KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO
1. BRASTOS G. 24 KAUNE DETALUSIS PLANAS.
Užsakovas – YIT KAUSTA BŪSTAS, projektuoja – YIT KAUSTA.
2. KAUNO ROTUŠĖS AIKŠTĖS VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMOS METMENŲ APTARIMAS.
Sąlygas rengia Loreta Janušaitienė
Įvykusios 2013-03-06 Kauno Architektų namuose
PROTOKOLAS NR.94
POSĖDŽIO DALYVIAI:
Projektų autoriai: Vytautas Janušaitis, Gintarė Čėsnaitė.
KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Neringa Blaževičienė, Saulius Juškys, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Aurimas Ramanauskas, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.
Kiti dalyviai:
KPD Kauno TP vyriausia specialistė Rymantė Gudienė, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Senamiesčio bendruomenės valdybos pirmininkas Edmundas Kolevaitis, Rotušės aikštės bendrijos nariai: Kęstutis Ignatavičius, Augustas Ramonas, Lietuvos archeologijods draugijos narys Algirdas Žalnierius, architektai: Vladas Stauskas, Loreta Janušaitienė.
Posėdžio pirmininkas: Evaldas Barzdžiukas
Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė
1. BRASTOS G. 24 KAUNE DETALUSIS PLANAS. UŽSAKOVAS – YIT KAUSTA BŪSTAS, PROJEKTUOJA – YIT KAUSTA
V. Janušaitis: Sklypas patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno m. istorinės dalies, vad. Senamiesčiu ,vizualinės apsaugos pozonį.
Aukščių perkritimas sklype apie 7 metrus: nuo pakrantės lygio (alt. +20 m) iki Brastos gatvės (alt. +27 m). Daugiau kaip 90 % sklypo yra + 23…+25 m altitudėje, užliejama teritorijos altitudė +27.20 m.
Žemės sklypo užstatymo tankumas – 27 %.
Žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 100 %.
Apie 70 % teritorijos numatoma skirti daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybai, reglamentuojant atskiras skirtingo aukštingumo zonas. Šiaurinėje sklypo dalyje (arčiau Brastos gatvės) planuojamas pastatų aukštingumas iki 30 m (9 aukštai), taip pat dalis teritorijos numatyta pietrytinėje sklypo dalyje (prie upės). Likusioje gyvenamajai statybai skirtoje teritorijoje (pietinė sklypo dalis) numatyta iki 18-21 m (5-6 aukštai) pastatų statyba. Numatomas butų skaičius – apie 440 butai.
Gyvenamosios paskirties patalpų bendras plotas – apie 24 000 m².
Projektuojama automobilių stovėjimo ailkštelė 440 vnt.
Sklype esantys esami želdiniai – saugomi.
Šiaurinėje sklypo dalyje, prie Brastos gatvės, numatoma komercinės paskirties objektų statybos teritorija. Aukštingumas iki 30 m (9 aukštai). Komercinės paskirties patalpų bendras plotas – apie 5000 m². Projektuojamos automobilių stovėjimo vietų sk.- 160 vnt.
Inžinerinės infrastruktūros teritorija – iš šiaurinės, rytinės ir vakarinės pusės sklypus riboja esamas servitutas S3. Šioje teritorijoje projektuojamos iš rytinės ir vakarinės pusės D2 kategorijos pagalbinės gatvės, skirtos aptarnauti projektuojamam kvartalui (numatomi du įvažiavimai į teritoriją iš Brastos gatvės). Taip pat numatomas automobilių parkavimas palei naujai projektuojamas gatves sklypo ribose.
Automobilių parkavimas sklypo ribose numatomas dviem būdais – antžeminis parkavimas palei projektuojamą D2 kategorijos gatvę ir požeminėje automobilių saugykloje (apie 90 % automobilių
požeminėje saugykloje). Planuojamuose sklypuose numatomos gaisrinių mašinų privažiavimas.
Žemės paskirtis nekeičiama. Pagal Architektų sąjungos parengtas sąlygas buvo surengtas konkursas, kuriame dalyvavo 10 kolektyvų. Turim konkurso rezultatus ir žiuri rekomendacijas, kaip vykdyti šį projektą. Siūloma atsižvelgti į silueto raišką ir poveikį panoramoms; patikslinti genplano sprendinius ir artikuliuoti kiemų formavimą; akcentuoti krantines kaip bendramiestines trasas; formuoti Brastos g. išklotinę; užtikrinti, kad požeminės aikštelės nebūtų užliejamos. Neužmirškime, kad sklypas patenka į upės apsaugos zoną.
