutinei prekybai (1 ekspertas)

Atsakymai:

1. Mūsų siūlomas SP niekaip neriboja mažesnių, nei 1000m2 prekybinio ploto prekybos įmonių vystymosi. Didžiųjų PC apribojimai net skatina mažųjų vystymąsi. Turgavietės ir Urmo bazė užima didelius prekybinius plotus ir patenka į šiuos reglamentus. Mes tik nurodom bendrą maksimalų plotą.
2. Tai sudėtingas klausimas. Tie žali blynai- tai galimybė specializuotas PC statyti ne centrinėje miesto dalyje.
3. Mažųjų PC plėtra neribojama, o skatinama.
4. Medžiaga papildyta. Žiūr. pasiekiamumo brėžinius.
5. Vien procedūriškai šiandien tai sunkiai įveikiama užduotis. Medžiaga papildyta “realiu tankumu”. Dėl transporto duomenų neturime- nėra realaus srautų įvertinimo.

6.Apklausa smarkiai įtakojo PC sprendinius. Atsižvelgėm į poreikius, papročius, tradicijas.

8. Pataisyta- Pramonės pr. teritorijoje prekybos plėtra apribota.
9. Sprendiniai atsiranda ne laukuose, o ten, kur BP nurodyta užstatoma teritorija.

10. Visos tos paskirties teritorijos nereglamentuotos.

KLAUSIMAI

G.Bernotienė: Prašau parodyti praeitą kartą pristatytą ir pataisytą planą.

N.Stanionis: Schema buvo detalizuota. Schema tokia:

Mažaaukščio užstatymo zonoje- iki 2 000m2,

Daugiaaukščio užstatymo zonoje- iki 15 000m2,

Senamiesčio zonoje- iki 1 000m2.

A.Karalius: Kokia jūsų principinė nuostata?

N.Stanionis: Tolygumas miesto centre, vadovaujantis miesto modeliu ir įvertinant žmonių poreikius.

A.Karalius: Kokia tai buvo apklausa?

N.Stanionis: Buvo apklausta 200žmonių. Beveik vieninga nuomonė, kad niekas nebenori eiti į didelius PC. Pirmenybė teikiama mažesniems centrams- iki 1000m2. Epizodinio aptarnavimo poreikis išlieka – kartą per savaitę aplankyti didesnį centrą didesnio pasiekiamumo ratu.

G.Prikockis: Ar teritorijų galimybės derintos su BP paskirtimis? Kaip koreliuoja su BP?

N.Stanionis: Jei BP nenumatytos teritorijos, mes jų ir nenagrinėjome.

L.Tuleikis: Prašau tiksliai įvardinti reglamentų reikšmes.

N.Stanionis: Tai universalios ir specializuotos prekybos įmonės. Pvz.Panemunėj numatomas iki 2000m2 universalus centras, specializuoto-ne.

L.Tuleikis: Ką reiškia kitos spalvos?

N.Stanionis: Šviesiai ruda rodo, kur galima statyt centrus iki 1000m2.

N.Blaževičienė: Kokia forma buvo vykdoma apklausa?

N.Stanionis: Atsitiktiniais telefono numeriais.

A.Karalius: Ar yra išskirtos prekybos formos?

N.Stanionis: Ne.

G.Balčytis: Sakėte, kad neanalizavote didžiųjų PC vietų pagal esamas transporto galimybes. Jei gatvė pastoviai užkimšta, jūs į tai neatsižvelgiate?

N.Stanionis: Savivaldybė mums šių duomenų nesuteikė.

A.Karalius: Ar užduotį pateikė urbanistikos skyrius?

N.Stanionis: Taip.

V.Merkevičius: Koks šio spec. plano tikslas? Ar jis skirtas 2 ateinantiems metams ar naujajam BP?

N.Stanionis: Jis turi atitikti BP. Jei neatitiks naujam BP- bus keičiamas.

N.Blaževičienė: Ar yra konkrečių užsakovų?

N.Stanionis: Taip. Praeitą kartą juos minėjau.

L.Tuleikis: Gal galit pasakyti, ar yra prašymų, neatitinkančių galimybių?

N.Stanionis: Didžioji užsakovų dalis jau turi patvirtintus detaliuosius planus.

R.Gudienė: Kokia čia rengimo stadija?

N.Stanionis: Koncepcijos stadija.

G.Šinkūnas: Turite 13 paraiškų, turime prioritetų kvotą. Tai susiję su miesto formavimu. Kaip tai atsispindi jūsų koncepcijoje?

N.Stanionis: Yra daug parengtų detaliųjų planų didžiųjų PC statybai.

G.Šinkūnas:   Tai kiečiau nesiūlote formuoti miesto?

N.Stanionis: Mes siūlom statyti tokius objektus, kurių konkrečiose vietose trūksta.

