1. Mokslo paskirties pastato Jonavos g. 66, Kaune, rekonstravimo projektas. Projektavimo įmonė -UAB “ Inžinerinė mintis“. Projekto autorius -Vainius Šalomskas. Projekto vadovas -Tomas Burokas. Užsakovas- VDU.

2. Organizacinis susirinkimas dėl LAS KS siūlomų KAUET reglamento pakeitimų.

ĮVYKUSIO 2012-01-18 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.78

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autorius- Vainius Šalomskas, PV- Tomas Burokas.                                                                                                   

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Vygintas Merkevičius, Jonas Minkevičius, Rimvydas Palys, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, KPD Kauno TP vyr.specialistė Loreta Janušaitienė, VDU atstovas Šarūnas Berkmanas.

Spaudos atstovai : Vereta Rupeikaitė, Andrius Aleksandravičius („Kauno diena“).

Posėdžio pirmininkas: Jolita Kančienė.

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

1. Mokslo paskirties pastato Jonavos g. 66, Kaune, rekonstravimo projektas. Projektavimo įmonė -UAB “ Inžinerinė mintis“. Projekto autorius -Vainius Šalomskas. Projekto vadovas -Tomas Burokas. Užsakovas- VDU.

V.Šalomskas: Anksčiau šis pastatas buvo statybininkų mokymo centras, o dabar jame įsikurs VDU Socialinių mokslų fakultetas. Į kultūros vertybių registrą pastatas nėra įtrauktas. Objektas susideda iš 3 dalių:

1-asis tūris pastatytas 1938m.

2-asis tūris pastatytas 1938m. 1981m pastatas iš pagrindų rekonstruotas, užstatytas antrasis aukštas. Jį rekonstruojame, užstatydami trečią aukštą.

3-iasis tūrio statybos metai nenustatyti, rekonstruotas 1981m.

J.Kančienė: Kokios saugotonos savybės nurodytos akte?

L.Janušaitienė: Vertybių akto nėra, yra tik įvardinta, kad išlikę tarpukario elementai. Projektas pristatytas tik dėl užsakovų ir projektuotojų geranoriškumo.

V.Šalomskas: Elementai- tai angokraščiai, karnizai, cokolis, traukos, portalas. Po rekonstrukcijos plotas padidės apie 15 %. Įsikurs VDU socialinių mokslų fakultetas, edukologijos, psichologijos, socialinio darbo katedros, inovatyvių studijų institutas. Rūsyje numatomos pagalbinės patalpos ir valgykla.

Pristatome 2 fasadų variantus. Pirmame variante virš rekonstruojamaos dalies projektuojamas sutapdintas stogas. Abiem atvejais kairysis tūris tik šiltinamas, keičiamas stogas. Kairioji dalis nuo dešiniosios skiriama kontrastingu intarpu.

Antrame- stogas šlaitinis. Pirmasis tūris apjungiamas su tarpiniu tūriu bendru šlaitiniu stogu, o spalviniu aspektu fiksuojamos tik dvi dalys- tarpukario ir likusi.

Rekonstruojamoje dalyje numatomas pagrindinis įėjimas. Sprendimus riboja biudžetas ir konstrukcijos. Antstatas siūlomas iš lengvų konstrukcijų. Trečiasis tūris- sporto salė- bus šiltinamas, tinkuojamas ir dažomas.

L. Janušaitienė: Manau, yra svarbus abipus Kalpoko gatvės esančių kampinių pastatų santykis.

V. Šalomskas: Kitapus Kalpoko g. esantį pastatą valdo karininkai.

KLAUSIMAI

A.Steponavičius: Ar bus keičiami langai?

V.Šalomskas: Taip.

G.Balčytis: Kodėl šis objektas pristatomas?

N.Valatkevičius: Esame sutarę, kad pristatysim KAUETui visus pagrindinėse gatvėse projektuojamus objektus. Kilo abejonės, ar tokios apimties pastatuose turėtų atsispindėti visų trijų laikotarpių architektūra, ar ieškoti vientisumo. Todėl rekomendavome pristatyti objektą KAUETui.

G.Bernotienė: Norėčiau patikslinti- kokioje apimtyje galima daryti pakeitimus. Suprantu, kad šiltinsit visus fasadus, keisit langus. Ar galima keisti esamų langų dydžius?

Š.Berkmanas: Programoje išdėstytas patalpų poreikis, numatytas statyti antstatas. Didesnių užduočių nenumatyta. Universitetas buvo patvirtinęs variantą su sutapdintu stogu. Europinis biudžetas ribotas. Erdvės po šlaitiniu stogu vis tiek bus neįmanoma išnaudoti.

