1.BARELJEFŲ ĮKOMPONAVIMO ANT ZOOLOGIJOS MUZIEJAUS FASADO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Architektas- Gintaras Balčytis. Svarstymo iniciatorius- Giedrius Andziukevičius.
2.DETALIOJO PLANO, KURIO TIKSLAS-SKLYPŲ SUFORMAVIMAS PRIE PASTATŲ MOSĖDŽIO G. 62, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71, 73, 75, 77, PRIEŠPROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Architektė- Inga Korytė Stanionienė ( UAB „I.K.S. studija „). Užsakovas- UAB „Fudo“.
ĮVYKUSIO 2011-02-02 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.69
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projektų autoriai: Gintaras Balčytis, Inga Korytė Stanionienė.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Vygintas Merkevičius, Gintaras Prikockis, Vladas Stauskas, Dalius Šarakauskas, Gediminas Šinkūnas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė Danutė Rūkienė, LDS KS atstovai : Gintautas Vaičys, LDS KS referentė Dalia Draugelienė, grafikas Edmundas Saladžius, menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė, skulptoriai- Leonas Strioga, Virginija Venckūnienė, Vytautas Narutis, Aloyzas Janušauskas, ir Alfonsas Vaura, UAB „Fudo“ atstovas Gintaras Aleknavičius, menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė, aktorė Alma Masiulionytė.
Spaudos atstovai : Jūratė Anilionytė (LRT ), Agnė Kairiūnaitė (Lietuvos radijas), Vaida Stagniūnaitė (Lietuvos TV).
Posėdžio pirmininkas: Gražina Bernotienė
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.
1.BARELJEFŲ ĮKOMPONAVIMO ANT ZOOLOGIJOS MUZIEJAUS FASADO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Architektas- Gintaras Balčytis. Svarstymo iniciatorius- Giedrius Andziukevičius.
G.Balčytis: Šios iniciatyvos autorius yra Giedrius andziulevičius. Manau, kad jis turėtų tarti įžanginį žodį.
G.Andziulevičius: Su skulptoriumi Rimantu Šulskiu buvau pažįstamas asmeniškai. Tai ryškiausias Lietuvos skulptorius modernistas, kuris nebuvo ir nėra pakankamai įvertintas. Šį bareljefų ciklą jis sukūrė 1989-1990m. Pradinis užsakymas buvo sukurti 7 bareljefus, kurie turėjo būti įkomponuoti į A. Keturkos projektuoto zoologijos muziejaus fasadą. Šulskis atliejo 4 bareljefus, kurie dabar stovi netoli zoologijos sodo. Manau, kad tokiam rezultatui įtakos turėjo tas faktas, kad Šulskis buvo tarybų valdžios nemėgstamas. Sumanymas nebuvo įgyvendintas, bet skulptorius nepalūžo, dirbo toliau.
Ciklo pavadinimas buvo „fauna“. 4 atlieti darbai jau 32 metus stovi ąžuolyne, o 3 prapuolė. Yra išlikę tik gipsiniai modeliai. Kaunui turėtų būti gėda, kad negalime atstatyti istorinės teisybės. Būtina bareljefus perkelti į jiems numatytą vietą.
- Jasevičiūtė: Turiu informacijos, kad likę 3 modeliai yra pas akademiką Kairiūkštį Dubravoje.
KLAUSIMAI
N.Blaževičienė: Kas inicijavo to ciklo sukūrimą?
V.Venckūnienė: Girdėjau, kad Kauno komunalinis ūkis, apmokėta buvo už 4 dalis.
- Jasevičiūtė: Buvo sudaryta Kultūros, mokslo ir švietimo komisija. Jos užsakymu sukurtas ciklas.
G.Balčytis: Esama darbų eksponavimo vieta labai prasta- bareljefai stovi prie judrios gatvės, be apšvietimo. Miestui nebus padaryta žala, jei jie bus iškelti.
