LAS Kauno skyrius

KAUET POSĖDIS 2014-07-02

KAUNO ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBOS POSĖDŽIO
KOGENERACINĖS JĖGAINĖS KAUNO RAJONE, LEZ TERITORIJOJE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

 ĮVYKUSIO 2014-07-02 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE

 PROTOKOLAS NR.110

POSĖDŽIO DALYVIAI:

Statinio architektė: Jūratė Augaitytė- Leonovienė, Mindaugas Pakalnis (UAB „Sweco Lietuva)  

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Evaldas Barzdžiukas, Gražina Janulytė- Bernotienė, Neringa Blaževičienė, Jurgis Bučas, Gediminas Jurevičius, Saulius Juškys, Algimantas Kančas, Jolita Kančienė, Vaidotas Kuliešius, Vygintas Merkevičius, Aurimas Ramanauskas, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Alvydas Steponavičius, Dalius Šarakauskas, Linas Tuleikis, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai: Kauno rajono urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Torrau, Mindaugas Pakalnis (UAB „Sweco Lietuva), Paulius Ptašinskas ( UAB „Sweco Lietuva“), Linas Beliuckas ( UAB „Sweco Lietuva”).

Spaudos atstovai : Arūnas Karaliūnas, Modestas Patašius (“Lietuvos rytas”)

Posėdžio pirmininkas: Gražina Janulytė- Bernotienė

Posėdžio sekretorė: Jūratė Merkevičienė.

 

KOGENERACINĖS JĖGAINĖS KAUNO RAJONE, LEZ TERITORIJOJE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Užsakovas- UAB „Fortum Lietuva“. Statinio architektė Jūratė Augaitytė – Lenovienė ( Projektuotojas- UAB „Sweco Lietuva“)

 

J.Merkevičienė: Pirmiausia trumpai norėtų pasisakyti Dalius Šarakauskas.

D.Šarakauskas: Dėl Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų konkurso būtinumo kelis kartus kreipėmės į Kauno merą, bet abu kartus gavome raštišką atsakymą, kad bus toliau tęsiamas rūmų projektinių pasiūlymų ir statybos techninio projekto rengimo paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu. Viską išbandėm, liko du keliai- arba konkurso idėją užmiršti arba kautis toliau.

G.Balčytis: Kai apsilankydavom pas merą, atrodydavo, kad gal savivaldybės pozicija gali pasikeisti, bet raštai rodo ką kita.

D.Šarakauskas: Viešųjų pirkimų tarnyba leido Kauno savivaldybei vykdyti rūmų konkursą apklausos būdu. Jų motyvai tokie – laikas eina, nespėsim gauti lėšų. Manau, KAUETas galėtų nesutikti su tokiu sprendimu.

G.Jurevičius: Bet juk laimėtojai galėtų atsisakyti dalyvauti tokioje apklausoje?

L.Tuleikis: Gal bandykim padaryti tai, kas priklauso nuo mūsų.

D.Šarakauskas: KAUET kaip rūmų vietos parinkimo konkurso rengėjas galėtų rašyti Viešųjų pirkimų tarnybai. Neįsivaizduoju, kokius pastato pasiūlymus gali pateikti konkurso dalyviai, siūlę rūmus statyti viasi kitoje vietoje.

  1. Janulytė- Bernotienė: Siūlau balsuoti: kas už tai, kad reikia parengti tokį raštą?

Balsavo: „už“ – 15 ekspertų (nebalsavo Algimantas Kančas ir Gintaras Prikockis, nes dar nebuvo atvykę).

  1. Janulytė- Bernotienė: Vienbalsiai priimtas pasiūlymas.

Įdomu, kas buvo sąlygų rengėjas – reikėtų ir jį informuoti apie jo parengtų sąlygų punktą, pagal kurį galima tokia apklausa vietoje konkurso.

J.Merkevičienė: Kęstutis Zaleckis.