D.Šarakauskas: Kodėl dabar Pramonės pr. rajone negalima statyti virš 1000m2 PC?

N.Stanionis: Pataisėm pagal jūsų pastabas, nes manome, kad teritoriją geriau rezervuoti gamybai.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Pritariu autorių pristatytai projektavimo sistemai ir logikai. Reikėtų patikslinti prekybinių objektų tipus įvairiose teritorijose bei pateikti teritorijų aprašymus.

N.Blaževičienė: Pritariu specializuotų centrų diegimo vystymui Taikos pr. atkarpoje tarp Pramonės pr. ir autostrados. Nepriimtina prekybos centrus steigti ir vystyti Petrašiūnų teritorijoje prieš posūkį į Kauno HES, kaip ir kitose labiau rekreacijai tinkamose vietose. Pritariu, kad Taikos pr. geriau vystyti specializuotų parduotuvių tinklą.

A.Karalius: 1.Projekto koncepcijos nėra. Remiamasi vos 200 žmonių apklausa ir abstrakčiu “tolygumo” principu didžiųjų PC naudai.

2.Didžiųjų PC kiekis yra grėsmingai didelis vidutinių ir mažų prekybininkų atžvilgiu. Motyvacija nepateikta, kaip ir Kauno prekybinės sandaros koncepcija.

3.Būtina išskirti prekybos objektus pagal tipologiją: turgus, pasažas, molas.

4.Daug smulkių trūkumų: informacija pateikta nekorektiškai, neįskaitoma, stinga analizės (pvz. transporto srautų), Kauno rajono gretimybių.

Projektui nepritariu iš principo.

V.Kuliešius: Manau, kad būtina pateikti prekybinių pastatų tipologijos siūlymus konkrečioms miesto teritorijoms. Juk šis SP – ne vien žemėlapis. Tai turėtų būti sprendinių gama apie PC tipologiją. Būtų aiškesnės galimybės. Žinome, kad mėgstamiausias yra sandėlio tipo PC.

V.Merkevičius: Palaikau PC tipologijos nurodymo būtinybę. Gal būt, reikėtų nurodyti zonas, kur yra prekybos perteklius- per didelė koncentracija. Manau, kad turi būti išsami tekstinė dokumentacija. Siūlau atsižvelgti į teritorijų už miesto ribų vystymą ir atspindėti jį grafiškai. Darbas pagerėjo, pasiskirstymas tolygesnis. O dėl schemos prie aplinkelių, manau, tai savaime išsispręs su laiku.

J.Minkevičius: Medžiaga pateikta detaliau, bet koncepcija nepasikeitė. Pagrindinis uždavinys- gyvenimo kokybės gerinimas. Darbe nebandyta pasiūlyti principinių dalykų, neaišku, kiek išloš miestas kaip savitas organizmas. Neaišku, ar toliau vystysim globalistines idėjas, ar puoselėsim nacionalinę kultūrą. Prekybos formos neišskirtos, o iš jų išplaukia ilgaamžiškumo dimensija. Kas pastovu ir kas kintama? Tai galėtų atsispindėti šiame SP, suteiktų jam lankstumo, gyvastį -miestui. Nors pažanga akivaizdi, pasigendu gilesnio ir perspektyvesnio sprendinio.

G.Prikockis: Atliktas didelis darbas. Medžiaga labiau detalizuota kaip konceptuali. Koncepcinei nuostatai pritariu su pastabomis:

1. Būtina tipologiškai išskirti prekybos centrų tipus ( pvz.turgelis-teritorija 50×50=2500m2, patenka į prekybos centrų kategoriją).
2. Prekybos centrų koncentracija Vilijampolėje man kelia abejones. Pramonės įmonių teritorija Nemuno pakrantėje tinkama gyventi žmonėms. Būtų neteisinga skubėti buvusias pram. įmonių teritorijas konvertuoti į kamercines. Tokias vietas kaip autobusų parko teritorija reikėtų rezervuoti visuomeninei ar kitai       bendramiestinei paskirčiai.

D.Šarakauskas: Manau, kad specializuotų prekybos įmonių iš viso nereikėtų reglamentuoti, nebent dėl transporto- jie jokios įtakos nedaro. Specializuoti centrai galėtų rastis pramonės rajonuose. Reikėtų truputį platesnio konteksto. Pritariu tipolpgijos idėjai- reikėtų išskirti, kur turgus, kur ne. Rajonai už miesto ribų liko neprijungti.

G.Šinkūnas: Vienas iš šio SP tikslų- įsijungti į BP. Tai turėtų būti pagalba miestui ir vyr. architektui. Koncepcinėje dalyje galėtų būti apspręsta, kad kiekvienas, inicijuojantis PC virš 1000m2, turėtų pirminėje stadijoje atlikti daugiakomponentinį pagrindimą. Svarbiausia- urbanizmas ir transportas. O pateikta medžiaga panaši į detalizaciją, o ne koncepciją. Koncepcinės gairės turėtų būti labiau išreikštos. Reikėtų atsižvelgti į kvotas.

