LAS Kauno skyrius

KAUET posėdis 2020-06-03

KAUNO MAIRONIO UNIVERSITETINĖS GIMNAZIJOS MOKSLO PASKIRTIES PASTATO  PAPRASTOJO REMONTO IR SPORTO PASKIRTIES PASTATO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI.
Projektuoja  MB „Archcentras“, autoriai – Saulius Gudas ir Rūta Preikšienė.
ĮVYKUSIO 2020-06-03 KAUNO ARCHITEKTŲ NAMUOSE
PROTOKOLAS NR.142

 POSĖDŽIO DALYVIAI:

Projekto autoriai: Saulius Gudas ir Rūta Preikšienė (MB „Archcentras”)

KAUET nariai: Gintaras Balčytis, Neringa Blaževičienė,  Natalija Danielienė -Tsebrij, Loreta Janušaitienė, Jolita Kančienė, Asta Kiaunienė, Vygintas Merkevičius, Rimvydas Palys, Gintaras Prikockis, Aurimas Ramanauskas, Dalius Šarakauskas, KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė.

Kiti dalyviai:

Audrys Karalius, Linas Tuleikis.

Posėdžio pirmininkas: Loreta Janušaitienė.

Posėdžio sekretorė:  Jūratė Merkevičienė.

Statinio su aplinka maketo foto 

Sporto salė

Statinio su aplinka maketas 

KAUNO MAIRONIO UNIVERSITETINĖS GIMNAZIJOS MOKSLO PASKIRTIES PASTATO PAPRASTOJO REMONTO IR SPORTO PASKIRTIES PASTATO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI.

L.Janušaitienė: Autoriai pristatė tvarkomųjų statybos darbų PP, kurie patenka į KPO-to   nacionalinio lygmens paminklo teritoriją bei Kultūros paveldo vietovės Kauno senamiestis (u.k. KVR 20171) teritoriją (vadovaujantis NKVAĮ 2 str., p.37. Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;

Šiuo metu objektui nustatytos konkrečios teritorijos ribos (“Apibrėžtų teritorijų ribų plano” 6 lapas), kurios Šiaurės  pusėje ribojasi su buvusio Senojo turgaus teritorija. Šioje gretimybėje pažymeta buvusio ir neišlikusio Vietovei reikšmingo Senojo turgaus užstatymo zonos. Viena iš jų ribojasi su autoriams svarbia Šiaurine-ne komplekso tvora.

Vadovaujantis NKVAĮ 11. str.,

p1. Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama.

p.7. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir šiuo įstatymu. Draustinyje, rezervate ar kultūros paveldo vietovėje (čia-Kauno senamiestyje) esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos.

Vadovaujantis NKVAĮ 19 str. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga,

  1. p. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama:
  • naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes;

p.4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius.

Kadangi sprendiniai patenka į Kauno senamiesčio (u.k. KVR 20171) vietovės teritoriją, draudžiama naikinti jos vertingasias savybes. Vadovaujantis “Apibrėžtų teritorijų ribų plano” 23 lapo nuostatomis, aptariamoje teritorijoje (Kvartalas NR.37) vertingoji savybė yra komponentinis užstatymo tipas.

Priede Nr.7 aprašytas šio tipo apibūdinimas:

Užstatymas suformuotas blokuojant pastatus ir/ar toje erdvėje dominuojančius visuomeninius ar reprezentacinius atskirai stovinčius bendro naudojimo erdvėje statinius,gali būti sudarytas ir tik iš atskirai stovinčių pastatų, formuojančių ansamblį ar atskirą kompleksą. Aukštingumas -iki 5 a. su pastoge.

Sklypo užstatymo procentas 30-80%.

Taikomas valdai/sklypui, kvartalui ir jų daliai.