Palyginus senajį teritorijos detalų planą su nauju: naikinama B3 teritorija, buvusi prie upės – infrastruktūrinėmis gatvėmis galima bus privažiuoti prie upės apsaugos juostos, kur numatyti dviračių takai. Nesikeičia nei žemės paskirtis, nei gatvės bei įvažiavimai.
Detalųjį planą rengėm, remdamiesi 1 ir 2 vietos konkurso nugalėtojų darbais.
D.Šarakauskas: Buvo konkursas, yra nugalėtojai – kodėl svarstom?
V.Janušaitis: Sąlygose įrašyta, kad reikia apsvarstyti KAUETe.
A.Karalius: Kodėl jūsų plane nesimato uosto, kuris numatytas sename detaliajame?
V.Janušaitis: Jis yra atokiau.
G.Prikockis: Kur yra lietaus nuotėkų kolektorius?
V.Janušaitis: Prie Brastos gatvės.
R.Palys: Ar bus valomas lietaus vanduo?
V.Janušaitis: Tai privaloma.
E.Barzdžiukas: Jei kolektorius perkeliamas, tai ir išleidimas gali būti patrauktas – tai 100m klausimas.
N.Blaževičienė: Koks krantinės pobūdis?
R.Palys: Bijau, kad į krantinę miestiečiai gali būti neįleidžiami.
G.Prikockis: Ar jūs naikinate krantinės juostą, kuri buvo numtyta sename detaliajame?
V.Janušaitis: Bus rengiamas ir derinamas krantinės projektas.
A.Steponavičius: Ar pačioje krantinėje bus viešų įstaigų?
V.Janušaitis: Pagal reglamentą gyv. namuose iki 50 % gali būti komercinių patalpų, jei atsiras poreikis. Kadangi aukšta užliejama altitudė – 27,2, tai sąlygos vietas viešoms įstaigoms.
A.Karalius: Ar yra numatyta viešų erdvių?
V.Janušaitis: Tam skirta 20m. apsaugos zona prie vandens.
E.Barzdžiukas: Kai rengėme ankstesnį šios teritorijos DP (detalųjį planą) užsakovas manė, kad visą krantinę reikia įrengti vieningai. Ar yra poslinkių šiuo klausimu?
V.Janušaitis: Šis sklypas – tik visumos fragmentas. Krantine turėtų rūpintis miestas.
E.Barzdžiukas: Jūs – pionieriai ir turite užduoti toną.
V.Janušaitis: Krantinė bus sutvarkyta savo sklypo ribose.
E.Barzdžiukas: Takų tiesimui turi būti numatyta vieninga politika.
G.Prikockis: 1-os vietos laimėtojų darbe numatyti du perspektyviniai pastatai. Kaip tai atsispindi jūsų DP?
V.Janušaitis: Vienas jų yra sklypo ribose, kitas – už ribų. Manome, kad 50% bus gyvenamoji, 50% – komercinė. Statyba prasidės nuo kelių namų ir vyks etapais.
E.Barzdžiukas: Sename DP yra servitutas – žalia juosta, kuri riboja skirtingus aukštingumus. Jūsų plane žalumos lieka labai mažai.
V.Janušaitis: Žaliosios jungtys bus išlaikytos.
E.Barzdžiukas: Ar dėl užpylimo nesusiaurės upės vaga?
V.Janušaitis: Ne.
E.Barzdžiukas: Labai sunku spręsti apie jūsų DP be gretimybių. Įdomu, ar pirmųjų vietų laimėtojai mato galimybes pagal šį detalųjį plėtoti savo idėjas?
V.Merkevičius: Aš vertinu DP kaip teisinį dokumentą. Su juo dirbti galima. Man neaiški tik komercinės paskirties prioritetinė funkcija.
L.Tuleikis: Manau, galimybės realizuoti mūsų užmanymą egzistuoja, nors šis DP mūsų pasiūlymo neatitinka.
E.Barzdžiukas: Kokie skirtumai tarp seno ir naujo detalaus rodiklių?
V.Janušaitis: Komercinei paskirčiai buvo skirta 53%, dabar – 13%.
Gyvenamaji paskirčiai : buvo 36%, dabar – 72%.
Nei tankumas, nei užstatymo intensyvumas nepasikeitė.
G.Balčytis: Kas yra tos tamsios zonos DP?
V.Janušaitis: Tai numatoma statybos vieta, o geltonos – numatomos teritorijos. Statyti galima ir geltonoje teritorijoje.
V.Kuliešius: Kokio atsakymo laukia užsakovas?
V.Janušaitis: Pritarimo.
E.Barzdžiukas: Kokio aukščio numatomi komerciniai tūriai?
V.Janušaitis: 9 aukštų.
V.Kuliešius: Tikriausiai žinote, kad DP galioja toks reglamento reikalavimas – erdvinis, tūrinis pastatų vaizdavimas. Nieko tokio mes nematome.