L.Tuleikis: Klausimas pristatytas neaiškiai, į užduotus klausimus atsakyta painiai. Tokio sudėtingo darbo pristatymui reikėtų ieškoti tokios formos, kad ji būtų suprantama ir matoma ekspertams.

Manau, kad šis darbas yra formalus, labiau įteisinantis verslo poreikius, nei koduojantis tolygią miesto sklaidą ir vystymąsi. Nesivadovauta tokiais svarbiais kriterijais kaip miesto gatvių pralaidumas ir viešojo transporto išvystymas. Taip pat būtina atsižvelgti į prekybos būdus, reglamentuojant prekybos centrų vietą ir dydžius.

Labai svarbu, kaip šio dokumento sprendiniai siejasi su Kauno rajono sprendiniais.

A.Karalius: Buvo pranešta, kad yra 13 pareiškimų PC statybai. Ar yra kliūčių toms statyboms?

N.Valatkevičius: Didžiųjų PC rengimo taisyklės nurodo, kad nėra galimybių didesniam nei 1000m2 prekybos ploto centrui atsirasti bet kurioj miesto daly be Didžiųjų PC specialiojo plano. Tam tikros vietos spec. plane buvo neapibrėžtos ir nenagrinėtos. Turime laikytis SP. Jei užsakovams atsakome, kad ten statyti negalima, jie prašo išnagrinėti tą vietą ir pakeisti SP. Prieiname tokią ribą, kai kyla nepasitenkinimo banga. Tada reikia keisti SP. Be to, vyksta žemės reforma, žmonės atgauna žemes ir nori žinoti, ką ten galima vystyti. Parengus SP korektūrą, paaiškėja, ar yra galimybė šiai veiklai. Būtent specialusis planas pristabdo besaikią didžiųjų centrų statybą. Tai mūsų bendras darbas. Pagrindinis dalykas- SP turi vienodai traktuoti tiek užsakovai, tiek projektuotojai. Labai svarbūs aprašai. Tai įstatymas Kaunui, nurodantis, kur galima statyti didesnius, nei 1000m2 PC.

L.Tuleikis: Ar bent vienam užsakovui buvo atsakyta neigiamai? Ar neturėtų tokio pobūdžio darbas būti koordinuojamas su Kauno rajonu?

N.Valatkevičius: Dėl neigiamo atsakymo atsakyti negaliu. O koordinavimas su rajonu vyksta. Pateiktoje grafinėje medžiagoje turėtų būti parodytas ir priemiestinės zonos vystymas, pvz. palei Klaipėdos plentą numatomas ruožas su komerciniais objektais. Už miesto ribos esančios teritorijos turi būti derinamos. Tai techniniai dalykai.

D.Šarakauskas: Ar tikrai galima aprašu nustatyti, kokiais būdais gali būti realizuojama prekyba?

N.Valatkevičius: Taip, yra tokia galimybė. Tai daugiau, negu reikalauja taisyklės. Labai konkretus nurodymas dažnai užkerta realizavimo galimybes.

D.Šarakauskas: Lyginant su anksčiau pristatyta PC schema, kurios vietos pakeistos? Kur senas projektas?

N.Stanionis: Seno neturime. Bet bandėm koncentruoti universalius centrus rajonų centruose.

G.Šinkūnas: Svarstom koncepciją, o žiūrim sprendinius. Tai turi būti statybos techninis reglamentas. Turi būti akivaizdi rengėjų pozicija.

A.Karalius: Principas- įsiklausyti žmonių nuomonės- nepatikimas. Aprašas yra reikalingas.

G.Šinkūnas: Koncepcija- rengėjo siekiamybė-yra tolygi sklaida. Ši siekiamybė nepagrįsta.

G.Bernotienė: Mes projektą vertinam kaip daug pažengusį nuo praeito karto, sukoreliuotą su pastabomis. Priimam darbą kaip koncepciją, todėl trūksta tekstinės dalies. Trūksta koncepcinių tezių. Ar pakankama tolygaus aptarnavimo tezės? Visų kolegų bendra pastaba- būtina išskirti tipologiją. Tezės gali tai ir aprašyti. Tekstinė dalis galėtų būti ekspertams pateikta elektroniniu būdu, negrįžtant prie grafinės dalies. Matome, kad vietos tipologiškai gali būti skirtos kitoms formoms. Pritariu Valatkevičiui- jei dokumentas perdaug konkretus- tai trukdo darbui. Pritariu Šinkūnui, kad bendrą reglamentą nustato bendras dokumentas. O tolesnius klausimus reikia spręsti su konkrečiu užsakovu. Kolega Minkevičius kalbėjo apie kultūros svarbą, Blaževičienė- apie rekreacinius poreikius. Būtų gerai, jei prie grafinės dalies būtų pridėta tekstinė medžiaga. Tai galėtų būti ir filosofinio, ne tik konkretaus pobūdžio tekstas.