Be to, Senamiesčio teritorijoje saugomas kultūrinis archeologinis sl., todel prieš numatant bet kokius tvarkybos darbus, būtina atlikti Archeologinius tyrinėjimus.

p.s.: autoriai atkreipė dėmesį, jog istorinis užstatymas Šiaurinėje pusėje yra atitrauktas nuo esamos tvoros ir sutampa su greta esančio pastato vieta, nors  tvora yra ant apibrėžtos KPO teritorijos Šiaurės ribos. Jie pasirinko naujajį statinį statyti ant istorinės ribos.

R.Preikšienė: Užsakovas – savivaldybės įmonė, autorius – Saulius Gudas. Atlikti geologiniai, archeologiniai tyrimai. Jų metu rasti nedideli buvusių daržų fragmentai ir grindinių liekanos. Projektinius pasiūlymus derinom Kultūros paveldo departamente, Kultūros paveldo departamento sąlygas turime. Atlikta sklypo raidos apžvalga.

Sklypas yra prisodrintoje teritorijoje – šalia prezidentūra, vienuolyno ansamblis, tvora su vertingais vartais. Šalia – Steigiamojo seimo aukštė. Mokyklos sklypas anksčiau priklausė Domininkonų vienuolynui. Didžiausi pokyčiai įvyko 1860-62 m., kai buvo pastatyta mokykla ir 1-o aukšto mūrinis pastatas.

1984 m. mūrinukas rekonstruotas į 2 aukštų  raudono mūro pastatą. Sklypas vis mažėjo – 2011m. sklypo ribos nustatytos paskutinį kartą.

Prie šiaurinės sklypo dalies stovėję mediniai pastatainugriauti. Sklypas suspaustas gatvėmis iš pietų ir vakarų.

Trumpai apie mūsų projektą- salės išklotinę lygiuojame su raudono mūrinuko linija. Kitos vietos salei pastatyti rasti negalėjom, nes prieš mokyklą turi būti aikštė. Užsakovai pageidavo sujungti sporto salę su mokykla, bet mes šio reikalavimo negalėjome įvykdyti.

S.Gudas: Pirmuose mūsų pasiūlymuose buvo numatyta požeminė salės jungtis su mokykla. Bet negalėjom to padaryti dėl į šią vietos atkeltos kvartalinės trasos. Kai davėm užduotų Kauno energijai –  jie pasiūlė trasą iškelti į tarpą tarp salės ir mokyklos, tuo užkirsdami jungties galimybę.

Esama mokyklos sporto salė labai maža, todėl būtina nauja salė su krepšinio aikštele, kurią projektuojame pasiremdami istoriniu užstatymu. Aplink aikštelę numatome 1 m apėjimą – platesnis apėjimas netelpa dėl sklypo parametrų.

Dvi pastato kraštines planuojam be langų- pagrindiniai langai numatyti į kiemo pusę, į pietus. Rūsyje numatomos inžinerinės techninės patalpos ir gimnastikos salė.

Architektūrinė idėja – skulptūriška stiklo ir betono plastika- manom, kad reikia projektuoti moderniai. Išklotinėse matome, kad mūsų projektuojamas tūris su aplinka nedisonuoja, didelė salės dalis numatoma po žeme. Prie šio projekto dirbam jau 3 metus. Miestiečiai į sporto salę gali patekti iš Steigiamojo seimo aikštės per vartelius. Paskutinis faasdų pasiūlymas – tinkuoti poliuretaną, nes tokį fasadą paprasta realizuoti ir jis nėra brangus.

Įvažiavimas numatomas iš Gimnazijos gatvės. Parkavimas numatytas mokyklos kiemo šone. Niekinį pastatėlį už raudono namo numatoma naikinti. Šalia – vieta konteineriams.

Kiemo danga numatoma iš natūralaus akmens.

Šiuo metu gimnazija rekonstruojama ir modernizuojama.

KLAUSIMAI

L.Janušaitienė: Gal galima būtų išgirsti paveldosaugines sąlygas?

S.Gudas: Deja, neturim jų čia.

N.Blaževičienė: Koks salės grindų aukštis kiemo atžvilgiu?

S.Gudas: Altitudė tokia pati kaip kiemo vidurio.