R.Palys: Abiejuose darbuose skirtingi pakrantės sprendiniai. Nesuprantu, kaip detaliajame galima tai suderinti.
PASISAKYMAI
G.Balčytis: Manau, kad nekorektiška būtų pasisakyti, nes esu dalyvis ir prizininkas. Manau, kad mūsų darbo ir detaliojo plano užstatymo zonos beveik atitinka, bet aukštingumas – ne. Siūlyčiau nužymėti servitutu bendramiestiniams interesams skirtą zoną palei upę, gali būti privalomas viešųjų patalpų poreikio užtikrinimas prie viešųjų erdvių.
N.Blaževičienė: Pateikta grafinė medžiaga nėra pakankama, nėra užsakovo apsisprendimo, lemiančio planuojamos teritorijos, ištrauktos iš bendro konteksto, vystymo ir raidos aspektų. Nelabai pritarčiau komerciniam akcentui. Manau, kad konkurso dalyvių, giliai išstudijavusių problematiką, pasisakymai patys vertingiausi.
S.Juškys: Nepritariu valakiniam užstatymo pobūdžiui statmenai gatvei. Manau, kad reikėtų įvesti krantinės statusą pakrantėje. Visų miestų teritorijos prie upių turi privažiuojamas pakrantes (ne transporto magistrales), o ne praeinamas iš kiemų. Turėtų atsirasti nors 3 juostų gatvė, kaip Vilniuje prie Nacionalinio muziejaus. Nereikėtų servituto ir zona būtų įteisinta.
O dabar nėra tikrumo, kad pakrantė netaps gyvenamųjų namų kiemais.
Nepritariu DP.
A.Karalius: “Kaustos” valdomas kvartalas yra centrinėje miesto dalyje, ant upės kranto, priešais senamiestį – tai svarbi Kauno viešojo intereso zona. Detaliojo plano trūkumai ir pastabos:
- Nepateikta autorinė koncepcija – nepasirinktas autorių kolektyvas.
- Nepateiktas kvartalo tūrinis – erdvinis pastatų išdėstymas. Stinga miesto centrui būdingos užstatymo minties.
- Sunaikintos viešosios erdvės. Jos nepažymėtos kaip servitutai.
- Kranto užstatyme nenumatyta viešosios ir komercinės paskirties užstatymo ruožo. Be šio prioriteto viešoji krantinė bus neįmanoma.
- Krantinė turi būti vieša gatvė su viešo komercinio užstatymo prioritetu – pažymėta kaip viešasis servitutas.
- Turi būti išsaugotas ir parodytas viešas uostas ir viešoji edvė su viešomis įstaigomis greta jo.
V.Kuliešius: Pateiktas DP yra nepilnos apimties – trūksta erdvinio- tūrinio statinių pavaizdavimo. Mano nuomone, tankumo ir intensyvumo rodikliai per dideli, žalieji plotai per maži, nors ankstesnysis ir buvo suderintas. Siūlau svarstyti tik tada, kai projektas bus pateiktas pilnos apimties.
V.Merkevičius: Manau, reikėtų ruošti DP pagal pasirinktą pasiūlymą. Būtina panaudoti esamą maketą svarstymui.
Pastabos: Manau, reikia reglamentuoti pakrantės zonoje vykdomą veiklą, kuri užtikrintų bendramiestinę viešąją erdvę. Neaiški komercinė zona prie Brastos gatvės – ar čia vyraus 51% komercija.
Buvo puikių pasiūlymų, kaip krantines padaryti gyvybingas – užsakovas turėtų stengtis jas humanizuoti.
R.Palys: Pasigendu kvartalinio mastymo, pakrantės estetika daugiau kurortiška. Pasigendu pačios struktūros, per didelis bendras aukštis. Iš to išplaukia uždarų, jaukių erdvių nebuvimas. Vienoda pastatų estetika sukuria ištisinės sienos įspūdį, ji slėgs trapią senamiesčio panoramą. Nesukurta bendra viešos krantinės su gatve, krautuvėm, kavinėm zona. Nėra normalios aikštės prie prieplaukos. Labai manieringas pakrantės sprendimas.
Nepritariu ir nematau konkurso autorių indėlio.
A.Ramanauskas: Didžiausias trūkumas – krantinės, ryšio su upe nesprendimas. Tai įdomiausia vieta. Paliekamos pievos, kaimas – kaip bus, taip. Užstatymas galėtų ryžtingiau prieiti prie upės. Gali būti tankesnis, būdingesnis miesto centrui.