N.Valatkevičius: Aprašai skirti centrui, turėtų skirtis nuo aprašų naujiems rajonams.

G.Bernotienė: Manau, reikia nurodyti principinius dalykus, o ne konkrečius. Ar galime priimti tokį sprendimą, kad reikai grafinę medžiagą papildyti tezėmis ir pristatyti tezes? Ar tai visiems priimtina?

Jei taip, tai prašome autorius grafinę projekto dalį papildyti tekstine ir išsiųsti ekspertams elektroniniu paštu.

NUTARIMAS

1.Pateiktam projektui DIDŽIŲJŲ PREKYBOS ĮMONIŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS (rengia UAB „Miesto planas“, pakartotinai pristato- Nerijus Stanionis) pritarti su sąlyga, kad grafinė dalis bus papildyta tekstine, kuri bus artimiausiu laiku elektroniniu paštu išsiųsta visiems ekspertams.

Rekomendacijos:

1.1-Grafinė medžiaga turi būti papildyta išsamia tekstine dokumentacija.

1.2-Būtina išskirti prekybos objektus pagal tipologiją: turgus, pasažas, molas (7 ekspertai).

1.3-Pateiktoje grafinėje medžiagoje turėtų būti parodytas ir priemiestinės zonos vystymas (4 ekspertai).

1.4-Koncepcinės gairės turėtų būti labiau išreikštos (3 ekspertai).

1.5-Manome, kad šis darbas yra formalus, labiau įteisinantis verslo poreikius, nei koduojantis tolygią miesto sklaidą ir vystymąsi (3 ekspertai).

1.6-Rekomenduojame vadovautis tokiais svarbiais kriterijais kaip miesto gatvių pralaidumas ir viešojo transporto išvystymas (2 ekspertai).

2.AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS( (Rengia UAB „Miesto planas“,  pristato- Evaldas Barzdžiukas).

E.Barzdžiukas: Aukštybinis pastatas – tai statinys, kurio aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško bendruoju atveju yra lygus ar viršija 30 m .Atlikta esamos padėties analizė ir šiuo metu rengiama aukštybinių pastatų išdėstymo koncepcija.

Nuo 1970 iki 1990m. Kaune buvo pastatyti 94 aukštybiniai pastatai. 90 iš jų- gyvenamosios paskirties, tik 4-visuomeninės paskirties. Nuo 1990 iki 2010m. buvo pastatyti tik 2 aukštybiniai pastatai, 1- rekonstruotas, 1- nebaigtas. Nauji aukštybiniai- 12 aukštų gyvenamasis kompleksas “Sakura” ir 32m aukščio biurų pastatas “1000 litų”.

Nuo 1983m. Kaune gyventojų sumažėjo 80 tūkst. Poreikis naujam pigiam ekonomiškam būstui egzistuoja. Kaune nėra naujų daugiabučių su gražiomis panoramomis pro langus, o Vilniuje jų daug.

Todėl dabar Kaune verslininkai norėtų pastatyti 2-3 gyvenamus aukštybinius pastatus. Klaipėdoje dabar aukščiausias yra 112m. pastatas, Vilniuje- 149m.

Paradoksalu, kad Europoje yra kita gradacija- aukštybiniai pastatai prilyginami daugiabučiams. Kaune apie 60% gyventojų gyvena daugiabučiuose, aukštybiniuose- 4,4%. Rytų Europoje daugiabučiuose gyvena 34%, vakarų- tik 14%.

Esminis korektūros ir patvirtinto aukštybinių pastatų specialiojo plano skirtumas – siūlymas reglamentuoti pastatų aukštį miesto periferinėse dalyse iki 50 m, akcentuojant miesto centrinės dalies plėtrą statiniais iki 80 – 100 m aukščio.

Koncepcijos matmenys (3 punktai)

1. Šiaurės vakarų, šiaurės, šiaurės rytų kryptimi nuo miesto centro, Aleksote aukštybinių pastatų iki 50 m statybą nereglamentuoti.

Daugiaaukštės bei aukštybinės (iki 50 m) gyvenamosios, komercinės ir pramonės teritorijos Kauno miesto žemėlapyje telkiasi į gana apibrėžtas zonas šiaurėje, šiaurės rytų dalyje, Šilainių gyvenamajame rajone, Aleksote. Jose vyrauja laisvo planavimo, pramonės ar neaiškaus užstatymo morfotipas. Aukštybinė statyba (aukščio limitas 50 m) šiose teritorijose neigiamo poveikio urbanistiniam audiniui ar miestovaizdžiui nepadarytų ir vizualine tarša miesto atžvilgiu netaptų.

