LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2012-11-28

KONGRESŲ, KONFERENCIJŲ IR KONCERTŲ RŪMŲ VIETOS PARINKIMO KONKURSO REZULTATŲ APTARIMAS.

Dalyvauja konkurso dalyviai, politikai ir KAUET.

ĮVYKUSIO 2012-11-28 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

PROTOKOLAS NR.91

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projektų autoriai: Augis Bučas, Kazimieras Reimeris, Auksė Garšvaitė – Reimerienė, Mindaugas Kubaitis, Kęstas Vaikšnoras, Vilius Adomavičius, Lina Gronskytė.

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Gediminas Jurevičius, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Nerijus Stanionis, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Kauno meras Andrius Kupčinskas, miesto tarybos nariai: Vygantas Gudėnas, Povilas Mačiulis, Ona Balžekienė, Židrūnas Garšva; Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, architektai: Birutė Gasiūnienė, Vilius Kličius, Alius Vaitiekūnas, Edita Pavalkienė, Migla Pelegrimienė, Rasa Pumputienė, Šarūnas Kiaunė, Dalius Puzinas.                                                                                                                                                                                                               

Posėdžio pirmininkas: Gintautas Natkevičius

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

KONGRESŲ, KONFERENCIJŲ IR KONCERTŲ RŪMŲ VIETOS PARINKIMO KONKURSO REZULTATŲ APTARIMAS. Dalyvauja konkurso dalyviai, politikai ir KAUET.

J.Merkevičienė: Nuspręsta po kiekvieno architektūrinio- urbanistinio konkurso rengti aptarimus, kad konkurso atradimai ir idėjos duotų kuo daugiau paskatų miesto vystymui ir turėtų tęstinumą. Tai bus pirmas konkurso aptarimas – išklausysim konkurso dalyvių samprotavimų, KAUET narių rekomendacijų ir miesto politikų. Turėtume baigti ne vėliau 17.30, nes teatrui reikės salės. Todėl pasisakymus reglamentuosime: dalyvių – iki 4min, visų kitų- iki 3 min.

Trumpai pristatysiu konkurso išdavas.

Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietos parinkimo konkursą organizavo VšĮ KAUET. Buvo pristatyta 14 darbų. Gavus vieno kolektyvo autorių prašymą, jų darbas iš eilės pašalintas. Du darbai buvo atmesti, nes nebuvo pateikti kvalifikacijos dokumentai. Taigi finale liko 11 darbų.

Premijų fondas buvo 50 tūkst.litų.

Konkurso tikslas – sukurti pataruklią visuomeninę erdvę su statiniu, kuris skatintų gretimos aplinkos kokybinę plėtrą bei gerintų miesto įvaizdį.

Darbai buvo vertinami pagal kriterijus:

Teigiamas poveikis miesto visumos ir jo dalių kokybinei plėtrai.

Sprendinių integralumas pasirinktame urbanistiniame kontekste.

Urbanistinės-architektūrinės vizijos įtaigumas.

Socialinės, kultūrinės ir ekonominės sprendimų motyvacijos pagrįstumas.    

Iš 14 pateiktų projektų 4-iuose buvo siūlomos 3 naujos vietos. Viena iš savivaldybės pasiūlytų vietų – Kauno halė – nebuvo nagrinėjama.

Dvi pirmąsias premijas laimėjo alternatyvi vieta, pasiūlyta pačių dalyvių – teritorija Minkovskių gatvėje, netoli Aleksoto tilto. Ši greta senamiesčio esanti teritorija yra pačioje neįsisavintos teritorijos pradžioje. Pirmąją vietą užėmė darbas “Kitas krantas”, antrąją- “Metropolitam ccK”.

Nebloga infrastruktūra – greta jau rekonstruotas tiltas ir sankryža, numatomas Birštono tiltas, nors objektas yra tolokai nuo centro, kiek atitrūkęs nuo visų paslaugų infrastruktūros. Čia atsiradusio objekto apžvelgiamumas būtų geras iš įvarių trasų ir vizualinių ašių. Be to, vieta yra pakankamai nutolusi nuo senamiesčio, kad čia būtų galimas simbolinis akcentas, naujas kraštovaizdžio tapatybės ženklas, tačiau ir ne per toli, kad prarastų savo simbolinę prasmę. Rūmų atsiradimas čia galėtų būti tikra dovana tolesnei šio rajono raidai, net jei tolesnis šios teritorijos vystymas prasidėtų vėliau. Tačiau tuomet reikalinga nuosekli miesto administracijos pozicija ir supratimas, kad vienas objektas ilgam laikui bus nepajėgus išspręsti teritorijos erdvinių problemų.