N.Blaževičienė: Gal galima būtų salės grindų lygį dar žeminti?

S.Gudas: Salės grindų aukštį sąlygojo neįgaliųjų pandusas.

J.Kančienė: Kas bus už tvoros?

S.Gudas: Istorinė riba ir kvartalinė trasa. Tvoros būdingos senamiesčiui, todėl ją išlaikom.

N.Danielienė-Tsebrij: Mokyklų sklypų dydžiai apibrėžti reglamentu. Ar jūsų projekte šis normatyvas išlaikomas? Ar bus želdynų?

S.Gudas: Kiemo dydis suderintas. Esamus želdynus ir medį išsaugojom. Patys suprantam, kad požeminė jungtis su mokykla būtų pranašumas.

N.Danielienė-Tsebrij: Neseniai buvo atlikta ir plačiai pristatyta Steigiamojo seimo aikštės vystymo galimybių studija. Kuris iš pateiktų vystymo kelių jums labiausiai priimtinas?

S.Gudas: Mūsų pasiūlymas neužkerta kelio nei vieno kelio vystymui.

V.Merkevičius: Tvorą žadate demontuoti, paskui vėl pastatyti. Ar verta?

S.Gudas: Manome, kad tai senamiesčio savastis, saugumas taip pat svarbus.

V.Merkevičius: Koks salės karnizo aukštis?

S.Gudas: 9.55 m- salės aukštį mažinom, kiek įmanoma.

A.Ramanauskas:  Teko daug dirbti su sporto aikštelėmis-  iš praktikos galiu pasakyti, kad aplink krepšinio aikštelę būtina 2 m pločio apsaugos zona, o galuose- 3 m. Koks salės aukštis?

S.Gudas: Salės aukštis- 8,5 m. praplėsti apsuagines zonas nėra fizinių galimybių.

A.Ramanuskas: Svarbiau tinkamas salės ilgis, negu aukštis. Esant tik 1m apsauginei zonai žaidėjai negalės sustoti.

J.Kančienė: Kaip į salę pateks žiūrovai?

S.Gudas: Per koridorių.

Kiaunienė: Kaip pateks miestiečiai?

S.Gudas: Per vartelius iš aikštės.

N.Blaževičienė: Kodėl centrinis įėjimas taip akcentuotas ir sureikšmintas?

S.Gudas: Tai centrinis įėjimas- kuriama bendra erdvė tarp lauko ir vidaus.

G.Balčytis: Plane numatytos vietos žiūrovams- ar jos skirtos lankytojams ar mokiniams?

Rūsyje numatyta daug sanmazgų lankytojams. Kiek jų numatoma?

S.Gudas: Žiūrovų vietos ir WC numatyti vaikų tėvams ir seneliams.

A.Karalius: Projektuojat naują pastatą prie antros pagal svarbą Kauno aikštės, į ją atsukat akliną fasadą. Kodėl taip abejingai reaguojat į aikštę ir taip pompastiškai į kiemą, projektuodami pietinį stiklinį fasadą?

S.Gudas: Langus projektuojam į mokyklos kiemą, nes mokyklos valdžia nenori, kad mokiniai būtų matomi iš aikštės- sporto salė skirta mokyklai ir sąveikauja su mokyklos aikšte.

J.Kančienė: Sunku suprasti, kaip galima reaguoti į nesuformuotą aikštę.

A.Karalius: Ar užpakalio atsukimas aikštei yra geras tonas ir toliau taip elgsimės?

S.Gudas: Mokykla turi savo saugumo reikalavimus.

L.Janušaitienė: Manau, kad jei sporto salės pastatas  būtų aikštės formanto dalis, tada Karaliaus klausimas būtų teisingas.

S.Gudas: Tuos dalykus apsprendžia įvairios sistemos. Mokyklos kiemas yra pietinėj pusė j-  norėjom salę atsukti į kiemą.

Tikslas buvo pabrėžti pagrindinį įėjimą, mums neatrodo, kad tai pompastika.