1. Burokas: Mums priimtinesnis sutapdintas stogas.

R.Palys: Jei visas pastatas bus šiltinamas iš lauko, išnyks piliastrai, skersinės sijelės. Pasikeis visa estetika. Ką numatote?

V.Šalomskas: Laiptinę planuojame šiltinti iš vidaus, didžiąsias plokštumas- iš lauko.

R.Palys: Tai šią detalių išlikimo problemą turėsite spręsti. Ta pati problema laukia ir sporto salės šiltinime.

V.Šalomskas: Detalės suplokštės.

L.Tuleikis: Kokia rekonstrukcijos idėja- ar respektuojami visi etapai ar suliejami į viena?

V.Šalomskas: Respektuojam senąją dalį, likusią stengiamės suniveliuoti. Siekiam priestato vieningumo.

G.Bernotienė: Bet juk čia yra 3 skirtingi laikotarpiai.

L.Tuleikis: Kas dabar yra mansardiniame aukšte? Ar bus tvarkoma teritorija?

V.Šalomskas: Dabar mansarda neekspoatuojama, po rekonstrukcijos bus įrengiamos ventkameros. Sklype numatytos 2 parkavimo aikštelės. Svarbi rekonstrukcijos idėja- suvaldyti studentų srautus ir juos paskirstyti.

Tarp Kalpoko gatvės ir pastato numatomos studentų poilsio aikštelės, už pastato – vidinis kiemelis su amfiteatru. Siekiame maksimaliai išnaudoti teritoriją.

A.Steponavičius: Kiek automobilių stovėjimo vietų numatote?

V.Šalomskas: Virš 50 vietų.

J.Bučas: Kokios gretimybės?

V.Šalomskas: Sandėliai, kariškių mokykla, gyvenamieji namai. Teritorija bus aptverta ir apšviesta. Medžiai įrėmina mašinų stovėjimo aikšteles.

PASISAKYMAI

A.Kančas: Pritarčiau 1-am variantui su sutapdintu stogu. Manau, kad turėtų išlikti čerpių danga, kaip kitoje gatvės pusėje. Arba bent jau braunoto profilio Ranilla Classic. Pastatą apšiltinus iš lauko, reikėtų karnizą prailginti. Laiptinę geriau šiltinti iš vidaus. Langeliai ant stogo turėtų išlikti. 1938m. statybos objekte reikėtų išlaikyti įvaizdį prieškariniu langų dalijimu.

Galėtų dominuoti ir 2, ir 3 laikotarpiai. Gerbūvio sutvarkymas turėtų atitikti tarpukario charakterį.

G.Balčytis: Gerbūvio pasiūlymą reikėtų smarkiai tobulinti. Siūlau išryškinti visus tris etapus: tarpukario, sovietinį ir šiandieninį. Dabar pastato rekonstrukcijos idėja neaiški, netikusi jungtis seno ir naujo tūrio. Rekomenduočiau imtis drąsesnių sprendimų. Pasisakau prieš šlaitinį rekonstruojamos dalies stogą.

E.Barzdžiukas: Pritarčiau rekonstrukcijai su sutapdintu stogu. Siūlau išryškinti pagrindinį įėjimą. Prasta kompozicinė jungtis priestato su 1938m. pastatu, ją reikėtų tobulinti. Genplane būtų įdomu respektuotuoti buvusią sklypo ribose gatvelę- gal dangomis. Tai suteiktų sprendiniams unikalumo.

G.Bernotienė: Manau, kad reikia respektuoti visus statybos laikotarpius. Siūlau prieškarinėje dalyje po apšiltinimo iš lauko atstatyti fasado elementų proporcijas. Sporto salės apšiltinimą vykdyti, išlaikant 1980m. brutaliąją architektūrą. Jungtį tarp korpusų projektuoti modernią, tačiau santūrią. Ryškiau išreikšti pagrindinį įėjimą. Siūlau sklype numatytą amfiteatrą iškelti iš šiaurinės sklypo dalies. Sklypo sutvarkymas turėtų būti solidus, atitinkantis bendrą komplekso charakterį.

N.Blaževičienė: Siūlau, kad 1938m. statinys renovuojant būtų respektuojamas su visomis fasado detalėmis ir čerpių stogu. Sporto salės tūris šiltinamas, išsaugant fasado detalių tūrius ir proporcijas.