3 vietą užėmęs projektas “Kaunas C3” siūlė rūmus statyti kvartale tarp Kęstučio ir Laisvės alėjos Žilinsko galerijos kvartale. Pasirinkta vieta įtikina, kad čia atsiradę rūmai spręs aplinkinių zonų problemas – suteiks naują postūmį Kęstučio gatvei, generuos pėsčiųjų srautus Laisvės alėjai.

Darbas gražiai uždaro Kęstučio g. išklotinę, išsprendžia Žilinsko galerijos “ūkinio kiemo” erdvinį prieštaravimą. Taip pat pradedamos spręsti vidinių kvartalų kiemų erdvės, tai ryškus anksčiau Kauno plėtrą planavusių architektų idėjų tęstinumas. Funkcinė schema įtikina, kad toks pastatas gali puikiai veikti pagal savo tipologiją. Minusai – pastato “uždarymas” kvartale riboja jo dalyvavimą miesto perspektyvose, apžvelgiamumą – tuo pačiu ir ženkliškumą. Tai galėtų būti daroma ne tokiais stambiais pastatais. Neįtikina srautų ir transporto išsiliejimas į judrią Kęstučio gatvę.

Ketvirtąją vietą laimėjo projektas devizu “Kablys”. Siūloma teritorija šalia “Kauno Grūdų” – H. ir O.Minkovskių g-vėje nr. 57, kitame Nemuno krante. Tai pramoninės zonos konversijos atvejis.

Pozityvu tai, kad pastačius pėsčiųjų tiltą, kaip siūloma darbe, rūmai su saloje esančia arena sukurtų koncentruotą kultūrinį kompleksą, kurį galima būtų pasiekti pėsčiomis ir viešuoju transportu ( iki salos). Tai duotų impulsą kito Nemuno kranto vystymui.

Negatyvu, kad reikės pradėti teritoriją vystyti nuo jos vidurio, nes pastačius KKK rūmus, reikėtų nedelsiant imtis aplinkinių teritorijų. Pakankamai įspūdinga pastato išraiška būtų geriausiai suvokiama plaukiant upe arba iš Nemuno salos. Kadangi krantinė pradedama urbanizuoti nuo vidurio, sunku planuoti prieigas prie vandens – ką rodo pats projektas.

5 vietą laimėjo darbas ”Sala 2030”. Salą rūmų statybai pasirinko ir komandos devizais : “Baltoji salė” ir “12092”. Ši vieta ne kuria, o stiprina jau esamą tinklo vietą – klasterį, kuriame jau įsikūrė Kauno Žalgirio arena, Akropolis. Tai iš esmės nėra blogai, nes galima racionaliai pasinaudoti jau esama infrastruktūra, tačiau pasinaudojimas esamu parkingu bus komplikuotas, nes renginiai greičiausiai dubliuosis,. Pagrindinė vietos kritika – bet kokiam objektui bus sunku sukurti simbolinį akcentą šioje vietoje, nes teks konkuruoti su labai stipriais žaidėjais – Akropoliu ir ypač Žalgirio arena, o taip pat – šioje vietoje atsirasiantis objektas nesukurs jokio naujo impulso aplinkinių teritorijų plėtrai.

6 vieta –darbas “Tėkmė”. Tai vienas iš 4 darbų, siūlančių rūmus statyti piliavietės zonoje.

Nors nėra abejonių, kad vieta svarbi miesto tapatumo atžvilgiu, tačiau tai taip pat ir riboja, nes visi čia siūlomi objektai turėtų gesinti savo išraišką, kad nenustelbtų istorinių vertybių. Pozityvu, kad čia geras gatvių tinklas, išvystytas visuomeninis transportas, puikus teritorijos apžvelgiamumas.