Šiaurinės, šiaurės rytų miesto dalies bei Šilainių siluetas pirmiausiai apžvelgiamas judant greitkeliu Kaunas-Vilnius. Nuo šios ašies neatsiveria vertingųjų miesto panoramų todėl ,,nepavojinga‘‘ apžvalgos kryptimi atsiradę vertikalūs akcentai jau esamame vaizde tik sustiprintų miesto įvaizdį, paįvairintų monolitinės statybos siluetą.

1. Sodybinio užstatymo teritorijose, kultūros vertybių apsaugos zonose, miesto centre (Senamiestyje ir Naujamiestyje) aukštybinių statinių statyba negalima (žiūrėti 1 schemą).

Sodybinio užstatymo teritorijose aukštybinė statyba būtų nekontekstuali – svetimkūniai susiformavusioje struktūroje. Didelis kontrastas tarp žemaūgių ir aukštaūgių pastatų keltų įtampą architektūriniu aspektu, ardytų vyraujantį urbanistinį audinį ir gali daryti neigiamą poveikį socialiniai aplinkai.

1. Aukštybiniai pastatai – priemonė pabrėžti miesto centro plėtrą nauja kokybe ir išryškinti Kauno centrinės dalies Nemuno slėnyje erdvinę ir urbanistinę plėtrą. Paupio urbanizavimu siekiama apibrėžti suvokiamą upės erdvę ir priartinti koncentruotą miesto gyvenimą prie vandens.

Nemuno slėnyje, tarp H. ir O. Minkovskių gatvės ir Nemuno minimaliu atstumu nuo upės, numatoma aukštybinės statybos iki 80 – 100 m aukščio plėtra. Karaliaus Mindaugo prospekto užstatymas numatomas iki 30 m (žiūrėti 2 schemą ir pjūvį). Kitame Nemuno krante turėtų būti atokiau viena nuo kitos stovinčių vertikalių kompozicija. Per tarpus turėtų matytis Aleksoto šlaitas. Užstatymas atitolintas nuo šlaitų, prie vandens. Tai būtų miesto centro tąsa už upės- naujas etapas. Manome, kad reikėtų aukštybinius statyti toje vietoje, kur jie kurtų papildomą identitetą. Tai atliepia miesto prie upės idėjai. Ši teritorija turi puikų transporto ryšį su centru. Atsiveria puikūs vaizdai į naujamiestį.

KLAUSIMAI

N.Valatkevičius: Ar tai reiškia, kad jūs iš viso nesiūlot aukštybinių pastatų?

E.Barzdžiukas: Siūlome juos statyti kitame Nemuno krante slėnyje, todėl siluete jie nedominuos.

A.Karalius: Buvo rodomi aukštybiniai pastatai Ukmergės plento zonoje ir Megos zonoje.

E.Barzdžiukas: Jie patenka į aukštybinių iki 50 m pastatų zoną.

R.Gudienė: Jūsų siūlomi”pirštai” iki Minkovskių gatvės ar už jos?

E.Barzdžiukas: Į vizualinės apsaugos zoną nelendame. Gaila, kad Natkevičiaus aukštybinis pastatas Juozapavičiaus pr. sunkiai pritampa prie šios schemos.

A.Karalius: Kokia jūsų laikysena dėl Prisikėlimo bažnyčios vizualios apsaugos?

E.Barzdžiukas: Yra įvairios atstumų nustatymo metodikos: VGTU, prof. J.Bučo ir kitos. Manyčiau, kad zonos nustatymas gali stabdyti miesto plėtrą.

L.Tuleikis: Nemuno koridorius yra 200m pločio. Dešiniajame krante bus 30m aukščio užstatymas, kairiajame- 100m.

E.Barzdžiukas: 30m aukščio tūriai bus arčiau vandens, tai stipriau veikia.

N.Valatkevičius: Jei patvirtinsim šį specialųjį palną, tai jam prieštaraujantys detalieji planai (DP) taps negaliojančiais. Reikėtų siekti tęstinumo.

D.Šarakauskas: Koks dokumentas turėtų reglamentuoti Prisikėlimo bažnyčios ir kitų aukštybinių pastatų santykį? Kokiais motyvais vadovaujantis prie Megos ir Ukmergės pl. zonoje neleidžiat didesnio aukštingumo?

E.Barzdžiukas: Prie Megos užsakovai norėjo 70m, gali statyt iki 50m. Dėl Prisikėlimo bažnyčios atstumų tikslinsim detalizacijos stadijoje.

N.Valatkevičius: Kaminai, antenos, riboženkliai- tai aukštybinių pastatų SP sfera ar ne?

E.Barzdžiukas: Tai bus aprašyta aiškinamajame rašte. Kaune yra du aukšti kaminai 170 ir 150m. Naujos katilinės kaminas iškils iki 80m. Dar yra 2 elevatoriai.