Rekonstruojamo priestato tūris, jo fasadų plokštumos turėtų būti kaip vientisas tūris, suteikus jam naują kokybę (nesaugant 2-o aukšto langų formų ir proporcijų), vengiant didelių stiklo plokštumų, juo labiau į pietinę pusę. Siūlau siekti švaresnės, vientisesnės Kalpoko gatvės fasado plokštumos, akcentuojant du pirmus aukštus. Švarios naujos plokštumos pabrėžtų smetoninę architektūrą. Gal rekonstruojamas tūris galėtų būti žemesnis už aplinkinius… Reikėtų akcentuoti įėjimo zoną, gal būt įtraukiant plokštumą, tuo išvengiant prilipintų stogelių.

1. Bučas: Svarbiausia apsispręsti, ar reikalingas kontrastinis, ar niuansinis sprendimas. Manyčiau, kad gal nereikėtų rodyti visų 3 laikotarpių, gal akcentuoti prieškarinį ir pokarinį. Pietinėje pusėje langai per dideli. Pokarinį laikotarpį siūlyčiau pristatyti niuansiniu metodu- neskirstyt į laikotarpius. Reikėtų išryškinti sporto salę. Siūlyčiau rekonstruojamą dalį uždengti bendru šlaitiniu stogu su senąją dalimi, spręsti santūriai.

Sklypo tvarkyboje reikėtų pagalvoti apie apsaugą nuo triukšmo ir atsižvelgti į orientaciją.

S.Juškys: Palaikau šlaitinio stogo sprendimą tik ant esamos dalies. Keičiant stogo dangą reikėtų naudoti bent jau Ranilla Classic.

Šiltinant turėtų būt išlaikomi visi fasado elementai. Manau, kad naujoje dalyje neturėtų būti įėjimas, langai neturėtų būti iki žemės. Naujas tūris galėtų būti stiklinis, esami- tinkuojami. Nepritariu sporto salės marginimui- nereikia palikti per daug reljefo detalių. Amfiteatras siūlomas ūkiniame kieme- vieta netinkama. Poilsio aikštelės per daug susmulkintos.

V.Merkevičius: Senoje dalyje šiltinant, būtina išlaikyti vertingus elementus- langų sudalinimą, apvadus, cokolį, karnizą. Pritarčiau 1-am variantui. Manau, kad kiekvienas tūris turi atspindėti savo laikmetį. Rekonstruojamas tūri turėtų būti modernus ir medžiagomis- nenaudoti aplinkinėms plokštumoms būdingo tinko.

J.Minkevičius: Rekonstruojamas pastatas nėra paminklinis. Svarbu tai, kad kitoje gatvės pusėje stovi to paties laikotarpio mokykla. Manau, kad rekonstruojamas objektas per mažas skaidymui. Naujasis korpusas turėtų būti spendžiamas kūrybiškiau ir elegantiškiau. Manau, kad priestatas savo spalva per daug kontrastingas, reikėtų labiau niuansinio sprendimo. Smulkios patalpos viduje galėtų atsispindėti ir fasade. Šiltinant iš lauko, bus sunaikintas autentas. Kiemelis su amfiteatru galėtų būti dengtas stiklo konstrukcija. Daugiau dėmesio aplinkos sprendimui.

R.Palys: Šio kampo vertybė- prieškarinio Kauno nuotaika. Sporto salė irgi tą nuotaiką turi. Anksčiau šioje vietoje buvo žvejų nameliai ir gatvelė.

Tam, kad išlaikyti tą dvasią, siūlau pratęsti šlaitinį stogą ir apjungti rekonstruojamą dalį tiek stogu, tiek spalva. Būtų didesnė masė. Netamsinčiau. Jei įmanoma, šiltinčiau iš vidaus.

A.Steponavičius: Pritarčiau 1-am variantui- manau, nereikia šlaitinio stogo pratęsimo. Akivaizdžiai matosi du etapai- prieškarinis ir vėlesnė kakafonija. Prieškarinio ir naujo korpuso jungtis turėtų būti ryškesnė. Būtina palikti prieškarinės laiptinės architektūrą neliestą- šiltinti iš vidaus arba palikti langų detales. Bendras architektūrinis vaizdas būtų geresnis, radus vieningą sprendimą naujai daliai. Sklypo tvarkyboje galėtų būti daugiau prestižo, logikos, reljefo panaudojimo. Gal galėtų atsirasti Vileišio ar Voldemaro biustas.

L.Tuleikis: Medžiaga pateikta neišsamiai, nėra stogo detalių informacijos- kaminų, grotelių ir t.t. Pateikti fasadų estetikos sprendiniai neįtikina, atrodo perkrauti ir neharmoningi. Teritorijos tvarkymo scenarijus tinkamas, bet reikėtų atsisakyti keistos skersinės krypties, rasti vietą dviračiams. Šis universiteto korpusas bus labiausiai nutolęs nuo rektorato. Studentiškos oazės sukūrimas turėtų kompensuoti nuotolį, todėl labai svarbi teritorijos tvarkymo programa. Centrinė komplekso dalis galėtų būti išryškinta kaip kitoje gatvės pusėje. Gal reikėtų tūrius apjungti po bendru šlaitiniu stogu…Gal nereikėtų tų stiklų per visą patalpos aukštį. Iš vidaus šiltinti neekonomiška, reikėtų- iš lauko, elementus išnešant į lauką.