G.Prikockis: Abejonių kelia pasirinktas kelias, bandant suklijuoti du darbus. Pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl projektuotojo, paskui rengti DP. Naujame DP sumažėjo želdynų plotas. Naujam DP atstumai nuo gyvenamųjų namų iki želdynų kelia abejones, nes yra didelis aukščių skirtumas, o plane – jo visai nesimato. Pritariu dėl juridinio krantinės statuso – turi atsirasti servitutas. Nėra krantinės susikirtimo su gatvėmis mazgų. Žaliasis plyšelis kairėje per siauras, aukštasis pastatas turi būti komercinės paskirties.
A.Steponavičius: Nepritariu dėl šių priežasčių:
– taikomas “lietuviško “ planavimo principas, kai privačio posesijos nusileidžia iki vandens – čia nepriimtinas.
- reikia laikytis visų įvykusių konkursų (dirbtuvių) pagrindinių idėjų, kur upę nuo kvartalo skiria viešo naudojimo krantinė.
- siūlyti savivaldybei į kontraktą įtraukti ir krantinės įrengimą su upės laivavimo įranga.
- užstatymo panorama neturi sudaryti ištisinės sienos vaizdo.
D.Šarakauskas: Tai autoriaus darbas ir atlikti jį turi autorius. DP turi būti parengtas pagal laureato darbą. Nenuoseklu ir neetiška DP svarstyti atsietai nuo konkurso.
Pakrantės statusas turi būti aiškiai apspręstas. Panaikinti pobūdį yra klaida. Jei juodai pažymėtos dėmės nieko nereiškia, tai ir želdynų žymėjimas nieko nereiškia. Rekomenduočiau savivaldybei įrašyti į sąlygas nurodymą dėl viešųjų erdvių išlaikymo- suformuoti draugišką viešąją erdvę.
L.Tuleikis: Kaip asmuo, projektiniais ryšiais susietas su svarstomu objektu, susilaikau nuo nuomonės pareiškimo.
E.Barzdžiukas: Gal dar kas norėtų pasisakyti?
V.Stauskas: Nepritariu darbo metodikai- nekonstruktyvu pateikti tik išpjautą sklypelį.
R.Gudienė: Jei rengiamas naujas DP, turi būti rengiamas tokia pačia apimtimi, kaip senasis, o ne viena maža dalele. Dėl senojo detaliojo teko daug kovoti, teks ir toliau.
E.Barzdžiukas: Iš tiesų Rymantė teisi – turi būti rengiamas visos teritorijos naujas DP. Dabar gi urbanistikos skyrius prisiėmė atsakomybę derinti pavienius sklypus – koks tada gali būti bendras sutvarkymas ir bendras kodas.
Manau, nuomonė buvo išsakyta gana vieninga ir geranoriška. Mes rekomenduojam pasirinkti konkretų projektuotoją ir uždavinius spręsti konkrečiai. Šiandien nematėm nei maketo, nei vizualizacijų, nei vaizdų iš apžvalgos taškų, nei krantinės pjūvio. Todėl pritarti DP negalime.
V.Janušaitis: DP gali rengti bet kas. Už sklypo ribų niekada niekas nerodoma. Tokios didelės pakrantės vieni pastatyti tikrai nepajėgsim. Tokais bendramiestines krantines turi valdyti miestas.
E.Barzdžiukas: DP jūs turite pateikti užstatymo idėją, ne tik nestatybinę zoną.
A.Steponavičius: Naujame teritorijų palanvimo įstatymo apmate kaip tik rašoma apie sprendinius platesniu mastu – jums būtų pravartu susipažinti. Pritariu, kad reikia kreiptis į urbanistikos skyrių – kad peržiūrėtų bendramiestinių viešų erdvių statusą, nes čia ypač svarbi vieta – Brastos krantinė. Jei nėra kitų nuomonių – rašykime kreipimąsi.
NUTARIMAS
Pateiktam projektui BRASTOS G. 24 KAUNE DETALUSIS PLANAS (UŽSAKOVAS – YIT KAUSTA BŪSTAS, PROJEKTUOJA – YIT KAUSTA) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareikštas pastabas:
1.1- Krantinė turi būti vieša gatvė su viešo komercinio užstatymo prioritetu – pažymėta kaip viešasis servitutas. Rekomenduojame savivaldybei peržiūrėtų bendramiestinių viešų erdvių statusą, nes Brastos krantinė – ypač svarbi miestui vieta – Brastos krantinė (7 ekspertai).
1.2- Nenuoseklu ir neetiška DP svarstyti atsietai nuo konkurso. Pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl projektuotojo, paskui rengti DP (5 ekspertai).
1.3- Pristatymui trūksta maketo, vizualizacijų, vaizdų iš apžvalgos taškų, krantinės pjūvio (4 ekspertai)
1.4- Kranto užstatyme nenumatytas viešosios ir komercinės paskirties užstatymo ruožas. Be šio prioriteto viešoji krantinė bus neįmanoma (3 ekspertai).