Tokios buvo 5 pagrindinės konkursantų pasirinktos vietos, manau daugiau išgirsime iš pačių dalyvių.

Iš politikų norėsime išgirsti, kokia bus toliau miesto politika, kaip ruošiamasi panaudoti konkurso rezultatus. Pasirinkta vieta smarkiai priklausoma nuo nuoseklios miesto politikos tolesnės šios zonos plėtros . Jei padarius pirmą žingsnį, nebūtų žengti sekantys, visas naudos potencialas, kurį galėtų turėti KKK rūmai šioje vietoje, liktų nepilnai išnaudotas. Reikalingas nuoseklus ir kryptingas pasirinktos teritorijos funkcnis ir erdvinis planavimas.

Jau recenzentai pažymėjo, sekančiame etape turi būti organizuojamas atskiras paties pastato architektūrinės idėjos konkursas.

Posėdžiui pirmininkaus konkurso žiuri, bet ne KAUET, narys Gintautas Natkevičius.

G.Natkevičius: Pradžioje dėl aptarimo buvau nusiteikęs skeptiškai, bet supratau, kad visuose darbuose pateiktos vietų analizės gali pasitarnauti miesto vystymui. Nepriklausomai nuo užimtos vietos įdomūs yra visi darbai ir duoda pozityvių impulsų. Kaip reta pasisekęs konkursas.

V.Adomavičius: Apie ką turėtų kalbėti dalyviai?

G.Natkevičius: Gal galėtų atsakyti Tuleikis, kuris yra tokio formato aptarimo sumanytojas?

L.Tuleikis: Manau, tai neturėtų būti savo darbų pristatymas. Kai pamatėm kolegų darbus, gal kai kurie autoriai pakeitė nuomonę. Manau, panagrinėkime pasiūlytas vietas įvairesniais pjūviais.

G.Natkevičius: Prašau konkurso dalyvius pasisakyti.

V.Adomavičius: Vietos pasirinkimas vyko natūralios atrankos būdu. Pradžioje įsivaizdavime rūmus kitame salos gale. Benagrinėjant tą vietą, supratome, kad vieta tiesiai už Nemuno būtų optimalesnė. Recenzijose vietos buvo išnagrinėtos, todėl prie analizės negrįšiu.

Internete kilo diskusija, ar tokie rūmai aplamai reikalingi Kaunui, kita diskusija – kad konkursus reikia kitaip organizuoti – sukurti tarpdisciplinarinę darbo grupę. Manau, kad būtent tokio dydžio koncertų salės Kaunui reikia jau seniai.

Pabandysiu aptarti kitas vietas. Vienas iš vertinimo kriterijų buvo toks, kad reikia duoti impulsą aplinkinių teritorijų įsisavinimui. Mūsų siūloma vieta vystymo požiūriu nėra komplikuota. Norėjom autonomško pastato.

Kalniečių parko atsisakėm, salą nagrinėjom, senamiestyje per mažai vietos, tuo labiau, kad neaiškus Lituanikos likimas. Sporto halės vietą nagrinėjom – bet čia labai griežti KPD reikalavimai, galima tik šalia statyti tūrį. Halės direktorius mums paaiškino, kad ji reikalinga sportininkams ir yra pilnai išnaudojama.

K.Reimeris (“Metropolitan ccK”): Pasiūlyti sklypai mūsų neįtikino. Kaune Nemuno krantai nekomunikuoja, todėl manėm, kad kito kranto pasirinkimas būtų pozityvus. Konferencijų centras miesto centre – gera reprezentacija ir reklama. Manome, kad šie kongresų rūmai turėtų būti skirti centrinio Lietuvos regiono gyventojams. Minkovskių gatvės pradžioje infrastruktūra silpnoka, bet šalia yra senamiestis su savo išvystyta infrastruktūra. Pati Minkovskių gatvė taip pat turi savo neišnaudotą potencialą.

Jei bus tolesnis etapas, svarbu nuspręsti, ką nori vystyti miestas, ir suformuluoti konkrečią užduotį.

A.Reimerienė: Mes šį konkursą traktavom kaip pasiruošimą sekančiam etapui.