A.Kiaunienė: Kokia bus stogo danga?

S.Gudas: Purškiama poliuretano danga su 7-8 % nuolydžiu.

A.Kiaunienė: Ar betoniniai fasadai bus tinkuojami? Ar nemanote, kad po metų eksploatacijos fasadai nebeatrodys kokybiški, pasirinkta technologija nesukurs vieningumo įvaizdžio?

S.Gudas: Betono plokštės ant karkaso- brangu, todėl pasiūlėm šį fasadų apdailos būdą, fasadai bus apšiltinti ir nutinkuoti.

l.Tuleikis: Pastatu padalinat sklypą. Kas vyks tarp mokyklos ir tvoros šiauriniame kampe?

S.Gudas: Šią vietą planuojama įstiklinti ir eksploatuoti. Į mūsų užduotį ši teritorija nepatenka.

l.Tuleikis: Kokia jūsų architektūrinė idėja?

S.Gudas: Reljefinė plastika – skulptūriniai fasadai, kurie veiktų ir nebūtų agresyvūs.

PASISAKYMAI

G.Balčytis: Svarbiausia- urbanistika ir funkcija. Tūris didelis, pastato vieta tinkama, bet nėra pastato idėjos aiškumo – ar jis dalyvauja, formuojant aikštės užstatymą- ar ne,  ar jis bus veikiantis komponentas, ar tiesiog fonas.

Mano nuomone, siluetas nėra pakankamai motyvuotas, todėl siūlau ieškoti kitokios pastato išraiškos- šlaitinio stogo ar tiesiog individualesnio sprendimo. Betono plastika jau labai išeksploatuota ir šioje vietoje nelogiška.

Manau, kad būtinas tiesioginis patekimas iš gimnazijos į persirengimo patalpas ir salę. Galima būtų panaudoti tą tuščią šiaurinį plotą tarp gimanzijos ir salės kaip jungiamąją grandį.

Žiūrovinių vietų numatyta mažai, o sanmazgų neadekvačiai daug.

Funkcinį sprendimą reikėtų iš esmės peržiūrėti, taip pat ir fasadų estetikos kryptį. Pritariu kolegoms, kad pietinis stiklinis fasadas bus sunkiai ir brangiai eksploatuojamas.

N.Blaževičienė: Steigiamojo seimo aukštės perspektyva neaiški, todėl manau, kad toks salės orientavimas yra teisingas. Siūlyčiau salės apšvietimą organizuoti iš aikštės pusės.

Nemanau, kad betono imitacija ir tinkas yra betono plastika – reikėtų stengtis naudot natūralias medžiagas ir vengti muliažų. Pietinis įstiklintas fasadas reikalalaus intensyvaus oro kondicionavimo.

Įėjimo estetika primena suvažiavimų rūmus. Čia nereikėtų ieškoti simetrijos ir komponuoti moderniai- simetriškas įėjimas  svetimas duotame kontekste.

Gimnazijos kiemas labai mažas, želdinių mažai, todėl siūlyčiau apželdinti stogą.

N.Danielienė- Tsebrij: Pageidautina salės jungtis su pastatu – galėtų būti skaidri, lengvų konstrukcijų. Sklype per mažai žaliųjų plotų, kieme numatomos kietos dangos, kurios nesugeria kritulių (žiūr. normatyvus). Puiki idėja apželdinti stogą.

Sklypas per mažas mokyklos plėtrai – ženkliai neišlaikomi HN normatyvai.

Manau, kad toks fasadų sprendimas tiktų Steigiamojo seimo aikštės formavimui, tik siūlyčiau numatyti virš tvoros šiaurinį apšvietimą. Patekimas iš aikštės labai užspaustas, kaip ir pagrindinio įėjimo holas.

J.Kančienė: Tinkamas salės vietos parinkimas sklype. Tūrinis ir estetinis sprendimas primena 20 a. 70 metų paviljonus. Abejoju stiklinio fasado reikalingumu, ypač pietų pusėje. Įėjimo hole numatyta daug įvairių patalpų, vestibiulis lieka labai ankštas. Prieangio įstiklinimas formalus.