G.Šinkūnas: Teritorijos dokumentai reikalauja alternatyvos.

E.Barzdžiukas: Kai nėra sprendinių, tada reikia alternatyvos. Tai formalumas.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Pateiktai koncepcijai pritariu, bet manau, kad centro tąsoje neturėtų būti dangoraižiai. Manau, kad teritorija prieš miesto centrinę dalį, kitoje salos pusėje, yra labai tinkama aukštesniems statiniams, bet jie neturėtų sudaryti grupės. Tai galėtų būti atskirai stovintys tūriai, kuriantys savo kompoziciją ir iš bet kurio taško nesudarantys sienos įvaizdžio.

Manau, kad ant Aleksoto kalno arti šlaito negali atsirasti aukštų pastatų. Kiek nuvylė vaizdinė medžiaga- matosi šlaitų ir centro disharmonija.

Aukštis numatomoje aukštybinėje zonoje turėtų būti nustatomas tyrimais. Manau, siūlomi aukštybiniai čia per aukšti.

Manau, kad apribojimas iki 50m pozityvus. Būtų blogai, jei staiga išdygtų toks aukštybinis kaip Vilniuj Savanorių pr. Prie Megos galėtų atsirasti ir aukštesnis tūris.

N.Blaževičienė: Sičio vieta jau kristalizuojasi ir konkretizuojasi. Miesto centro dominantė gali būti formuojama ir kitokiom kompozicinėm- erdvinėm priemonėm, kurioms turi būti nustatomi kokybiniai reikalavimai, nebūtinai aukštingumu. Teigiamos pasiūlymo savybės- teritorijos urbanizavimo intensyvinimas ir tankinimas, suteikiant centrui intensyviai vartojamos teritorijos statusą.

Strateginė Kauno dominantė Lietuvos mastu – Prisikėlimo bažnyčia, todėl konkurencija turi būri reglamentuojama.

Manau, kad prie Vilniaus- Klaipėdos greitkelio galėtų atsirasti aukštybinių pastatų.Reikėtų tikslinti Nemuno slėnio-šlaitų ašies miesto centrinėje dalyje erdvinę kompoziciją.

A.Karalius: Iš principo prieštarauju Prisikėlimo bažnyčios vizualinės apsaugos zonos panaikinimui. Esminei miesto dominantei paskirta apsauga praeitame spec. plane negali būti taip lengvai, nemotyvuotai atšaukta.

-Siūlau palikti galimybę perspektyviuose miesto mazguose statyti dangoraižius, atlikus specialią precizišką arch-urbanistinę analizę (Mega, Ukmergės- Klaipėdos- Vilniaus sankryža).

-Verslo dangoraižių “sičio” koncentravimui Ž.Fredoje pritariu, bet būtina apibrėžti pastatų proporcijas (pvz. 1:8H). Reikėtų pateikti vizualinę analizę, kuri padėtų patikslinti dangoraižių “kolonados” tankį. Nemuno “suspaudimas” efektingas. Projektas perspektyvus.

V.Kuliešius: Teritorijų planavimo įstatymas ignoruoja koncepcijos etapą architektūrinių- urbanistinių koncepcijų prasme. Tam, kad pagrįsti teiginius, turi būti pristatyti erdviniai vaizdai. Vien žemėlapių negana. Man atrodo, kad šiaurės rytinėje dalyje (pramonės rajonuose) iniciatyvos varžyti nereikia. Teritorijų planavimas neturėtų prasidėti nuo schemų. Apribojimai turi būti pagrįsti. Todėl siūlau pateikti erdvinius sprendimų modelius, kuriais leidžiamas arba ribojamas aukštis. Reikia pagrįsti aukštybinės statybos Nemuno kairiajame krante pasiūlymus erdvinių sprendimų alternatyvomis.

V.Merkevičius: Manau, kad aukštybinių pastatų statyba Nemuno slėnyje tik pakenktų. Koncepcija neįgyvendinama, nes siūlomoje sičio zonoje nėra pakankamai vietos infrastruktūrai (parkavimui). Aukštybiniai galėtų rastis naujos statybos rajonuose- Dainavos, Kalniečių, Šilainių. Siūlymas riboti aukštį iki 50m (16 aukštų) priimtinas. Kaunas puikiai išsiverstų iš viso be dangoraižių- jiems nėra jokios motyvacijos.