Noriu priminti, kas KAUETas šiais metais yra savivaldybės įgaliotas surengti Sąjungos aikštės Kaune vizijos urbanistinį konkursą. Šio įgaliojimo niekas neatšaukė ir mes privalome jį surengti. Kiek suprantu, Kauno valdžia savo nuomonės dėl rūmų konkurso jau tikrai nepakeis.

  1. Janulytė- Bernotienė: Manyčiau, kad raštą galėtų parengti Dalius Šarakauskas. Jei visi sutinka, pereikim prie svarstomo objekto.

 

M.Pakalnis: Kogeneracinės jėgainės pasiūlymus jau kartą rodėme Kauno rajono savivaldybėje ir pakoregavom pagal gautas pastabas.

Nors jėgainė numatoma Kauno rajono teritorijoje, objektas svarbus ir pačiam miestui. Tai jėgainė, rūšiuotas, perdirbimui netinkamas, tačiau turinčias energetinę vertę atliekas, perdirbanti į šilumą ir elektros energiją. Šių atliekų nebereikia vežti į savartyną.

Atlikus Lietuvos atliekų tvarkymo studiją, buvo padaryta išvada, kad tikslinga Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje statyti atliekas deginančias kogeneracines jėgaines. Buvo atlikta Kauno regiono atliekų perdirbimo studija, kuri parodė, kad Kaunui užteks savo atliekų – iš kitų regionų vežti nereikės.

2012m., atliekant plėtros planą, buvo nagrinėjamos kelios vietos jėgainei statyti – išrinkta vieta prie magistralės A1, Kauno LEZ teritorijoje, ties sankirta su Savanorių pr., priešais esamą degalinę. Ši teritorija elektrinės statybai numatyta ir naujajame Kauno miesto BP. Galiojančiame Kauno rajono BP-e buvo spręstos tik rajono, o ne Kauno miesto problemos, todėl jėgainė čia nenumatyta, tačiau Kauno LEZ nustatyta tokios jėgainės statybai tinkama žemės paskirtis.

Pagal 2000m. parengtą Kauno LEZ-o detalųjį planą šioje vietoje galima ir gamybos įmonių statyba, jame taip pat numatyta LEZ vystymui reikalinga susisiekimo infrastruktūra. Kauno rajono BP-e LEZ-o gatvių trasos buvo pakoreguotos. Dabar yra rengiami LEZ –o gatvių techniniai projektai. Šiuo metu taip pat rengiama Kauno raj. BP 1 korektūra ir teritorijos, kurioje numatyta jėgainės statyba, detalusis planas.

Patekimas į jėgainę numatytas iš magistralės A1, išvažiavimas – per LEZ-o teritoriją. Infrastruktūros plėtra – LEZ-o prerogatyva Ši infrastruktūra privalo būti realizuota iki jėgainės veiklos pradžios. Formuojant pastatų tūrius, daugiausia lėmė technologiniai sprendimai. Pagrindinį tūrį kuria bunkeris ir katilas. Pastatas pasuktas kampu į magistralę – tūris didelis, gerai apžvelgiamas. Važiuojant nuo Vilniaus, pirmąkart jėgainė pasirodys, išnėrus iš miško. Tiesa, ši apžvalga bus labai trumpalaikė. Artėjant nuo Klaipėdos, jėgainės tūris palaipsniui kils kairėje magistralės pusėje. Nuo Karmėlavos pusės tarp kitų LEZ-o pastatų naujasis tūris didelio poveikio panoramai nedarys. Jis taip pat matysis V. Krėvės ir Partizanų gatvių perspektyvose.

Technologinė schema: sunkvežimis įvažiuoja, šiuklės pasveriamos, iškraunamos spec. patalpoje, keliauja į bunkerį, deginamos, šlakas kraunamas į sunkvežimius ir išvežamas.