N.Valatkevičius: Labai keistas klausimas – kam tie konkursai. Miesto tarybai stengiuosi įteigti, kad kiekvienais metais miestas turėtų surengti bent po vieną architektūrinį konkursą. Kiekvieno stambesnio projekto įgyvendinimas užima nemažai laiko. Pvz. Sporto rūmus pradėta vystyti 1997 m. o pastatyti tik 2011m. Tokie stambūs objektai vystosi 10-15m.

Šiam objektui 2014-2020m. bus skirtos struktūrinės Europos lėšos. Jei nebus plėtros planų – nebus pinigų. Sąlygas kongresų rūmų konkursui pradėjome rengti jau 2008m, bet konkursas įvyko tik šiemet. Politikai pritarė šios teritorijos DP rengimui, galima pradėti ieškoti finansavimo. Tai bus impulsas kito Nemuno kranto vystymui.

L.Tuleikis (“Kablys”): Apie mūsų siūlytą vietą – Minkovskių g. 57 – jau seniai kalbama. Kauno centras neperlipo per upę, koncentruojasi viename krante. Tankinant centrą ir persikėlus per Nemuną, centras pasislinktų upės link. Pasinaudojus arenos šlove galima būtų peržengti į kitą krantą. O kitame krante – vienas gražiausių 19a. tvirtovės kompleksų, kurie galėtų transformuotis į viešos paskirties objektus.

Mums atrodė, kad šie objektai vystytini, ir labai pozityvus žalias fonas. Kablys- tiltas pritrauktų žemąją Fredą prie centro.

V.Adomavičius: Dažnai kalbama apie galimą tiltą, bet kiek realiai jis būtų gyvybingas? Atstumas didelis. Kaip jis bus įveikiamas žiemą su aukštakulniai bateliais?

L.Tuleikis: Tai nėra pirmos svarbos objektas. Žiemą vargiai bus naudojamas, bet parkavimą galima permesti iš K.Mindaugo krantinės į Minkovskių gatvę, kur jis bus pigesnis.

A.Karalius: Siūlau kalbėti konkrečiau ir per daug neišsiplėsti.

A.Kančas (“Sala 2030”): Manau, kad visos vietos tinkamos miestui. Manau, kad lygiaigrečiai negali atsirasti naujas centras, reikia tankinti esamą. Saloje rūmus galima statyti nors ir rytoj – infrastruktūra jau paruošta. Sala išliks ir kaip parkas, ir kaip įvykių koncentratas. Toliau būtų vystoma skersinė miesto rytų – vakarų ašis nuo Prisikėlimo bažnyčios per salą į Aleksotą. Rūmai centre – didelis pliusas, pvz. Kopenhagoj.

Galėtų plėstis, gerai pasiekiamas. Manau, reikia judėti lygiagrečiai upei prieš srovę.

L.Tuleikis: Esant dviems stambiems objektams greta – kaip reguliuoti žmonių minias renginių metu?

A.Kančas: Reguliuojant renginių pradžią. O apie konkursų reikalingumą – mano nuomonė vienareikšmiška- kuo daugiau – tuo geriau.

E.Barzdžiukas (“Tėkmė ): Norėčiau pakalbėti apie patį konkurso principą. Šio konkurso dalyviai- beveik vien architektai, o ne urbanistai. Skaičiau, kad Kauno BP koncepcija patvirtinta liepos 12d, praėjus savaitei po KAUET svarstymo, kur buvo pareikšta daug esminių pastabų. KAUETui pakoreguota BP koncepcija nebuvo pateikta.

Manau, kad rūmai turėtų būti centre ir aktyvinti miesto gyvenimą. Viskas turi būti vystoma nuosekliai, logiškai, numatant pasekmes. Reikia analitinio mastymo. Miesto planas turi spręsti klausimus, kas rengia miesto urbanistinę politiką ir už ją atsako. Siūlau architektų pasiūlymus pirmiausia atiduoti nagrinėti urbanistams, po to – politikams.

A.Karalius: Svarbu, kad konkursas būtų toliau vystomas. Neradau konkurso žiuri motyvacijos, reitinguojant darbus. Ar rūmai veiks – kokie bus infrastruktūriniai ryšiai, kiek gaus iš miesto, ir ką galės duoti infrastruktūriškai? Tik tada galima bus darbus realiai įvertinti.