Pritariu uždaram fasadui iš aikštės- toks sprendimas neužkirs kelio ateities sprendimams.

Funkcija išspręsta prastai- trūksta elementaraus komforto, būtinas tiesioginis ryšys su mokykla – neįgyvendinamas uždavinys du kartus rengtis, einant į sporto sąlę- užims daug laiko, nepatogu ir didelė galimybė peršalti.

Siūlyčiau inicijuoti raudono mūrinuko vertingųjų savybių peržiūrėjimą- galėtų atsirasti galimybių namelį įkomponuoti į salės tūrį, ieškant šių dviejų tūrių bendro sprendimo.

Manau, kad šiaurinis fasadas turėtų būti uždaras ir aikštėje tapti foniniu tūriu.

Linkiu kūrybiškai dirbti toliau.

A.Kiaunienė: Būtinas tiesioginis patekimas iš mokyklos į salę. Be jungties salė tiesiog praranda prasmę- vasarą galima eiti ir per lauką, bet tai atostogų metas.

Neracionalus ir nesuprantamas pompastiškas įėjimas iš vidinio kiemo. Nuėmus priekinį priestatą, sprendinys pagerėtų.

Pasviros fasadų plokštumos bus nugultos dulkių prie tokio intensyvaus eismo- nepritariu plastiškiems tinkuotiems fasadams. Stogas matysis pro mokyklos ir aplinkinių pastatų langus- reikėtų apie tai pagalvoti.

Kelia abejonių funkciniai sprendimai.

Gimnazijos noras užsidaryt nuo aikštės suprantamas, bet mokyklos pozicija neturėti šiaurinio apšvietimo nėra argumentas. Trūksta ryšio su aikšte.

Tūrio dydis ir jo vieta yra priimtini.

V.Kuliešius: (posėdy nedalyvavo, nuomonė atsiųsta el. paštu). Naujo sporto paskirties pastato  vieta  ir tūrio dydis esamoje urbanistinėje situacijoje tinkamas.

Abejotina pastato archtektūrinė išraiška – per stambiai suskaidyti reljefiniai betoniniai fasadai gali atrodyti pernelyg brutaliai istorinėje aplinkoje. Per pietų pusėje esančiomis  vitrinas saukė kaitins sporto salę (išlaidos oro kondicionavimui), apšvietimas nebus tolygus. Mano nuomone, saulės apšvietimas per stoglangius būtų optimalesnis. Beveik plokščio pastato stogo parapetas nuobodžiai atkartoja tvoros horizontalę – manau, tūriniai stoglangiai, neimituojant dvišlaičių stogų estetikos, suteiktų pastatui dinamikos  ir padėtų dermei su esamu gimnazijos pastatu.

Aiškinamajame rašte rašoma, kad esama mūrinė tvora saugoma.Toliau pasiūlymuose paminima, kad tvora – silikatinių plytų. Gal Steigiamojo Seimo aikštės kraštinę galėtų formuoti ne silikatinių plytų tvora, o pastatai?

 Į rūsyje suprojektuotas lankytojų rūbines ir sportininkų persirengimo patalpas patenkama tais pačiais laiptais – galimas srautų susikirtimas nėra tinkamas sprendinys.

Siūlau parengti alternatyvų architektūrinės išraiškos variantą.

V.Merkevičius: Būtina vidinė jungtis tarp mokyklos ir sporto salės. Salės siluetas nuobodus, plokščias- siūlyčiau šlaitinius stogus ar stoglangius, Pastatas galėtų būti ir aukštesnis.

Manau, kad būtinas salės vizualus ryšys su aikšte – daugiau stiklo į aikštę, mažiau – į kiemą. Pietinė saulė akina, kaitina orą – didelės problemos ir išlaidos.

Manau, kad fasadų plastika būtų prasminga iš pietinės pusės, žaidžiant saulės spinduliams, be saulės plokštumų skaidymo nesimatys.