Technologinis kiemas suformuotas tarp pastato ir magistralės. Todėl siūlome jį pridengti apželdinant kelio apsauginę juostą medžiais ir krūmais, suformuojant nuo magistralės kylantį tereną. Todėl nuo magistralės ir Kauno miesto pirmajame plane matysis medžių grupės, už jų – krūmai, toliau – aklina žalia augalų siena, ir tik po to – pastatas. Tuo būdu pirmasis vizualinis kontaktas vyks su supančia aplinka, o ne pastatu.

Patį pastatą pristatys statinio architektė Jūratė Augaitytė – Lenovienė.

J.Augaitytė – Leonovienė: Pristatatome pastato išraiškos ir spalvos paieškas. Buvome pasirinkę variantą su vertikaliais lašais fasade, optiškai mažinančiais pastato tūrį, susiliejantį su dangumi. Bet po kolegų pastabų Kauno savivaldybėje buvo nuspręsta ieškoti kitų sprendimų. Akcentavome du pagrindinius tūrius – katilo pastatą ir bunkerį. Bunkerio tūriui siūlome blizgią aliuminio spalvos apdailą, kad nedominuotų, ypač perspektyvose nuo Klaipėdos. Katilo pastatas pravažiuojant matytųsi trumpai ir būtų padengtas chameleonine metalizuota plokšte, kuri kiekvieną kartą pravažiuojant dėl skirtingo apšvietimo kampo atrodytų kiek kitaip. Abu tūriai apjungti tamsiu žemu cokoliniu tūriu. Kaminas ir įranga – vienos spalvos, blizgūs. Fasadų grafika skirtinga, bunkerio fasadas apšviestas lemputėmis. Aukščiausias pastato taškas- 54 m. Visa gamyba atsukta į pietinę pusę.

 

KLAUSIMAI

 L.Tuleikis: Detaliajame plane nurodyta: jei nėra reikalavimų technologijai, pastato aukštis gali būti iki 12m, jei yra – kiek reikia. Taip ir yra?

M.Pakalnis: Taip.

L.Tuleikis: Ar šitas pastatas taps miesto vartais?

J.Augaitytė – Leonovienė: Galėtų.

L.Tuleikis: Man pasirodė, kad autostrada jūsų projekte kiek pastumta.

M.Pakalnis: Taip, šis pastūmimas jau parodytas specialiajame plane. Tai įvyko dėl naujos sankryžos.

L.Tuleikis: Kodėl pastatas orientuotas į magistalę 45 laipsnių kampu?

J.Augaitytė – Leonovienė: Dėl technologinės schemos pastatas kitaip netelpa į duotą sklypą, dalinai dėl logistikos.

M.Pakalnis: Patys suprantame, kad šis pasukimas nėra geriausias sprendimas.

L.Tuleikis: Kiek mašinų per parą numatyta aptarnauti?

  1. Beliuckas: 98 mašinos per parą. Bus dar pavienės mašinos, kurios tieks chemikalus.

L.Tuleikis: Ar tai tipinis architektūrinis projektas?

J.Augaitytė – Leonovienė: Netipinis, bet jį apsprendžia funkcija.

M.Pakalnis: Bandėm įmanomiausiu protingu būdu suvaldyti technologiją duotomis sąlygomis.

L.Tuleikis: Jei sklypas būtų 5 kartus didesnis, ar kompozicija būtų kitokia?

  1. Beliuckas: Eiliškumas išliktų, kiek keičiant pačius tūrius.

J.Augaitytė – Leonovienė: Galima būtų konceptualiai apvilkti tūrius antruoju fasadu, bet tuo atveju pastato statyba smarkiai pabrangtų.

N.Blaževičienė: Ar galėtų tos technologijos būti po žeme, ar bent dalinai pasislėptos?

M.Pakalnis: Užkasti pastato neįmanoma. Jau dabar bunkeris į žemę įgilintas 10m.

P.Ptašinskas: Tai būtų labai neracionalu.