M.Kubaitis („Razina Kaunui“): Manau, kad Nemunas per platus, kad centrą keltųsi į kitą krantą. Manau, kad būtent senamiestyje turėtų atsirasti „Razina Kaunui“- žuvų turgaus erdvės ir priešpilio erdvės sankirtoje. Senamiestis įgytų naują svarbią funkciją bei urbanistinę sistemą formuojantį kompleksą, būtų baigta formuoti krantinė. Užprogramuojamas KKKR ir senamiesčio ryšys su kito kranto vystomomis teritorijomis- planuojamas pėsčiųjų tiltas. Tūris neskaidomas ir nekišamas po žeme – tai „miestėjimo“ požymis. Svarbių pastatų tūriai formuoja senamiestį.

Pilnavertės šių rūmų funkcionavimo prielaidos: sinergija ir taupumas – sujungiamas KKKR ir miesto administracijos funkcijos, atsiranda papildomas parkingas. Rūmų funkcionavimui būtina palaikančioji funkcija – viešbučiai ir restoranai- jau suformuota senamiestyje.

Razinos tūrio idėja – Kauno koliziejus- piliečių ir valdžio centras.

V.Adomavičius: Kaip tą procesą galima būtų proganizuoti finansiškai?

M.Kubaitis: Įtraukiant privatų kapitalą. Pirmiausia reikėtų nuspręsti, ko reikia Kaunui.

G.Prikockis („Iš principo“): Tą vietą radom, dalyvaudami Lituanikos konkurse. Tai pilies ir Lituanikos kvartalo jungtis. Mes akcentavom koncertų rūmų funkciją. Tai koncertinė salė, kuri priimtų kongresus. Gali egzistuoti ir kitas modelis, jungiantis salę su parodų verslu.

Jei prioritetas būtų kongresai, tai būtų jau visai kitas objektas.

Mūsų prioritetas – koncertų salė, todėl objektas turi būti miesto centre. Jo prioritetas – gyvenimas, o išraiška nėra pagrindinis dalykas. Koncertų rūmų pavyzdžiai centre: Liucernoje, Berlyne, Helsinky, Dubline, Upsaloj, Porte.

A.Reimerienė: Noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindinės salės dydis nurodomas 1,5 tūkst. žmonių. Tai ribinis dydis lokaliai salei, o regioninė salė būtų 1.8 tūkst. žmonių

M.Kubaitis: Programa nebuvo konkreti.

N.Blaževičienė: Liucernoje neatrodo, kad rūmai būtų miesto centre – jie greičiau pritraukia prie centro kitą miesto dalį.

P.Mačiulis: Kaune trūksta parodinių erdvių – turėtų atsirasti kažkas panašaus į Litexpo. Tik vienas konkurso dalyvis siūlo rūmus statyti vietoj jau esamo Britanikos viešbučio. Aš iš tų, kurie mano, kad Kauno sporto halė galėtų pilnai būti pritaikyta kitoms reikmėms. Salės užimtumas nėra pilnas – savivaldybė skiria apie 0.5 mln. Lt išlaikymui.

V.Adomavičius: Stadionas yra sunkiai išlaikomas, o ne pati halė.

J.Kančienė: Kauno halės vertybė yra konstruktyvas. Galima siūlyti tik transformuojmamas pertvaras. Manau, pritaikymą reikėtų rasti kitokį.

R.Palys: Kas veikia nuo seno, tegu veikia ir toliau.

A.Gučas („Centras +”): Minimali salė, kurioje gali skambėti simfoninė muzika, yra 1,5 tūkst. žmonių. Tas patalpas galima ir kitaip pritaikyti. Manau, kad pastatas turi būti miesto centre, kad galima būtų po darbo ateiti pėsčionis, po koncerto nueiti į kavinę. Labiausiai Kaunui reikia rimtos simfoninių koncertų salės. Siūlom vietą Ramybės parke. Kaune daug pastatų stovi ant gatvių ašių – ir mes taip siūlom. Į Kauną galėtų keltis aukščiausias teismas ir tuo generuoti lėšas.

R.Miliukštis: Kaip jums kilo ranka ant liuteronų kaulų ir saugomo parko vietoje siūlyti koncertų rūmus?