Reikėtų patobulinti planus- neužtikrinta evakuacija, keisti pandusai…

J.Kančienė: Mano nuomone, pagrindinė vertybė- senasis mokyklos pastatas. Kiti pastatai neturėtų su juo konkuruoti. Pasisakyčiau už sutapdintą rekonstruojamos dalies stogą. Gal nereikėtų langų aukštinti per patalpos aukštį 3-me aukšte. Naujasis intarpas gal galėtų būti žemesnis, negu aplinkiniai tūriai. Manyčiau, kad šiltinant iš lauko, nebus sunku perkelti detales į išorę. Dėl sporto salės aiškios nuostatos neturiu. Manau, kad tai 80-jų metų štampuotė.

L.Janušaitienė: Labai smagu, kad šis objektas pateko į KAUETą. Mes kreipėmės į vertinimo tarybą dėl objekto įtraukimo į registrą, bet buvo nuspręsta neįtraukti.

Mano nuomone, šie du smetoniniai tūriai abipus Kalpoko gatvės- tai simboliniai vartai, vientisas ansamblis. Svarbiausia šiuo atveju yra pozicija. Manau, reikėtų akcentuoti, kad tai ansamblis, švelniai atskiriant vėlesnę statybą. Tą galima būtų pasiekti, apjungiant smetoninį tūrį su rekonstruojama dalimi po bendru šlaitiniu stogu. Tuomet tūriai abipus gatvės turėtų bendrą vardiklį. Naujasis įėjimas blogoje vietoje. Laiptinių būtų gerai nešiltinti iš lauko.

J.Kančienė: Manau, kad mūsų patarimai buvo geranoriški. Daugelio nuomone, intarpas turėtų būti šiuolaikiškas, trys ekspertai ir Janušaitienė siūlo intarpą apjungti bendru šlaitiniu stogu su smetonine dalimi. Dauguma siūlė, kad turėtų matytis visi trys statybų etapai. Sklypo sutvarkymas smarkiai tobulintinas, svarbu įvertinti pastato apšiltinimą. Teko matyti pastato Donelaičio g.15 šiltinimo iš lauko pavyzdį- detalės puikiai atkurtos.

L.Janušaitienė: Pageidautina, kad smetoninio pastato stogo danga būtų čerpių.

J.Kančienė: Dvi mokyklos abipus gatvės- charakteringas sprendimas. Dešinysis tūris greičiausiai suprojektuotas žinomo architekto Stasio Kudoko- būdingi „L“ formos korpusai, šlaitiniai čerpių stogai, išryškintos laiptinės.

NUTARIMAS

Apsvarsčius pateiktą projektą Mokslo paskirties pastato Jonavos g. 66, Kaune, rekonstravimo projektas (Projektavimo įmonė -UAB “ Inžinerinė mintis“, projekto autorius -Vainius Šalomskas, projekto vadovas -Tomas Burokas, užsakovas- VDU) rekomenduojame tolesniame darbe atsižvelgti į pasiūlymus:

1.1- Siūlome išryškinti visus tris etapus: tarpukario, sovietinį ir šiandieninį. Kiekvienas tūris turi atspindėti savo laikmetį. (9 ekspertai)

1.2- Pritartume rekonstruojamam tūriui su sutapdintu stogu. (8 ekspertai)

1.3- Sklypo tvarkyboje galėtų būti daugiau prestižo, logikos, reljefo panaudojimo. Sutvarkymas turėtų būti solidus, atitinkantis bendrą komplekso charakterį. Reikėtų pagalvoti apie apsaugą nuo triukšmo ir atsižvelgti į orientaciją. ( 8 ekspertai)

1.4- Manome, kad 1938m. statinys renovuojant turi būti respektuojamas su visomis fasado detalėmis ir čerpių stogu. Šiltinant turėtų būt išlaikomi visi fasado elementai. (7 ekspertai)

1.5- Siūlome mažinti langų plokštumas renovuojamame tūryje. Tuo labiau, kad orientacija – į pietus. ( 6 ekspertai)

1.6- Rekomenduojame imtis drąsesnių sprendimų. Rekonstruojamas tūris turėtų būti modernus tiek architektūra, tiek medžiagomis. (5 ekspertai)