L.Kančienė: Tai objektas, darntis didelį poveikį aplinkai, o šalia – Partizanų gyvenamasis rajonas. Ar yra privalomos apsaugos zonos?
M.Pakalnis: Buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Nustatyta, kokiomis sąlygomis, kokiai technologijai esant, bus užtikrintos higienos normos. Didesnė tarša rajonui bus nuo magistralės A1 ne dėl numatytos jėgainės.

R.Palys: Ką jėgainė gamins – garą ar šilumą?

  1. Beliuckas: Garas suks turbiną ir gauta energija bus paduodama į elektros tinklus.

R.Palys: Ar buvo ieškoma kitos tūrių kombinacijos?

J.Augaitytė – Leonovienė: Technologinė schema buvo užduota , esmingi pakeitimai buvo neįmanomi.

R.Palys: Kaip atrodytų pats technologinis įrenginys be dekoracijos?
J.Augaitytė – Leonovienė: (parodo)

J.Bučas: Sakėte, kad pradžioje buvo išrinktos 3 lokalizacijos vietos. Kodėl buvo pasirinkta šita?

M.Pakalnis: Dėl apribojimų kitose vietose, susijusių su oro uostu ir logistika, ir kuo arčiau magistralinių tinklų.

A.Steponavičius: Kuo prastesnė vieta prie Palemono?

M.Pakalnis: Šis sklypas buvo per mažas, reikėjo kirsti valstybinį mišką.

J.Bučas: Palyginkite, prašau, savo ir Klaipėdos jėgaines.

M.Pakalnis: Manome, kad technologine prasme pažengėme į priekį. Atsižvelgėme į jų patirtį. Be to, siūlome geresnes apdailos medžiagas.

  1. Beliuckas: Abi jėgainės atitinka geriausias technologijas.

E.Barzdžiukas: Koks minimalus atstumas nuo pastato iki važiuojamosios magistralės dalies? Ar gavote pritarimą iš BP rengėjų dėl vietos pakeitimo? Ar žemė privati?

M.Pakalnis: Žemė priklauso LEZ-ui. Atstumas apie 70m.

E.Barzdžiukas: Ar galima būtų įsigyti žemės papildomai, kad nereikėtų pastato orientuoti įžambiai į magistralę?

  1. Beliuckas: Pastato padėtį riboja aukštos įtampos zonos LEZe.

V.Kuliešius: Noriu pasiteirauti dėl kelio A1 išplėtimo į 6 juostų magistralę. Ar buvo vertinta transporto kamščių tikimybė dėl padidėjusio eismo? Kokia jėgainių architektūra, pavyzdžiui, Helsinkio prieigose, kitų Skandinavijos šalių didmiesčiuose? Ar domėjotės pasauliniais jėgainių architektūros pavyzdžiais?

M.Pakalnis: Yra labai įvairių sprendimų. Nuo pačių paprasčiausių – skirtingų spalvų kubelių kompozicija iki konceptualių kiautų, po kuriais slepiamas tūris.

A.Kančas: Jei jau pastatas stovi įžambiai magistralei, gal galėjo būti kitokios formos?

J.Augaitytė – Leonovienė: Mūsų tūrį įtakojo technologija.

A.Steponavičius: Kokia atliekų apimtis per metus?

  1. Beliuckas: 320 000 t.

A.Steponavičius: Iš viso Lietuvoje numtyta atliekų apimtis – 600 000t. Ar vešite šiukšles iš kitų šalių?

  1. Beliuckas: Visi skaičiavimai pateikti PAV ataskaitoje.

A.Steponavičius: Kuo bloga vieta prie Palemono?

M.Pakalnis: Po PAV ataskaitos buvo pasirinkta dabartinė vieta.

A.Steponavičius: Nemanau, kad pasirinkimas racionalus, nes reikės keisti sankryžą.

G.Janulytė- Bernotienė: Konstatuojame , kad Mindaugas Pakalnis neatsako už jėgainės vietos parinkimą.

