Architektas Gintaras Balčytis. © namasiras.lt
Architektą, KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentą GINTARĄ BALČYTĮ kalbina Eglė Aleknaitė ir Rytis Mekiša
Dauguma architektų, projektuodami Kultūros paveldo departamento (KPD) prižiūrimose teritorijose ar pastatuose, susiduria su įvairiomis specifinėmis problemomis. Juk nekilnojamojo kultūros vertybių apsaugos įstatyme ir kituose susijusiuose dokumentuose gausu reglamentų, apribojimų…Ar Jums lengvai/sunkiai pavyksta rasti sprendimą tokiose situacijose?
Juridinius sprendimus rasti pakankamai sunku. Architektūrinius – žymiai paprasčiau.
Ar tiesa, kad talentingi architektai vengia projektuoti KPD saugomose teritorijose?
Netiesa. Greičiau užsakovai vengia tokių architektų, nes jiems sunkiau sekasi įgyvendinti pagrindinį užsakovų troškimą – kuo daugiau kvadratinių metrų ir kad būtų sklandžiai spręndžiami klausimai su projektų derintojais.
Kokie dėstytojai ar praktikuojantys architektai formavo Jūsų požiūrį į kūrybą?
Labiausiai – Algimantas Nasvytis .
Ar studijų metu Jums teko klausyti kursų apie kultūros paveldą?
Neteko (architektas baigė VISI 1985 m.).
Ar architektūros paveldas neriboja architekto kūrybinės laisvės? Gal jis duoda impulsų kūrybinėms idėjoms?
Architektūros paveldas skatina atsirasti kūrybinėms mintims, tačiau jas visiškai „užgesina“ sustabarėjęs paveldosaugos požiūris į šiuolaikines paveldo saugojimo ir naudojimo tendencijas.
Kas padaro miesto erdvę kultūriškai vertinga?
Senos ir naujos architektūros „pokalbis“.
Nemažai Kauno senamiesčio pastatų yra labai prastos būklės. Kokie sprendimai, Jūsų nuomone, padėtų juos atgaivinti?
Šiuolaikiškų pasaulinių paveldo tendencijų supratimas, toleravimas ir skatinimas.
Kas, Jūsų manymu, turi didesnę vertę: senesnių ar naujesnių laikų architektūros objektai?
Didesnę vertę turi aukštos kokybės architektūra. Jos amžius, mano supratimu, tėra tik viena iš vertės dedamųjų.
Kaip galėtų būti skatinamas kultūros paveldo pažinimas?
Visuomenei – jos propagavimas, kultūros paveldo specialistams – akiračio plėtimas bei kvalifikacijos kėlimas Vakarų šalyse.
Jau keletą metų netyla kalbos, ar reikia Kaunui aukštuminių pastatų. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
Manau, jog Kaunui aukštybiniai pastatai neturėtų būti didžiausia siekiamybė.
Ar jums teko patirti užsakovo pažiūrų, išsilavinimo poveikį architektūrai, statomai saugomose teritorijose?
Teko.
Galbūt Jums yra tekę dirbti tiek su privačiais, tiek su valstybiniais užsakymais. Jei galite – palyginkite ar pasidalinkite savo mintimis apie tokią patirtį?
Su valstybiniais užsakymais dirbti neteko.
Ar Jums kaip kūrėjui reikia kažko atsisakyti projektuojant KPD prižiūrimose teritorijose? Ar būna sunku?
Taip, reikia. Kartais sunku.
Kokio stilistinio laikotarpio architektūrai Lietuvoje skiriama mažiausia dėmesio? Kokiai daugiausia?
Tarpukario – mažiausia, istorinei (gotika, barokas, XIX a.) daugiausia.
Ar pakankamai dėmesio Lietuvoje šiandien skiriama architektūros paveldo priežiūrai, apsaugai?
Nepakankamai, nors apribojimai daugeliu atveju yra pertekliniai.
Viena iš elgesio su kultūros paveldu nuostatų skelbia jog neleidžiama, kad nauji priedai nustelbtų autentišką audinį. Ar realu laikytis tokios nuostatos, žinant šiuolaikinius užsakovų poreikius?
Realu, jei nežiūrėsime dogmatiškai bei „neprivatizuosime“ įvairių teiginių ir nuostatų.
Koks yra Jūsų požiūris į pramoninės architektūros paveldą? Pvz.., tušti ir apleisti stovi ,,Kauno mėsos kombinatas”, ,,Kauno radijo gamykla”, ,,Vilko kailių gamykla”, ,,Lituanica”, ,,Drobės” f-kas Šančiuose, ,,Pieno centro” sandėliai – ką būtų galima su jais daryti?
Manau, galima iš jų padaryti fantastiškai gerų kūrinių – tiek paveldo, tiek ir naujos architektūros prasme.
Kokios architektūros name Jūs gyvenate?
Naujos.