R.Miliukštis: (posėdy nedalyvavo, nuomonė atsiųsta el. paštu). Vieta sporto salei, projektuojamai Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sklype, žymiai geresnė, nei anksčiau siūlyta vieta Steigiamo Seimo aikštėje.

Sklypo plane rekomenduoju parodyti transporto ir pėsčiųjų srautus, numatant priemones jų atskyrimui.

Abejonės dėl projektuojamo antro – „neprikausomo- patekimo iš buvusios turgaus aikštės tiesiai į sporto salą“ ne per gimnazijos kiemą. Projektuojami vartai iš sporto aikštelės į gretimą buvusio turgaus, dabartinės Steigiamo Seimo aikštės sklypą, ateityje gali komplikuoti aikštės įsisavinimo architektūrinius ir urbanistinius sprendinius, formuojant vieną iš svarbiausių senamiesčio  erdvių. Jei būtina, antras įėjimas gali būti iš J.Jablonskio gatvės per kiemą.

Pastato fasadai dar nesurasti, pateikti sprendiniai prieštarauja architektūros kokybės kriterijams. Nevientisa fasadų architektūrinė idėja (šiaurinis ir pietinis fasadai), abejotina nešiuolaikiška ir fasadų estetika.

Urbanistinė idėja ir statinių derinimas prie aplinkos dar nerasti. Pateiktose statinio su aplinka maketo fotonuotraukose nejuntama darna su senamiesčio architektūra. Vertėtų pateikti vizualizacijas „įrašant“ projektuojamą pastatą į natūralaus vaizdo fotonuotraukas iš taškų, apimančiu J. Jablonskio ir Gimnazijos gatvių erdves.

Keletas pastabų planams. Projektuojamas patekimas tiesiai į salę iš Steigiamojo Seimo aikštės, aplenkiant holą ir rūbines nefunkcionalus ir negalimas. Reikėtų sutvarkyti „koridorinio planavimo“ rūsio patalpų erdves, surandant truputi „šarmo“.

Vadovaujantis Architektūros įstatymo nuostatomis, projektuojant svarbiose urbanistiniu požiūriu miesto vietose reikalingi architektūriniai konkursai. (Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai (toliau – konkursas), skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursai rengiami vadovaujantis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų, kuriuose numatytas reikalavimas tokius konkursus rengti, nuostatomis. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio.)

R.Palys: Manau, pastato vieta parinkta teisingai, tačiau pati architektūra kelia tam tikrų abejonių.

Estetika labai primena sovietmečio sprendimus, gal būt labiau tinkama  laisvesnėse gamtinėse erdvėse.

Senamiestis reikalautų kontekstualumo ir miestiškumo, kurio čia nėra.

Nežymus stogo nuolydis, manau, nedera prie solidaus, taisyklingo  mokyklos  tūrio.

 Pietų pusėje ištisai įstiklintas salės fasadas labai prikaitins patalpas.

 Pabrėžtinai centruotas išsikišęs salės įėjimas visiškai netinka uždarame senamiestiškame nesimetriškame kieme.

Pasislėpęs už aklinos tvoros aklinas neaukštas tūris architektūriškai visiškai nepadeda formuoti aikštės įvaizdžio, atsukęs į aikštę nugarą veikiau primena ūkinį pastatą.

Visiškai nenumatoma viešos paskirties pvz., kavinukės su lauko staliukais aikštės pusėje, kas labai būdinga Europos senamiesčių aikštėms, o mes kalbame apie turgaus aikštės atgaivinimą.

Išvada: Išskyrus pastato padėtį sklype architektūrai dar reikėtų surasti tinkamesnį draugiškesnį aplinkai kontekstualesnį  sprendimą.

G.Prikockis: Manyčiau, kad šį objektą reikia nagrinėti urbanistiniu ir architektūriniu aspektais.