 

PASISAKYMAI

 

G.Balčytis: Manau, kad projekto bėda yra sklypas. Jo forma, dydis ir vieta įtakoja abejotinus architektūrinius sprendinius ir sukuria problemas. Pagrindinė problema – didelio tūrio atsiradimas visai šalia autostrados. Jis vizualiai tiesiog “užlips” ant magistralės.

Nuolatinis sunkiojo tarnsporto judėjimas užkimš ir taip apkrautą automagistralės vietą.

Trūksta architektūrinės energijos – statiniui trūksta idėjos. Reikėtų ieškoti vieningesnės ir originalesnės architektūrinės kalbos, konceptualios meninės išraiškos.

Man asmeniškai labiau tiktų monochrominis sprendimas, nenaudojant ryškios raudonos spalvos.

E.Barzdžiukas: Nepritariu tokio dydžio tūrio pastatymui prie pat magistralės ir dar įžambiai pasuktam. Gaila, kad vietos parinkimo etape į tai nebuvo atsižvelgta. Žemė priklauso LEZ-ui, ją performuoti yra įmanoma. Nereikėtų taip prisirišti prie technologinės schemos. Siūlyčiau siekti vientisesnio tūrio suvienodinta apdaila.

70m – minimlaus atstumas iki magistralės. Rekonstruojant magistralę, ji plėsis gyvenamojo rajono- Partizanų gatvės kryptimi.

Nepritariu, kad toks objektas formuotų pagrindines Kauno prieigas.

G.Janulytė- Bernotienė: Sklypas jėgainei per mažas, pasukimas kampu yra urbanistiškai komplikuotas. Tai darys įtaką ne tik magistralei, bet ir besivystančios LEZ teritorijos užstatymui. Todėl reikėtų pateikti viziją, kaip bus formuojamas įvažiavimo kelias ne tik sklype (trasa, žemės architektūra, želdiniai), analizuoti situaciją ir įsigyti gretimus sklypus.

Manau, statinys turi būti monolitiškas, siluetas aiškus ir apibendrintas, apdailos medžiagos suvienodintos.

N.Blaževičienė: Laikantis nuostatos, kad sklypo keisti negalima, reikėtų ieškoti galimybės padidinti jį, prijungiant laisvus gretimus sklypus.

Sklypo užstatymas nekonceptualus, nėra pateikta analizė, nei įvairiapusiai pasiūlymai. Architektūra grindžiama technologinių schemų dekoravimu, vietoje to technologija turėtų būti eksponuojama- pateikiama pažangiausiais pavidalais.

Sklypo galimybių ribojimas turėtų suteikti originalesnių sprendinų diapazoną.

Objekto tūris ir aukštis neabejotinai taps konkurentu svarbiausiai Kauno vizualiai dominantei – Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai.

J.Bučas: Užsienio parktika rodo, kad nereikia bijoti stambaus objekto. Trūksta adaptacinio nuoseklumo, bet pasukimas gal visai įdomus. Siekiai šiuolaikiški, vertinu pozityviai. Teritorijos projektiniams pasiūlymams pritariu tuo atveju, kad bus ieškoma sąsajų su perspektyviniu visos teritorijos tarp magistralės Klaipėda – Vilnius ir Kaunas – Jonava urbanistinio apstatymo. Stinga nuoseklumo architektūriniame komplekso sprendime.

G.Jurevičius: Tokio tūrio pastatui sklypas per mažas. Jis stovi per arti magistralės, architektūra neišraiškinga, naivi, komplikuota. Trūksta architektūros solidumo, konceptualumo. Pasukimas sukurs problemas perspektyviniam LEZ- o užstatymui.

S.Juškys: Objekto pasukimas abejotinas. Jis išplaukia iš technologų primesto varijanto. Jei architektai turėtų laisvas rankas, rezultatas būtų kitoks. Aukštingumo nebijočiau. Didžiausia vertybe laikyčiau aliuminio plokščių pasirinkimą. Siūlau nemarginti tūrių, išlaikyti vientisumą.