A.Keturkos projektuoto muziejaus fasade buvo numatyta vieta bareljefams- telpa kaip tik 7 dalys. Vienos dalies matmenys- 290 x 330 cm- nėra labai dideli, nebus sunku juos perkelti.
Jei iniciatyvai bus pritarta, reikės toliau ieškoti medžiagos. Zoologijos muziejaus fasadas turi tinkamą- pietinį apšvietimą. Laisvės alėją ruošiamasi renovuoti, galima būtų tuo pačiu rekonstruoti ir muziejaus fasadą.
Pateikiau variantus, kaip atrodytų 7 bareljefai ir likę keturi, jei nebus lėšų atkurti neatlietųjų 3.
Manau, kad tai labai graži ir prasminga miestiečių iniciatyva.
KLAUSIMAI
L.Tuleikis: Ar yra teisinės medžiagos apie šių darbų užsakymą? Koks jų storis, ar jie panirtų į tinką, ar iššoktų?
G.Balčytis: Į pirmą klausimą atsakyti negaliu. Manau, kad juosta ant muziejaus fasado buvo suprojekuota tikslingai šiems darbams pakabinti.
V.Venckūnienė: Tais laikais iš vykdomojo komiteto ateidavo užsakymai. Šį užsakymą gavo Šulskis ir stelas kūrė būtent šiam pastatui. Ir užmokestį gavo. Aš dirbau greta ir tą mačiau.
D.Draugelienė: Kiek pamenu, bareljefai nebuvo pakabinti todėl, kad nebuvo sukurtos juos laikančios konstrukcijos.
R.Miliukštis: Z.Girčys, dabar dirbantis savivaldybėje, tuomet dirbo prie šio objekto. Jis sakė, kad bareljefai buvo perkelti kitur dėl per didelio svorio.
G.Balčytis: Jei iniciatyvai bus pritarta, bus vykdomi tyrimai, ar įmanoma darbus pakabinti ant fasado.
R.Miliukštis: Jei nepavyktų pakabinti, gal galima būtų juos pastatyti Laisvės alėjoje.
N.Blaževičienė: Jei šis projektas bus įgyvendinamas, gal galima būtų peržiūrėti ir muziejaus pirmo aukšto įstiklinimo klausimą.
G.Balčytis: Sunku bus tą stiklą panaikinti…
V.Venckūnienė: Ar šalia esantis gyvenamasis pastatas sutvarkytas?
G.Balčytis: Taip.
V.Babušytė: Kas finansuos šį projektą?
G.Balčytis: Tam yra įsteigtas fondas. Manau, kad ir miestas prisidėtų.
G.Andziulevičius: Kreipėmės į Kultūros ministeriją ir prašėme lėšų šiam projektui.
G.Vaičys: Reikėtų naujai spręsti muziejaus pavadinimo komponavimą.
G.Balčytis: Čia pateikta tik idėja.
PASISAKYMAI
E.Barzdžiukas: Pritariu idėjai atkurti bareljefus ant muziejaus fasado. Tuo laiku dirbome kartu su Alfredu Paulausku, kuris buvo miesto meno tarybos narys. Jis pasakojo, kad taryboje nebuvo pritarta bareljefams dėl jų meninės vertės. Dabar manau, kad bareljefai pagyvintų Laisvės alėją ir suteiktų jai gyvybės. Pritarčiau ištisinės juostos atstatymui (iš 7 dalių).
N.Blaževičienė: Pritariu pilno meno kūrinio – 7 bareljefų atstatymo pasiūlymui, kaip kompozicija buvo sumanyta. Tą rodo juosta fasado apdailoje. Nesant galimybės atkurti nerealizuotų 3 stelų, siūlau ieškoti viso fasado kompozicinio sprendimo, kartu vykdant fasado renovaciją ir atstatant fasado plokštumos kompoziciją su pasažu pirmo aukšto lygyje.
