Upynės

Šį rugsėjį miestiečiai buvo sukviesti į gamtines/miestietiškas ekspedicijas, tirti urbanistinių miesto užkampių. Šešios ekspedicijos driekėsi miesto ribose tekančių upelių vagomis ir jų slėniais.  Žygių metu dalyviai ne tik grožėjosi laukiniais ir mažai kam regėtais miesto vaizdais, bet ir rinko upėje sutinkamus objektus – artefaktus, be žodžių atskleidžiančius miesto, žmonių ir gamtos santykį. Ekspedicijų rezultatai bus pristatyti meninėje parodoje gruodžio 4 d. 18:00 val, Žaliakalnio vandens rezervuaro prieigų salėje ir bus prieinami lankytojams visą savaitę.

Miestą galima suvokti kaip organizmą, kuriame kiekvienas elementas turi savo paskirtį. Transporto infrastruktūra, gyvenamosios ir industrinės teritorijos, rekreacinės zonos bei socialinės infrastruktūros koridoriai, ekonominės zonos yra apibrėžti aiškiomis kategorijomis ir formuoja plačiąją miesto sistemą. Vis dėlto mieste taip pat lieka ir „pilkųjų“ zonų, kurios egzistuoja tarp oficialiųjų dimensijų, nėra pastebimos miesto raidos strategijose ir viešajame visuomenės diskurse.

Viena iš tokių „pilkųjų“ zonų yra mažieji upeliai, kurių Kaune galima suskaičiuoti daugiau nei 15 (neįtraukiant daugybės smulkesnių šaltinių bei upeliūkščių). Jie neįsitvirtino miesto urbanistiniame tinkle, tapo neišnaudotais ir neįvertintais gamtos ištekliais. Mažųjų upelių trasos, jų slėniai, landšafto struktūros iki šiol – menkai pažintos miesto audinio zonos, kuriose ribojasi gamtiniai ir urbanistiniai elementai, sąveikauja socialiniai, ekologiniai ir kultūriniai faktoriai. Augant ir industrializuojantis miestui, upelių vagos buvo kanalizuotos, kraštovaizdis pakeistas, slėniai tapo šiukšlynais arba kanalizacijos grioviais. Šios savojo identiteto neturinčios zonos tiesiogiai aproprijuojamos vietinių gyventojų bei industrinių įmonių tikslams (angl. lawless area), neįvertinant šių teritorijų visuomeninės vertės: keičiamos upelių vagos, krantai apstatomi tvoromis, statybinėmis atliekomis performuojamas pakrančių landšaftas.

O ką veikia upeliai mieste? Kaip jie atrodo? Kur jie veda ir kas juose gyvena? Ką juose galima rasti ir ką tai gali papasakoti apie patį miestą bei jo gyventojus? Gamta formuoja miestą ar miestas – gamtą?

Atsakymų arba dar daugiau klausimų kviečiame ieškoti parodoje gruodžio pradžioje, bei netrukus startuosiančiu tinklapiu – virtualių miesto upių archyvu – www.upynes.lt.

Daugiau informacijos apie projektą, jo eigą ir būsimus renginius https://www.facebook.com/tekakrantine.

Kauno upelių ekspedicijos yra projekto UPYNĖS dalis, kurį organizuoja kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA  bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi.

Parodos partneris UAB „Kauno vandenys“. Projektą pristato Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022

TẽKA veikia nuo 2016 m. Kaune ir Kauno rajone. Grupės veikla nukreipta į minkštąsias upių bei pakrančių kultūrinio gaivinimo iniciatyvas, upių atminties tyrimus bei kūrybinių procesų žadinimą Kauno regiono paupiuose į kurį įtraukiamos vietos bendruomenės. Pavadinimas TẽKA kilo iš žodžių žaismo, kuriame susipina žodžiai “tėkmė”, “takas” bei “santaka” – visi jie žymi judėjimą į naują gyventojų santykį su upėmis.