J.Kančienė: Šiukšlių krematoriumui vieta ir sklypas netinkami – per arti miesto ir magistralės. Gausus aptarnavimo transportas užkimš autostradą. Be to, užkertama galimybė ją platinti. Per arti gyvenamojo rajono, kur yra ir vaikų namai.

Technologija diktuoja aklinus apibendrintus tūrius, kas leidžia kurti konceptualią kompoziciją, o čia pateikta tik mechaninė tūrių jungtis. Ypatingai agresyvus 54 m. aukštis ir masyvūs tūriai prie pat plento atrodys grėsmingai. Daug kalbama apie apdailos medžiagas. Kyla abejonė- ar blizgios chameleoninės apdailos plokštės nesukels problemų lėktuvams ir automobiliams.

Pritariu pasisakiusiems, kad pastato pasukimas autostrados atžvilgiu yra negatyvus tiek dėl vizualaus poveikio, tiek dėl perspektyvinio užstatymo šalia.

A.Kančas: Sklypas jau tikrai nepasikeis. Ir tokiame sklype gali būti suprojektuotas geros architektūros pastatas. Geras pavyzdys – “Ryterna”. Ir šiam tūriui reikėtų taikyti tas pačias taisykles. Svarbu apibendrinta forma ir estetika. Vamzdžiai gal galėtų būti magistralės pusėje.

V.Kuliešius: Reikėtų siekti aukštesnės architektūrinės kokybės – silueto, ženkliškumo, įvaizdžio (sektini pademonstruoti Danijos, Didžiosios Britanijos pavyzdžiai). Gal būt galimas “kiauto” metodas.

Būtina išanalizuoti transporto srautus, įvertinti susiformavusius transporto kamščius tose atkarpose (gal būt galimas privažiavimas prie sklypo ne miesto zonoje) .

“B” sklype tokie sprendiniai būtų labiau priimtini.

V.Merkevičius: Vietai iš principo neprieštarauju, tačiau urbanistiškai pastatas sklype “nelimpa” – per arti kelio, nevykusiai pasuktas.

Manau, kad galima keisti funkciją vardan formos. Pastatas turėtų būti lakoniškesnis ir ženkliškesnis.

Ne tinklai ir jų apsaugos zonos turi diktuoti pastato formą ir išdėstymą sklype, o atvirkščiai.

Priimtinas kelias – gesinti tūrio dydį aliuminio lakštais, susiliejančiais su dangumi.

Tereno formavimas, apželdinimas nuo magistralės turi būti įrengiamas viso “dublio” kelio ilgiu.

R.Palys: Estetiniai pasiūlymai nėra saviti, ženkliški. Gaila, kad nėra pramoninei architektūrai būdingų bruožų – jėgos įvaizdžio, būdingo jėgainei. Pateikti sprendiniai absoliučiai trafaretiški, kaip “Akropolis”, “Artis” ir.t.t. Netvarkinga tūrių sankaupa, abejotinas jų savitarpio santykis, puošyba – dekoravimas, slepiant objekto esmę. Ginčytinas pasukimas kampu.

Pasiūlymai: pastudijavus senųjų ir naujųjų jėgos įrengimų estetinę kalbą, surasti naują sprendimą.

G.Prikockis: Pasirinkta keista ir nedėkinga vieta, bet matyt, tai jau faktas. Visiškai nesvarbu, kieno teritorijoje ir lėšomis bus tvarkomi privažiavimai, būtinas išskirtinis dėmesys žemės architektūrai ir privažiavimo kelių želdynams.

Manau, klaidinga ir netikslu šį pastatą laikyti miesto vartais. Terminas ”miesto vartai” savyje turi ir funkcijos dimensiją, o čia yra tik didžiulis pramoninis pastatas, kurio architektūra emociniame lygmenyje bus Kaunui svetima.

Jei šioje vietoje bus platinama magistralė, būtini kompleksiniai sprendiniai.