Nebaigtų darbų eksponavimas- tai pagarbos ženklas kūrėjui, nesuspėjusioam jų realizuoti. Tai būtų kūrybinio proceso raidos eksponavimas.
Jei konstruktyviai nepavyktų darbų pakabinti, galima būtų juos eksponuoti muziejaus avanscenoje kaip kompoziciją ar komponuojant darbus į kubo šonines plokštumas.
V.Merkevičius: Pritariu bareljefų atkūrimui iš esmės. Ta pačia proga būtų tikslinga renovuoti fasadą. Manau, kad šiais laikais pakabinti kelias tonas yra galimybių. 7 dalių kompozicija geresnė, bet jei nebus galimybių atkurti likusių 3 – tai galima ir 4 darbų kompozicija, bet visa juosta turi būti „bronzinė“.
G.Prikockis: Pritariu variantui iš 7 stelų. Tai puikus architektų ir menininkų bendradarbiavimo pavyzdys. Tai būtų deklaracija ir šiam laikmečiui. Manau, reikia laikytis autorinio sprendimo.
V.Stauskas: Siūloma bareljefų juosta priimtina, ji žymiai pagerintų esamo fasado plokštumos monotoniją. Būtų pozityvu, jei kartu būtų sprendžiamas ir bareljefų apšvietimas vakare. Reikėtų permąstyti muziejaus pavadinimo kompoziciją. Norėtųsi sulaukti drąsesnių siūlymų pirmo aukšto architektūriniam ir funkciniam pertvarkymui.
D.Šarakauskas: Pritariu visų 7 dalių atstatymui- 15 t nėra daug. Abejoju siūlymais „perdaryti“ muziejaus fasadą- tada nebeaišku, ar reiklingi bareljefai. Toks buvo A.Keturkos suprojektuotas muziejaus fasadas.
G.Šinkūnas: Pritariu ištisinės juostos atkūrimui. Siūlau spręsti kartu su fasado renovacija.
L.Tuleikis: Pritariu iniciatyvai ir 7 darbų atstatymo variantui. Reikėtų detaliai išspręsti techninius pakabinimo, naktinio apšvietimo, užrašo komponavimo, pastato apšiltinimo renovacijos klausimus. Jei atstatyti, tai taip, kaip suprojektavo pastato autorius- bareljefų juostą. Pirmo aukšto įtraukimo atstatymas būtų pageidaujamas, bet ar realus…
G.Bernotienė: Prašau pasisakyti svečius iš dailininkų sąjungos.
- Jasevičiūtė: Iš arti stelos atrodo kaip arabeskos. Manau, kad 4 stelos nėra blogai. Ištisa juosta sukurtų stiprią horizontalią liniją, o jų ir taip daug. Gipsiniai modeliai nėra tokios aukštos meninės vertės, kaip bronziniai. Prieštarauju bareljefų statymui kitoje vietoje.
L.Strioga: Aš kaip kaunietis palaikau šią iniciatyvą. Tai bus pavyzdys, į ką galima lygiuotis. Variantas iš 7 dalių- vieningesnis.
A.Vaura: Likimas lėmė, kad liko 4 bareljefai. Neįsivaizduoju, kaip galima atkurti kitus 3. Man atrodo, kad atskiri bareljefai yra net geriau už jų juostą.
V.Narutis: Šie Šulskio darbai žiūrint iš arti mane veikia kaip J. Boscho personažai. Istoriškai bareljefai ant fasadų dažniausiai buvo kuriami iš tos pačios medžiagos, kaip fasadas-pvz. iš smiltainio. Tai vieningesnis sprendimas. Mano nuomone iš arti Šulskio darbai praranda patrauklumą.
V.Venckūnienė: Pritariu Violetai ir Vaurai- 4 bareljefų kompozicijai. Manau, kad 7 darbų gal iš viso nėra. Viskas priklausys nuo to, kaip bus sukomponuotos stelos su užrašu.