A.Gučas: Kiek žinau, kapinės jau iškeltos. Juk muzikinis teatras atsirado tokiu pat būdu.

J.Kančienė: Bet juk čia naujamiesčio vertybė. Tai vertybė vertybėje.

A.Gučas: Manau, kad kai kalbam apie ypatingus objektus- vertinimo skalė turi būti kitokia. Visais atvejais būtų atliekami archeologiniai tyrimai, palaidojimai perkelti.

L.Tuleikis: Kaip vertinat kitas vietas?

A.Gučas: Logiška vieta rūmams yra vietoje Britanikos viešbučio. Saloje irgi nebloga vieta, geras Kančo pasiūlymas. Senamiestyje, tokio objekto aukštis – 30m – yra per didelis, nuspaus Kauno pilį. Anapus Nemuno galima siūlyti tik kongresų, o ne koncertų rūmus.

V.Stauskas: Maniau, kad tai bus konstruktyvus pokalbis. Juk konkursinių darbų vietos jau aiškios. Juk nekvestionuosim vertinimo rezultatų…

G.Natkevičius: Juk tai apsikeitimas nuomonėmis – niekas nebando kvestionuoti žiuri verdikto. Išgirdom įdomių samprotavimų – pereisim prie KAUET narių pasisakymų.

PASISAKYMAI

G.Prikockis: Manau, kad buvo atlikta daug analizių, pristatyti profesionalūs darbai. Dabar politikai turėtų nuspręsti, kas yra rūmų prioritetas – salė ar kongresai.

Aš manau, kad tai turėtų būti pirmiausia koncertų salė. Jei ne – galėtų stovėti toliau. Parodų centrui keliami dar kiti reikalavimai.

S.Juškys: Sveikinu KAUETą, surengus sėkmingą konkursą. Įdomios architektų mintys, ieškant ubanistinės- funkcinės idėjos.

Man atrodo, per drąsu su tokios funkcijos objektu žengti į kitą Nemuno krantą. Manau, pirma reikėtų išvalyti teritoriją, o tuomet ne tokiu svarbiu objektu pradėti kairiojo kranto užstatymą. Pritariu Prikockiui, kad svarbiausia funkcija turėtų būti koncertai, todėl siūlau objektą statyti centro audinyje Nemuno krantinėje susiklosčiusioje urbanistinėje aplinkoje Daukanto gatvės tąsoje tarp Daukanto ir Mickevičiaus gatvių degalinės vietoje Prabavimo rūmų sklype iki Respublikos viešbučio, nelendant į salą.

N.Blaževičienė: Kadangi miesto koncepcijoje yra numatytas kitas Nemuno kranto vystymas, ši krantą siūlantys darbai turėtų būti analizuojami ir vystomi.

Manau, kad vienas iš tvirčiausių argumentų yra neabejotinas abipusis vizualinis poreikis abiems krantams ir kairiojo kranto plėtrai, sukuriant patrauklias perspektyvas iš senamiesčio ir naujamiesčio.

Situacija prie piliavietės yra pakankamai problematiška ir gali riboti stambaus tūrio galimybes, net ir architektūrinės kokybės ar inovacijų požiūriu.

Nemuno sala šiuo metu yra optimaliai sutvarkyta ir gali funkcionuoti, kol mieste yra pakankamai tvarkytinų vietų.

G.Jurevičius: Rinktis vietą kitame krante atrodo mažiausiai rizikinga, bet ar nepasirodys, kad miesto vystymasis taip mažėja, kad geriau tankinti esamą centrą. Nenustačius objekto apimties, neįmanoma priimti teisingo sprendimi.

„Kablys“ jungia esamus istorinius pramoninius pastatus. Be pėsčiųjų tilto kitas krantas nebus toks patrauklus. Reikėtų svarstyti visą pakrantę kaip lygiavertę teritoriją. Kitas krantas – labai patraukli idėja.

E.Barzdžiukas: Centre turime eilę nugriautų ar griaunamų pastatų – viešbutis „Britanika“, „Merkurijus“ ir daug dykrų. Politikams reikėtų derėtis su verslininkais dėl tokių vietų centre panaudojimo galimybių.

Kuo daugiau architektūrinių- urbanistinių konkursų mieste.