1.5- Turi būti išsaugotas ir parodytas viešas uostas ir viešoji edvė su viešomis įstaigomis greta jo (3 ekspertai).
1.6- Visų miestų teritorijos prie upių turi privažiuojamas pakrantes. Krantinėje turėtų atsirasti gatvė (3 ekspertai)
1.7- Naujame DP sumažėjo žalieji plotai (2 ekspertai).
1.8- Užstatymo panorama neturi sudaryti ištisinės sienos vaizdo (2 ekspertai).
1.9- Tankumo ir intensyvumo rodikliai per dideli (2 ekspertai).
1.10- Buvo puikių pasiūlymų, kaip krantines padaryti gyvybingas – užsakovas turėtų stengtis jas humanizuoti (2 ekspertai.
1.11- Jei kolektorius perkeliamas, tai ir išleidimas gali būti patrauktas (2 ekspertai).
1.12- Pasigendu kvartalinio mastymo, pačios struktūros, per didelis bendras aukštis. Iš to išplaukia uždarų, jaukių erdvių nebuvimas (R.Palys).
1.13- Atstumai nuo gyvenamųjų namų iki želdynų kelia abejones, nes yra didelis aukščių skirtumas; nėra krantinės susikirtimo su gatvėmis mazgų; žaliasis plyšelis kairėje per siauras (G.Prikockis).
- KAUNO ROTUŠĖS AIKŠTĖS VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMOS METMENŲ APTARIMAS. SĄLYGAS RENGIA L.JANUŠAITIENĖ
E.Barzdžiukas: Perskaitysiu praeito Rotušės aikštės konkurso svarstymo nutarimą:
1.1-Konkursas savalaikis ir naudingas (7 ekspertai)
1.2-Transporto klausimas labai svarbus – reikia rasti būdą, kaip jį koordinuoti (4 ekspertai)
1.3- Sterilizuojant aplinką, baisu sunaikinti jau esamą gyvenimą (4 ekspertai)
1.4-Rengiant konkursą, būtinas profesionalų ir visuomenės bei bendruomenių bendradarbiavimas (3 ekspertai)
1.5- Reikia tvarkyti esamus želdinius ir juos papildyti, o ne naikinti (3 ekspertai)
1.6- Siūlome akcentuoti uiversalumą, įvairovę ir laisvę (3 ekspertai)
1.7-Po BP turėtų sekti senamiesčio spec. planas, kuriame būtų kompleksiškai sprendžiamos senamiesčio problemos. Tik po to tikslinga rengti konkursą (2 ekspertai)
1.8- Preferencija – naudojimas ir potyriai (2 ekspertai)
1.9- Svarbiausia – kasdieniai ir šventiniai scenarijai (2 ekspertai)
1.10-Neteisinga būtų stengtis viską išspręsti vienu etapu. Joks konkursas neišspręs visų problemų, todėl siūlau spręsti tai, kas aktualu mums (J.Minkevičius)
1.11- Manau, reikia konceptualiai nustatyti aikštės erdvę ir dangą (R.Palys)
A.Karalius: Norėčiau sužinoti, koks pasirinktas kelias.
L.Janušaitienė: Tai galėtų būti provokacija. Galimi du keliai: globalus, apjungiant bendruomenių analizes su spec. planu, ir idėjinis.
E.Barzdžiukas: Kokia vizija ir siekiamybė?
L.Tuleikis: Kurie klausimai tau kelia abejones?
L.Janušaitienė: Manau, kad dėmesį reikia sutelkti kiek įmanoma arčiau aikštės. Į priedus įtraukti tik tą istorinę medžiagą, kuri liečia aikštę tiesiogiai. Reikėtų pradėti nuo pavadinimo.
A.Karalius: Reikia nuspręsti, ką mes norim pasiekti. Konkursai, kurie bandė spręsti viską, nepavyko. Tai neįmanoma, nes per didelė apimtis. Pagrindinis uždavinys šaindien – išsiaiškinti konkurso tikslą.
L.Janušaitienė: Tai Rotušės aikštės sprendiniai, ir tie, kurie ją įtakoja. Siekiai:
- Aikštės kaip pagrindinės reprezentacinės ir kasdieninės bendrosios erdvės atskleidimas, išryškinimas (t.y., kokią aikštę norim matyti kasdien, švenčių metu).
- Ryšio su Senamiesčiu, Santaka, krantinėmis sustiprinimas, aikštės kultūrinės, paveldo aplinkos atskleidimas.
- Ar skatinti tik vietinį verslą, turizmą, visuomeninę funkciją., kultūros įstaigų vystymąsi, ir/ar sugrąžinti gyventojus į Senamiestį taip pat.
Svarbu apsispręsti, ar bus vienas turas, ar du.