Urbanistinis aspektas. Pastatas projektuojamas Kauno senamiestyje ir kultūros vertybės, buvusių Seimo rūmų, dabar  Maironio gimnazijos teritorijoje. Sklypas susiformavo laiko bėgyje ir dabar vertinamas kaip kultūros vertybė teritorija su saugotinomis ribomis. Greta yra buvusio miesto turgaus teritorija, dabar – aikštė. Buvo atlikta Steigiamojo seimo aikštės vystymo galimybių studija – manau, kažkada šioje aikštėje atsiras užstatymas.

Urbanistine prasme pastato sprendiniai įtikina- natūraliai įsijungia į šios senamiesčio dalies urbanistinį audinį.

Architektūrinis aspektas. Funkcija išspręsta neracionaliai, nepatogiai naudojimui- siūlau autoriams peržiūrėti funkcinius ryšius.

Pastato apdailai siūlomos medžiagos – stiklas ir betonas – mano manymu šioje situacijoje tinka.

Kiekvienas architektas laisvas siūlyti architektūrinę išraišką, plastiką. Aš laikausi tokios pozicijos ir palieku tai autoriui, tuo labiau, kad pastatas bus suvokiamas lokaliai.

A.Ramanauskas: Vieta statybai pasirinkta tinkamai, bet trūksta tūrių ir medžiagų ansambliškumo. Gal būt fasadų apdailai galėtų būt naudojama raudonas mūras – kompozicija įgautų svorio, galėtų formuoti aikštės kampą. Siūlyčiau atsisakyti tvoros salės atkarpoje.

Bloga stiklo fasado orientacija, tuo labiau, kad nėra ryšio su kiemu. Natūralus apšvietimas būtinas psichologiniam komfortui, bet dirbtinis apšvietimas vis tiek būtinas. Saugumo dėlei  reikia praplatinti apsaugos zonas aplink krepšinio aikštelę, ypatingai aikštelės galuose.

Painus funkcinis sprendimas. Siūlyčiau permąstyti įėjimus – gal įėjimą numatyti arčiau mokyklos pastato?

D.Šarakauskas: Jei statoma nauja sporto salė, ji turi būti funkcionali – jungtis su mokykla būtina. Pastato planas menkai išvystytas, nemotyvuotas pagrindinis įėjimas.

Pastatas beveidis, liūdi už tvoros, nugara į aikštę su klasicistiniu aplombu į mokyklos kiemą. Neaišku, kodėl reikia tverti akliną tvorą. Žiūrovinės vietos orientuotos nugara į kiemą.

Neįtikina polistirolinio betono apdaila – anksčiau tokio pobūdžio apdaila buvo vadinama “kirpyklų marmuru”.

Reikia ieškoti galimybių įkomponuoti želdinius- ant stogo arba ant fasado.

Kai kuriama tokia skurdi mokyklos aplinka, sunku tikėtis naujos kultūringos visuomenės…

 

L.Tuleikis: Architektams teko sunki užduotis, tuo labiau, kad aikštės ateitis neaiški.

Sklypo istorija ypatinga – nuo daržų teritorijos iki pirmosios lietuviškos gimnazijos 1915 m., iki Steigiamojo seimo- čia visi Lietuvos prezidentai buvo išrinkti ir davė priesaiką. Čia lietuviško universiteto pradžia – reikia projektuot ypatingai profesionaliai.

Pateikti sprendiniai keistai motyvuoti. Darbas nejautrus, nekontekstualus, prastas funkcinis sprendimas.

A.Ramanauskas: Gal būt reikėtų atsisakyti priimti žiūrovus iš miesto- supaprastės funkcija?