J.Kančienė: Visos pasiūlytos gana problematiškos. Kairysis krantas dažnai tyrinėtas – jį būtina vystyti. Tai turėtų būti visuomeninis objektas, bet neaišku, ar būtent koncertų rūmai.

Manau, kad saloje neturėtų būti 2 panašios paskirties objektai, tas pats ir dėl kaiminystės su Žilinsko galerija. Pilies prieigų įsisavinio pavojus parodė Lituanikos konkursas. Manau, nereika skubėti palikti savo žymių visose tuščiose vietose – tai galės padaryti ateinančios kartos.

Apie sporto halę geriau nediskutuot – tai paveldo vertybė, kaip ir Ramybės parkas.

N.Stanionis: Manau, kad objektas turi būti miesto centre. Jam būtina viešbučių kaiminystė, prisotinta įvairių funkcijų aplinka, patraukli miesto svečiams. Vykstantys socialiniai ir ekonominiai procesai įtakoja ne teritorinę, o kokybinę plėtrą – esamo centro intensyvinimą. Mieste mažėjant gyventojų skaičiui, nėra poreikio miestui plėstis teritoriškai.

R.Palys: Nepalaikyčiau to, kas nekuria struktūros, miesto organikos. Jei siūlomas objektas centre įspraustoj struktūroj, nereikėtų stambių objektų koncentruoti į vieną mazgą.

Saloje jau užtenka santykio su Akropoliu. Kol sala nesišspręsta, nereikėtų ten kištis. Kanalas dabar siauras ir kaimiškas.

Nebloga „Kablio“ vieta.

L.Tuleikis: Kaip konkurso dalyvio mano nuomonė gali pasirodyti šališka, bet tą šališkumą įtakoja įsigilinimas į problematiką. KKKR vieta, mano manymu, turėtų inspiruoti miesto kokybinę plėtrą – duoti naują impulsą vystymuisi. Esu miesto koncentracijos šalininkas, todėl man atrodo netinkamos vietos, atitrūkusios nuo centro. Ne visai tinkamos ir tos, kurios išnaudoja miesto „geros vietos“ resursus, bet nesuteikia naujos perspektyvos. Toks reikalavimas buvo ir konkurso sąlygose.

Pirmos vietos minusas – nepatrauklus fonas. Be to, atsiradus tiltui, situacija visai pasikeis. Antrą vietą laimėjusio darbo vieta kiek geresnė. Ruošiant tolimesnę užduotį, reikia būtinai palikti vietą tiltui.

Trečios vietos darbo trūkumas – tame kvartale jau yra Žilinsko galerija. Jau Žilinsko galerija pažeidžia kvartalo struktūrą, dar vienas stambus objektas ją sunaikins. Ši vieta gerai apžvelgiama nuo šlaitų.

A.Karaliaus raštiška nuomonė: „Kongresų centro misija moderniame mieste – sudaryti sąlygas reguliariems tarptautinio lygio žiūroviniams bei konferenciniams renginiams. Tam būtinas konferencijų centro intensyvios sąsajos su esama ir vystoma miesto „minkštąją“ infrastruktūra, kad būtų užtikrintas maksimalus renginių dalyvių komfortas ir renginių manevringumo galimybė (dydis, kitų objektų „įdarbinimas“, renginių ir miesto erdvių sąveika).

Kongresų centro „mikštoji“ infrastruktūra yra ne mažiau svarbi, negu inžinerinė (transportas, elektra ir k.t.)

Objekto fotogeniškumas yra svarbus, tačiau- tik trečiaeilis. Tai ne skulptūra. „

G.Natkevičius: Kokios būtų politikų įžvalgos?

A.Kupčinskas: Manau, kad tai vienas iš sėkmingiausių architektūrinių konkursų. Kauno demografinė situacija nėra tokia bloga – vėl apdaugėjo pradinukų.

Neabejoju, kad Kaunui reikia kongresų rūmų. Netikiu, kad galima sėkmingai pertvarkyti sporto halę – ji turi tarnauti sporto reikmėms. Pirmiausia reikia formalaus miesto tarybos sprendimo. Man atrodo, kad toks objektas gali atsirasti tik miestui priklausančioje, ne privačioje žemėje.