Sudėtis:
- Aiškinamasis raštas, atskleidžiantis koncepcijos idėją, pasirinktų sprendinių pagrindimas, paaiškinimas.
- Rotušės aikštės planas M 1:100/1:200 kartu su pastatais aplink aikštę:
– nužymėti esamus, funkcionuojančius, istorinius įvažiavimus, siūlomus alternatyvius;
– skirtingomis spalvomis nužymėti pastatų funkcines grupes (komerciniai, ofisai, gyvenamieji, kultūros visuomeniniai, kulto).
– transporto judėjimo aikštės zonoje apribojimo, parkavimo ir/ ar eliminavimo pasiūlymai. Artimiausių kvartalų aplink aikštę aptarnavimas, pasiekiamumas (gyventojai, ofisai, kavines, kultūros istaigos);
– mažosios formos – išdėstymo idėja, stilistinė koncepcija;
– apšvietimo idėja (aikštė, aplinkiniai pastatai, kasdieninė ir šventinė apšvietimo sistema);
– želdinių, skulptūrų sutvarkymo (šalinti ar/ir pertvarkyti) idėja;
– aikštės panaudojimo išryškinimas.
Kasdieninė funkcija:
sezoninės lauko kavinės, trumpalaikiai paviljonai – tik konkrečių švenčių metu, turgaus zona, jei tokia galima; koncertų zona (siūlytina įrangos vieta), wc, bankomatai ir pan. Galima pateiktas funkcijas atmesti, keisti kitomis, jei to reikia.
Reprezentacinė:
– skulptūros, fontanai, želdiniai, jei tai reikalinga, reklaminės nuorodos miesto svečiams, kalėdų eglės vieta, sutuoktuvių automobilių parkavimo vieta ir kt..
– anga visame aikštės plote pagal detaliojo plano (žemės sklypo) ribas.
Pateikti idėją (retrospektyvinę ar modernią poziciją), vadovaujantis istorine meždiaga, fotografine ikonografija, įvertinant esamos situacijos pokyčius bei Laisvės al. TP projekto naujus sprendinius („konkės“ bėgių trasa, paviršiaus nužeminimas 15 cm). Pasiūlyti dangos principinį tipą, zonavimą (aikštė, pravažiavimas/-ai, šaligatvio išskyrimas, autentiško paviršiaus atodangos, esamos aikštės altitudės pažeminimas, jei to reikia), atkreipti dėmesį į Katedros šventoriaus kaimynystę bei aikštę formuojančius esamus kelius.
Pastaba: pirminis paviršius – žemiau 1,0 m lygio, 19 a. paviršius – tarpukaris, sovietmetis beveik nepakito, Laisvės alėjos naujas paviršius TP – žemiau 15 cm.
3.Transporto (automobilių, dviračių), pėsčiųjų judėjimo schema M 1:500/1000, nurodant esamą galimybę parkuoti ir/ar naujas parkavimo zonas (požeminiai, antžeminiai garažai/aikštelės, daugiaaukščiai garažai) senamiesčio teritorijoje ir prieigose.
Visuomeninio transporto panaudojimas ir/ar park/drive sistema.
- Aikštės su prieigom vizualizacija iš charakteringų taškų.
5.Planšetų kiekis.
E.Barzdžiukas: Manau, kad prieduose turėtų būti:
- istorinė ir ikonografinė medžiaga,
- esama būklė – aplinkinių pastatų funkcija, transportas, esamos dangos ir želdiniai.
A.Žalnierius: Asmeniškai stebėjau archeologinius tyrimus 1972-3 m.- ėjau paskui ekskavatorių. Jei aikštės paviršius bus žeminamas – archeologiniai tyrimai bus būtini. Jei nebus – tik tose vietose, kur bus tiesiami nauji tinklai. Šiaurinėje aikštės pusėje išlikę 17-18a. pamatai.
E.Barzdžiukas: Jei bus sprendžiamas transportas, reikia schemos su naujamiesčiu M 1: 2000.
L.Janušaitienė: Turėtų būti pateikta Rotušės aikštė su aplinkiniais kvartalais.
E.Barzdžiukas: Reziumuoju – ikonografija, situacija mieste, rotušės ryšiai su miestu.
L.Janušaitienė: Ir transporto judėjimo schema.
G.Prikockis: Sąlygose turėtų būti nurodyta, ko siekia miestas. Konkursui reikia konkretumo, iškeliant miesto tikslus.
R.Miliukštis: Ar bus pateikta informacija apie požeminių tinklų keitimą?
L.Janušaitienė: Savaime suprantama.
R.Miliukštis: Kur baigiasi Rotušės aikštės preigos?