L.Janušaitienė: Bandysiu apibendrinti ekspertų pasisakymus:

– pasirinktai vietai sklype pritarė visi;

-funkcijai buvo pateikta daug pastabų – nėra tiesioginio ryšio su gimnazija, komplikuoti vidaus ryšiai, nemotyvuotas pagrindinis patekimas, aplink krepšinio aikštelę apsaugos zona per maža;

– tūriui trūksta silueto – reikėtų paieškoti kitos architektūrinės idėjos;

-nėra ansambliškumo;

-neįtikina apdailos medžiagos, gal reikėtų ieškoti kitos estetinės raiškos;

-stogui trūksta silueto ir išraiškingumo;

-siūloma atsisakyti žiūrovų iš miesto funkcijos, tuo paprastinti funkcinius ryšius –  (labai pritariu šiam pasiūlymui);

– nepritarta pietiniam stiklo fasadui – reikėtų ieškoti kitų sprendimų;

– ieškoti galimybės įkomponuoti želdinius – ant stogo, fasado ir pan.

J.Kančienė: Siūlyčiau nutarimą papildyti  rekomenduojant raudono namelio įjungimą į salės tūrį, inicijuojant namelio vertingųjų savybių peržiūrėjimą.

 NUTARIMAS

1.Apsvarstę pristatytus KAUNO MAIRONIO UNIVERSITETINĖS GIMNAZIJOS MOKSLO PASKIRTIES PASTATO PAPRASTOJO REMONTO IR SPORTO PASKIRTIES PASTATO PROJEKTINIUS PASIŪLYMUS, rekomenduojame tolesniame darbe atsižvelgti į KAUET ekspertų pastabas:

1.1-Sporto salės vieta sklype pasirinkta tinkamai (13 ekspertų).

1.2- Funkcija išspręsta neracionaliai, nepatogiai naudojimui – siūlome autoriams peržiūrėti funkcinius ryšius (9 ekspertai).

1.3- Nefunkcionalus ir nelogiškas pietinis stiklo fasadas – reikėtų ieškoti kitų apšvietimo sprendimų (9 ekspertai).

1.4- Tūriui trūksta silueto – reikėtų paieškoti kitos architektūrinės idėjos, atsisakant reljefinės plastikos, kuri šioje aplinkoje nėra kontestuali. (7 ekspertai)

1.5- Manome, kad be tiesioginio ryšio su gimnazija neprasminga statyti sporto salės – inžineriniai tinklai neturi nulemti architektūros.(6 ekspertai)

1.6- Nemotyvuotas ir nekontekstualus iškilmingas pagrindinis patekimas iš kiemo į sporto salę. (6 ekspertai)

1.7-Pasigendame projektuojamo pastato ryšio su aikšte. (5 ekspertai)

1.8- Stogui trūksta silueto ir išraiškingumo. (4 ekspertai)

1.9- Kyla abejonės dėl tvoros būtinumo – gal demontuoti tvorą sporto salės atkarpoje ir atidengti naująjį užstatymą į buvusios turgavietės aikštės erdvę. (4 ekspertai)

1.10- Siūlome siekti ansambliškumo su aplinka tiek tūrių, tiek medžiagų prasme. Galima būtų išnagrinėti galimybę esamą raudonų plytų mūrinuką įkomponuoti į bendrą tūrį su sale. (3 ekspertai)

Siūlyčiau panaudoti raudonų plytų medžiagiškumą, taip vizualiai susiejant su esamu mūrinuku ir medžiagiškai nekonkuruojant su mokyklos tinkuotais fasadais.(A.Ramanauskas)

1.11- Rekomenduojama ieškoti galimybių integruoti želdinius į patį pastatą.  (3 ekspertai)

1.12- Tokioje išskirtinėje aplinkoje apdailai reikėtų naudoti natūralias medžiagas. (3 ekspertai)

1.13-Siūlome  apsvarstyti galimybę atsisakyti žiūrovų iš miesto funkcijos. (2 ekspertai)

1.14- Numatyta per siaura krepšinio aikštelės apsaugos zona – nebus saugu ją ekspoatuoti. (A.Ramanauskas)

1.15-  Galima būtų panaudoti tuščią šiaurinį kampą tarp gimanzijos ir salės kaip jungiamąją grandį (G.Balčytis)

 Pastaba: Virtualiai posėdyje dalyvavusių ekspertų nuomonės įskaičiuotos.

 

Posėdžio sekretorė Jūratė Merkevičienė

Komentavimas baigtas.