1.7- Dvi mokyklos abipus gatvės- vientisas ansamblis, simboliniai vartai. Architektūrai būdingi „L“ formos korpusai, šlaitiniai čerpių stogai, išryškintos laiptinės. Tą reikėtų respektuoti ir strengtis pabrėžti. (4 ekspertai)

1.8- Rekomenduojame laiptinę šiltinti iš vidaus. (4 ekspertai)

1.9- Manome, kad rekonstruojamas kompleksas per mažas skaidymui. Tai turėtų būti niuansinis sprendimas – nereikėtų rodyti visų 3 laikotarpių, gal akcentuoti prieškarinį ir pokarinį. Siūlytume rekonstruojamą dalį uždengti bendru šlaitiniu stogu su senąją dalimi.( 3 ekspertai)

1.10- Prasta kompozicinė jungtis priestato su 1938m. pastatu, ją reikėtų tobulinti. (3 ekspertai)

1.11- Siūlome išryškinti pagrindinį įėjimą. (3 ekspertai)

1.12- Sporto salės tūris turėtų būti išryškintas ir šiltinamas, išsaugant fasado detalių tūrius ir proporcijas.

( 3 ekspertai)

1.13- Rekomenduojame siekti švaresnės, vientisesnės Kalpoko gatvės fasado plokštumos, akcentuojant du pirmus aukštus. Švarios naujos plokštumos pabrėžtų smetoninę architektūrą. ( 2 ekspertai)

1.14- Amfiteatrui šiaurinė sklypo pusė netinkama. ( 2ekspertai)

1.15- Genplane būtų įdomu respektuotuoti buvusią sklypo ribose gatvelę- gal dangomis. Tai suteiktų sprendiniams unikalumo. (E.Barzdžiukas)

2. Organizacinis susirinkimas dėl LAS KS siūlomų KAUET reglamento pakeitimų.

 

J.Merkevičienė. Pagal viešųjų įstaigų įstatymus tarybos nuostatai neturi būti tvirtinami visuotiniame dalininkų susirinkime. Tai yra įstaigos vidaus darbo reglamentas ir tuo aspektu mes jį nagrinėjame. Tarybos pasiūlymai yra patariamojo pobūdžio, mes taip ir dirbame. Architektų sąjungos valdyba pateikė mūsų reglamento pakeitimų projektą. Dalius Šarakauskas pristatys, ką siūlo keisti reglamente.

D. Šarakauskas. Keičiasi nedaug kas. Bandom atsižvelgti į Etikos kodeksą, kuriame parašyta, kad architektui svarbiausia – gerbti kolegų autorines teises, net jeigu jie ir nėra architektų sąjungos nariai. Pabandžiau suderinti du dalykus – KAUET‘ą su jo patariamuoju balsu ir architektą kaip autorių, menininką ir kūrėją su jo autorinėm teisėm. Tas, kuris kreipiasi į KAUET‘ą, turi būti aiškiai suformulavęs, dėl ko yra kreipiamasi. Jeigu valdininkas, miesto architektas arba užsakovas, turi klausimų, kažkas yra neaišku, tai jie turi būti aiškiai suformuluoti. Jei projektavimo eigoje iškyla konkretūs klausimai, jei valdininkas, autorius, ir, galbūt, užsakovas nesugeba susišnekėt, tuomet įsijungia KAUET‘as.

Dabar gi, nėra aiškiai apibrėžta, kada KAUET‘o reikia, o kada – nereikia. Teritorijų planavimas, specialieji planai – čia, KAUET as turi veikti kaip viešojo intereso įrankis.

Trečias pakeitimas – medžiaga turėtų būti adekvati teikiamo svarstyti klausimo apimčiai. Medžiagos reikia pateikti tiek, kiek jos reikia, kad suprasti pateiktą konkretų klausimą. KAUET‘as gali atsisakyti svarstyti klausimą, jei jam atrodo, kad medžiaga yra pateikta netinkamai ir pagal ją negalima svarstyti, arba, kai prisidengiant KAUET‘u bandoma „prastumti“ klausimą. KAUETas turėtų turėti teisę atsisakyti svarstyti.

J.Merkevičienė. Mes esam nusprendę, kad svarstysim visus centrinėje dalyje esančius objektus ir jų rekonstrukcijas, tuo remiantis svarstėm ir šios dienos objektą Jonavos g. Ši nuostata yra įrašyta dabartiniame reglamente.

G.Janulytė-Bernotienė. Kas nuspręs, ar verta KAUET‘ui svarstyti klausimą, ar ne?