Manau, kad aliuminijaus apdaila – geras sprendimas, bet pateikta tūrių kompozicija labai neaiški. Vienodo aukščio tūriams suteikiant skirtingą apdailą, kompozicija tampa neryžtinga. Gal apdailos vienodinimas yra sektinas kelias.

Pateiktas varijantas yra geresnis, nei pirmieji eskizai, paremti dekoravimo principu.

A.Ramanauskas: Iš principo vieta galėtų būti priimtina, tuomet reikalavimai kokybei turėtų būti automatiškai atitinkami. Daugiausia klausimų kelia komplekso pasukimas, ypač santykyje su aplinkiniu morfotipu. Kaip būsimi statiniai rišis prie šio komplekso?

Aukštas tūris priimtinas, bet trūksta silueto, vientisumo.

Kiekviena pastatų tipologija turi savo specifiką, estetiką. Šiuo atveju reikėtų labiau eksponuoti technologiją. Vientisa medžiaga ir spalva suteiktų daugiau solidumo.

Architektūriniams sprendimams nepritariu.

A.Steponavičius: Parinktai vietai nepritariu. Geresnė vieta būtų prie Palemono, pirmame plane paliekant miško juostą. Vieta, numatyta jėgainei, labai svarbi miesto įvaizdžiui. Čia turėtų atsirasti socialiai reikšmingesnis objektas.

Tūris per didelis ir per arti magistralės.

D.Šarakauskas: Manau, kad kiekvienoje vietoje galima suprojektuoti gerą pastatą – tai prioritetų klausimas. Šiuo atveju prioritetai – ne architektūros naudai. Architektūra – nepavykusi, skaidymas ir medžiagų gausa tik paryškina urbanistines klaidas.

Darbų eiga rodo, kad architektams darbas ne visai pagal jėgas. Gal galima būtų suorganizuoti fasadų sprendimo konkursą? Tvorelė nuo autostrados – silpnas sprendimas, reikėtų rimtesnių žingsnių. Tarpas tarp pastato ir autostrados galėtų būti sprendžiamas pastatu.

L.Tuleikis: Savo dydžiu pastatas raiškiai išsiskiria iš aplinkos (aukštis kaip 18 aukštų namo), todėl bus suvokiamas kaip miesto vartai. Tuo atveju turėtų būti keliami aukštesni estetiniai reikalavimai. Pateikta neįtikinanti tūrių kompozicija, o orientacija kelio atžvilgiu neleistina. Pasirinktas sklypas pastatui per ankštas. Mažas atstumas tarp jėgainės ir magistralės perspektyvoje nepalieka galimybės platinti magistralę, pridedant papildomas eismo juostas.

Pateiktiems sprendiniams nepritariu.

 

G.Janulytė- Bernotienė: Ar yra įmanoma pakeisti technologiją?

M.Pakalnis: Neįmanoma. O dėl sklypo yra parengtos sutartys.

G.Janulytė- Bernotienė: Ar PAV ataskaita buvo svarstyta rajono savivaldybėje?

M.Torrau: 2 kartus.

G.Janulytė – Bernotienė: Vilniuje prieš jėgainės statybą buvo daug gyventojų streikų. Ar Kauno svarstymuose dalyvavo bendruomenė?

M.Torrau: PAV buvo viešintas, įvyko ir išankstiniai aptarimai su visuomene. PAV ataskaita jau užbaigta, DP buvo apsvarstytas viešai.

G.Janulytė – Bernotienė: Ar BP rengėjai įvertino?
M.Pakalnis: Taip, ir buvo nuspręsta magistralę platinti į miesto pusę.