E.Saladžius: Įdomu buvo išklausyti ir architektų, ir kolegų menininkų. Tai didingas menas- primena Afrikos ir Azijos muziejaus Paryžiuje eksponatus. Žavinga būtų bareljefus matyti Laisvės alėjoje. Pritarčiau 4 dalių kompozicijai.
G.Vaičys: Pritariu bendram fasado sutvarkymui ir 4 bareljefams.
G.Balčytis: Zoologijos muziejus buvo projektuotas modernizmo laikais, kai būdingos plokštumos. Juosta labiau atspindi tą laikmetį, nei atskiros stelos. Jei nerasime tų 3 darbų, gal vietoje jų galėtų būti šiuolaikinių skulptorių darbai?
- Jasevičiūtė: Aš kategoriškai prieš. R. Šulskis kūrė būtent šiam Keturkos fasadui.
N.Blaževičienė: O ką daryti su modeliais?
- Jasevičiūtė: Jų plastika neišbaigta. Kai dirbo, skulptorius žinojo, kad statys tik 4 darbus.
V.Venckūnienė: Dabar tokią stelą atlieti kainuoja didelius pinigus.
N.Valatkevičius: Architektūros ir menų sintezė- sveikintina. Principas aiškus- tai architekto pasirinkimas. Jei Balčytis užsiims šiuo projektui, jis ir padarys sprendimą. Mums svarbu pritarti užmanymui.
- Jasevičiūtė: Bet svarbu įsiklausyti ir į dailininkų nuomonę.
G.Andziulevičius: Manau, kad niekas negali apspręsti, ar tos 3 neatlietos stelos geresnės, ar blogesnės.
R.Miliukštis: Bendravom su A.Keturka, kai jis projektavo šį muziejų- žinojo, kad naikina unikalų pasažą, ta juosta stengėsi kompensuoti. Jei bus liejamos 3 naujos stelos- atsieis apie 1 mln litų. Gal viduje galima eksponuoti jų eskizus?
G.Aleknavičius: Svarbu įvykdyti pirminį užmanymą- atstyti tai, kas buvo užmanyta.
G.Bernotienė: Laikas apibendrinti. Visi svarstymo dalyviai palaikė iniciatyvą atstatyti Rimanto Šulskio kurtus barejefus ant zoologijos muziejaus fasado. Nuomonės išsiskyrė dėl bareljefų ant fasado kiekio: architektai mano, kad reikėtų atkurti ištisinę bareljefų juostą, kaip buvo užmanyta, menininkai palaiko 4 dalių kompoziciją. Toliau bus ieškoma medžiagos, ji bus vertinama, tiriama, ar pagal ją galima atlieti bareljefus.
L.Tuleikis: Viskas įmanoma, išskyrus prikelti mirusį autorių. Ta juosta irgi laikmečio ženklas. Ar manote, kad nebaigti skulptūros darbai gali būti eksponuojami šalia baigtų?
- Jasevičiūtė: Parodose tai vyksta.
G.Prikockis: Reikėtų pažymėti, kad visi architektai pasisakė už vientisos bareljefų juostos atkūrimą.
E.Barzdžiukas: Manau, reikėtų formuluoti taip- iniciatyvai atstatyti bareljefus pritariam, siūlome ieškoti galimybių atstatyti visą juostą, o ne fragmentus.