L.Janušaitienė: Tai lemtingas klausimas – parodysiu plane. Apima teritoriją per vieną kvartalą aplink aikštę- Raguvos, Jakšto gatvėmis. Turi atsispindėti įvažiavimai ir išvažiavimai.
PASISAKYMAI
N.Blaževičienė: Manau, kad konkurso tikslas turėtų būti nustatyti min ir max siekius bei raidos tendencijas. Konkurso sąlygos – esamos padėties fikasvimas bei teigiamų- neigiamų aspektų apibrėžimas. Konkurso dalyvio priedermė – visa tai įvertinti ir teikti siūlymus, neribojant savo fantazijos Rotušės aikštės ribose.
S.Juškys: Svarbiausia išsiaiškinti, kas turi būti sprendžiama. Siūlau spręsti aikštės dangas, funkciją bei transportą, nepamirštant želdinių.
Manau, konkurso dalyviai turėtų pasiūlyti savo koncepciją.
A.Karalius: Svarbiausia – išgryninti esamos būklės trūkumus ir privalumus. Tuomet įvardinti lūkesčius, tikslus ir suformuluoti uždavinius. Kolektyvinis konkurso sąlygų redagavimas yra beprasmis.
V.Kuliešius: Svarbu pasirinkti prioritetus – kokias problemas spręsti pirmiausia, o ne globaliai. Problemas spręsti Rotušės aikštės ribose. Miestą ir jo nuotaiką kuria žmonės, kodėl aikštės atraktyvumas ir gyvumas- prioritetas. Tam reikia pasiūlyti scenarijų su jo architektūrine kalba.
J.Merkevičius: Svarbiausia – įvardinti Rotušės aikštės problemas, konkurso tikslus ir uždavinius, o sprendimo būdus (scenarijus) palikti konkursantams.
Apimtis: pagrindinis brėžinys privalomas, kiti brėžiniai, schemos, vaizdai, iliustruojantys idėją (scenarijų) – laisvi. Konkursas turėtų būti labiau idėjinis, be suvaržymų. Žinoma istorinė medžiaga prieduose turi būti,
G.Prikockis: Konkurso tikslas – sukelti disksiją, bet ją galima sukelti ir prieš konkursą. Kol kas nėra nei tikslų, nei uždavinių. Manau, mašinų parkavimas aikštėje galėtų būti užduotimi. Mano supratimu, tikslus turėtų nusakyti meras. Įrengus dangas, pasirodys, kad reikia rozečių ir t.t. Kaip integruoti konkę? Atsakymą turėtų duoti meras su senamiesčio magistru.
Manau, šis konkursas ne urbanistinis – čia kalbama apie scenarijus ir dizainą. Turėtų būti pateiktos funkcinės zonos.
A.Ramanauskas: Svarbūs du momentai: dangų planas, kas labiausiai matoma vizualiai, ir funkcinis- erdvinis zonavimas. Manau, tokioje apimtyje turėtų užtekti. Detalės turėtų būti tolesnio etapo klausimas.
A.Steponavičius: Miesto gyvenimas vyksta ir vyks. Viskas keičiasi. Ką daryti, turėtų atsakyti bendruomenės.
Tik jos žino, ko trūksta. Manau, supaprastinkim uždavinį iki minimumo. Turi būti akcentuojamas aikštės universalumas, zonos efemerinės, konfliktai išryškinti.
Vizija:
-Centrinė miesto agora, lengvai pasiekiama, universaliai įrengta, pritaikyta numatytoms ir nenumatytoms funkcijoms;
– nė viena funkcija nedominuoja;
– įranga (dangos, želdiniai, šviestuvai, menai) pritaikyta šiandienos poreikiams. Ne tik arkliams ir traktoriams, bet ir balių damoms, kavalieriams, etc.
– statiniai lengvai surenkami, modernaus dizaino, tualetai stacionarūs arba požeminiai.
Galimos (jau kultivuojamos ir menamos) funkcijos:
– rotušėje: reprez. svečiai, apdovanojimai, santuokos, kiti;
– vizualinėje – akustinėje zonoje: koncertai, filmai, mados, cirkas, sporto prezentacijos;
– prekybos zonoje: kasdienė ir periodinė prekyba, mugės, bukinistai, blusų turgus, ūkininkai, balandžiai, meno mugės…
– poilsio – rekreacinėje zonoje: poilsis, stalo atrakcijos, čiuožykla, kalėdos, velykos, vaikai;
– servo zona: automobiliai, dviračiai, tualetai, sandėliai, bausmių vieta, tribūna.
Konkurso pavadinimas – Rotušės aikštės pritaikymas šiuolaikiniams viešiems poreikiams.
Sudėtis: vizija, galimos funkcijos, sprendiniai. Reikia apsiriboti aikšte ir nespręsti BP problemų.