D.Šarakauskas. Nežinau, negaliu atsakyti. Bet svarbiausia, mano nuomone, atskirti teisinius dalykus nuo kūrybos. Būtina svarstyti svarbius didelius teritorijų planavimo objektus, nori jų autoriai, ar ne. Negalima pateikti KAUET‘ui bendrojo plano svarstymą ir paskelbti, kad svarstyta su visuomene.

G.Janulytė-Bernotienė. Manyčiau, kad reiktų praplėsti KAUET ribas. Skambino žmonės iš Vilkaviškio, klausė, kur svarstyti detaliuosius planus. Su Kačerginės bendrojo plano svarstymu baigėsi nesėkmingai. Kaip susigrąžinti įgaliojimus, kad jeigu KAUET‘as prašo, tai būtų privalomas svarstymas?

1. Šarakauskas: Jeigu KAUET‘as yra Kauno miesto ir architektų sąjungos organas, negi norite, kad jis veiktų Vilkaviškyje ar Kauno rajone?
2. Valatkevičius: Šiais metais biudžetas sumažėjo, nepatvirtintais duomenimis KAUET‘ui bus skirta 50 tūkst. litų, nubraukti visi konkursai. Mes vėl teiksim ir vėl kovosim. Kadangi savivaldybė moka už KAUET‘o išlaikymą, negalima už savivaldybės lėšas svarstyti Kauno rajono detaliųjų planų. Jeigu Jūs sutinkate, turite teisę svarstyti pagal reglamentą, bet tai jau turi būti mokamas ssvarstymas. Tai, kas už savivaldybės pinigus yra projektuojama – bendrieji, specialieji, detalieji planai – visi keliauja svarstymui į KAUET‘ą nemokamai. Užsakovai objektų, kurie ateina ne iš savivaldybės, pvz., kaip šiandien, turėtų mokėti pinigus. Čia trūksta konkretumo, t.y., nusistatant kuriose gatvėse, kuriose teritorijose esantys objektai turi būti svarstomi. Valdininkas negali pats lengva ranka nukreipti – svarstyti, ar ne. Pirmiausia, turi būti gatvės, pagrindinės reprezentacinės gatvės. Siūliau svarstyti objektus, esančius Šakių krypties gatvėse, Raudondvario, Žemaičių plento, Jonavos, Savanorių. Tai yra miestą reprezentuojančios gatvės. Ir, žinoma, naujamiestis, senamiestis.
3. Šarakauskas: Jei bet kokias dureles ar fasado langiuką reiks svarstyti KAUET‘e, tai kam reikalingas tarnautojas? Jis turi spręsti.
4. Steponavičius: Mano laikais irgi veikė meno taryba ir jos nuostata buvo svarstyti svarbius objektus.
5. Merkevičienė: Prašau apie esmę.Linas nori pasisakyti reglamento projekto klausimu.
6. Tuleikis: Daliaus pasiūlymai kilo iš noro padėti pristatančiam projektą architektui, palikti jam daugiau teisės spręsti, sumažinti kišimąsi į architekto kūrybos procesą. Bet tos svarstyklės yra pavojingos. Taip, autorinės teisės yra gerbtinas dalykas, bet žmonė yra skirtingi. Todėl tos svarstyklės iš šalies – kiek kištis, kiek nesikišti – yra pavojingos, nes, jeigu archtarybos galios bus susilpnintos labai smarkiai, mums nebereikės čia rinktis. Jeigu ateisi, pasakysi savo nuomonę ir matysi, kad niekas į rekomendacijas nereaguoja, kitąkart nebeateisi. Neprisimenu, kad kas nors taryboje priverstų eiti prieš savo sąžinę – tokios žalos nebuvo padaryta. Priešingai, pastebiu, kad ateina žmonės jauni, gavę stambius užsakymus, kuriuose projektuodami daugelio dalykų neįvertina, net nežino, kad projektuoti reikia truputį daugiau, negu sklypą. Manau, kad auklėjamąja prasme taryba daro didžiulį gerą darbą. Pritariu Daliui tik tuo, kad reikia turėti vidinę tvarką.

Kokiais dokumentais vadovaujasi – Etikos kodeksu, čia prieštaravimų nėra.

Kas sudaro KAUET‘ą – įrašyta „ pirmininkas ir LAS nariai“. Tuo aš suabejočiau. Ar žmogus, kuris nėra LAS narys, negali turėti kompetencijos ir būti išrinktas? Siūlyčiau šito nerašyti.

1. Šarakauskas: Jeigu KAUETas yra LAS įstaiga – nariai turi priklusyti LAS . Jei reikalingas koks ekspertas, jis gali būti pasamdytas.
2. Tuleikis: Man atrodo, šis apribojimas – perteklinis. Jis nesustiprina nei LAS pozicijų, nei KAUET‘o autoriteto.