Vytauto parkas siūlo perleisti miestui Dainų slėnio teritoriją. Mūsų nuostata – neleisti išbraukti slėnio iš parko statuso. Įmanomos galimybės kooperuoti miesto ir privataus verslo pastangas.

Manau, išrinkta vieta labai gera – dabar gi Birštono gatvė atsirenkia į upę – neturi tąsos. Manau, kad įrengti Birštono gatvės tąsoje tunelį nėra utopija- jį įmanoma pastatyti.

Kongresų rūmai kainuotų 70- 80 mln lt., dar daug lėšų reikia infrastruktūrai. Perspektyva įmanoma, reiika tęstinumo. Svarbiausia iš ūkio ministerijos 2015m. gauti pirmas lėšas.

G.Natkevičius: Kada planuojams antras etapas?

A.Kupčinskas: Ruošiamasi rengti šios teritorijos DP. Parengus šį planą, paaiškės ir programa. Per kitus metus realu parengti DP.

Jau kreipėsi keli investuotojai, kurie nori saloj įrengti pramogų parką – gal galėtų investuoti į KKKrūmus.

A.Kančas: Būtų logiška patikslinti funkciją. Manau, kad 1 tūkst. žiūrovų salė per maža. Pvz. Taline- 2,5 tūkst. vietų salė. Apie tai reikėtų dar diskutuoti. O Birštono tilto atsiradimas būtų labai sveikintinas.

A.Kupčinskas: Neseniai buvau Bialystoke – ten neseniai pastatyta 700 vietų salė – aiškiai per maža.

V.Gudėnas: Man labai rūpi realizavimo greitis. Būkim realistai – realiausia statyba ten, kur savivaldybės žemė: sala, kitas krantas, piliavietė. Ten, kur žemė privati, statybos nevyksta: nei Brastos kvartale, nei Šimoniūčio žemėj. Privatiems savininkams svarbiausia – fondogrąža.

Objektas svarbus, bet svarbi ir realizacija. Būtų patrauklu privatų verslą pritraukti į salą. Kauno savivaldybė 60-70 mln. paskyrė Arenai, o ne Laisvės alėjai. Už areną savivaldybė negauna nieko – tai visuomeninis objektas. O kiek įdėta dabo ir pastangų. Su kongresų rūmais bus tas pats. Jei paimsim lėšų iš struktūrinių fondų – negausim jokios grąžos.

Tiek sala, tiek kitas Nemuno krantas yra patrauklūs. Manau, kad rūmus reikėtų traukti prie upės – tuo pačiu pats miestas prie jos artėtų.

Ž.Garšva: Nereikia bijoti dialogo su verslininkais. Ir čia galima derėtis, bet juos reikia kažkuo sudominti – komerciniais plotais, gyvenamąją statyba. Linkiu ryžto, vystant šį projektą.

A.Kupčinskas: Savivaldybei neapsimoka pačiai būti tokio tipo objektų operatoriumi – geriau samdyti.

  1. Kubaitis: Kad konkursas toliau vyktų sklandžiai, operatorius turi atsirasti prieš konkusą.

A.Kupčinskas: Sutinku. Su Girstučio komplekso operatorium dar dabar nesusitarta.

A.Kančas: Noriu dar kartą pabrėžti, kad labai svarbus salės dydis.

G.Natkevičius: Ačiū visiems už analizę ir įžvalgas. Lauksime tolimesnių miesto valdžios žingsnių – kokursiniai darbai išeksponuoti savivaldybėje – tikimės, kad bus studijuojami.

NUTARIMAS

Aptarę KONGRESŲ, KONFERENCIJŲ IR KONCERTŲ RŪMŲ VIETOS PARINKIMO KONKURSO REZULTATUS, KAUET nariai rekomenduoja:

  • – Miesto taryba turėtų patikslinti rūmų funciją ir apimtis.
  • – Jei svarbiausia funkcija būtų koncertai, optimali vieta rūmams būtų miesto centre.

1.3 – Rūmai kitame Nemuno krante suteiktų postūmį kito kranto vystymui ir paslinktų centrą upės link.

1.2 – Manome, kad mieste reikia kuo daugiau architektūrinių – urbanistinių konkursų.

Gintautas Natkevičius

Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.