D.Šarakauskas: Reikia iškelti uždavinius, nustatyti problemas, apsispręsti, ko siekiame – gerbūvio sutvarkymo ar ko kito. Reikia pasiūlyti scenarijų aikštei.
Gal tai galėtų būti ne konkursas, o pleneras – diskusija. Gal kelios grupės žaibo konkurse, vedamos bendruomenių? Kažin ar tai marketingo konkursas?
L.Tuleikis: Tai turi būti idėjinis konkursas, todėl reikalavimai dalyviams turi būti labai riboti. Tai ne urbanistinis, o tik aikštės erdvės konkursas, sprendžiant dangas ir funkcinį zonavimą. Reikalauti ne kiekybės, o kokybės. Darbas turi tapti pretekstu diskusijoms visuomenėje.
K.Ignatavičius: Malonu, kad diskusija vyksta. Mes parašėm aikštės regeneravimo scenarijų. Nuo paskutinės
rekonstrukcijos 1972m. scenarijus pasikeitė – ideoliogija, infrastruktūra, gyvenimas, transportas. Reikia naujo vyksmo su scenografija. Iškilo grindinio problema: aikštėje negalime rengti kamerinių koncertų dėl garso, kurį kelia mašinos, važiuodamos grindiniu. Todėl prašome sudarytu sąlygas vyksmui.
PVZ. galėtų vykti istorinis suolininkų teismas- vaidinimas. Trukdžiai kyla dėl judėjimo ir dangos. Reikia architektūrinės aplinkos – reikia aikštės vizijos. Matyt, konkurso sąlygos turėtų būti laisvesnės.
V.Stauskas: Noriu padėkoti senamiesčio ir Rotušės aikštės bendruomenėms, ir Loretai už pasiryžimą rengti sąlygas.
G.Prikockis: Iš Kęstučio išgirdau, kad svarbu raiškiau pažymėti santakos buvimą šalia. Gal galėtų atsirasti garbės sargybos ar pan.
E.Kolevaitis: Konkrečios užduoties nėra – yra tik bendros tendencijos. Manau, reikia įvairių scenarijų versijų. Pirmiausia tai turėtų būti aiškus scenarijus su estetiniu vaizdu ir transporto sprendiniais. Pagal startegiją kultūros ir verslo aikštė- užduotis kitoms savivaldybės institucijoms.
R.Miliukštis: Svarstome apie tai, kas turi būti išsaugota. Reikia apsispręsti, kam rengiamas konkursas – ar diskusijai, ar ligų gydymui, ar regeneravimui, ar socialinėms problemoms spręsti. Reikėtų apsiriboti aikštės kontūru.
R.Gudienė: Reikėtų aikštę tiesiog perrengti- palikti ją monumentalią, per daug nedetalizuoti – juk tai pagrindinė miesto aikštė. Tegu kitos organizacijos išduoda sąlygas.
L.Janušaitienė: Aš rėmiausi bendruomenių poreikiais. Manau, kad svarbus principinis transporto judėjimas.
E.Barzdžiukas: Praeitą kartą meras sakė, kad šio konkurso įgyvendinimas – tai tolima perspektyva, dabar lėšų nėra.
N.Blaževičienė: Manau, reikia apsispręsti, kas aikštėj yra gerai, kas blogai ir duoti konkursantams laisvę.
R.Miliukštis: Svarbiausia – tarnsportas, dangos, laikini paviljonai.
E.Barzdžiukas: Ačiū visiems už aktyvų dalyvavimą.
NUTARIMAS
Apsvarstę KAUNO ROTUŠĖS AIKŠTĖS VIZIJOS URBANISTINIO KONKURSO PROGRAMOS METMENIS (SĄLYGAS RENGIA L.JANUŠAITIENĖ), ekspertai tolimesniame darbe siūlo atsižvelgti į pastabas:
1.1- Konkursiniai darbai turi tapti pretekstu diskusijoms visuomenėje.
1.2- Problemas spręsti Rotušės aikštės ribose.
1.3- Konkurso tikslas – siūlyti įvairius scenarijus su jų architektūrine kalba
1.4- Tai turi būti idėjinis konkursas, todėl reikalavimai dalyviams turi būti labai riboti.
1.5- Svarbiausia – įvardinti Rotušės aikštės problemas, konkurso tikslus ir uždavinius, o sprendimo būdus (scenarijus) palikti konkursantams.
1.6- Manau, supaprastinkim uždavinį iki minimumo. Turi būti akcentuojamas aikštės universalumas, zonos efemerinės, konfliktai išryškinti.
1.7- Konkurso pavadinimas galėtų būti – Rotušės aikštės pritaikymas šiuolaikiniams viešiems poreikiams.
Evaldas Barzdžiukas
Jūratė Merkevičienė