Reglamente buvo: „Taryba yra patariamoji“, prirašoma: „Galutinį sprendimą priima projekto autorius ir pareigūnas, pagal kompetenciją“. Man atrodo, tai nereikalinga.

1. Šarakauskas: Kaip buvo su Virgio Juozaičio rekonstruojamu namu Laisvės alėjoje? Virgis sakė „Aš nieko negaliu daryti, nes KAUET‘as nutarė, o KAUET‘as sakė: „Mes nieko negalėjom, nes mes tik teikėm rekomendacijas, o kaip į jas sureaguota, nematėm“. Aš manau, kad toks sakinys aiškiai sudėliotų taškus, kad galutinis rezultatas yra autoriaus sąžinės reikalas, ir valdininko.
2. Valatkevičius: Ne visai taip. Pirmiausia, architektas-ne pareigūnas, o karjeros valdininkas. Valdininkas neturi teisės sakyti, kaip jam atrodo, vertinti. Valdininkas tik gali atkreipti dėmesį į neteisingus dalykus. Gražu, negražu – šios sąvokos absoliučiai anuliuotos, jų nėra jokiame įstatyme.
3. Šarakauskas: Bet yra labai svarbu, kad miesto architektas turėtų kažkokias galias ir pareigas. KAUET‘as ir buvo įkurtas tam, kad patarimais padėtų miesto architektui..
4. Tuleikis: Reglamentą rašom bendriniam atvejam. Išskirtiniu atveju piktavalis žmogus vis tiek juos apeis. Virgio atvejis neparodė kažkokių KAUET‘o trūkumų, nors tai vyko ne be KAUET‘o dalyvavimo.
5. Balčytis: Man atrodo, kad tas įrašas įneša aiškumo, nes autorius gali pasilikti galutinę teisę nuspręsti, net jeigu KAUET‘as pataria kitaip.
6. Merkevičienė: Manau, kad ir dabar taip yra. Kokios dar nuomonės šituo klausimu?
7. Janulytė-Bernotienė: Esmė tokia: KAUET‘as tarė patariamąjį žodį, autorius nepaklausė, o architektas negali priversti. Tai klausimas – kam išvis KAUET‘as reikalingas, ar žarstyti į orą patarimus?
8. Valatkevičius: Projekto vadovas ir projekto vyriausias architektas pagal Lietuvos įstatymus yra pilnai atsakingi už projektą.
9. Palys: Jeigu profesionalų gauja sako vienaip, o vyriausias architektas daro kitaip, tai jam lieka tam tikra atsakomybė. Todėl ta taryba yra reikalinga.
10. Valatkevičius: KAUET‘as yra įkurtas už savivaldybės lėšas. Jei architektūrinė bendruomenė, KAUET‘o pavidalu, pasako savo nuomonę, tai ji man yra privaloma.
11. Merkevičienė: Tai ar mes paliekame teiginį, kad galutinį sprendimą priima projekto autorius ir pareigūnas pagal kompetenciją? Manau, tai mūsų neliečia.
12. Tuleikis: Net jeigu priimtume tokį nutarimą, jį reikėtų labai aiškiai įrašyti, nes dabar jis pieštarauja ir logikai, ir juridikai. Kažkuriuo atveju autorius nebus atsakingas, o juridiškai, kol kas, atsako projekto vadovas. Vadinasi, reikia išvardinti visus atvejus – dabar čia toks muilas, kuris iš tikrųjų neliečia procesų KAUET‘e.
13. Merkevičienė: Siūlau palikti, kaip buvo – kad tarybos nutarimai yra patariamojo pobūdžio, jei niekas neprieštarauja
14. Tuleikis: Skyrius “Tarybos tikslai ir uždaviniai”. Dalius siūlo, kad svarstytume tik teritorijų planavimo klausimus, o tik ypatingais atvejais– architektūrą. Realiai tie pasiūlymai nieko nekeičia, nes jais gali manipuliuot. Ką reiškia „svarbiose miesto vietose“? Tai ir dabar svarstom svarbiose miesto vietose. Realiai nematau skirtumo, ar priimti vieną, ar kitą formuluotę, nes esmė nepasikeičia.
15. Valatkevičius: Kodėl aš kalbejau apie gatves? Per metus yra rengiama 3-4 šimtai detaliųjų planų. Jeigu mes gatves įrašysim, tada svarstysim visus jose esančius planus. Dalius sutinka, kad paliekame senąją formuluotę, o ne ekspertuoti visus teritorinio planavimo dokumentus.
16. Tuleikis: punkte 8.3, manau, kad siūloma teisinga pastaba, paliekam. 8.4 ir 8.5 punktai – kelti architekto kvalifikaciją, gilinti teorines žinias… Nebūtina to išbraukti.
17. Šarakauskas: Galim braukt.
18. Merkevičienė: Išbraukiam.
19. Tuleikis: Papildomai įrašoma: „Spręsti ginčus tarp architektų, savivaldos institucijų…“. Manau, kad tokio nereikia. Trečiame skyriuje „TARYBOS FUNKCIJOS“ punkte 9 siūloma, kad projektus svarstymui gali teikti tik savivaldybė, architektų sąjunga, projektuojantys architektai arba užsakovai. Anksčiau buvo įrašyta, kad gali teikti ir kitos organizacijos bei asmenys. Nemanau, kad reikia siaurinti teikėjų rato, juk svarbu- viešas interesas. Pateikta pastaba, kad teikiant projektą, reikia suformuluoti problemą.