NUTARIMAS
1.Pristatytai iniciatyvai BARELJEFŲ ĮKOMPONAVIMO ANT ZOOLOGIJOS MUZIEJAUS FASADO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI (Architektas- Gintaras Balčytis. Svarstymo iniciatorius- Giedrius Andziukevičius) pritarti. Rekomenduojame atsižvelgti į pasiūlymus:
1.1-Siūlome ieškoti galimybių atstatyti visą bareljefų juostą, o ne fragmentus (10 architektų ir L.Strioga)
1.2-Palaikome 4 atlietų bareljefų kompozicinį pasiūlymą (6 menininkai)
2.DETALIOJO PLANO, KURIO TIKSLAS-SKLYPŲ SUFORMAVIMAS PRIE PASTATŲ MOSĖDŽIO G. 62, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71, 73, 75, 77, PRIEŠPROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Architektė- Inga Korytė Stanionienė ( UAB „I.K.S. studija „). Užsakovas- UAB „Fudo“.
I.Stanionienė: Turime problemą- atėjome pasitarti su ekspertais, kaip ją spręsti. Gal užsakovas pats galėtų pristatyti užmanymą.
G.Aleknavičius: Linkuvos dvaro parko teritorija- labai graži vieta. Ji visai šalia Šilainių. Išlikęs Linkuvos dvaras, tvenkiniai, parkas. UAB „Fudo“ prieš dešimtmetį įsigijo kelis ten stovinčius pastatus ir turėjo idėją įkurti senelių pensioną, privatų vaikų darželį- lopšelį, bendruomenės namus, teniso kortus, bažnytėlę. Senelių pensiono statybai buvome radę vokiečius investuotojus. Bet neradome jokių galimybių detaliajam planui užsakyti. Anksčiau visi pastatai buvo registruoti vienu adresu, dabar- atskirais, bet nuo to niekas nepasikeitė. Turime pastatus, idėją, o nieko negalime padaryti, nes įstatymai neleidžia.. Šis projektas svarbus Šilainių gyventojams- jie pagaliau turėtų gražų, sutvarkytą parką vietoj sovietinių fermų griuvėsių.
I.Stanionienė: Padėtį apsunkina ir tai, kad dvaro pastate gyvena 14 šeimų. UAB „Fudo“ pastatai- tai seni sandėliai ir fermos. Visa Linkuvos dvaro sodybos teritorija- paveldinė. Joje yra daug miškų plotų. Šiuo metu rengiama miškotvarkos schema.
N.Valatkevičius: Miesto teritorijoje esantys miškai yra valstybės išperkama žemė. Turi būti formuojamas visiškai atskiras paveldo sklypas. Viename sklype gali būti tik viena paskirtis, o pobūdžiai- įvairūs.
I.Stanionienė: Miesto bendrajame plane šioje teritorijoje yra pažymėta D kategorijos gatvė, kaip su ja elgtis- neaišku. Didžiausias miško plotas įsikerta į paveldinę žemę iš šiaurės.
R.Gudienė: Įstatymas nurodo, kad šios teritorijos tvarkomos pagal specialiuosius planus. Reikia specialųjį planą pagal pataisas rengti kartu su detaliuoju planu.
R.Miliukštis: Į Veršvų draustinio specialųjį planą reikia įterpti dvarą. Specialusis planas dar nepatvirtintas. Vertybės ribos nustatytos, bet nėra kadastrinių ribų.
L.Tuleikis: Juridika mūsų taryba neužsiima. Siūlau siųsti į Aplinkos ir Žemės ūkio ministeriją. Mes svarstome projektinius sprendimus.
G.Bernotienė: Kokia jūsų detaliojo plano vizija?
G.Aleknavičius: Du atskiri sklypai.
G.Šinkūnas: Siūlau rengti paveldosaugos specialųjį planą, atlikti teisinę situacijos analizę ir spec. plano sprendimų teisinį pagrindimą. Lygiagrečiai parengti teritorijos urbanistinę- architektūrinę koncepciją, kurios pagrindu galima būtų tęsti teritorijų planavimo ir projektavimo procedūras. Rekomenduoju pristatyti KAUET urbanistinę-architektūrinę koncepciją (ne mažiau kaip 2 iš esmės skirtingus variantus).