J.Minkevičius: Kuo mažiau siūloma aukštybinių pastatų- tuo atsakingesnis sprendimas. Tai svarbiausia miestovaizdžio formavimo požiūriu. Įvedame naujus akcentus. Miestovaizdį formuoja senamiestis, pažeistas naujamiestis (Akropolis, Arena). Analitiniu požiūriu kairiojo kranto užstatymas aukštais pastatais prieštarauja Kauno vizualiam identitetui- užgožia šlaitus. Be to, Kančo projektuoti aukšti gyvenamieji Aleksote gadina silietą. Šlaitų apačioje iš viso negalima statyti. Statiniai užgožia gamtinį karkasą. Kaunietiškų siluetų aplinka turėtų būti nekintama. Tai turėtų būti konstanta. G.Prikockis: Šiai koncepcijai pritariu. Medžiagos pateikimui ir nuostatai pritariu be pakeitimų.

D.Šarakauskas: Pritariu viskam, išskyrus požiūrį į Prisikėlimo bažnyčią. Tai neabejotinas prioritetas. Manau, kad prie autostrados galėtų atsirasti aukštybinių pastatų. Kairiajame krante siūlomas užstatymas per aukštas.

G.Šinkūnas: Altenatyva galėtų būti ir galiojantis SP. Dabar galiojančiame SP motyvų asortimentas apima 6 komponentus. Rengėjai juos išdėstė, bet nepakankamai konkrečiai.

Pagrindinis Kauno identiteto formantas- slėniai, šlaitai. Svarbu, kad slėnio erdvė būtų gerai suvokiama. Dėl slėnio dominacijos- turi būti ir prasminis dominavimas. Jį reikia pagrįsti. Pasigendu analizės iš pagrindinių taškų.

L.Tuleikis: Pasiūlytoje sičio koncepcijoje man patinka siekis tankinti centrą ir tolygaus užstatymo principas. Autorių poziocija aiški. Manau, kad koncepcija Kaunui priimtina. Bet kyla abejonės, ar negalimi akcentai miesto prieigose, kaip miesto vartai, aukštesni, nei 50m. Būtina miesto aukštybinių pastatų išdėstymo sprendinius susieti su Kauno rajono sprendiniais. Manau, kad ir dešinėje upės pusėje centre pastatai galėtų būti aukštesni- pvz. Juozapavičiaus pr. aukštybiniai tūriai, projektuoti Natkevičiaus. Manęs aukštis čia negąsdina.

 

G.Šinkūnas: Jei šiai koncepcijai pritarsime, primygtinai siūlau pabrėžti, kad aukštybinių pastatų kairiajame upės krante paskirtis turėtų būti ne gyvenamoji.

N.Valatkevičius: Kauno schema su žaliais koridoriais yra labai graži. Yra priemonių, kurios tą griovą paryškina, projektuojant aukštybinius pastatus ant šlaito. Tūriai galėtų siekti 50m aukštį. Aukštingumas iki 50m yra pozityvus.

Aukštingumo plėtrą koncentruoti vienoje vietoje yra gerai. Turėčiau tam pritarti, miesto plėtra šioje zonoje buvo numatyta anksčiau. Klausimas tik kyla, kurioje Nemuno pusėje. Tai susitarimo reikalas.

Slėnyje stovintys daugiaaukščiai netaps miesto dominante. Pasaulyje daug tokių pavyzdžių.

J.Minkevičius: Siūloma aukštybinė grupė suardo gamtinį karkasą. Šioje vietoje gali būti tik žemas užstatymas. Kompozicija suardys geomorfinę struktūrą.

G.Bernotienė: Norėčiau perskaityti 2007m. aukštybinių pastatų svarstymo nutarimą, nes kai kurios rekomendacijos aktualios ir dabar.

REKOMENDACIJOS:

1__Nustatyti parengtam APISP 1 metų Bandomąjį laikotarpį, kurio metu vykdyti APISP monitoringą ir pradėti tobulinimo – koregavimo procesą.

2__Siekiant konsoliduoti investicinį potencialą mieste ir didinti urbanistinę miesto raišką – Aukštybinių pastatų išdėstymą vystyti koncentracijos, o ne dispersijos būdu.

3__Suformuluoti Aukštybiniams pastatams kokybinius ( fizinius ir kompozicinius ) reikalavimus.

4__Parengti naują Aukštybinių pastatų išdėstymo Kaune koncepciją konkursiniu būdu     ( pvz: workshopas ).

5__Siekiant optimizuoti Aukštybinių pastatų statybą Kaune, išsaugoti miesto savastį ir didinti miesto konkurencingumą, būtina pradėti kurti miesto plėtros kompozicinį – erdvinį modelį, naudojant tam pažangiausias trimates ( GIS ) technologijas.

6_ Savivaldybei rekomenduojame pateikti pakoreguotą APISP svarstymui KAUETe 2008 metų kovo mėnesį.