J.Merkevičienė: Bet juk dažnai problemos iškyla, objektą besvarstant. Kaip Jūs galvojate, p. Minkevičiau?

J.Minkevičius: Manau, kad problemos iškyla savaime, nereikėtų to apibrėžti.

J.Merkevičienė: Tai siūlau neakcentuoti problemų, jei niekas neprištarauja.

G.Bernotienė: Be to, reikėtų įrašyti, kad stambius objektus reikėtų teikti koncepcijos stadijoje, o ne techninio projekto, kai pakeitimams jau vėlu. Gali paaiškėti, kad būtina skelbti konkursą, jei situacija labai sudėtinga.

1. Tuleikis: Skyriuje „ Tarybos darbo organizavimas“ siūloma punktą 13 formuluoti „tarybos posėdžiai kviečiami ne dažniau, kaip 2 kartus per mėnesį“.

J.Merkevičienė: Manau, šis apribojimas perteklinis. Rugsėjo mėnesį įvyko 3 KAUET posėdžiai, nes po vasaros buvo daug aktualių klausimų. O du kartus per mėnesį posėdžiai turėtų vykti bendru atveju, kai turėjom daug svarstytinų objektų, taip ir būdavo.

1. Tuleikis 18 punktą „Tarybos posėdžiams pirmininkauja rotaciniu principu, bet laisvanoriškai išrinktas tarybos narys“ reikėtų perfrazuoti, nes skamba kurioziškai.

20.3 Siūloma „pakartotinai gali būti svarstomi tik ypač svarbūs projektai.“

20.6. siūloma „Svarstant teritorijų planavimo dokumentus, gali būti priimamas nutarimas…”

• Siūloma… „Sprendimą, kiek į šias rekomendacijas atsižvelgti, priima projekto autorius ir pareigūnas, pagal savo kompetenciją.”

Jau 5 punkte svarstėm apie siūlomą sprendimo priėmimo formuluotę ir priėjom išvados, kad tai jau nebe KAUET kompetencija.

D.Šarakauskas: Reikėtų apibrėžti, kiek išlaikomi įrašai diktofone. Siūlau įrašyti, kad jie naudojami tik protokolui paruošti.

J.Merkevičienė: Manau, pasiūlymas labai geras.

D.Šarakauskas. Be to, siūlom reglamentuoti konkursų rengimą.

J.Merkevičienė: Manau, kad iš esmės idėja gera, bet dar neišvystyta.

D.Šarakauskas: Ruošiausi daugiau padirbėti, bet nespėjau. Šitą skyrių reikėtų tobulinti.

A.Steponavičius: Noriu atkreipti dėmesį, kad negalima atsiskirti nuo Kauno rajono problemų. Geriausia būtų su steigėjo- savivaldybės pritarimu- priimti svarstyti ir Kauno rajono objektus. Juk miestas vienas, problemos susijusios. Galėtume jiems padėti.

N.Valatkevičius: Mes įkūrėm KAUET Kauno miesto problemų sprendimui ir nefinansuosime rajono objektų svarstymo, kaip neseniai aptarėm.

J.Merkevičienė: O aš neturiu jokių galių paveikti rajono vyriausąjį architektą, kad pristatytų mums projektus. Bandėm prašyti, kad pristatytų Kačerginės bendrąjį planą, bet nepavyko. Ir toliau, matyt, bus tas pats.

Tuomet ačiū už dalyvavimą. Reglamentą pakoreguosime, atsižvelgiant į priimtus pasiūlymus. Ir iš Daliaus lauksim tikslesnės formuluotės apie konkursų organizavimą.

Jolita Kančienė

Jūratė Merkevičienė