N.Valatkevičius: Buvęs savininkas nusipirko šį dvarelį, paskui – dar kelis sklypus, kelis sklypus jam padovanojo. Visą turtą jis paliko bažnyčiai. Nesuprantu, koks tai paveldas- sklypai suformuoti atsitiktinai. Dabar detaliojo plano organizatoriais gali būti tik tos 14 šeimų. Tai nesąmonė. Su detaliuoju planu reiktų kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad miškus atiduotų UAB „Fudo“. Šiuo metu Kauno fortų sistemos irgi kelia problemas, nes užaugo miškais.
R.Miliukštis: Dvaro teritorija keitėsi. Bėda ta, kad į šią teritoriją patenka miškai. Siūlau koreguoti teritorijos ribas, išimant miškus.
L.Tuleikis: Ar gali būti daromas specialusis palnas, kuris verčių sistema nustatytų naujas ribas?
R.Gudienė: Galioja skirtingi reglamentai.
V.Merkevičius: Gaila planavimo organizatoriaus- jis tampa netobulų įstatymų įkaitu.
G.Prikockis: Kultūros paveldo paskirtis pjaunasi su kitomis paskirtimis. Miškų fetišizavimas – nesąmonė. Juk iš tiesų tai parkas. Reikėtų suformuluoti bendrą nuomonę apie miškus mieste.
N.Valatkevičius: Siūlau tokį kelią- parengus detalųjį planą kreiptis į aplinkos ministeriją, kad išimtų mišką ir atiduotų jį UAB ‚Fudo“, kad atitiktų paveldo reiklavimus. Nėra atitikimo tarp teritorijų planavimo ir kultūros paveldo įstatymų- padėtis tokia, kad dvare gyvenančios šeimos gali blokuoti net pozityviausias užsakovo idėjas. Šis projektas svarbus šilainių gyventojams- jie pagaliau turėtų gražų, sutvarkytą parką
G.Bernotienė: Gal būt, galima šį sklypą sudalinti į sklypus su skirtingais režimais. Reziumuojant- pritariame, kad šioje teritorijoje būtų rengiamas detalusis planas. Remiame šį projektą ir manome, kad daugiau, nei 10 metų besitęsiantys darbai tikslu suformuoti sklypus galų gale turėtų pasibaigti. Tai svarbu visiems kauniečiams, ypaš Šilainių gyventojams. Kultūros paveldo departamentas galėtų padėti planavimo organizatoriams rasti kelią, kad galima būtų suformuoti kelis sklypus (vieno sklypo su dar 14 bendrasavininkų suformavimas užkerta kelius tolimesnei rezultayviai veiklai vystyti). Kultūros paveldo departamentas ir Kauno urbanistikos skyrius galėtų parodyti iniciatyvą, padedant nuimti valstybinės reikšmės miškų statusą nuo Linkuvos dvaro parko teritorijos.
NUTARIMAS
2.Pristatytai iniciatyvai DETALIOJO PLANO, KURIO TIKSLAS-SKLYPŲ SUFORMAVIMAS PRIE PASTATŲ MOSĖDŽIO G. 62, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71, 73, 75, 77, PRIEŠPROJEKTINIAI PASIŪLYMAI ( Architektė- Inga Korytė Stanionienė ( UAB „I.K.S. studija „). Užsakovas- UAB „Fudo“) pritarti. Pritariame, kad UAB “FUDO” rengtų detalųjį planą,
2.1- Pritariame, kad UAB “FUDO” rengtų detalųjį planą,
2.2- Rekomenduojame parengus detalųjį planą reiktų kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad miškus priskirtų UAB „Fudo“.
2.3- Manome, Kultūros paveldo departamentas galėtų padėti planavimo organizatoriams rasti kelią, kad galima būtų suformuoti kelis sklypus.
2.4. Svarbu, kad miestas turėtų gražų parką vietoje sandėlių ir fermų griuvėsių.
Gražina Bernotienė
Jūratė Merkevičienė