Pristatyta koncepcija labai apibendrinta. Ji aiškiai skaitoma- išskirti 3 pagrindiniai postulatai. Didesnė pusė ekspertų pritarė su pastabomis. Mūsų nuomonės išsiskyrė dėl aukštybinių pastatų Nemuno slėnio kairiajame krante. Kyla kolizija- ką saugome morfologonėje miesto centro struktūroje- gamtinį karkasą, miestovaizdį, dominantę… Manau, reikėtų pateiktui koncepcijos detalizaciją, tikslinančią Nemuno slėnio-šlaitų ašies miesto centrinėje dalyje erdvinę kompoziciją. Pageidautini varijantiniai siūlymai.

Teritorijos intensyvinimas centre yra būtinas. Dešinėje pusėje aukštybinių pastatų neturėtų būti. Opiausias klausimas kyla dėl rengiamų DP. Ką apie tai galvojate?

L.Tuleikis: Aš tame problemos nematau. Manau, kad už tilto dešinėje upės pusėje aukštybiniai galėtų tęstis.

E.Barzdžiukas: Nagrinėjame koncepcijos stadiją, po to seks detalizacija. Pritariu, kad reikia toliau nagrinėti, tirti slėnio perspektyvą. Reikia analizuoti, o gal tų aukštybinių grupės kitame krante ir nereikia. Reikalinga slėnio detalizacija.

A.Karalius: Neužmirškite Prisikėlimo bažnyčios apsaugos zonų nustatymo.

E.Barzdžiukas: Būtų naudinga, jei A.Kančas detalizacijos stadijoje kartu pristatytų Antakalnio aukštybinio gyvenamojo rajono DP.

A.Karalius: Ar tikrai prie greitkelio negalima statyti aukštybinių pastatų?

N.Valatkevičius: Šitas SP neužkerta šių sprendinių galimybės. Galima bus šį SP keisti.

G.Bernotienė: Manau, reikėtų aprašyti šias vietas ir jų galimybes. Bet SP turi būti koncepcinis dokumentas.

Kas už tai, kad koncepcijoje būtų nurodyta, kad šiose vietose- prie Megos ir Ukmergės pl. zonoje- nebūtų užkirsta galimybė statyti aukštybinius pastatus?

Balsavo: “už”- 7 ekspertai.

G.Bernotienė: Kas prieš?

Balsavo: “prieš”- 2 ekspertai.

G.Bernotienė: Kas susilaikė?

Susilaikė 1 ekspertas.

G.Bernotienė: Kas balsuoja už tai, kad pritarti aukštybinių pastatų koncepcijai su sąlyga, kad detalizavimo stadijoje ji bus pristatyta KAUETui, ir atsižvelgti į pastabas?

Balsavo: “už”- 7 ekspertai.

G.Bernotienė: Kas prieš?

Balsavo: “prieš”- 3 ekspertai.

G.Bernotienė: Nutarta pritarti aukštybinių pastatų koncepcijai, su sąlyga, kad detalizavimo stadijoje ji bus pristatyta KAUETui, atsižvelgus į pastabas.

 NUTARIMAS

2.Pateiktam projektui AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ IŠDĖSTYMO KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE SPECIALIOJO PLANO PAKEITIMAS (rengia UAB „Miesto planas“,  pristato- Evaldas Barzdžiukas) koncepcijos stadijoje pritarti su sąlyga, kad atsižvelgus į pastabas, projektas bus pristatytas detalizavimo stadijoje.

Rekomendacijos:

2.1-Siūlome palikti galimybę prie Vilniaus- Klaipėdos magistralės (ties Mega ir Savanorių pr.) statyti dangoraižius, atlikus specialią architektūrinę-urbanistinę analizę ir įtraukti tai į koncepciją (7 ekspertai)

2.2-Strateginė Kauno dominantė – Prisikėlimo bažnyčia, todėl konkurencija su ja turi būti reglamentuojama (3 ekspertai)

2.3-Prašome pateikti koncepcijos detalizaciją, tikslinančią Nemuno slėnio-šlaitų ašies miesto centrinėje dalyje erdvinę kompoziciją. Pageidautini varijantiniai siūlymai (3 ekspertai)

2.4-Reikia pagrįsti aukštybinės statybos Nemuno kairiajame krante pasiūlymus erdvinių sprendimų alternatyvomis. Tai galėtų būti atskirai stovintys tūriai, kuriantys savo kompoziciją ir iš bet kurio taško nesudarantys sienos įvaizdžio (3 ekspertai)

2.5-Kairiajame krante siūlomas užstatymas per aukštas (3 ekspertai)

2.6-Kairiojo Nemuno kranto užstatymas aukštais pastatais iš esmės prieštarauja Kauno vizualiam identitetui- užgožia šlaitus (2 ekspertai).

2.7-Manome, kad ant Aleksoto kalno arti šlaito negali atsirasti aukštų pastatų (2 ekspertai)

2.8-Rekomenduojame pateikti erdvinius sprendimų modelius, kuriais leidžiamas arba ribojamas aukštis (2 ekspertai)

 Gražina Bernotienė

Jūratė Merkevičienė