G.Janulytė – Bernotienė: Bandysiu apibendrinti ekspertų pasisakymus:

  • Sklypas buvo parinktas, neatsižvelgiant į urbanistinius poreikius, tik į technologinius.
  • Pateikti sklypo sprendiniai turi būti sprendžiami platesniame kontekste.
  • Pastato komponavimas sklype sukėlė daugiausia abejonių.
  • Yra nuomonė, kad gerą architektūrą galima sukurti kiekviename sklype.
  • Niekas iš ekspertų netvirtino, kad buvo pateiktas geros architektūros pavyzdys.
  • Siūlome pratęsti kūrybišką bendradarbiavimą su technologais.
  • Rekomenduojame siekti semantiško, labiau apibendrinto jėgainės simbolio. Siekti paprastumo, monolitiškumo.
  • Manome, kad būdamas pačiu didžiausiu pastatu Kauno prieigose, jis darys poveikį miestovaizdžiui.

 

NUTARIMAS

1.Pateiktam projektui KOGENERACINĖS JĖGAINĖS KAUNO RAJONE, LEZ TERITORIJOJE PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI ( Užsakovas- UAB „Fortum Lietuva“, statinio architektė – Jūratė Augaitytė – Lenovienė , projektuotojas – UAB „Sweco Lietuva“) nepritarti. Rekomenduoti projektą pristatyti svarstymui dar kartą, atsižvelgus į ekspertų pareikštas pastabas:

1.1- Architektūriniam sprendimui nepritariame – trūksta architektūrinės energijos, idėjos. Reikėtų ieškoti originalesnės architektūrinės kalbos, konceptualios meninės išraiškos, savitumo, ženkliškumo (15 ekspertų)

  • Sklypas buvo parinktas, neatsižvelgiant į urbanistinius poreikius, tik į technologinius. Jo forma, dydis ir vieta įtakoja abejotinus architektūrinius sprendinius ir sukuria problemas (10 ekspertų)

1.3- Statinys turėtų būti monolitiškas, siluetas aiškus ir apibendrintas (10 ekspertai)

1.4- Pagrindinė problema – didelio tūrio atsiradimas visai šalia autostrados. Jis vizualiai tiesiog “užlips” ant magistralės (8 ekspertai)

1.5- Pastato pasukimas autostrados atžvilgiu yra negatyvus tiek dėl vizualaus poveikio, tiek dėl perspektyvinio užstatymo šalia LEZ o teritorijoje. (8 ekspertai)

1.6- Vientisa spalva ir medžiaga suteiktų solidumo (6 ekspertai)

1.7- Pateikti sklypo sprendiniai turi būti sprendžiami platesniame kontekst. (6 ekspertai)

1.8- Pastatų tipologija turi savo specifiką, estetiką. Šiame projekte nėra pramoninei architektūrai būdingų bruožų, o tik puošyba, slepianti objekto esmę. (4 ekspertai)

1.9- Nuolatinis sunkiojo tarnsporto judėjimas užkimš ir taip apkrautą automagistralės vietą. (3 ekspertų)

1.10- Manome, kad aliuminijaus apdaila – geras sprendimas. (3 ekspertai)

1.11- Jėgainė bus traktuojama kaip miesto vartai, todėl turėtų būti keliami aukštesni estetiniai reikalavimai (3 ekspertai)

1.12- Nereikėtų taip prisirišti prie technologinės schemos. Siūlome pratęsti kūrybišką bendradarbiavimą su technologais. (2 ekspertai)

1.13- Aukštas tūris priimtinas, bet trūksta silueto, vientisumo. (2 ekspertai)

1.14- Geresnė vieta jėgainei būtų prie Palemono, pirmame plane paliekant miško juostą. O čia turėtų atsirasti socialiai reikšmingesnis objektas. (A.Steponavičius)

1.15- Ne tinklai ir jų apsaugos zonos turi diktuoti pastato formą ir išdėstymą sklype, o atvirkščiai.

Tereno formavimas, apželdinimas nuo magistralės turi būti įrengiamas viso “dublio” kelio ilgiu. (V.Merkevičius)

1.16- Manau, klaidinga ir netikslu šį pastatą laikyti miesto vartais. (G.Prikockis)

 

Gražina Janulytė- Bernotienė

Jūratė Merkevičienė                                                                                                                                                                           

 

Komentavimas baigtas.